Civilinė byla Nr. 2A-1215/2014 (S)

              Proceso Nr. 2-56-3-00076-2013-5

              Procesinio sprendimo kategorija 67.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AS „UniCredit Bank“, veikiančio per AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrių, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-666-260/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ ieškinį atsakovui AS „UniCredit Bank“ dėl nepagrįstai nuskaitytų lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 296 387,24 Lt nepagrįstai nuskaitytų lėšų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2012 m. kovo 28 d. gavo atsakovo 2012 m. kovo 21 d. raštą Nr. 120321-050, juo buvo pranešta, kad dėl ieškovo naudai Alubaf International Bank Tunis išleisto akredityvo Nr. TF1203803794, kurio suma 10 729 960 EUR (toliau – Akredityvas), patvirtinimo atsakovo banke priimtas teigiamas sprendimas. Šiuo raštu buvo prašoma iki 2012 m. kovo 27 d. informuoti atsakovą apie sutikimą vykdyti patvirtintą akredityvą. Šiame rašte atsakovas taip pat nurodė, kad neįsipareigoja ir neprisiima atsakomybės dėl akredityvo patvirtinimo, paminėjo apie dokumentų tvirtinimo mokestį, bet kitiems bankams mokėtinų mokesčių nenurodė. Ieškovas 2012 m. balandžio 11 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovui pranešimą dėl Akredityvo atšaukimo, o 2012 m. balandžio 12 d. šį pranešimą įregistravo kaip raštą Nr. 04-589 ir pateikė atsakovui. Ieškovas 2012 m. balandžio 26 d. pastebėjo atsakovo nurašomas nuo ieškovo sąskaitų banke dideles sumas ir kreipėsi elektroniniu paštu paaiškinimo, ar už atšauktą Akredityvą tikrai reikia mokėti. Atsakovo vadybininkė Dalia Laniauskienė 2012 m. balandžio 26 d. elektroniniu paštu patvirtino, kad „akredityvas liko nepatvirtintas, tad jokių mokesčių apart pranešimo (100 Lt.) jam nėra“. Tačiau 2012 m. birželio 4 d. ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas nuskaitė nuo ieškovo sąskaitos Akredityvo tvirtinimo mokesčius už laikotarpius nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2012 m. gegužės 20 d. ir nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. po 42 919,84 EUR, iš viso 85 839,68 EUR (296 387,24 Lt). Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 021 V-1289 kreipėsi į atsakovą prieštaraudamas lėšų nuskaitymui pagal atšauktą Akredityvą ir reikalaudamas motyvuoto paaiškinimo. Atsakovas 2012 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. 100827/20-22 rėmėsi nepatvirtinto Akredityvo sąlygomis ir tvirtino, kad, nepaisant 2012 m. balandžio 12 d. gauto atšaukimo, ieškovo atstovai neva prašė nevykdyti atšaukimo ir atidėti jį, dėlto „minėtas prašymas nebuvo perduotas tvirtinančiajam bankui ir jo galiojimas pasibaigė, suėjus Akredityve nurodytam terminui“. Atsakovas nesutiko perskaičiuoti mokesčius ir grąžinti ieškovui nepagrįstai nuskaitytas sumas. Ieškovas 2012 m. spalio 16 d. rašte Nr. 02/V-1562 nesutiko su tuo, kad neva jo darbuotojai prašė nevykdyti Akredityvo atšaukimo ir pakartotinai pareikalavo sugrąžinti neteisėtai nuskaitytas sumas. Atsakovas 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. 121025/20-293 įvardijo asmenis, kurie neva davė nurodymą nevykdyti Akredityvo atšaukimo. Ieškovo darbuotojai 2012 m. lapkričio 14 d. paaiškino, kad nėra davę jokių nurodymų dėl Akredityvo tvirtinimo ar atšaukimo. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė keliais pagrindais. Pirma, ieškovas nesudarė jokios sutarties dėl Akredityvo. Konkrečiu atveju atsakovas prašė patvirtinti Akredityvą, bet ieškovas jo nepatvirtino, t. y. neakceptavo. Antra, atsakovas be jokio teisinio pagrindo siekia padengi savo tarpbankinius atsiskaitymus ieškovo sąskaita. Bankų tarpusavio atsiskaitymų sąlygų taikymas ieškovui yra nepateisinamas teisės požiūriu, nes ieškovas neturi jokio ryšio su Akredityvą tvirtinančiu banku, kurį pasirenka Akredityvą išleidęs bankas. Atsakovas savo rašte pripažino, kad ieškovui bus taikomi tik tvirtinimo ir dokumentų tikrinimo mokesčiai, tai patvirtina, jog jokie kiti mokesčiai ieškovui negalėjo būti taikomi. Trečia, iš atsakovo nuo ieškovo sąskaitos nuskaityta suma priteistina dėl atsakovo kaltų veiksmų. Laiku nepranešęs Akredityvą patvirtinusiam bankui apie ieškovo atšaukimą, atsakovas pažeidė jam keliamus rūpestingumo ir atidaus profesionalo elgesio reikalavimus. Ketvirta, iš atsakovo nuo ieškovo sąskaitos nuskaityta suma priteistina kaip gauta be teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Teismas nustatė, kad atsakovas 2012 m. vasario 21 d. gavo Alubaf International Bank Tunis emitento atidarytą ir ABC International Bank PLC-Milan patvirtintą akredityvą Nr.TF1203803794 (toliau – Akredityvas) 10 729 960 EUR sumai, jį nedelsiant persiuntė ieškovui, kurio naudai buvo atidarytas šis akredityvas. Atsakovas informavo ieškovą, kad Akredityvas bus vykdomas remiantis šiuo metu galiojančiomis „Vieningomis akredityvų taisyklėmis ir praktika“ (Tarptautinių prekybos rūmų leidinys Nr. 600, 2007 m.), atkreipė dėmesį, kad atsakovas tik praneša apie išleistą Akredityvą, dokumentus ieškovas privalo perduoti akredityvą patvirtinusiam bankui (ABC International Bank PLC-Milan), prašė įvertinti laiko faktorių ir pateikti atsakovui dokumentus pakankamai anksti, leidžiant atsakovui užtikrinti savalaikį dokumentų pristatymą tvirtinančiajam bankui. Akredityve buvo nurodyta, kad: ABC International Bank PLC-Milan yra Akredityvą patvirtinantis bankas; Akredityvas bus vykdomas remiantis šiuo metu galiojančiomis „Vieningomis akredityvų taisyklėmis ir praktika“ (Tarptautinių prekybos rūmų leidinys Nr. 600, 2007 m.), o Akredityvo dalyje „Banko informacija kitam bankui“ nurodyta, jog: visus mokesčius už Tuniso ribų moka gavėjas UAB „Marijampolės pieno konservai“ (ieškovas); komisinis mokestis už patvirtinimą yra 0,4 procento už ketvirtį ar jo dalį, šį mokestį už patvirtinimą reikės mokėti net jei gavėjas akredityvo nepanaudos; jei patvirtinimas bus atmestas, privaloma pranešti Akredityvą patvirtinusiam bankui per 15 dienų. Atsakovas 2012 m. vasario 23 d. gavo ieškovo prašymą papildomai patvirtinti Akredityvą, todėl nedelsdamas pradėjo Akredityvo papildomo tvirtinimo procedūrą. Atsakovui baigus reikiamų sprendimų priėmimo procesus, jis sutiko dėl galimybės tvirtinti Akredityvą, tačiau tik po to, kai ieškovas patvirtins Akredityvo tvirtinimui atsakovo keliamas sąlygas. Atsakovas 2012 m. kovo 21 d. raštu Nr. 120321/20-050 informavo ieškovą apie tai, kad dėl Akredityvo tvirtinimo atsakovas yra priėmęs teigiamą sprendimą, o tam, kad atsakovas galėtų papildomai patvirtinti Akredityvą, ieškovas iki 2012 m. kovo 27 d. įpareigojamas informuoti atsakovą dėl savo sutikimo su atsakovo nurodytomis sąlygomis. Ieškovas sutikimo atsakovui nepateikė. Ieškovas 2012 m. balandžio 12 d. pateikė atsakovui raštą Nr. 04-589, juo informavo apie tai, kad ieškovas atšaukia Akredityvą. 2012 m. balandžio 26 d. atsakymu į paklausimą atsakovo darbuotoja paaiškino ieškovo vyr. finansininkei, kad Akredityvas liko nepatvirtintas ir jokių mokesčių, išskyrus 100 Lt už pranešimą, nėra. Atsakovas 2012 m. birželio 4 d. sumokėjo tvirtinančiajam bankui ABC International bank PLC-Milan 42 919,84 EUR patvirtinimo mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2012 m. gegužės 20 d., o 2012 m. rugpjūčio 13 d. – 42 919,84 EUR patvirtinimo mokestį už laikotarpį 2012 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šiuos mokėjimus atliko tvirtinančiajam bankui ABC International bank PLC-Milan prašant. 2012 m. birželio 4 d. iš ieškovo sąskaitos buvo nuskaityta 42 919,84 EUR suma, 2012 m. rugpjūčio 13 d. – tokia pat suma. Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 24 d. pareikalavo, kad atsakovas argumentuotai paaiškintų dėl lėšų nuskaitymo. Atsakovas 2012 m. rugsėjo 10 d. rašte paaiškino, kad Akredityvas nebuvo atšauktas, jo galiojimas pasibaigė, suėjus Akredityve nurodytam terminui, o akredityvo patvirtinimo mokesčiai mokami net ir Akredityvo nepanaudojus, tokius mokesčius privalo mokėti gavėjas. Atsakovas 2012  m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Akredityvą patvirtinusį banką ABC International bank PLC-Milan prašydamas sugrąžinti atsakovui visą jo sumokėtą tvirtinimo mokestį (85 839,68 EUR), tačiau ABC International bank PLC-Milan atsisakė grąžinti atsakovui šį mokestį, nurodydamas, kad tokį mokestį turi sumokėti gavėjas.

Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai nuskaitė nuo ieškovo sąskaitos minėtą sumą, todėl ieškinį tenkino. Atsakovas pervedė bankui ABC International bank PLC-Milan 85 839,68 EUR pastarajam prašant sumokėti jam „jo patvirtinimo komisinius (0,4 proc.)“. Komisinio mokesčio mokėjimas buvo nustatytas Akredityvo dalyje „Banko informacija bankui“, konkrečiai buvo nustatyta, kad komisinius mokesčius apmoka gavėjas. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė pagrįsto paaiškinimo, kokiu teisėtu pagrindu atsakovas, kuris nebuvo pagal Akredityvą nei gavėjas, nei antrasis tvirtinantysis bankas, sumokėjo tvirtinančiajam bankui komisinius.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad antru (kitu) patvirtinančiuoju banku jis netapo, Akredityvo vykdymo schemoje liko tik pranešančiuoju banku, kuris turėjo pareigą tik pranešti ieškovui apie atidarytą Akredityvą ir per Akredityve nurodytą terminą, t. y. iki 2012 m. kovo 6 d., sulaukti ieškovo atsisakymo dėl ABC International bank PLC-Milan patvirtinto Akredityvo patvirtinimo. Atsižvelgdamas į atsakovo nurodytą jo vaidmenį jo paties nurodytoje Akredityvo vykdymo schemoje, teismas pripažino, kad atsakovas neturėjo pareigos ir teisinio pagrindo sumokėti tvirtinančiajam bankui pagal pastarojo reikalavimą, pareikštą kaip pranešančiajam bankui, patvirtinimo mokestį, o po to sumokėtas sumas nuskaityti nuo ieškovo sąskaitos. Tvirtinantysis bankas ABC International bank PLC-Milan iš gavėjo, t. y. ieškovo, patvirtinimo mokesčio nereikalavo, pranešantysis bankas ieškovo neinformavo apie tai, kad tvirtinantysis bankas reikalauja ir jis privalo mokėti tvirtinimo mokestį. Be to, atsakovas, būdamas tik pranešančiuoju banku, sumokėjęs patvirtinimo mokestį, sumokėto dydžio lėšas nuskaitė nuo ieškovo sąskaitos be jo žinios ir sutikimo. Be ieškovo, kaip kliento, sutikimo atsakovas pagal savo patvirtintas Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 10.7 punktą neturėjo teisės nuskaityti lėšas nuo kliento sąskaitos, nes tokio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai iš ieškovo sąskaitos 2012 m. birželio 4 d. ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. nuskaitė minėtas lėšas ir privalo jas grąžinti ieškovui (CK 6.237 str. 1 d.).

Taip nuspręsdamas teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog jis vykdydamas Akredityvą pagrįstai įgijo teisę gauti iš ieškovo Akredityve numatytą tvirtinimo mokestį, kurį neaišku kokiu teisiniu pagrindu sumokėjo tvirtinančiajam bankui. Atsakovas pats atsiliepime nurodė, kad Akredityvas su visomis jame išdėstytomis tvirtinančiojo banko sąlygomis tapo privalomas visoms jo šalims, t. y. mokėtojui, bankui emitentui, tvirtinančiajam bankui ir lėšų gavėjui – ieškovui, o savo pareigas apibrėžė tik kaip pranešimą apie atidarytą Akredityvą. Teismo vertinimu, dėl šių priežasčių Akredityvas nebuvo privalomas atsakovui ir atsakovas neprivalėjo mokėti pranešančiajam bankui patvirtinimo mokesčio, taip pat neturėjo teisės nuskaityti lėšas nuo ieškovo sąskaitos. Nors visa eilė atsakovo atliktų veiksmų rodo, kad atsakovas galbūt veikė kaip antrasis tvirtinantysis bankas arba Akredityvo vykdymo schemoje atliko veiksmus, būdingus tvirtinančiajam bankui, atsakovui pripažįstant, kad jis buvo tik pranešantysis, o ne antrasis tvirtinantysis bankas, teismas atsakovo veiksmus vertino tik kaip pranešančiojo banko. Pranešantysis bankas reikalauti, kad ieškovas jam sumokėtų, o taip pat be ieškovo sutikimo nuskaityti pagal Akredityvą bet kokias lėšas pagrindo neturėjo.

Atsakovo argumentus, kad Akredityvas tapo ieškovui įpareigojančiu nuo 2012 m. kovo 6 d. ir kad jis nebuvo atšauktas, teismas pripažino nepagrįstais. Ieškovas nepripažįsta, kad jis patvirtino Akredityvą, 2012 m. balandžio 11 d. kreipėsi į atsakovą dėl Akredityvo atšaukimo, gavo iš atsakovo darbuotojos patvirtinimą, jog Akredityvas liko nepatvirtintas. Teismo vertinimu, atsakovas, pripažinęs, kad Akredityvas ieškovo yra nepatvirtintas, neturėjo pagrindo nuskaityti minėtas lėšas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas paneigė CK įtvirtintą teisę šaliai įvykdyti prievolę už kitą asmenį ir priėmė nepagrįstą, teisiniam reguliavimui prieštaraujantį sprendimą. Teismas pripažino, kad atsakovas neturėjo pareigos ir teisinio pagrindo sumokėti tvirtinančiajam bankui pagal pastarojo reikalavimą, pareikštą kaip pranešančiajam bankui, patvirtinimo mokestį, nes tokia pareiga Akredityve nurodyta naudos gavėjui – ieškovui. Pirma, užsienio bankas neturi tiesioginės galimybės nuskaityti mokesčius nuo jo kliento pagal akredityvus sąskaitų, ypač jei naudos gavėjas neturi sąskaitos pas jį, o akredityvu nėra pasinaudojama. Tam yra pasitelkiami tose šalyse veikiantys pasitikėjimo verti bankai, kuriuose yra naudos gavėjų sąskaitos. Tvirtinantysis bankas (ABC International bank PLC-Milan) neturėjo jokios galimybės nusiskaityti jam priklausančių mokesčių nuo ieškovo sąskaitų, nes ieškovas jų tvirtinančiajame banke neturėjo ir Akredityvu nepasinaudojo (įprastai mokesčiai atskaitomi nuo naudos gavėjui mokėtinų sumų). Atsakovas, būdamas paskirtuoju banku ir vadovaudamasis tarptautinės prekybos finansavimo praktika, atliko reikiamus ir rinkoje įprastus veiksmus apmokėdamas naudos gavėjui tenkančius mokėti mokesčius pagal pareikštą tvirtinančiojo banko reikalavimą ir nuskaitydamas mokesčių sumą nuo naudos gavėjo (ieškovo) sąskaitos. Antra, CK 6.50 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo. Atsakovas buvo pranešantysis bankas, kurį tvirtinantysis bankas (ABC International bank PLC-Milan) paskyrė atstovauti pateikiant tvirtinančiojo banko patvirtintą Akredityvą naudos gavėjui – ieškovui. Akredityve buvo išdėstytos jo veikimo sąlygos, mokėtinų sumų dydžiai, terminai ir kitos pareigos. Akredityvo dalyje „Banko informacija kitam bankui“ nurodyta, kad: visus mokesčius už Tuniso ribų moka gavėjas – ieškovas: komisinis mokestis už patvirtinimą yra 0,4 procento už ketvirtį ar jo dalį, šį mokestį už patvirtinimą reikės mokėti, net jei naudos gavėjas akredityvo nepanaudos; jei patvirtinimas bus atmestas, privaloma pranešti Akredityvą patvirtinančiam bankui per 15 dienų. Apeliantas pažymi, kad teismui nebuvo pateiktas joks dokumentas, kad Akredityvą patvirtinusiam bankui būtų pateiktas tvirtinančiojo banko patvirtinimo atmetimas per 15 dienų nuo Akredityvo pateikimo naudos gavėjui. Esant tokiai situacijai, atsakovas įvykdė ieškovo prievolę.

2. Teismas, neatsižvelgęs į teisinį reguliavimą, netinkamai vertino faktines aplinkybes ir atsakovo Bendrąsias paslaugų teikimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepagrįstai nuskaitė lėšas nuo ieškovo sąskaitos, nes tai neatitiko minimų taisyklių 10.7 punkto. Pirma, pagal CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalis trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Nagrinėjamu atveju atsakovas mokėjimus pagal tvirtinančiojo banko reikalavimus atliko 2012 m. birželio 4 d. ir 2012 m. rugpjūčio 13 d., todėl šių veiksmų atlikimo dieną įgijo reikalavimo teisę į skolininką, kuria ir pasinaudojo. Antra, teismas citavo atsakovo Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 10.7 punktą, kuris numato atvejus, kai atsakovas (bankas) be kliento sutikimo turi teisę nurašyti lėšas nuo kliento sąskaitos. Vienas iš jų yra, kai toks lėšų nurašymas numatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose, o kitas – patenkinant banko finansinius reikalavimus. Minėtų taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad ieškovas be jokio papildomo susitarimo pateikė finansinį užstatą (pagal Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą) be nuosavybės teisės perdavimo, įkeisdamas visas ieškovo lėšas visose jo sąskaitose pas atsakovą. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykio atveju užstato gavėjas turi teisę finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimą, atsižvelgdamas į šiame susitarime numatytas sąlygas, vienašališkai realizuoti. Pinigų atveju – įskaityti arba kitaip padengti užtikrinamuosius finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į minėtas taisyklių ir įstatymo nuostatas, atsakovui turint perimtą reikalavimą į ieškovą, atsakovas turėjo teisę realizuoti savo reikalavimą į ieškovą be atskiro ieškovo sutikimo.

3. Teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, susijusią su nepagrįsto praturtėjimo institutu. Ieškovas ieškinį grindė nepagrįsto praturtėjimo institutu teigdamas, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, tačiau atsakovas Akredityvo sandoriu uždirbo tik 100 Lt už pranešimo apie Akredityvo atidarymą ieškovui siuntimą. Visi ieškovo sumokėti mokesčiai pagal Akredityvo sutartį atiteko Akredityvą patvirtinusiam bankui, todėl nepagrįsto praturtėjimo sąlygos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmus dėl ieškovo mokėtinų pagal Akredityvą mokesčių sąlygojo sutartis – Akredityvas. Lėšų nuskaitymą sąlygojo įstatyminis reglamentavimas ir kita sutartis – banko sąskaitos.

4. Teismas nevertino ieškovo elgesio (neveikimo) Akredityvo galiojimo metu. Atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad ieškovas neginčijo pirmojo (2012 m. birželio 4 d.) lėšų nuskaitymo. Akivaizdu, kad ieškovui veikiant kaip bonus pater familias ir laiku paprieštaravus dėl tvirtinančiajam bankui tenkančių mokesčių, atsakovas būtų turėjęs pagrindą stabdyti antrą mokėjimą dėl ieškovo nesutikimo buvimo. Toks ieškovo aktyvių veiksmų delsimas pripažintinas kaip nukentėjusiojo asmens veiksmai CK 6.253 straipsnio prasme. Šios aplinkybės turėjo būti teismo vertinamos. Atsakovas, įgyvendinamas Akredityvo sąlygas, net negalėjo įsivaizduoti, kad ieškovas, pasibaigus Akredityvo galiojimui, sugalvos reikšti pretenziją. Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai įtvirtino atsakovo pareigą grąžinti ieškovo reikalaujamas lėšas atsakovo sąskaita (nėra galimybės reikalauti grąžinti lėšų iš tvirtinančiojo banko), tuo tarpu ieškovas paliekamas Akredityvo prievoles tvirtinančiajam bankui įvykdžiusiu asmeniu, nes prievolės pagal Akredityvą pasibaigė, kai atsakovas tvirtinančiajam bankui už ieškovą pervedė reikalautas sumas.

5. Teismas, neatsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, nesivadovaudamas jų turiniu, nepagrįstai paneigė Akredityvo galiojimą.

5.1. Teismas, nesivadovaudamas pateiktais rašytiniais įrodymais, pripažino, kad ieškovas nepatvirtinęs Akredityvo paneigė šio galiojimą ieškovui. Ieškovas 2012 m. vasario 23 d. raštu atsakovo prašė patvirtinti Akredityvą. Šis rašytinis įrodymas aiškiai patvirtina, kad ieškovas gavo Akredityvo tekstą ir žinojo arba turėjo žinoti pagrindines Akredityvo nuostatas. Akredityve nurodyta, kad, jei tvirtinančiojo banko Akredityvo patvirtinimas bus atmestas, privaloma pranešti Akredityvą patvirtinančiam bankui per 15 dienų. Šis terminas suėjo 2012 m. kovo 6 d., o byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tvirtinančiojo banko tvirtinimo būtų atsisakyta per nurodytą terminą, tai savarankiškai suponuoja išvadą, kad Akredityvas tapo ieškovą įpareigojančiu be jokių išlygų nuo pačiame Akredityve nurodyto termino suėjimo. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentas, kad Akredityvas netapo ieškovą įpareigojančiu nuo 2012 m. kovo 6 d., nes ieškovas nepatvirtino Akredityvo, yra ne tik nelogiškas, bet ir prieštarauja Akredityvo nuostatoms. Akredityve aiškiai buvo nurodyta, kad jis turi būti atšauktas pranešant apie tai tvirtinančiajam bankui per 15 dienų nuo Akredityvo pateikimo naudos gavėjui. Ieškovui to nepadarius, Akredityvas su tvirtinančiojo banko patvirtinimo sąlygomis liko galioti iki jame nustatyto termino.

5.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2012 m. balandžio 12 d. ieškovo raštu atsakovui, kaip dar vienu pagrindu, naikinančiu Akredityvo galiojimą ieškovui. Teismas nenustatė nė vienos iš CK 6.941 straipsnyje nurodytų sąlygų, kada akredityvas laikomas uždarytu (nustoja galioti), buvimo. Teismas vadovavosi ieškovo 2012 m. balandžio 12 d. raštu atsakovui, prilygindamas šį raštą Akredityvą panaikinančiam dokumentui. Pagal CK 6.937 straipsnio 1 dalį neatšaukiamas akredityvas negali būti pakeistas ar panaikintas be banko emitento, tvirtinančiojo banko (jei toks yra) ir lėšų gavėjo sutikimo. Byloje neįrodyta, kad ieškovo informacinio pobūdžio raštas būtų patvirtintas kitų Akredityvo šalių, be to, toks raštas nėra pagrindas uždaryti akredityvą (CK 6.941 str.), todėl teismas negalėjo juo vadovautis, kaip naikinančiu Akredityvą savaime. Tokiu šio rašto nelaikė ir ieškovas, kol šis nesuformulavo savo reikalavimo dėl neva nepagrįstai nuskaitytų lėšų. Tai byloje patvirtino apklausti liudytojai. Atsakovo darbuotoja, gavusi šį raštą, nedelsdama susisiekė su atsakovu ir nurodė, kad toks raštas nereiškia Akredityvo atšaukimo, be to, pasiteiravo, kokie ieškovo tolesni veiksmai dėl Akredityvo, gavo atsakovo darbuotojo patvirtinimą, kad ieškovas vis derasi dėl Akredityvo pratęsimo su savo partneriais.

5.3. Teismas, netinkamai įvertinęs rašytinius įrodymus, klaidingai nusprendė, kad neva būta Atsakovo pripažinimo, jog Akredityvas ieškovo liko nepatvirtintas, todėl buvo negaliojančiu ieškovui. Iš visumos teismo ištirtų įrodymų ir konstatuotų aplinkybių matyti, kad atsakovo teiginiai, jog Akredityvas liko nepatvirtintas reiškė tik tai, kad Akredityvo ne ieškovas, o atsakovas nepatvirtino, o atsakovui už Akredityvą mokėtinus mokesčius sudarė tik 100 Lt, kuriuos ieškovas ir sumokėjo. Pažymėtina, kad tai, jog Akredityvas liko nepatvirtintas, nesuteikė teismui pagrindo paneigti kitų teismo nustatytų faktų, t. y.: 1) Akredityvas buvo patvirtintas tvirtinančiojo banko; 2) Akredityve nurodyta, kad, jei tvirtinančiojo banko patvirtinimas bus atmestas, privaloma pranešti Akredityvą patvirtinančiam bankui per 15 dienų. Minėta, kad tvirtinančiojo banko patvirtinimas nebuvo atmestas, o ir Akredityvas su tvirtinančiojo banko patvirtinimu galiojo iki Akredityve nurodyto termino pabaigos. Akredityvas buvo uždarytas 2012 m. rugpjūčio 1 d., jame nurodytu terminu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išsamiai įvertino visas kilusio teisinio ginčo aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Šalių paaiškinimais ir kitais bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. pradžioje ieškovas vedė derybas su savo partneriu International Trade and Finance Group (Tunisas) dėl ieškovo gaminamos produkcijos eksporto į Libiją (t. 2, b. l. 85–90). Derybų metų buvo sutarta, kad pagal būsimos rašytinės sutarties sąlygas (pati sutartis pasirašyta 2012 m. gegužės 18 d., t. 1, b. l. 105–111) atsiskaitymas tarp sutarties šalių vyks akredityvu. CK 6.935 straipsnio, reglamentuojančio akredityvo bendrąsias nuostatas, 1 dalyje nurodyta, kad, atsiskaitant akredityvais, bankas, atidaręs akredityvą ir veikiantis mokėtojo prašymu bei nurodymu arba savo vardu (bankas emitentas), įsipareigoja sumokėti pinigus lėšų gavėjui arba akceptuoti ir apmokėti įsakomąjį vekselį, išrašytą lėšų gavėjo, arba įgalioja kitą banką (vykdantįjį banką) sumokėti pinigus lėšų gavėjui arba akceptuoti ir suėjus mokėjimo terminui apmokėti įsakomąjį vekselį, arba įgalioja kitą banką pirkti dokumentus (negocijuoti), jeigu pateikti dokumentai atitinka akredityvo sąlygas. Pagal CK 6.935 straipsnio 3 dalį atsiskaitymus akredityvais reglamentuoja įstatymai ir banko veiklos taisyklės. Šiuo metu galiojančios tarptautinės bankų veiklos taisyklės, kuriomis vadovaujantis vykdomi atsiskaitymai akredityvais, yra Tarptautinių prekybos rūmų išleistos „Vieningos akredityvų taisyklės ir praktika“ (Tarptautinių prekybos rūmų leidinys Nr. 600L, 2007 m., t. 1, b. l. 171–207) (toliau – VATP). Pagal VATP 2 straipsnį pareiškėjas – tai šalis, kurios prašymu išleidžiamas akredityvas; naudos gavėjas – šalis, kurios naudai išleidžiamas akredityvas; bankas emitentas – bankas, kuris pareiškėjo prašymu arba savo paties vardu išleidžia akredityvą; tvirtinantysis bankas – bankas, kuris vadovaudamasis banko emitento suteiktais įgaliojimais arba jo prašymu patvirtina akredityvą; pranešantysis bankas – bankas, kuris banko emitento prašymu praneša apie akredityvą; patvirtinimas – apibrėžtas tvirtinančiojo banko ir banko emitento įsipareigojimas apmokėti arba negocijuoti dokumentus, pateiktus laikantis atitinkamų reikalavimų.

              Ieškovas pas atsakovą nuo 2010 m. buvo atidaręs banko sąskaitą (t. 2, b. l. 68). Atsakovas 2012 m. vasario 20 d. gavo Alubaf International Bank Tunis (bankas emitentas) išleistą ir ABC International Bank PLC-Milan (tvirtinantysis bankas) patvirtintą akredityvą Nr. TF1203803794 (toliau – Akredityvas) 10 729 960 EUR sumai (t. 1, b. l. 54–65). Akredityvas buvo išleistas pareiškėjo International Trade and Finance Group (Tunisas) prašymu, naudos gavėju nurodant ieškovą. Akredityvo galiojimo laikas – 2012 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas ieškovui apie jo naudai gautą Akredityvą pranešė 2012 m. vasario 21 d. pranešimu (t. 1, b. l. 16–17). Jame nurodė, kad praneša, be jokių atsakovo įsipareigojimų ir atsakomybės, apie ieškovo naudai išleistą Akredityvą, kurio detalės nurodytos pridedamoje kopijoje. Pažymėjo, kad Akredityvo sąlygose nurodyta, jog iki akredityvo galiojimo datos dokumentai turi būti pateikti akredityvą patvirtinusiam bankui. Prašė įvertinti laiko faktorių ir pateikti atsakovui dokumentus pakankamai anksti, kas leistų atsakovui užtikrinti savalaikį dokumentų pristatymą tvirtinančiajam bankui. Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas nagrinėjamu atveju buvo paskirtas pranešančiuoju banku, kuris ABC International Bank PLC-Milan prašymu pranešė ieškovui apie jo naudai išleistą Akredityvą. Tačiau ieškovas 2012 m. vasario 23 d. raštu prašė atsakovo patvirtinti Akredityvą, t. y. papildomai patvirtinti Akredityvą (t. 1, b. l. 90). Atsakovo teigimu, gavęs tokį prašymą, jis pradėjo Akredityvo papildomo tvirtinimo procedūrą. Atsakovas 2012 m. kovo 21 d. raštu informavo ieškovą, kad dėl Akredityvo patvirtinimo atsakovas priėmė teigiamą sprendimą, prašė iki 2014 m. kovo 27 d. informuoti atsakovą apie sutikimą vykdyti patvirtintą Akredityvą, be to, nurodė Akredityvo tvirtinimo sąlygas (t. 1, b. l. 15). Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovas būtų sutikęs su atsakovo pasiūlytomis Akredityvo tvirtinimo sąlygomis, tačiau atsakovas 2012 m. balandžio 12 d. raštu informavo atsakovą apie Akredityvo vykdymo atšaukimą (t. 1, b. l. 27). Sutiktina su atsakovo pozicija, kad jis antru (kitu) Akredityvą patvirtinančiuoju banku netapo, o Akredityvo vykdymo schemoje liko tik pranešančiuoju banku.

              Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2012 m. birželio 4 d. atlikto 42 919,84 EUR sumos ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. atlikto 42 919,84 EUR sumos iš ieškovo banko sąskaitos nuskaitymo. Atsakovas šių lėšų nuskaitymą motyvavo tuo, kad, ieškovui neatlikus reikiamų veiksmų dėl Akredityvo atšaukimo, Akredityvas liko galioti, todėl buvo skaičiuojami Akredityve nustatyti ABC International Bank PLC-Milan tvirtinimo mokesčiai, kurie pagal Akredityvo sąlygas tenka naudos gavėjui, t. y. ieškovui. Iš atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktos pažymos dėl nuskaityto komisinio mokesčio už Akredityvo patvirtinimą ir jos priedų matyti, kad Akredityvą patvirtinęs bankas ABC International Bank PLC-Milan pareikalavo sumokėti tvirtinimo mokesčius, todėl ieškovas 2012 m. birželio 4 d. nuskaitė iš ieškovo sąskaitos 42 919,84 EUR tvirtinimo mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2012 m. gegužės 20 d. ir tą pačią dieną jį pervedė ABC International Bank PLC-Milan. Analogiškus veiksmus atsakovas atliko 2012 m. rugpjūčio 13 d., nurašęs iš ieškovo sąskaitos 42 919,84 EUR tvirtinimo mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. ir tą pačią dieną jį pervedęs ABC International Bank PLC-Milan (t. 2, b. l. 33–54). Atsakovas savo atliktus veiksmus grindė tuo, kad Akredityvo sąlygose numatyta, jog visas bankų išlaidas Tunise dengia pareiškėjas (mokėtojas), o bankų išlaidas už Tuniso ribų – naudos gavėjas, t. y. ieškovas; ABC International Bank PLC-Milan taikomi Akredityvo patvirtinimo mokesčiai mokami ir tuo atveju, jeigu Akredityvas nėra panaudojamas. Be to, atsakovo teigimu, nepaisant ieškovo 2012 m. balandžio 12 d. prašymo dėl Akredityvo atšaukimo, ieškovo atstovai ne kartą prašė atsakovo jo nevykdyti ir atidėti Akredityvo atšaukimą, tikintis pratęsti jo galiojimą, todėl minėtas prašymas nebuvo perduotas tvirtinančiajam bankui ABC International Bank PLC-Milan ir Akredityvo galiojimas pasibaigė, suėjus jame nurodytam terminui. Atsakovas akcentavo ir tai, kad ieškovas nepasinaudojo Akredityve nurodyta teise per 15 dienų nuo pranešimo apie Akredityvą gavimo atsisakyti Akredityvo, todėl jame numatytos sąlygos ieškovui tapo privalomos nuo 2012 m. kovo 6 d. Iš tiesų, Akredityvo dalyje „Banko informacija kitam bankui“ nurodyta: „patvirtiname šį akredityvą 100 %. Jei mūsų patvirtinimas bus atmestas, privaloma mums apie tai pranešti per 15 dienų nuo šios pranešimo datos“ (vertimas iš anglų kalbos, t. 1, b. l. 64).

              Šalims geranoriškai nepavykus išspręsti kilusio ginčo, ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl atsakovo nepagrįstai nuskaitytų lėšų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad atsakovas nepateikė tikslios ir pagrįstos įrodymais informacijos, kokiu pagrindu atsakovas, kuris pagal Akredityvą nebuvo nei naudos gavėjas, nei antrasis patvirtinantysis bankas, sumokėjo ABC International Bank PLC-Milan patvirtinimo mokesčius, šį ieškinio reikalavimą tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo nurodytu vaidmeniu Akredityvo vykdymo schemoje, t. y. kad atsakovas buvo tik pranešantysis bankas, todėl sprendė, jog atsakovas neturėjo pareigos ir teisinio pagrindo sumokėti tvirtinančiajam bankui ABC International Bank PLC-Milan pagal pastarojo prašymą, pareikštą kaip pranešančiajam bankui, patvirtinimo mokesčius, atitinkamai nuskaityti šiuos mokesčius nuo ieškovo sąskaitos. Be to, skundžiamu sprendimu pripažinti nepagrįstais atsakovo argumentai, kad Akredityvas tapo ieškovui įpareigojančiu nuo 2012 m. kovo 6 d. ir kad jis nebuvo atšauktas. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovo iš ieškovo sąskaitas nuskaitytas lėšas kaip gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. d.).

              Apelianto (atsakovo) nuomone, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, nes pirmosios instancijos teismas paneigė CK įtvirtintą teisę šaliai įvykdyti prievolę už kitą asmenį (CK 6.50 str. 1 d.) ir, netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes bei atsakovo Bendrąsias paslaugų tiekimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą, kad lėšų nuskaitymas nuo ieškovo sąskaitos neatitiko šių taisyklių 10.7 punkto. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kuriais jis įrodinėja teisinio pagrindo nuskaityti lėšas nuo ieškovo sąskaitos buvimą, t. y. kad, kaip įprasta bankinėje praktikoje, užsienio bankas neturi tiesioginės galimybės nuskaityti mokesčius nuo kliento pagal akredityvus sąskaitų, ypač jei naudos gavėjas neturi sąskaitos pas jį, o akredityvu nėra pasinaudojama, todėl atsakovas, būdamas pranešančiuoju banku ir vadovaudamasis tarptautinės prekybos finansavimo praktika, atliko reikiamus ir rinkoje įprastus veiksmus, t. y. apmokėjo naudos gavėjui tenkančius mokėti mokesčius pagal tvirtinančiojo banko reikalavimą ir nuskaitęs mokesčių sumą nuo naudos gavėjo (ieškovo) sąskaitos. Apeliantui nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos nepateikus įrodymų, patvirtinančių nurodytą tarptautinės prekybos finansavimo praktiką, minėti apelianto argumentai laikyti deklaratyviais ir nepatvirtinančiais šioje byloje ginčijamų apelianto veiksmų teisėtumo. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrįstai kaltina pirmosios instancijos teismą neįsigilinimu į bendrąją akredityvų praktiką.

              Atsakovas apeliaciniame skunde kelia versiją, kad tvirtinimo mokesčius jis nuskaitė iš ieškovo sąskaitos ir sumokėjo ABC International Bank PLC-Milan vadovaudamasis CK 6.50 straipsnio 1 dalyje numatyta teise įvykdyti prievolę už skolininką (ieškovą). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ji yra nepagrįsta. Ši apelianto versija vėlgi grindžiama nesukonkretinta ir nepakankamai apibrėžta atsakovo tarptautinių bankų pasitikėjimo pagrindu kylančia pareiga ir teise sumokėti ieškovo mokesčius tvirtinančiajam bankui.

              Apeliantui neįrodžius, kad jis, būdamas pranešančiuoju banku, turėjo pareigą ir teisę ieškovui tenkančius mokesčius už pastarąjį sumokėti ABC International Bank PLC-Milan, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas, atsižvelgiant į atsakovo Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 5.1 ir 10.7 punktus, Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą, jam turint perimtą reikalavimą į ieškovą dėl už ieškovą sumokėtų mokesčių tvirtinančiajam bankui ABC International Bank PLC-Milan, turėjo teisę realizuoti savo reikalavimą į ieškovą be atskiro ieškovo sutikimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal atsakovo Bendrųjų paslaugų tiekimo taisyklių 10.7 punktą (t. 2, b. l. 72–80), numatantį atvejus, kai bankas turi teisę be kliento sutikimo nurašyti lėšas nuo kliento sąskaitos, atsakovas neturėjo teisės nuskaityti ginčo sumas nuo ieškovo sąskaitos.

              Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto. Pirma, tai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju uždirbo tik 100 Lt už pranešimo apie Akredityvo išleidimą ieškovui išsiuntimą, o visos iš ieškovo sąskaitos nuskaičiuotos lėšos (tvirtinimo mokesčiai) atiteko Akredityvą patvirtinusiam bankui, nereiškia, kad atsakovas neįgijo to, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti. Antra, apeliantas iš esmės akcentuoja vieną iš kasacinio teismo nurodytų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, t. y. nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas, kai nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė. Apelianto teigimu, atsakovo veiksmus dėl lėšų nuskaitymo sąlygojo sutartis – Akredityvas, įstatymas – CK 6.50 str., Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir kitas sutartis – banko sąskaitos, kurios neatskiriama dalis yra atsakovo Bendrosios paslaugų tiekimo sąlygos. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nė viena iš nurodytų teisės aktų normų ir nė viena iš nurodytų sutarčių tiesiogiai nereglamentuoja susiklosčiusios ginčo situacijos ir, kaip jau konstatuota anksčiau, nepatvirtina atsakovo pareigos ir teisės nuskaityti iš ieškovo sąskaitos lėšas, skirtas ieškovui tenkančių mokesčių mokėjimui tvirtinančiajam bankui.

              Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo elgesio (neveikimo) Akredityvo galiojimo metu. Apelianto teigimu, ieškovas jau po pirmo lėšų nuskaitymo turėjo kreiptis į atsakovą dėl tvirtinančiajam bankui mokėtinų mokesčių. Pirma, ieškovo delsimas pranešti atsakovui apie pirmą lėšų nuskaitymą nedaro įtakos ginčijamų atsakovo veiksmų teisėtumui. Pripažinus, kad ginčijami atsakovo veiksmai yra neteisėti, apelianto nurodyta aplinkybė dėl ieškovo elgesio nesudaro pagrindo juos pripažinti teisėtais vien dėl to, jog ieškovas nedelsiant po lėšų nuskaitymo nesikreipė į atsakovą. Antra, bylos medžiaga (šalių susirašinėjimas) patvirtina, kad ieškovas elgėsi rūpestingai ir apdairiai. Ieškovo darbuotojai nuolat palaikė ryšį su atsakovo darbuotojais. Priešingai, atsižvelgiant į atsakovo statusą (kredito įstaiga, kuriai taikomi aukšti rūpestingumo ir profesionalumo reikalavimai), iš pateiktos šalių korespondencijos (pavyzdžiui, atsakovo pranešime apie akredityvą nėra akcentuotas 15 dienos terminas, per kurį reikia pranešti apie akredityvo atsisakymą; atsakovo atsakyme į ieškovo paklausimą dėl mokėtinų mokesčių pagal Akredityvą, vienareikšmiai negalima suprasti apie kokius mokesčius kalbama, t. y. ieškovo ar tvirtinančiojo banko) galima daryti išvadą, kad atsakovo teikiama atsakovui informacija buvo nevisapusiška, nekonkreti. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, kaip pranešantysis bankas, nagrinėjamu atveju turėjo pareigą pateikti ieškovui išsamią informaciją apie Akredityvo vykdymą, kurios pagrindu ieškovas galėtų priimti tiek ieškovą, tiek atsakovą tenkinančius sprendimus.

              Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nepagrįstai paneigė Akredityvo galiojimą. Kaip minėta, atsakovas nagrinėjamu atveju buvo tik pranešantysis bankas, kurį tvirtinantysis ABC International Bank PLC-Milan paskyrė atstovauti pateikiant tvirtinančiojo banko patvirtintą Akredityvą naudos gavėjui (ieškovui). Byloje nustatyta, kad Akredityvas buvo pateiktas ieškovui. Apeliantas akcentuoja, kad Akredityvo dalyje „Banko informacija kitam bankui“ nurodyta, kad visus mokesčius už Tuniso ribų moka ieškovas; komisinis mokestis už patvirtinimą yra 0,4 proc. už ketvirtį ar jos dalį; šį mokestį už patvirtinimą reikės mokėti, net jei naudos gavėjas Akredityvo nepanaudos; jei patvirtinimas bus atmestas, privaloma panešti Akredityvą patvirtinusiam bankui per 15 dienų. Apelianto teigimu, byloje nebuvo pateiktas joks dokumentas, kad Akredityvą patvirtinusiam bankui būtų pateiktas tvirtinančiojo banko patvirtinimo atmetimas per 15 dienų nuo Akredityvo pateikimo naudos gavėjui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ieškovas per 15 dienų, t. y. iki 2012 m. kovo 6 d., ir neatmetė Akredityvo, tačiau 2012 m. vasario 23 d. raštu prašė atsakovo, kad šis taptų tvirtinančiuoju banku. Atsakovo atsakymas dėl šio prašymo buvo pateiktas tik 2012 m. kovo 21 d. Taigi, ieškovas, neturėdamas atsakymo į minėtą prašymą, neturėjo pagrindo iki 2012 m. kovo 6 d. atsisakyti International Bank PLC-Milan patvirtinto Akredityvo, nes, kaip teigė atsakovas, nuo 2012 m. vasario 23 d. buvo pradėta papildomo Akredityvo tvirtinimo procedūra, o jos rezultatas (teigiamas atsakymas) buvo sulauktas tik 2012 m. kovo 21 d. Tačiau ieškovas nepateikė atsakymo dėl sutikimo atsakovui papildomai patvirtinti Akredityvą, be to, 2012 m. balandžio 12 d. raštu atšaukė akredityvo vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė sudarė atsakovui pakankamą pagrindą pranešti Akredityvą patvirtinusiam bankui International Bank PLC-Milan apie Akredityvo atsisakymą. Tokiu atveju Akredityvas negaliotų iki jame nurodytos dienos – 2012 m. rugpjūčio 1 d. ir nebūtų pagrindo skaičiuoti jo tvirtinimo mokesčių, Akredityvo nepanaudojus. Kaip pripažino pats atsakovas, jis apie Akredityvo atšaukimą tvirtinančiojo banko neinformavo, nors iš minėtų aplinkybių atsakovui turėjo būti žinoma, kad ieškovas nesutinka vykdyti Akredityvo.

              Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.