Civilinė byla Nr. 2A-1803-436/2011
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-22573-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
30.2; 30.6; 121.15; 121.18; 121.21
Pirmosios instancijos teismo
teisėja Regina Agrba

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei D. G., trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. M. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims E. V., K. L., A. M., J. V., R. V., VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, ir
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovė N. S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis butą su rūsiu, bendras plotas 58,20 kv.m, esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę, sudaryti su N. S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) keturių kambarių 58,20 kv.m bendrojo ploto patalpų (buto) su rūsiu, (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Nurodo, kad ieškovei N. S. M. (tuo metu buvusiai S.), 1977 m. kovo 15 d. tuometinio Kauno miesto Lenino raj. DŽDT VK išduotu orderiu Nr.193 paskirtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), nuomininko šeimos nario teisėmis taip pat apsigyveno sūnūs V. S., K. S. (miręs 1993-11-18), V. K., A. K., dukros L. S., J. S., I. K. ir K. K.. Įsigaliojus LR Butų privatizavimo įstatymui ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovės vardu pateiktas prašymas, atlikta inventorizacija ir paruošta techninės apskaitos byla pateikti privatizavimo fondui. Ieškovė, buvo pradėjusi įgyvendinti savo teisę privatizuoti butą, tačiau ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių procedūra nebuvo baigta dėl objektyvių priežasčių, kurioms ieškovė, neturėjo galimybės daryti įtakos. Gyvenant ginčo bute ieškovė, nuolat jį remontavo investuodama didelę dalį savo asmeninių lėšų. Ginčo butas yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos ji neturi. Visos sutartys su paslaugas teikiančiomis organizacijomis yra sudarytos ieškovės vardu. Mokesčiai, susiję su ginčo butu, yra apmokami ieškovės vardu, reguliariai bei nustatytu laiku.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkino.
- pripažino ieškovei N. S. M., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis butą su rūsiu, bendras plotas 58,20 kv.m, esantį (duomenys neskelbtini).
- įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su N. S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) keturių kambarių 58,20 kv.m bendrojo ploto patalpų (buto) su rūsiu, (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis.
Priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 45 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad ieškovei N. S. M. (tuo metu buvusiai S.), 1977 m. kovo 15 d. Kauno m. Lenino raj. . DŽDT VK išduotu orderiu Nr.193 paskirtas butas (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), b.l. 9-11). Nuomininko šeimos nario teisėmis apsigyveno sūnūs V. S., K. S. (miręs 1993-11-18), V. K., A. K., dukros L. S., J. S., I. K. ir K. K. (b.l. 10,10-22, 29-39, 48-50). Ieškovė, pateikė prašymą leidimo įforminti patalpų privatizavimo dokumentus, atlikta inventorizacija, paruošta techninės apskaitos byla ( b.l.67-69, 94-96 ). nekilnojamojo turto ieškovės vardu neregistruota ( b.l. 62, 97). Inventorinėje byloje l. 12-14 yra 1995-03-16 turto( įskaitant ginčo butą) perdavimo aktas.
Ieškovės atstovės, trečiojo asmens E. V. paaiškinimais, liudytojos M. V. parodymais teismas nustatė, kad išreiškusi savo valią dėl ginčo buto privatizavimo, ieškovė domėjosi, kaip vyksta privatizavimo procesas. Iš byloje esančio 209m. rašto teisės skyriui, E. V. paaiškinimų, apie ieškovės pažeistas teises teismas sprendė, kai ieškovė sužinojo gavo Turto skyriaus 2009m. raštą. Todėl senaties terminą skaičiuoja nuo 2009 m. ir laikė, kad jis nėra praleistas.
Ginčo santykis dėl ieškovės nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės nuomojamas butas gali būti privatizavimo objektas. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui. Nuo 1977 metų ieškovė su šeima apsigyveno šiame bute ir gyvena iki šiol. Ieškovė pateikė VĮ Registrų centrui Kauno filialui teikto prašymo registracijos duomenis, kuriuose nurodyta jos įrašymas į eilę, suteikiant prašymo registracijai penkiaženklę numeraciją. Taip buvo išreikšta ieškovės valia privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, bet privatizavimo procesas nebaigtas ne dėl nuo jos priklausiančių aplinkybių.
Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) numatė, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Taigi ieškovė N. S. M., būdama buto nuomininke įgijo teisę privatizuoti ginčo butą Dėl nurodytų priežasčių ieškovė turi teisę užbaigti ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis procesą, nes byloje nustatytos visos Butų privatizavimo įstatyme nustatytos sąlygos. Ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ,galinti būti privatizavimo objektas (Įst. 2 ir 3 str.). Ieškovė ,kaip subjektas ,kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą ,šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įsigyti ir tarp ieškovės ir atsakovo ,kaip butų privatizavimo ( pirkimo-pardavimo) subjektų susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Įst. 1,5,10,11 str.). Atsakovo argumentas dėl to, kad ieškovė turėjo domėtis privatizavimo eiga , teismas vertina kaip atsakovo pareigą apie tai ieškovą informuoti Kauno miesto savivaldybė ir jos tuo metu butų privatizavimo tarnyboje dirbę asmenys nepadėjo ieškovei ir jos šeimai pilnai įgyvendinti šias teises, pažeidė ieškovo teisę privatizuoti butą. Ji tinkamai negalėjo realizuoti teisės galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Kauno miesto savivaldybės prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimą, priimti naują sprendimą, taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas, vertindamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus pažeidė procesinės teisės normas, kas turėjo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, o taip pat Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas be pagrindo pripažino tinkamu įrodymu VĮ Registrų centras apžiūrai pateiktą registracijos žurnalą, kurio pagrindu nustatė, kad ieškovė tinkamai ir laiku kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo bei pateikė visus privalomus dokumentus. Žurnalo įrašai neįrodo, kad buvo laiku ir tinkamai kreiptasi dėl ginčo buto privatizavimo, ar kad buvo pateikti visi reikiami dokumentai. Žurnalas nėra užpildytas, grafos paliktos tuščios, neaišku, kas jame buvo registruojama, kas, kada ir dėl kokio buto kreipėsi, nenurodoma, kokie dokumentai buvo pateikti, t. y., pareiškimų registravimo žurnalas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Tinkamu įrodymu negali būti laikomas ir VĮ Registrų centras 2010-06-23 raštas Nr. (3.1.6.) S-326. Šiuo raštu VĮ Registrų centras informavo, kad negali patvirtinti ar paneigti, ar ieškovė kreipėsi dėl buto privatizavimo. Todėl šis raštas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovės reikalavimus.
Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė taip ir nenurodė kada kreipėsi dėl buto privatizavimo, nepateikė jokių įrodymų, kad aplamai buvo kreiptasi ir pradėtos ginčo buto privatizavimo procedūros, bei kokius dokumentus pateikė.
Taip pat teismas, priimdamas skundžiamą procesinį dokumentą, pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias privatizavimą, ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. LR Butų privatizavimo įstatymo, pilna apimtimi galiojusio iki 1998 m. liepos 1 d., 1 straipsnis nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti gyvenamąsias patalpas. Minėto įstatymo 5 straipsnis numatė, kad pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti kartu su šeimos narių susitarimais, kieno vardu privatizuojamos nuomojamos gyvenamosios patalpos, asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą. Analogiška nuostata taip pat buvo įtvirtinta Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309, galiojusių iki 2001 m. rugpjūčio 11 d., 5 punkte. Tačiau teismas, priėmęs skundžiamą procesinį dokumentą, neatsižvelgė nei į LR Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuostatą, nei į minėtų taisyklių 5 punktą, kad prašymai privatizuoti turi būti pateikti miesto ar rajono valdybai, jos sudarytai tarnybai arba komisijai, nei į byloje pateiktą Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 66-3-4739, kuriame pateikiama informacija, kad tokio prašymo ieškovė nebuvo pateikusi. Taip pat skundžiamą procesinį dokumentą priėmęs teismas pažeidė ir materialinę teisės normą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkio Nr. 290P 1 ir 3 punktuose, kuriuose buvo nustatyta, jog miestų valdybos privalo priimti iš gyventojų prašymus privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas, kurios nebuvo privatizuotos LR Butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl gyventojų kaltės (prašymus leisti paduoti pareiškimą- iki 1994 liepos 1 d., prašymus leisti baigti įforminti butų privatizavimo dokumentus - iki 1994 m. lapkričio 1 d.), teikti siūlymus Valstybinei butų privatizavimo komisijai, kuri teikdavo miesto valdybai privalomą vykdyti išvadą dėl gyventojo prašymo privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.
Taip pat apeliantas prašo taikyti senatį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ieškinio senaties skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovė N. S. M. ir tretysis asmuo E. V. nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, bei palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-23 sprendimą, priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, ieškovei N. S. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį procesą. Nurodo, kad byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė pateikė prašymą leidimo įforminti ginčo patalpų privatizavimo dokumentus, ką patvirtina atlikta inventorizacija, paruošta techninės apskaitos byla, taip pat inventorinėje byloje esantis 1995-03-16 turto (įskaitant ginčo butą) esantis perdavimo aktas. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog ginčo santykis dėl ieškovės nuomojamo buto privatizavimo atsirado galioj ant Butų privatizavimo įstatymui. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui. Ieškovė su šeima ginčo bute apsigyveno nuo 1977 m. ir gyvena iki šiol. Byloje nustatyti, t.y. ieškovės VĮ Registrų centrui Kauno filialui teikti prašymo registracijos duomenys, kuriuose nurodyta jos įrašymas į eilę, suteikiant prašymo registracijai penkiaženklę numeraciją, taip išreiškiant ieškovės valią privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis patvirtina faktą, jog tarp ieškovės ir atsakovo atsiradę privatizavimo santykiai pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šiol nebaigti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pirkti gyvenamąjį namą, butą turi asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir minėto įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo namo, buto nuomininkai arba jų šeimos nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė N. S. M., būdama ginčo buto nuomininke, įgijo teisę privatizuoti ginčo patalpas bei turint teisę užbaigti ginčo buto privatizavimo procesą lengvatinėmis sąlygomis. Bylos aplinkybėmis pagrįstai nustatyta, jog ieškovė kaip tinkamas Butų privatizavimo įstatyme numatytas subjektas, teise privatizuoti butą pasinaudojo tinkamai atlikdama aukščiau numatytus veiksmus, būtinus tokiai teisei įgyti, taip tarp jos ir atsakovo susiklostant santykiams dėl ginčo buto privatizavimo.
Neteisėti bei nepagrįsti apelianto (atsakovo) argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias ieškinio senatį. Byloje nustatytos aplinkybės nedviprasmiškai patvirtina, jog ieškovė išreiškusi savo valią dėl ginčo buto privatizavimo domėjosi kaip vyksta privatizavimo procesas ir apie tai, jog jos teisė privatizuoti ginčo butą pažeista sužinojusi tik gavusi 2009 m. gruodžio 18 d. Turto skyriaus raštąNr.66-3-4739, tuo tarpu nors apeliantas (atsakovas) ir teigia, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, tačiau nepateikė jokių savo argumentus patvirtinančių įrodymų, jog ieškovė būtų tinkamai informuota apie negalėjimą privatizuoti ginčo butą.
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką; teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr.3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-254/2008; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad bylose dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, jog ginčai iš esmės vyksta dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiškinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje M. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-543/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-588/2009).
1991 m. gegužės 21 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privatinėn nuosavybėn lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje E. K., R. K. v. Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr.3K-3-254/2008; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje T. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje V. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-548/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė yra tinkamas subjektas privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, taip pat kad ši gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas. Apeliantas Kauno miesto savivaldybė ginčija ieškovės N. S. M. teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka dėl to, kad, jo teigimu, ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgijo teisės privatizuoti ginčo butą, nes nepateikė prašymo ir kitų privatizavimui reikalingų dokumentų.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės N. S. S. (dabartinei M.) šeimai, susidedančiai iš devynių asmenų, 1977 m. kovo 15 d. Kauno miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduotu orderiu Nr.193 paskirtas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Šiame bute nuomininko teisėmis (b.l. 36-39) kartu su ieškove apsigyveno sūnūs V. S., K. S., V. K., A. K., dukros L. S., J. S., I. K. ir K. K. (b.l. 10-22). Ieškovės teigimu, įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui, ji kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis (b.l. 3). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010-06-23 rašto Nr. (3.1.6)S-3262 nustatyta, kad tuometiniame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacija ir dokumentai perduoti tuometinei Kauno miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybai (b.l. 67). Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi VĮ Registrų centro registracijos žurnalu. Nurodo, kad žurnalo įrašai neįrodo, jog ieškovė laiku ir tinkamai kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo ir pateikė visus reikiamus dokumentus. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdžio metu trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovas V. M. paaiškino, kad vykusios butų privatizavimo procedūros metu vedė registracijos žurnalus. Identifikacinis numeris buvo suteikiamas ne butui, ne pagal adresą, o iš eilės, klientui. Tai nustatyta ir iš byloje esančių registracijos žurnalų kopijų (b.l. 68-69), todėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010-06-23 rašte Nr. (3.1.6)S-3262 nurodyta, jog negali patvirtinti ar paneigti, kad būtent ieškovė kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo. Atstovas taip pat paaiškino, kad penkiaženklis numeris buvo užrašomas ant lapelio. Tokiu būdu Kaune privatizuota apie 200.000 butų. Penkiaženklį skaičių Nr. 34703 VĮ Registrų centrui pateikė būtent ieškovė.
Teisėjų kolegija sprendžia, nors ir neišliko ieškovės pateikto prašymo privatizuoti butą, tačiau tikėtina, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė padavė pareiškimą ir pradėjo įgyvendinti teisę privatizuoti ginčo butą.
Trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovas patvirtino aplinkybę, jog buvo padaryta inventorizacinė bylutė, o nuo to ir prasidėdavo butų privatizacija. Namo, kuriame yra ginčo butas, visi kiti butai privatizuoti, išskyrus vienintelį ginčo butą. Tuometinis inventorizacijos biuras paruošdavo inventorizacijai buto dokumentus ir juos siųsdavo Privatizavimo tarnybai. Terminai užbaigti butų privatizavimui ėjo į pabaigą, darbuotojai skubėjo tvarkyti dokumentus, tačiau nemažai dokumentų neišsaugojo.
Pažymėtina, kad ieškovė visą laiką gyveno ir dabar dar gyvena ginčo bute, reguliariai mokėjo mokesčius, remontavo jį, jokio kito nekilnojamojo turto ieškovės vardu neregistruota (b.l. 62). Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini) taip ir liko neprivatizuotas (b.l. 48).
Apeliantas apeliaciniame skunde vadovaujasi Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 66-3-473, kuriame pateikiama informacija, kad tokio prašymo ieškovė nebuvo pateikusi. Teisėjų kolegija šį dokumentą (b.l. 51) vertina kritiškai, kadangi įvardytas dokumentas išduotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, ir surašytas prasidėjus teismo procesui nagrinėjamoje byloje. Dėl to nurodytas dokumentas neatitinka prima facie įrodymui keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Kartu pažymėtina tai, kad aptariamame rašte nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriuje nėra Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto ieškovės prašymo ar kitų dokumentų, dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatinėjama ne tai, yra Kauno miesto savivaldybėje ieškovės Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pateiktas pareiškimas dėl ginčo buto privatizavimo ar ne. Jeigu toks pareiškimas būtų, nebūtų kilęs šis teisminis ginčas ir ieškovei netektų įrodinėti, kad tokį pareiškimą padavė laiku, tik jis yra dingęs. Byloje esantis dokumentas neįrodo, jog ieškovė įstatymo nustatytu terminu nepateikė pareiškimo dėl ginčo buto privatizavimo. Dėl nurodytų motyvų apelianto argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje R. S. v. V. K.; bylos Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š.; bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.).
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šioje byloje ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ginčo buto privatizavimo procedūra nebuvo baigta ne dėl ieškovės kaltės, todėl pagrįstai pripažino jos teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas neteisingai pritaikė ieškinio senaties skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje R. K. v. VĮ Valkininkų miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2004 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje M. T. J. ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2004; 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga; bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė išreiškusi savo valią dėl ginčo buto privatizavimo, nuolat domėjosi, kaip vyksta privatizavimo procesas. Iš bylos medžiagos spręstina, kad ieškovė apie tai, kad jos teisės pažeistos, sužinojo tik gavusi Turto skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. raštą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovė anksčiau, negu nurodo pati, buvo informuota apie negalėjimą privatizuoti. Teismas pagrįstai nustatė, kad senaties terminas nėra praleistas.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Arūnas Rudzinskas
Teisėjai Albinas Čeplinskas
Algirdas Remeika