Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-30][nuasmeninta nutartis byloje][eCIK-994-2021].docx
Bylos nr.: e3K-3-136-916/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
Daiktinė teisė
Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
Prievolių teisė
Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Pirkimas-pardavimas

?

Nr. DOK-5080

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14312-2019-3

 (S)

   

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2021 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),  

susipažinusi su 2021 m. rugsėjo 20 d. paduotu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti šios nutarties vykdymą,  

 

n u s t a t ė :

 

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo parduoti žemės sklypą, trečiasis asmuo – A. M., peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota parduoti 0,0233 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame sklype stovinčios boilerinės (duomenys neskelbtini) savininkui ieškovui S. M., paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimą lengvatine (be aukciono) tvarka (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4, 5 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punktas) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019). Atsakovės vertinimu, ieškovas neįrodė Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo sąlygos, suteikiančios teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis. Teismai nepagrįstai pastato savininkui tenkančią pareigą naudotis pastatu pagal paskirtį, sutapatino su pastato savininkui tenkančia pareiga leisti servituto turėtojui naudotis savo turtu. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymus, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 12, 177, 182, 185 straipsniai), neįvertino, kad ieškovas 2017 m. kovo 24 d. įsigijo pastatą su ribojimu (negalėjimu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį), kurio neginčijo, be to, Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo netenkino ieškovo prašymo parduoti ar išnuomoti žemės sklypą, teismai nepagrįstai juo nesivadovavo. Atsakovė taip pat nurodė, kad nuspręsdamas, jog žemės sklypas turėtų būti parduotas ieškovui, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2012).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėjamas prašymas sustabdyti skundžiamo  procesinio sprendimo vykdymą.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

Teisėjos        Goda Ambrasaitė-Balynienė 

        Alė Bukavinienė 

        Gražina Davidonienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 347 str. Kasacinio skundo turinys
  • 3K-3-133-219/2018
  • e3K-3-76-684/2018
  • e3K-3-177-687/2019
  • 3K-3-497/2012