Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-575-3330-09].doc
Bylos nr.: N-575-3330-09
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-3330/2009

              Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1.2; 52.5 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. sausio 16 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

2007 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyresnysis darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. G. už tai, kad ji, būdama darbdave, nuo 2006 m. gegužės 9 d. iki 2007 m. kovo 17 d. leido E. L. dirbti proginių drabužių nuomos punkte, esančiame duomenys neskelbiami, Alytuje, be rašytinės darbo sutarties. 2006 m. gegužės 9 d. R. G. įdarbinant E. L., jos susitarė dėl darbo sutarties sąlygų: darbo vietos, darbo funkcijų ir darbo užmokesčio. E. L. buvo paaiškinta, kad reikės dirbti drabužių nuomotojos darbą, už papildomą užmokestį reikės išplauti, susiūti ir sutvarkyti nuomojamus drabužius, buvo nustatytas E. L. darbo laikas: darbo dienomis – nuo 9 val. iki 18 val., šeštadieniais – nuo 9 val. iki 15 val. Buvo sutarta, kad E. L. kiekvieno mėnesio 15 dieną bus mokamas 500 litų darbo užmokestis bei papildomai mokama už drabužių tvarkymą. Su šiomis darbo sąlygomis E. L. sutiko ir pradėjo dirbti 2006 m. gegužės 9 d. R. G. žadėjo sudaryti darbo sutartį su E. L., tačiau nesudarė, liepė jai išsipirkti verslo liudijimą. 2006 m. birželio 9 d. E. L. išsipirko verslo liudijimą, po to jį pirko kas du mėnesius, už verslo liudijimą apmokėdavo R. G., patalpų nuomos mokestį taip pat mokėdavo R. G.. Nuo 2006 m. gruodžio mėnesio darbo užmokestį R. G. pradėjo mokėti nesistemingai, dalimis, todėl nuo 2007 m. kovo 17 d., negaudama darbo užmokesčio, E. L. į darbą nėjo. R. G. nesudarė su E. L. rašytinės darbo sutarties, neužtikrino, kad ji pradėtų darbą po to, kai yra sudaryta rašytinė darbo sutartis, darbuotojai išduotas darbo pažymėjimas, t. y. R. G., būdama darbdave, leido E. L. dirbti nelegalų darbą, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 3 dalį bei padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

II.

 

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 24 d. nutarimu pripažino R. G. kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jai 6500 litų baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, Artūro Bendaravičiaus paaiškinimais, liudytojos E. L. parodymais, taip pat liudytojų O. T., S. Ž., O. B., M. R., V. V. ir R. V. parodymais, rašytiniais bylos dokumentais: E. L. 2007 m. kovo 27 d. prašymu, rašytu VDI Alytaus skyriui, jos paaiškinimu, S. Ž., O. B., R. V., M. R., V. V. paaiškinimais, rašytais VDI Alytaus skyriui, 2006 m. gegužės 1 d. sutartimi, sudaryta tarp R. G. ir V. V. dėl patalpos, esančios duomenys neskelbiami, Alytuje, nuomos, Verslo liudijimais, išduotais E. L., Verslo liudijimu, išduotu R. G., 2006 m. birželio 7 d. techninės apsaugos sutartimi, sudaryta tarp užsakovo Ž. G. ir vykdytojo UAB ,,Falck security“ bei jos priedais, R. G. individualios veiklos, dirbant pagal verslo liudijimą, tikrinančių pareigūnų registracijos žurnalo lapo kopija, E. L. paraiška, sąskaita – faktūra ir kasos čekiu, kvitais, E. L. prašymais pratęsti verslo liudijimą, prašymu išduoti verslo liudijimą, 2007 m. balandžio 4 d. VDI Alytaus skyriaus (tarnybos) vedėjo pavedimu patikrinti R. G. proginių suknelių nuomos punktą, Alytaus apskrities VMI raštu dėl duomenų pateikimo.

Alytaus rajono apylinkės teismas atmetė pažeidėjos R. G. paaiškinimus bei liudytojų N. M., S. J., A. Č. ir R. B. parodymus, kadangi jie prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei kitų byloje surinktų įrodymų visumai. Liudytoja A. Č. davė parodymus apie tai, kad nuomos punkte ji lankėsi ir drabužius nuomojosi 2006 metų sausio ir kovo mėnesiais, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas R. G. surašytas dėl leidimo dirbti nelegalų darbą E. L. nuo 2006 m. gegužės 9 d. iki 2007 m. kovo 17 d. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pažeidėjos iniciatyva iškviestų ir apklaustų liudytojų S. K. ir K. Š. parodymai apie tai, kad Rm. G. prašymu jie gamino ir tvirtino pakabas drabužiams, taip pat Techninės apsaugos sutartis Nr. TS11359 bei jos priedai tik patvirtina byloje nustatytą aplinkybę, kad proginių suknelių nuoma buvo vienos pažeidėjos R. G. verslas, todėl jos šeimos nariai rūpinosi šiam verslui reikalingų patalpų įrengimu bei jų apsauga. Taip pat teismas konstatavo, kad pažeidėjos įgalioto atstovo teismui pateiktame 2006 m. birželio 27 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvite Nr. 7560744, kuriame suknelių ir kostiumėlių pirkėja yra nurodyta E. L., bei 2006 m. liepos 17 d. sąskaitoje Serija ANA Nr. 00031, kurioje suknelių bei nuometų pirkėja nurodyta E. L. esantys tariamai E. L. parašai nesutampa su jos parašais kituose administracinėje byloje esančiuose dokumentuose. Palyginus pažeidėjos R. G. parašus byloje esančiuose dokumentuose su parašais, esančiais aukščiau minėtuose prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvite ir sąskaitoje, vizualiai matyti, kad šiuos dokumentus pasirašė tas pats asmuo – R. G.. Be to, teismas pažymėjo, kad pažeidėjos įgalioto atstovo pateiktas 2007 m. vasario 2 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas yra be visų reikiamų rekvizitų, t. y. jame nėra pirkėjo parašo. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitai ir sąskaita Serija ANA Nr. 00031 nepatvirtina pažeidėjos nurodytų argumentų, kad E. L. buvo jos verslo partnerė, o ne samdoma darbuotoja, todėl pažeidėjos R. G. paaiškinimus teismas vertino kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Teismo nuomone, aptarti įrodymai bei administracinio teisės pažeidimo protokolas, kiti aukščiau aptarti rašytiniai bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. G., būdama darbdave, pažeisdama Darbo kodekso 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus t. y. esant visiems nustatytiems darbo sutarties požymiams (darbuotojo ir darbdavio susitarimui dėl konkretaus darbo, darbo sąlygų, esant atlyginimui), leido nelegaliai dirbti E. L., t. y. nesudarė su ja rašytinės darbo sutarties, neužtikrino, kad ji pradėtų darbą po to, kai yra sudaryta rašytinė darbo sutartis, pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteiktas darbuotojai, darbo sutartis įregistruota darbo sutarčių registravimo žurnale, darbuotojai išduotas darbo pažymėjimas. Tarp R. G. ir E. L. susiklostę santykiai atitinka darbo teisinius santykius, todėl laikoma, kad R. G. veikoje yra Lietuvos Respublikos ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo trukmę, pažeidėjos asmenybę. R. G. savo kaltės nepripažino, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, nėra duomenų apie administracinių nuobaudų taikymą pažeidėjai. Nelegalus darbas truko ilgą laiką – 10 mėnesių, todėl R. G. buvo paskirta bauda, lygi straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydžio vidurkiui.

 

III.

 

Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad VDI Alytaus skyriaus darbuotojo A. Bendaravičiaus patikrinimas dėl nelegalaus darbo buvo atliekamas neturint vadovybės leidimo ir sutikimo. Apeliantės nuomojama patalpa buvo tikrinama nepateikus jokio vadovybės pavedimo, tikrinančių pareigūnų registracijos žurnale nenurodė atlikto patikrinimo pagrindo. Todėl, apeliantės nuomone, inspektorius pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu patvirtintų „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ 22 punktą, buvo suinteresuotas tyrimo rezultatais. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors teismas nurodo, kad E. L. nuomojamoje patalpoje dirbo nuo 2006 m. gegužės 9 d. iki 2007 m. kovo 17 d., tačiau nei prašyme, nei paaiškinime E. L. nenurodė išsikėlimo iš nuomojamų patalpų datos, o teismas netyrė, iki kada dirbo E. L.. Be to, teiginys, kad E. L. pradėjo dirbti nuo 2006 m. gegužės 9 d., prieštarauja faktinėms aplinkybėms, rašytiniams įrodymams bei liudytojų parodymams. Pagal 2006 m. gegužės 1 d. patalpos nuomos sutartį išnuomotą patalpą reikėjo paruošti darbui, ją įrengti ir tik tada buvo galima pradėti dirbti. Patalpa buvo paruošta tik 2006 m. birželio 15 d. Nors teismas atmetė liudytojų K. Š. ir S. K. parodymus, tačiau iš jų parodymų matyti, kad E. L. negalėjo pradėti dirbti 2006 m. gegužės 9 d. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, jog 2006 m. birželio 3 d. vyko apeliantės sūnaus vestuvės, kurioms ji turėjo daug ruoštis 2006 m. gegužės mėnesį. Pasak R. G., E. L. ji pasikvietė kaip verslo partnerę, kad vienai nereikėtų mokėti visos sumos už patalpų nuomą, kadangi verslo pradžia buvusi sunki. Apie tokį susitarimą, pasak apeliantės, jos susitarė niekam viešai nesakyti, mat bijojo, kad patalpų savininkas galėjo uždrausti sunuomoti patalpas. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, kad E. L. kiekvieną mėnesį savo valia išsipirkdavo iš mokesčių inspekcijos verslo liudijimą ir dirbo kaip verslo partnerė iki tos dienos, kol neiškilo konfliktai dėl E. L. nesąžiningumo, siekimo nemokėti nuomos mokesčio bei užvaldyti visą verslo vietą. Apie konfliktų buvimą prisipažino ir E. L.. Be to, netgi išsikėlusi iš R. G., E. L. ir toliau išsipirkdavo iš mokesčių inspekcijos verslo liudijimus ir kitose patalpose vertėsi drabužių nuoma. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas netyrė aplinkybės, kad jai, kaip profesionaliai siuvėjai, nebuvo reikalo prašyti E. L. (turinčios pedagoginį išsilavinimą) siuvėjos paslaugų už papildomą mokestį. Atvirkščiai – ji pati prašydavo pataisyti ar atlenkti savo nuomojamas sukneles. Taip pat R. G. teigia pati savo sukneles skalbdavusi ir lygindavusi, kadangi tai reikalavo profesionalumo ir įgūdžių. Be to, teismo teiginys, kad apeliantė išpirkdavo E. L. verslo liudijimus, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams (b. l. 81-88). Apeliantė nesutinka ir su teismo teiginiu, kad 2006 m. birželio 27 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas ir 2006 m. liepos 17 d. sąskaita neįrodo, jog E. L. dirbo pagal verslo liudijimą. Byloje neįrodyta, kad E. L. pagal nurodytus dokumentus nenusipirko suknelių ir jų nenaudojo savo versle. Be to, negalima sutikti su teismo teiginiu dėl 2007 m. vasario 2 d. kvito netinkamumo dėl kliento parašo nebuvimo. Apeliantė nurodo, kad kiekvienas kvitas susideda iš dviejų egzempliorių, iš kurių vienas atiduodamas klientui. Antras lieka kvitų knygelėje, tačiau teismo posėdžio metu apžiūrėjus kvitų knygelę, kurią mokesčių inspekcija išdavė E. L., panaudoto kvito antro egzemplioriaus nebuvo. O kodėl ant pateikto kvito nėra parašo, reikia klausti kvito savininkės E. L.. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį, kad liudytojai, kurių parodymais teismas rėmėsi, verčiasi veikla pagal išduotus verslo liudijimus, todėl jų vienodo turinio paaiškinimai surašyti su baime dėl galimų sankcijų jiems. Be to, teismas nepagrįstai atmetė liudytojų N. M. ir S. J. parodymus dėl to, kad jos gyvena Kaune – juk suknelių nuoma rajonuose pigesnė. Taip pat nepagrįstai atmetė kitų liudytojų parodymus, teigdamas kad jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, neįvardindamas kokiems. Liudytoja A. Čiapienė, atvykusi į teismą po atliktos sunkios operacijos, suklydo dėl apsilankymo nuomos punkte datos. Be to, teismas sutiko su S. K. ir K. Š. parodymais, tačiau vis tiek tvirtino, kad E. L. nuomos punkte pradėjo dirbti 2006 m. gegužės 9 d. Apeliantė taip pat nurodo, kad neatitinka tikrovės teiginys dėl jos atsisakymo duoti paaiškinimus darbo inspekcijos atstovui. Paaiškinimai buvo duoti tiek inspekcijai, tiek teismui. Be to, remiantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu patvirtintų „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ 2.2 ir 5.2 punktai neleidžia asmenims, užsiimantiems veikla pagal verslo liudijimą, sudarinėti darbo sutarčių. Teismas dėl to taip pat nepasisakė. Taip pat, remiantis Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 503 patvirtintų Darbo sutarčių registravimo taisyklių 2 punktu, darbo sutarčių registravimo žurnalas neprivalomas, jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis 3 ir mažiau darbuotojų. E. L. dirbo su verslo liudijimu, kuris užtikrina socialinę apsaugą nedarbo atveju, gaudama verslo liudijimą, E. L. privalėjo sumokėti privalomą sveikatos draudimo mokestį, o taip pat Sodrai – socialinio draudimo įmokas, todėl ligos atveju jai būtų pilnai užtikrintas medicininis aptarnavimas, sumokėtos socialinio draudimo įmokos užtikrina pensijų draudimą. Todėl negalima teigti, kad darbas su verslo liudijimu iškreipia padėtį darbo rinkoje. Be to, pirmosios instancijos teismas nesirėmė ir teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų, aprobuotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. liepos 14 d. pasitarime, 4 punktu, ar apeliantė gali būti E. L. darbdaviu, kai ji dirba su verslo liudijimu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyrius prašo palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir atmesti R. G. apeliacinį skundą. Atsiliepime Institucija nurodo, kad nors apeliantė teigia, kad liudytojai davė parodymus su baime, jų parodymai niekuo nesiskiria nuo duotų ikiteisminio nagrinėjimo metu. Be to, neatitinka tikrovės apeliantės teiginys dėl to, kad patalpa buvo tikrinama neturint tam teisės. Taip pat atsiliepime Institucija nurodo pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji būdama darbdave, nuo 2006 m. gegužės 9 d. iki 2007 m. kovo 17 d. leido E. L. dirbti proginių drabužių nuomos punkte, esančiame duomenys neskelbiami, Alytuje, be rašytinės darbo sutarties, tuo padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio1 dalyje.

Tiek protokole, tiek skundžiamame Alytaus rajono apylinkės teismo nutarime teigiama, kad E. L. nelegaliai dirbo iki 2007 m. kovo 17 d., vadinasi ši data laikytina pažeidimo pabaiga. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės pažeidimas buvo nutrauktas 2007 m. kovo 17 d., ši diena laikytina termino skirti nuobaudai pradžia, vadinasi, nuobauda galėjo būti paskirta iki 2007 m. rugsėjo 17 d.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje nutarė terminą nuobaudai pratęsti (b. l. 68), tačiau nuobaudos skyrimo termino pradžią nepagrįstai siejo su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo diena, t. y. 2007 m. balandžio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad terminas nuobaudai skirti pratęstas 2007 m. rugsėjo 18 d., o terminas nuobaudai skirti baigėsi 2007 m. rugsėjo 17 d., darytina išvada, kad tokia nutartis buvo priimta jau pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Termino nuobaudai skirti pratęsimas yra galimas tik tada, kai jis dar nėra pasibaigęs (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. 1629(11)/2001; Administracinių teismų praktika Nr. 2). Tad darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos šiuo atveju tęsti nebebuvo galima ir administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu.

Dėl išdėstytų argumentų visi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje dėl bylos esmės priimti procesiniai sprendimai turi būti panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

R. G. apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarimą R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti.

R. G. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                                                                                                  Antanas Ablingis

 

 

                                                                                                                Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                                                                                Virgilijus Valančius