Civilinė byla Nr. 2S-725-640/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23113-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija: 99.9.; 99.11.; 122.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos ir palūkanų pritesimo,
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-22 sprendimu už akių ieškovo A. D. ieškinį atsakovui R. Š. patenkino visiškai, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 36 570 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip 1 097 Lt bylinėjimosi išlaidas. 2013-12-05 ieškovas A. D. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, kad ieškovas taip pat patyrė ir advokato atstovavaimo išlaidas, kurios už teisines konsultacijas bei ieškinio paruošimą sudarė 1 210 Lt.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-09 nutartimi (b.l. 49) atmetė ieškovo A. D., prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-30076-871/2013. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas priteisimo po to, kai 2013-11-22 byloje buvo priimtas sprendimas už akių, t.y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, 2013-07-11 pateikdamas ieškinį byloje, nurodė, jog, atsakovui nepateikus atsiliepimo ar kitų procesinių dokumentų, prašo priimti sprendimą už akių. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas, esant ieškovo prašymui, 2013-11-22 rašytinio proceso tvarka priėmė sprendimą už akių. Kadangi teismui įrodymai apie patirtas išlaidas nebuvo pateikti iki sprendimo priėmimo, teismas šių išlaidų ir nepriteisė. Nurodė, kad ieškovas (jo atstovas), sutikdamas su teismo sprendimo už akių instituto taikymu, turėjo numatyti tai, kad esant įstatymo numatytoms sąlygoms, byloje gali būti priimtas sprendimas už akių bei pasirūpinti jau atliktų procesinių veiksmų apmokėjimo dokumentų pateikimu. Be to, profesionaliam teisininkui privalu žinoti, kad apie sprendimo už akių priėmimą nei viena bylos šalis nėra informuojama pranešimu, nes tokio informavimo įstatymų leidėjas nenustatė.
Ieškovas A. D. atskiruoju skundu (b.l. 56) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti įrodymus patvirtinančius bylinėjimosi išlaidas ir priteisti šias išlaidas priimant papildomą sprendimą. Nurodo, kad susidariusioje situacijoje įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas turėtų būti priimti ir papildomos bylinėjimosi išlaidos priteistos priimant papildomą sprendimą. Nurodo, kad nesutinka su teismo motyvais, kadangi kiekvienas normalus teisinių santykių dalyvis tikisi, kad visos šalys byloje elgsis protingai ir vykdys jiems teismo nustatytą pareigą pateikti atsiliepimą. Nurodo, kad tokiu būdu ieškovas yra baudžiamas už atsakovo neveikimą.
Atsakovas R. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu, tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą, dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, priteisimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. reglamentuoja išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Šio straipsnio pirmoje dalyje imperatyviai numatyta, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Civilinė byla Nr. 2-30076-871/2013 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos ir palūkanų pritesimo buvo išnagrinėta iš esmės 2013-11-22 priimant sprendimą už akių. Sprendimas už akių buvo priimtas paties ieškovo prašymu. Įrodymas apie ieškovo patirtas 1 210 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti į bylą buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t.y. 2013-12-05, todėl remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi toks papildomas sprendimas iš esmės prieštarautų CPK 98 str. 1 d. nuostatai. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas negali būti laikytinas pažeidžiančiu ieškovo teises, nes civiliniame procese ieškovui yra suteiktos ne tik teisės, bet ir pareigos, kurių nesilaikymas sukelia tam tikras procesines pasekmes. Be to, pažymėtina, tai, jog ieškovas byloje buvo atstovaujamas advokato, t.y. preziumuotina, jog jam buvo teikiama tinkama kvalifikuota teisinė pagalba. Todėl teikdamas ieškinį ir jame nurodydamas prašymą priimti sprendimą už akių ieškovas turėjo žinoti apie galimybę, jog byla gali būti išspręsta priimant sprendimą už akių. Tokiu būdu ieškovui tenka pareiga pateikti kartu su ieškiniu visus jo išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovo atstovas pateikdamas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, t.y. bylinėjimosi išlaidų priteisimo tinkamai savo prašymo nepagrindė CPK 98 str. 1 d. nustatyta tvarka.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog apelianto skundas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, todėl atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė