Civilinė byla Nr. e2-1339-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00044-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Medinis pasaulis“ ir J. M. (J. M.) atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. (M. B.) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Medinis pasaulis“, J. M. dėl juridinio asmens, vadovo veiklos tyrimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. B. prašė pradėti atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medinis pasaulis“ ir jos vadovo J. M. veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki nutarties pradėti atsakovų veiklos tyrimą įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškovas nurodė, kad jam ir atsakovui J. M. priklauso po 50 proc. UAB „Medinis pasaulis“ (toliau ir – Bendrovė) akcijų ir jų suteikiamų neturtinių teisių. 2014 m. lapkričio 24 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime J. M. išrinktas Bendrovės direktoriumi. Ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas veikia netinkamai, nesąžiningai vykdo savo pareigas: painioja Bendrovės turtą su savo turtu ir naudoja Bendrovės turtą savo asmeninei naudai be akcininkų sutikimo, nėra lojalus Bendrovei, jo asmeniniai interesai prieštarauja Bendrovės interesams, apie šias aplinkybes neinformuoja kito akcininko ir nesuteikia jam susijusios prašomos informacijos; taip pat netinkamai valdo Bendrovę ir netinkamai organizuoja Bendrovės veiklą, nesiima veiksmų dėl Bendrovės veiklos modelio, verslo procesų, sąnaudų optimizavimo, neatlieka profesionalaus ir visapusiško Bendrovės veiklos procesų vertinimo, finansų kontrolės ir veiklos administravimo, dėl ko Bendrovės akcininkai negauna finansinės grąžos iš investicijų į Bendrovę. Atsakovas taip pat piktybiškai ir ne vieną kartą nešaukia visuotinio akcininkų susirinkimo, nors to reikalauja akcininkų susirinkimo sušaukimo teisę turintis akcininkas, nesąžiningai neteikia akcininkui informacijos apie Bendrovę ir jos veiklą, nesprendžia klausimo dėl audito įmonės parinkimo privalomam finansiniam auditui atlikti, nors dėl tokio audito atlikimo būtinumo akcininkai jau yra nusprendę. Ieškovas kreipėsi į atsakovą reikalaudamas per protingą terminą nutraukti netinkamą veiklą ir nesąžiningą pareigų vykdymą, tačiau atsakovas, kaip matyti iš jo pateikto atsakymo, to nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi pradėjo UAB „Medinis pasaulis“ ir jos vadovo J. M. veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki šios nutarties priėmimo dienos.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas J. M. nuosavybės teise valdo po 50 proc. UAB „Medinis pasaulis“ akcijų. Šalys neslepia, kad nori valdyti visas Bendrovės akcijas, bet nesutaria, kuris jas turi įsigyti ir kokia yra „sąžininga“ kaina. Nuo 2018 m. vidurio šalys tiesiogiai ar per jų vadovaujamas bendroves inicijavo ir tęsia teisminius ginčus, akcininkų nesutarimas neleidžia priimti susirinkimuose jokių nutarimų, įskaitant ir sprendimus dėl 2018 ir vėlesnių metų finansinės atskaitomybės patvirtinimo. Akcininkai tik 2019 m. gruodžio 15 d. susirinkime sugebėjo priimti sprendimą dėl audito atlikimo, bet dėl to, kas jį atliks, nesutarė. Atsakovų prašymu audito išvadą parengė auditorius UAB „HLB Provisus“, ieškovas pateikė auditoriaus Daniaus Stražinsko išvadą pagal Bendrovės 2019 metų finansinės atskaitomybės duomenis. Šalys viena kitos pateiktas išvadas vertina kaip netinkamas. Ieškovas nepasitiki J. M. kaip vadovu. Pastarasis neleidžia susipažinti ieškovui su šiam aktualia informacija, o tai tik stiprina nepasitikėjimą. Teismo vertinimu, tokia situacija neatitinka Bendrovės interesų, nes negalima priimti svarbių jai ir akcininkams nutarimų, Bendrovė įvelta į teisminius ginčus, tam eikvojami laiko ir finansiniai ištekliai.
5. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju jau vien tai, jog tarp akcininkų yra esminių ir asmeninių nesutarimų, kurių išspręsti naudojantis turimų akcijų balsais nepavyksta, būtų pakankamas pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Kvalifikuotai atliktas tyrimas, tikėtina, leistų įvertinti realią turtinę-finansinę Bendrovės padėtį, jos veiklos perspektyvas, Bendrovės, o tuo pačiu ir akcijų vertę, kas galėtų turėti įtakos šalims apsisprendžiant dėl akcijų perleidimo ir nuolatinių ginčų nutraukimo.
6. Teismo vertinimu, dividendų nemokėjimo aplinkybė pati savaime nerodo netinkamo Bendrovės veiklos tvarkymo, bet abejonės dėl jų nemokėjimo pagrįstumo negali būti vertinamos kaip akivaizdžiai nepagrįstos, neturinčios faktinio ir teisinio pagrindo.
7. Teismas nurodė, kad informacijos akcininkui teikimo ribojimas, nepaisant kokiomis priežastimis tas motyvuojama, ne tik riboja jo galimybę kokybiškai dalyvauti Bendrovės valdyme per sprendimų priėmimą visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, tačiau ir įsitikinti atsakovų veiklos tinkamumu, gali kelti abejones dėl tinkamo Bendrovės valdymo.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovo, kaip Bendrovės akcininko, teisėms įgyvendinti subsidiarios teisių gynimo priemonės yra neveiksmingos, jas taikant nėra galimybės pasiekti, kad būtų nutraukta netinkama veikla, jeigu tokia būtų nustatyta, todėl juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė veiksminga kontrolės neturinčio akcininko (ieškovo) teisių gynimo priemonė.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
9. Atsakovai UAB „Medinis pasaulis“ ir J. M. atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo M. B. ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo; priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą faktinį pagrindą spręsti, kad juridinis asmuo ar jo vadovas veikė netinkamai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnyje yra įtvirtinta, kad ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas. Jei ieškovas mano, kad jam buvo pateikta per mažai informacijos, jis galėjo teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti teisminį ginčą dėl teisės gauti informaciją realizavimo. Teisės gauti informaciją realizavimas inicijuojant juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą yra netinkamas pažeistų teisių gynybos būdas, o ABĮ 18 straipsnio pažeidimas (net jei toks ir būtų nustatytas) nėra pagrindas inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą.
9.2. Didžioji dalis ieškovo prašytos pateikti informacijos patenka į atsakovės Konfidencialios informacijos sąrašą, kuris yra patvirtintas Bendrovės vadovo 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymu. Būtent dėl šios priežasties buvo atsisakyta suteikti dalį akcininko prašytos informacijos. Taip pat Bendrovėje yra pasirašytos ir kitos sutartys, kuriose yra įsipareigojimas neteikti konfidencialios informacijos konkurentams bei trečiosioms šalims. Ieškovo reikalaujama informacija pažeistų tų sutarčių nuostatas, kas sukeltų neigiamas finansines ir teisines pasekmes.
9.3. Viena iš dalies informacijos nepateikimo ieškovui priežasčių buvo ir tai, kad UAB „Eurovudas“, kurios vadovas yra ieškovas, yra tiesioginis atsakovės konkurentas. Ieškovas siekė sužinoti ir atsakovės technologinius procesus, žaliavų pirkimo ir pardavimo kainas, klientus ir verslo partnerius. UAB „Eurovudas“ Taikos sutarties pagrindu pirko iš UAB „Medinis pasaulis“ produkciją, tačiau 2019 m. balandžio 2 d. pranešimu informavo atsakovę apie tolesnio bendradarbiavimo ir užsakymų dėl produkcijos gamybos nutraukimą, nesant jokios pagrįstos priežasties atsisakė pirkti produkciją iš UAB „Medinis pasaulis“. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė pagrįstai atsisakė suteikti ieškovui informaciją ir dokumentus, kurie galėtų būti panaudoti UAB „Eurovudas“ veikloje.
9.4. Juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimas nesudarys pagrindo Bendrovės akcininkui gauti konfidencialią informaciją, kadangi tokią informaciją galės gauti tik Bendrovės veiklos tyrimą atlikti paskirti ekspertai. Be to, ieškovas šioje byloje nepareiškė jokių prašymų dėl jį dominančios informacijos išreikalavimo iš Bendrovės. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad ieškovo tariamai pažeistos teisės inicijuojant juridinio asmens veiklos tyrimą net ir nebūtų apgintos.
9.5. Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindžia ir bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir nepagrindė ieškinyje nurodomų teiginių apie neva netinkamą atsakovo J. M. veiklą ir žalos padarymą Bendrovei.
9.6. Juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimas remiantis vien tik tokį reikalavimą reiškiančio asmens niekuo nepagrįstais teiginiais turėtų neigiamos įtakos civilinės apyvartos stabilumui, tokiu atveju galėtų būti sutrikdoma juridinio asmens veikla.
9.7. Teismas neįvertino, kad vadovaujantis CK 2.126 straipsnio 2 dalimi pareiškimas gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį), reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą, ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tokiu kreipimusi nelaikomas prašymas, kuriame nėra konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama.
9.8. Teismas nepagrįstai nusprendė juridinio asmens veiklos tyrimą pradėti už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. liepos 2 d. Ieškovas 2014 m., 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. patvirtino Bendrovės finansinę atskaitomybę, neišsakė jokių pastabų nei dėl Bendrovės valdymo, nei dėl lėšų paskirstymo.
9.9. Nors tarp akcininkų ir yra kilę nesutarimų, tačiau jie nėra pasiekę sprendimų įšaldymo situacijos, kuriai esant būtų poreikis inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą. Teismas neįvertino to, kad kilę tarpusavio nesutarimai gali būti išspręsti naudojant efektyvesnes priemones, o ne inicijuojant juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, kuri laikytina kraštutine priemone.
9.10. CK 2.126 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad gali būti šio kodekso 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos aplinkybės, arba pareiškimą atmeta. Teismas nutartyje nenurodė, kokios aplinkybės buvo nustatytos, o nutartį iš esmės motyvavo informacijos akcininkui nepateikimu (netinkamu teikimu), nors CK nuostatos nenumato tokio pagrindo juridinio asmens veiklos tyrimui inicijuoti.
9.11. Ieškovas ir atsakovas J. M. 2014 m. spalio 7 d. įsigijo po 50 proc. nuostolingos Bendrovės akcijų. Bendrovės direktoriumi paskyrus atsakovą, Bendrovė pradėjo gauti pelną, pajamos nuosekliai didėja. Akcininkai, tvirtindami Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius, niekada nesvarstė pelno paskirstymo ir dividendų išmokėjimo klausimų.
9.12. Ne atsakovas J. M., o būtent ieškovas nuolat inicijuoja teisminius ginčus, kuriuose neišvengiamai turi dalyvauti ir Bendrovė.
9.13. Teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-403/2018 suformuluota teisės aiškinimo taisykle, nes nurodytos bylos ir šios bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra tapatūs. Šioje byloje teismas nenustatė, kad atsakovas sudarinėtų sandorius su susijusiomis įmonėmis ar veiktų esant interesų konfliktui.
9.14. Juridinio asmens veiklos tyrimas neišspręs tikrojo akcininkų nesutarimo – sprendimų visuotiniame akcininkų susirinkime nepriėmimo. Šios bylos aplinkybėmis Bendrovės veiklos tyrimas neatitiktų šio instituto tikslų ir neužtikrintų Bendrovės interesų apsaugos.
10. Ieškovas M. B. atsiliepime prašo atsakovų atskiruosius skundus atmesti; priimti rašytinį įrodymą – J. M. 2020 m. liepos 20 d. atsakymą; priteisti iš atsakovo J. M. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundų argumentus:
10.1. Nors teismas dalies ieškovo nurodytų aplinkybių nepripažino kaip sudarančių pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, tačiau kita dalis aplinkybių buvo pripažintos kaip netinkama Bendrovės ir jos vadovo veikla, kas sudarė pagrindą teismui spręsti, jog veiklos tyrimas turi būti pradėtas.
10.2. Atsakovai, turėdami galimybę paneigti ieškovo keliamas abejones dėl J. M. daromos žalos Bendrovei ir pateikti atitinkamus įrodymus, nei ieškovui, nei šioje byloje taip ir nepateikė informacijos apie šias paaiškėjusias aplinkybes: (i) 2012–2019 m. atsakovui Bendrovė neaiškiais pagrindais išmokėjo pinigų sumas; (ii) 2014–2019 m. buvo įgyta įranga (staklės) ir kitas turtas, kurio vertė viršija 1 000 Eur, ir nėra duomenų, kad tokia įranga būtų panaudota Bendrovės veikloje; (iii) Bendrovė žemesnėmis nei įprasta kainomis pardavinėja produkciją; (iv) Bendrovė aukštesnėmis nei įprasta kainomis perka žaliavą – medieną. Atsakovai nepateikė ieškovo prašytos informacijos apie Bendrovėje vykdytas statybas, jų rangovus, kainas, taip pat informacijos apie Bendrovės nurašytą ar parduotą įrangą, stakles, kitą turtą, jų pirkėjus, kainas ir pan. Iš pateikiamo atsakovo J. M. 2020 m. liepos 20 d. atsakymo į ieškovo prašymą dėl informacijos pateikimo matyti, kad atsakovas ir toliau vengia pateikti ieškovui prašomą informaciją ir dokumentus apie Bendrovės veiklą, prisidengdamas tariamu informacijos konfidencialumu.
10.3. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktų, kurie paneigtų ar patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes dėl žalos Bendrovei darymo per MB Misena ir buvusį Bendrovės darbuotoją M. S. (M. S.). Bylos duomenys patvirtina, kad darbo sutartis su M. S. buvo nutraukta tik siekiant užmaskuoti J. M. ryšius su MB Misena. Tai patvirtina ieškovo abejones dėl to, kad faktinis MB Misena vadovas ir naudos gavėjas galimai yra pats J. M., kuris, vadovaudamas M. S., tokiu būdu per MB Misena savinasi Bendrovės turtą, veikia interesų konflikto situacijoje.
10.4. Bendrovėje yra vadinamoji sprendimų įšaldymo situacija, kai akcininko teisės negali būti tinkamai ginamos ABĮ nustatytais būdais. Esant tokiai situacijai, juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė veiksminga kontrolės neturinčio akcininko teisių gynimo priemonė. Teismas nutartyje įvertino ir kitus tarp šalių kilusius teisminius ginčus, todėl nutartyje pagrįstai konstatuota būtinybė pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, nesant jokių kitų efektyvių priemonių.
10.5. UAB „Eurovudas“ nėra gamybinė įmonė – medinius namelius gamina UAB „Medinis pasaulis“, o UAB „Eurovudas“ medinius namelius parduoda, todėl šios įmonės nėra konkurentės.
10.6. Ieškovas, kaip Bendrovės akcininkas, šioje byloje pareikštu ieškiniu siekia pašalinti J. M. netinkamus ir nesąžiningus veiksmus, kad Bendrovės veikla būtų tinkama ir efektyvi siekiant įstatuose nustatytų įmonės veiklos tikslų, ir abu akcininkai (ne tik J. M.) galėtų gauti naudą iš investicijų į Bendrovę, t. y. dividendus, kurių Bendrovė niekada nemokėjo.
10.7. Atsakovas 2019 m. gruodžio 27 d. raštu ir 2020 m. sausio 9 d. raštu nepagrįstai atsisakė sušaukti Bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ieškovas prašė svarstyti klausimus dėl Bendrovės veiklos audito atlikimo, pavedimo audito įmonei atlikti veiklos auditą, įpareigojimo Bendrovės direktoriui pateikti akcininkui M. B. jo prašomą informaciją ir dokumentus apie Bendrovės veiklą, taip pat jau ankstesniame akcininkų susirinkime priimto sprendimo dėl Bendrovės privalomo finansinio audito atlikimo įgyvendinimui reikalingo pavedimo audito įmonei atlikti finansinį auditą.
10.8. Atsakovas, neinformavęs ieškovo, sušaukė 2020 m. balandžio 30 d. Bendrovės akcininkų susirinkimą, o ieškovui apie jį nesužinojus ir jame nedalyvavus – surengė dar ir 2020 m. gegužės 7 d. pakartotinį susirinkimą, kuriame vienašališkai priėmė savo paties pasiūlytus sprendimus. Šie atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis veikia netinkamai ir nesąžiningai, kas sudaro pagrindą pradėti Bendrovės veiklos tyrimą pagal CK 2.124 straipsnį, 2.126 straipsnio 4 dalį.
10.9. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 11 dalies reikalavimus galima atsisakyti suteikti akcininkui informaciją, susijusią su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Ieškovas ne kartą raštu nurodė, kad sutinka užtikrinti gautos informacijos apie Bendrovę konfidencialumą, o ši informacija reikalinga ieškovui, kaip 50 proc. Bendrovės akcijų valdančiam akcininkui, nustatyti Bendrovės finansinę padėtį ir priimti su Bendrovės valdymu susijusius informuotus sprendimus.
10.10. Nors atsakovų atskiruosiuose skunduose teigiama, kad Bendrovės finansinė padėtis yra gera ir gerėja, tačiau paties J. M. vienasmeniškai nusamdyto auditoriaus UAB „Provisus“ išvadoje nurodoma, kad jau yra abejonių dėl įmonės galimybių tęsti veiklą, įmonei tuoj bus reikalinga finansinė parama (UAB „Provisus“ išvados 4.17 punktas). Ieškovas taip pat kreipėsi į audito įmonę – UAB „Audito kokybė“, kurios auditorius, atlikęs Bendrovės finansinę analizę pagal audituotą įmonės 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinį, konstatavo, kad įmonės finansiniai rodikliai rodo sudėtingą įmonės finansinę būklę. Kaip matyti iš abiejų auditorių išvadų, Bendrovė yra prasiskolinusi, piniginių lėšų metų pabaigai neturės, o Bendrovės turtas ir atsargos yra galimai pervertinti.
10.11. UAB „Medinis pasaulis“ ir jos direktoriaus J. M. veikla yra netinkama, direktorius pažeidžia CK 2.87 straipsnyje ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas pareigas. Tai sąlygoja šiurkštų ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, trukdymą įgyvendinti akcininko turtines ir neturtines teises bei Bendrovės grynojo pelno sumažėjimą ir sąnaudų padidėjimą.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nenustatė.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
12. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atsakovų atskiruosius skundus pateikė naują įrodymą – atsakovės UAB „Medinis pasaulis“ 2020 m. liepos 20 d. atsakymą į ieškovo 2020 m. liepos 10 d. prašymą dėl informacijos pateikimo.
13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. rugpjūčio 11 d. gauti atsakovės UAB „Medinis pasaulis“ rašytiniai paaiškinimai, kartu su šiuo procesiniu dokumentu pateikti nauji rašytiniai įrodymai – šalių susirašinėjimas po skundžiamos nutarties priėmimo ir atsakovės auditą atlikusios UAB „Provisus“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsakymas.
14. Ieškovas 2020 m. spalio 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus su atsakovės UAB „Medinis pasaulis“ 2020 m. birželio 18 d., 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. rugpjūčio 3 d. ir 14 d. atsakymais į ieškovo prašymus dėl informacijos pateikimo.
15. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Nagrinėjamu atveju šalys pateikė tarpusavio susirašinėjimą dėl informacijos pateikimo ieškovui, kuris tęsėsi po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Šiais raštais ir prie jų pridėtais dokumentais šalys grindžia savo pozicijas, išdėstytas atskiruosiuose skunduose / atsiliepime į atskiruosius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose šalys pasisakė dėl pateiktų naujų įrodymų vertinimo, jokių prieštaravimų dėl šių įrodymų priėmimo nei viena iš šalių nenurodė, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl pagrindo pradėti juridinio asmens ir jo valdymo organo (vadovo) veiklos tyrimą
17. Juridinio asmens veiklos tyrimas, kaip speciali akcininko teisių gynimo priemonė, yra įtvirtintas CK 2.124 straipsnyje ir 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pagal šias teisės normas akcininkai, valdantys 1/10 akcijų, turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje.
18. Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (CK 2.124 straipsnis, 2.126 straipsnio 4 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškinama kaip CK 2.86–2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organui, tiek valdymo organo nariui, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005); kaip esminis mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesų pažeidimas, trukdymas pasiekti juridinio asmens tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju netektų prasmės vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127–2.128 straipsniai). Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad jis nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas aiškiai nepagrįstiems, faktinio ir teisinio pagrindo neturintiems pareiškimams atmesti. Jei įvertinęs jam pateiktus duomenis, teismas gali padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010).
20. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką blogėjantys ar neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti vienu iš pagrindų įtarti netinkamą juridinio asmens veiklą. Neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti susiję su jo turto (materialinių išteklių, lėšų ir kt.) naudojimu vieno ar kelių akcininkų naudai, nuolatiniai ekonomiškai nenaudingi juridinio asmens veiklos rezultatai, kai nedidėja veiklos efektyvumas, negaunama daugiau pajamų. Jeigu tokie veiklos rezultatai neužtikrina pelno siekiančio juridinio asmens vieno iš veiklos tikslų – gauti tiek naudos iš juridinio asmens veiklos, kad ji būtų paskirstoma visiems akcijų savininkams, – tai paprastai sudaro pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Jo tikslas yra nustatyti veiklos ir vadovavimo efektyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015).
21. Tuo atveju, kai bendrovę valdo du akcininkai, turintys po 50 procentų akcijų, ir nė vienas iš akcininkų negali priimti sprendimų be kito akcininko sutikimo, o ieškovas negali atšaukti kito akcininko iš bendrovės vadovo pareigų, t. y. bendrovėje yra vadinamoji sprendimų įšaldymo situacija, juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė veiksminga kontrolės neturinčio akcininko teisių gynimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-403/2018).
22. Šioje byloje nustatyta, kad nuo 2014 m. ieškovas ir atsakovas nuosavybės teise valdo po 50 proc. atsakovės UAB „Medinis pasaulis“ ir kitos bendrovės – UAB „Eurovudas“ akcijų. Atsakovas yra UAB „Medinis pasaulis“ vadovas, o ieškovas – UAB „Eurovudas“ vadovas. Nuo 2018 m. ieškovas ir atsakovas tiesiogiai ar per jų vadovaujamas bendroves inicijavo ne vieną teisminį ginčą, dėl akcininkų nesutarimo UAB „Medinis pasaulis“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose nepriimami sprendimai, ieškovas nepasitiki atsakovu kaip Bendrovės vadovu, tačiau negali jo atšaukti iš šių pareigų, taigi, Bendrovėje yra susidariusi minėtoji sprendimų įšaldymo situacija.
23. Pažymėtina, kad ieškovas prašymą pradėti atsakovų veiklos tyrimą, be kita ko, grindžia aplinkybėmis, jog atsakovas netinkamai valdo Bendrovę ir netinkamai organizuoja jos veiklą, dėl ko Bendrovės akcininkai negauna finansinės grąžos iš investicijų į Bendrovę. Ieškovas kreipėsi į auditorių D. S., prašydamas atlikti įmonės finansinę analizę pagal audituotą UAB „Medinis pasaulis“ 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinį. Auditoriaus atsakyme, kuris yra pateiktas byloje, nurodytos išvados apie sudėtingą įmonės finansinę būklę kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo kaip Bendrovės vadovo tinkamo pareigų atlikimo. Be to, kaip teisingai pažymi ieškovas, paties atsakovo pasamdytos UAB „Provisus“ audito išvados 4.17 punkte nurodoma, kad Bendrovės veiklos tęstinumui gali prireikti akcininkų finansinės paramos.
24. Apeliantai teigia, kad ieškovas ir atsakovas 2014 m. spalio 7 d. įsigijo po 50 proc. nuostolingos Bendrovės akcijų, o Bendrovės direktoriumi paskyrus atsakovą, Bendrovė pradėjo gauti pelną, pajamos, darbuotojų skaičius nuosekliai didėja, Bendrovė šiuo metu neturi mokestinių įsiskolinimų. Be to, pažymi, kad akcininkai, tvirtindami Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius, niekada nesvarstė pelno paskirstymo ir dividendų išmokėjimo klausimų.
25. Apeliacinio teismo vertinimu, šie apeliantų argumentai nepaneigia nurodytų abejonių dėl atsakovo tinkamo pareigų atlikimo. Visų pirma, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, veiklos tyrimas pradedamas ir tais atvejais, kai bendrovė veikia pelningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013). Bendrovė, neturinti skolų valstybės bei savivaldybės biudžetams, neturinti užvestų vykdomųjų bylų ir jos klientų skaičiui nuosekliai didėjant gali veikti netinkamai, jos vadovas taip pat gali veikti netinkamai ir gali būti pradėtas šios bendrovės bei vadovo veiklos tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-403/2018). Antra, byloje yra pateikti Bendrovės 2015–2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai. Nors pagal pelno (nuostolių) ataskaitas minėtu laikotarpiu kiekvienais metais Bendrovė gavo grynojo pelno, iš balansų duomenų matyti, kad Bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai iki 2019 m. kiekvienais metais viršijo Bendrovės turimą visą turtą. Kaip minėta, sudėtingą Bendrovės finansinę būklę ir abejones dėl jos veiklos perspektyvų be papildomų akcininkų investicijų patvirtina byloje pateiktos auditorių išvados. Trečia, kaip jau nurodyta šios nutarties 19 punkte, šioje stadijoje teismas atlieka tik preliminarų įrodymų, patvirtinančių netinkamą juridinio asmens veiklą, vertinimą, tačiau neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų, netiria ir nevertina atsakovų konkrečių veiksmų.
26. Nesutiktina su apeliantų argumentu, kad teismas nepagrįstai nusprendė juridinio asmens veiklos tyrimą pradėti už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. liepos 2 d., nes ieškovas 2014–2017 m. patvirtino Bendrovės finansinę atskaitomybę ir neišsakė jokių pastabų nei dėl Bendrovės valdymo, nei dėl lėšų paskirstymo. Teismui konstatavus, kad neaiškūs Bendrovės veiklos rezultatai kelia pagrįstų abejonių dėl jos vadovo tinkamo pareigų atlikimo, tai sudaro pagrindą atlikti atsakovų veiklos tyrimą už visą laikotarpį, per kurį atsakovas J. M. ėjo Bendrovės vadovo pareigas. Tai, kad ieškovas 2014–2017 m. patvirtino Bendrovės finansinę atskaitomybę, nereiškia, kad ieškovui tuo metu buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su Bendrovės valdymu ir jos finansine padėtimi. Juolab kad iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovas reikalauja iš atsakovų pateikti informaciją, kuri pavirtintų arba paneigtų konkrečias ieškovo nurodytas aplinkybes, keliančias abejonių dėl atsakovų veiklos tinkamumo. Tačiau atsakovas tam tikrus Bendrovės dokumentus atsisako pateikti, motyvuodamas tuo, kad juose esantys duomenys sudaro Bendrovės komercinę paslaptį.
27. Apelianto teigimu, nors tarp Bendrovės akcininkų ir yra kilę nesutarimų, tačiau jie nėra pasiekę sprendimų įšaldymo situacijos, kuriai esant būtų poreikis inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą; kilę tarpusavio nesutarimai gali būti išspręsti naudojant efektyvesnes priemones, o ne inicijuojant juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, kuri laikytina kraštutine priemone. Iš dalies sutiktina su apeliantais, kad tam tikri ginčo klausimai (t. y. dėl informacijos suteikimo akcininkui, dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo) spręstini taikant kitus teisių gynimo būdus, numatytus ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Tačiau pažymėtina, kad juridinio asmens veiklos tyrimas – instrumentas, skirtas akcininkų konfliktams spręsti, kai subsidiarios akcininkų teisių gynimo priemonės yra neveiksmingos. Kadangi Bendrovę valdo du akcininkai, turintys po 50 proc. akcijų, šiuo atveju kitais akcininko teisių gynimo būdais nebūtų pasiekta tai, kad būtų nutraukta neteisėta veikla, jei tokia būtų nustatyta.
28. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, pagrįstai vadovavosi šios nutarties 21 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-403/2018. Apeliantas teigia, kad minėtoje byloje faktinė situacija skiriasi, nes toje byloje nustatyta, kad bendrovėje yra sprendimų įšaldymo situacija ir vienas iš akcininkų yra kartu ir bendrovės vadovas bei veikia esant interesų konfliktui – sudarinėjo sandorius su susijusia įmone. Nagrinėjamoje byloje būtent tokių aplinkybių nėra nustatyta, tačiau konstatavus, kad preliminariai vertinant byloje pateiktus įrodymus kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovų veiklos tinkamumo (žr. šios nutarties 23, 25 punktus), minėti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir šiuo konkrečiu atveju. Be to, ieškovas teigia, kad Bendrovė žemesnėmis negu įprasta kainomis pardavinėja produkciją MB Misena ir tokiu būdu atsakovas J. M. galimai savinasi Bendrovės turtą. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovui tokių įrodymų surinkimo galimybė yra apribota, nes atsakovas atsisako pateikti Bendrovės dokumentus motyvuodamas tuo, kad jie sudaro Bendrovės komercinę paslaptį.
29. Įvertinus esminius apeliantų skundų argumentus, darytina išvada, kad jie nepaneigia preliminaraus teismo vertinimo, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas pradėti atsakovų veiklos tyrimą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškovo prašymą, iš esmės teisingai išsprendė ginčo klausimą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o apeliantų skundai atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo J. M. 499,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
31. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, atsižvelgiant į tai, kurios iš šalių naudai priimamas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnis). Šiuo atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas, t. y. išspręstas tarpinio pobūdžio procesinis klausimas, o ne galutinai išnagrinėta civilinė byla. Taigi, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje bylos stadijoje negali būti sprendžiamas, todėl šis prašymas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis