Civilinė byla Nr. 2A-43-516/2011
Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.18.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. kovo 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio,
sekretoriaujant Aurelijai Lenčiauskaitei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės notarės J. K. apeliacinį skundą bei trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams S. K. , J. K. , J. K. , Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, dėl nuosavybės teisės į dalį namų valdos žemės sklypo pripažinimo Kolegija, išnagrinėjusi bylą. Tretieji asmenys Vilniaus miesto 39-ojo notarų biuro notarė E. P. , UAB DK „PZU Lietuva.
n u s t a t ė:
Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1) pripažinti negaliojančia Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos 2004-07-22 Trakų rajono notarų biuro notarės J. K. registro Nr. JK-4957, 2.1 punkto dalį ta apimtimi, kuri nustato, kad būtent „asmeninės nuosavybės teise" V. K. perka 0,0958 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
2) Nustatyti, kad po sutuoktinio V. K. mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių V. K. ir A. K. teise įgytos civilinės teisės į 0,0958 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)., nekilnojamojo turto registro įrašo . (duomenys neskelbtini), padalijamos tokiu būdu: A. K. , priteisiama 2/3 dalys šio sklypo asmeninės nuosavybės teise, kaip V. K. pergyvenusiai sutuoktinei, o 1/3 dalis šio sklypo pripažįstama palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, dalimi bei panaikinti servituto teisę į šį žemės sklypą kaip perteklinį.
Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovai S. K. ir J. K. yra palikimo, atsiradusio po ieškovės sutuoktinio ir atsakovų tėvo V. K. mirties (duomenys neskelbtini)., įstatyminiai įpėdiniai. Paaiškino, kad ji ir V. K. susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Ši santuoka buvo pripažinta Lietuvoje, 1992 m. rugsėjo 25 d. išduotas santuokos liudijimas. Nurodė, kad sutuoktiniai A. ir V. K. , kilę iš Lietuvos, tačiau gyveno ir dirbo Austrijoje. A. K. įgijo Austrijos pilietybę, todėl neturėjo teisės į antrąją - Lietuvos - pilietybę, o V. K. pasiliko Lietuvos pilietybę. 1992 m. liepos 22d. sutuoktiniai A. ir V. K. nupirko gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)ir po to sprendė klausimą dėl valstybinės žemės sklypo prie šio namo išpirkimo. Notarinė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2004 m. liepos 22d., tačiau pirminiai sandorio dokumentai pradėti rengti anksčiau. Nurodė, kad pradžioje ji pateikė prašymą dėl žemės sklypo pirkimo, tačiau negalėjo realizuoti savo teisių įsigyjant nuosavybę dėl to, kad turėjo Austrijos pilietybę. Tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio redakcija nesuteikė teisės Lietuvoje nuosavybės teise įsigyti žemės užsienio piliečiams, todėl ieškovės vardu pirkti žemės nebuvo galima. Todėl, ieškovė savo įmokėtus už žemę investicinius čekius notarine tvarka 2003 m. rugpjūčio 27d. sutiko atiduoti sutuoktiniui, kad už juos V. K. vardu būtų nupirktas žemės sklypas prie sutuoktinių namo. Paaiškino, kad remdamasis šiuo sutikimu, Vilniaus apskrities viršininkas 2002m. gegužės 27d. įsakymu Nr. 1955-79 pardavė V. K. 958 namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o jai buvo nustatytas viso sklypo servitutas. Nurodė, kad ji buvo tikra, kad galioja CK 3.88 str. 1 d. 1 p. taisyklė – nesvarbu, kurio sutuoktinio vardu įgyjamas turtas, jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Valstybinės žemės, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta 2004 m. liepos 22d., Trakų rajono notarų biuro notarės J. K. , registro Nr. JK-4957. Sutarties 2.2 p. nurodyta, kad perleidžiama teisė į žemę, nustatyta minėtu Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-27 įsakymu Nr. 1955-79. Sutarties 1.1 p. nurodyta, kad valstybės, kaip pardavėjo vardu, ją sudarė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Iš sutarties 2.2 p. ir iš Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-27 įsakymo Nr. 1955-79 6.2 punkto matyti, kad šioje notarinėje sutartyje nustatomos civilinės teisės ir pareigos, kyla iš minėto administracinio akto –Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo. Ieškovė paaiškino, kad vėliau ji sužinojo, jog šių administracinio akto sąlygų nebuvo laikomasi sudarant notarinę sutartį. Sutarties 2.1 punkte buvo įrašyta, jog žemės sklypas perkamas V. K. asmeninės nuosavybės teise. Tuo buvo pažeistas Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-27 įsakymo Nr. 1955-79 4 punktas, kuriame nurodyta, kad V. K. parduodamas valstybinės žemės sklypas, bet nenurodyta, kad parduodama asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė laikė, kad ji A. K. turėjo būti įtraukta į šios sutarties sudarymą, nes notarinė sutartis sprendė jos kaip sutuoktinės teisių praradimą ir žemės sklypo įgijimo teisių suteikimą V. K. asmeninės nuosavybės teise. Tačiau to nebuvo padaryta ir jai nesuteikta galimybė pareikšti savo valią dėl administraciniam aktui prieštaraujančių ir jos teises liečiančių sutarties nuostatų. Tokiu būdu buvo pažeisti imperatyvūs CK 1.63 str. 1, 6 ir 7 dalių, 6.154 str. 1 d reikalavimai. Nurodė, kad sprendžiant, ar notarinės sutarties įrašas apie tai, jog ieškovės A. K. sutuoktinis V. K. įsigijo žemės sklypą kaip asmeninį turtą, atsižvelgtina į tai, kad įrašas apie tai, jog V. K. įsigyja žemę asmeninės nuosavybės teise, yra nesąžiningas, nes neatitinka Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-27 įsakymo Nr. 1955-79. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad sutuoktiniai A. ir V. K. nebuvo sudarę separacijos sutarties, bendrai tvarkė ūkį, kartu gyveno, jiems abiems priklausė namas, prie kurio pirkosi žemės sklypą, žemės pirkimui naudojo A. K. investicinius čekius, o žemės sklypo įsigijimui buvo pradėti rengti dokumentai vieno V. K. vardu tik dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-27 įsakymo Nr. 1955-79 priėmimo metu Lietuvos teisė neleido žemės pirkti ir ieškovės A. K. vardu, nes ji ir tuomet ir dabar turėjo ir turi Austrijos pilietybę. Ieškovė paaiškino, kad pasikeitus įstatymams ieškovė nuo 2003 m. balandžio 9d. turėjo teisę ir savo vardu pirkti žemę, tik tam būtų reikėję perrašyti administracinį aktą (minėtą Vilniaus apskrities viršininko įsakymą). Kadangi tame akte nebuvo nuostatos, jog V. K. žemė turi būti parduota asmeninės nuosavybės teise ir galiojo CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nuostata – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, nesvarbu, ar abiejų ar vieno sutuoktinio vardu, yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe – ieškovė pasitikėjo, kad šio reikalavimo bus laikomasi, nežiūrint, kieno vardu bus įgyjamos teisės į žemę.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad ginčo sandorio dalis – kad V. K. ginčo žemės sklypą įgijo asmeninės nuosavybės teise – laikoma negaliojančia nuo sandorio sudarymo momento, tai tuo pačiu laikoma, kad V. K. neįsigijo ginčo žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise, kadangi ginčo žemės sklypas įgytas santuokos metu, laikoma, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. ir V. K. nuosavybė. V. K. mirus, pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi būti sprendžiama, kokia dalis žemės sklypo įtrauktina į paveldimą turtą, o kokia lieka ieškovei kaip palikėją pergyvenusiai sutuoktinei. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau teismas gali nukrypti nuo dalių lygybės principo, atsižvelgęs į svarbias aplinkybes. Ieškovės manymu, prie tokių aplinkybių priskirtinas faktas, kad ginčo žemės sklypas buvo įgytas už asmeninės nuosavybės teise ieškovei A. K. priklausius investicinius čekius, nes V. K. neturėjo investicinių čekių. Paaiškino, kad sutuoktiniai ginčo sklypo atžvilgiu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir nuosavybės teisę (V. K. vardu ) ir servituto teisę (A. K. vardu). Pripažinus tai, kad ginčijamas sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, servitutas pasidaro pertekliniu, todėl turi būti naikintinas.
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies.
Teismas pripažino negaliojančia Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos 2004-07-22 Trakų rajono notarų biuro notarės J. K. registro Nr. JK-4957, 2.1 punkto dalį ta apimtimi, kuri nustato, kad būtent „asmeninės nuosavybės teise" V. K. perka 0,0958 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Servituto teisę į 0,0958 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 2002-05-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1955-79, kuriuo leista naudotis ieškovei 958 kv.m. namų valdos žemės sklypu ir 2004 m. liepos 22d. Valstybinės žemes pirkimo – pardavimo sutartyje, kurios 6.4. numatyti, kad A. K. yra leidžiama naudotis 958 kv.m. namų valdos žemės sklypu, teismas panaikino..
Teismas ieškinį dalyje dėl žemės sklypo padalijimo atmetė.
Teismas taip pat priteisė iš J. K. , S. K. ir J. K. po 2560,83 Lt bylinėjimosi išlaidų A. K. , iš ieškovės 1200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų J. K. .
Dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog V. K. ginčo žemės sklypo įsigijimo metu neišreiškė savo valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, ieškovė 2001 m. rugpjūčio 29d. sutikimu dėl sklypo išpirkimo patvirtino, kad sutinka, kad jos sutuoktinis V. K. išsipirktų iš Valstybės 957,6 kv.m. dydžio namų valdos sklypą ir įformintų jo nuosavybės teises savo vardu. Taigi minėtu sutikimu ieškovė aiškiai išreiškė savo valią, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą būtų įformintos V. K. – jos sutuoktinio vardu. Daryti prielaidą, kad šiuo sutikimu A. K. išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, t.y. patvirtino, kad V. K. žemės sklypą išsipirktų asmeninės nuosavybės teise, nėra jokio pagrindo. Priešingai nei įrodinėjo notarė J. K. bei atsakovas J. K. , byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių A. K. valią dėl žemės sklypo nuosavybės formos, nepasitvirtino tai ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
Teismas nurodė, kad iš byloje esančio 2003 m. rugpjūčio 27d. pareiškimo matyti, jog ieškovė A. K. sutiko, kad jos 1992 m. birželio 16d. sumokėtos avansinės įmokos 76,24 Lt investiciniais čekiais už 958 kv.m. namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų užskaitytos jos sutuoktinio V. K. vardu.
Teismo teigimu, iš atsakovų teismui pateiktų kvitų neįmanoma nustatyti, už kokios žemės apmokėjimą buvo išduoti šie kvitai, be to, pažymėjo, kad 2004 m. liepos 22d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties 3.1. p. nurodyta, jog žemės sklypas parduotas už 76,24 Lt investicinių čekių. Notarė J. K. taip pat patvirtino, kad investiciniai čekiai, kurie buvo sumokėti už ginčo žemės sklypą, priklausė ieškovei ir pilnai buvo panaudoti žemės sklypo pirkimui, todėl atsakovų argumentus, jog V. K. pats už savo asmenines lėšas įsigijo ginčo žemės sklypą, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina tą aplinkybę, kad tiek ieškovė būdama Austrijos Respublikos pilietė, tiek sutuoktinis V. K. siekė įsigyti ginčo žemės sklypą savo vardu. Tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio redakcija nesuteikė teisės Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise įsigyti žemės užsienio piliečiams, todėl sutuoktiniai įsigijo ginčo žemės sklypą V. K. vardu.
Teismas konstatavo, jog visuma ištirtų įrodymų patvirtina aplinkybę, kad abu sutuoktiniai – tiek A. K. , tiek V. K. išreiškė valią įsigyti žemės sklypą, esantį adresu Karaimų g. 31, Trakuose. Tiek vieno, tiek kito sutuoktinio vardu buvo paruošti žemės sklypo įkainojimo aktai, iš kurių matyti, kad sklypo plotas nurodytas – 0,04875 ha, t.y. kiekvienam po lygiai iš bendro 0,0975 ha ploto. Mokėjimo pranešimai taip pat parašyti abiems sutuoktiniams. Teismo nuomone, iš to seka, kad šalys siekė įgyti perkamą turtą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, o ne kaip V. K. asmeninę nuosavybę. Ir tokią teisę A. K. kaip Austrijos pilietė įgijo nuo 2003 m. balandžio 9d., kuomet užsienio piliečiams buvo leista įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Todėl teismas 2004 m. liepos 22d. Valstybinės žemes pirkimo – pardavimo sutarties 2.1. punkto dalį ta apimtimi, kuri nustato, kad V. K. asmeninės nuosavybės teise perka 0,0958 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)., pripažino negaliojančia, preziumuojant, kad šis sklypas yra įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tik įformintas vieno iš sutuoktinių V. K. vardu.
Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo teismas nustatė, jog ieškovė prašydama jai priteisti 2/3 dalis ginčo žemės sklypo, kartu reiškia reikalavimą, kuriuo patenkinimas reikštų nukrypimą nuo lygių dalių principo. Ieškovė nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo išpirktas už jai priklausančius investicinius čekius, kad miręs sutuoktinis V. K. investicinių čekių neturėjo, o jos investiciniai čekiai yra įgyti iki santuokos sudarymo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, jog jos investiciniai čekiai buvo įgyti iki santuokos su V. K. sudarymo, kitų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų ieškovė nenurodė ir nepateikė, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai 2/3 dalis ginčo žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise, o 1/3 dalį pripažinti palikimo, atsiradusio po V. K. mirties dalimi, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliaciniu skundu atsakovė Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarė J. K. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – sumažinti bylinėjimosi išlaidų, priteistų ieškovei, dydį.
Teigia, kad šiame teismo sprendime nėra aptarta iš ko susideda bylinėjimosi išlaidos, kas į jas įeina, kokio dydžio yra paskaičiuotas žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Apeliantė nurodo, jog byloje nėra pateikta advokato K. Č. juridinių žinių priėmimo – perdavimo akto, todėl komentuoti teismo sprendimą šioje dalyje nėra galimybės.
Atsakovė nurodo, jog ši byla nebuvo sudėtinga, o advokatas pagal teismo posėdžių protokolus sugaišo tik 7 valanas 35 minutes. Taigi akivaizdu, kad teismas nesigilino ir nesiaiškino šių aplinkybių.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2008-11-25 yra sudaryta su advokatu K. Č. teisinių paslaugų sutartis dėl 3200 Lt apmokėjimo ir 2008-12-01 yra sudaryta analogiška sutartis dėl 7000 Lt apmokėjimo už teisininko paslaugas, pradedant trečiąją teismo posėdžio dieną mokėti po 1000 Lt už kiekvieną dieną. Apeliantės nuomone, teismas nesiaiškino kokiu pagrindu, kokiais teisiniais aktais vadovaujantis advokatas reikalauja tokių piniginių sumų. Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad yra nesilaikoma LR Teisingumo ministro įsakymo reikalavimų dėl priteisto užmokesčio už advokato pagalbą civilinėje byloje ir ši pinigų suma yra priteista nepagrįstai, nepaisant sąžiningumo ir protingumo principų.
Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jai buvo pareikštas neturtinis reikalavimas, o turtinis – atmestas. Todėl atitinkamai turėtų būti atliktas ir kitas žyminio mokesčio paskaičiavimas.
Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prisidėjimu prie apeliacinio skundo, prisideda prie atsakovės notarės J. K. apeliacinio skundo. Tretysis asmuo palaiko bei sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais teisiniais argumentais bei prašymu panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų ieškovei, dydžio.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. K. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-30 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliantė nepagrįstai teigia, jog nebuvo laikomasis LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo reikalavimų.
Teigia, kad byla buvo sudėtinga. Vien patikslinto ieškinio parengimas iš advokato K. Č. pareikalavo daugybės darbo valandų, kurių metu buvo analizuojami teisės aktai, teismų praktika, formuluojama ir grindžiama ieškovės pozicija. Šioje byloje ieškovei teko pagrindinė įrodinėjimo našta, tad ir atstovavimas teismo posėdžiuose iš advokato reikalavo išankstinio nuoseklaus pasiruošimo kiekvienam posėdžiui, išskirtinai aktyvaus, nuolatiniu argumentavimu ir atsikirtimais grindžiamo dalyvavimo kiekviename jų. Tam buvo reikalingos ne tik specialios žinios, bet ir didžiulės laiko sąnaudos. Be to, atsižvelgiant ir į tai, kad teismas, kuriame vyko posėdžiai, buvo kitoje vietovėje, nei advokato K. Č. darbo vieta, iš advokato pareikalavo atitinkamai daugiau laiko ir finansinių sąnaudų. Taigi ieškovei iš atsakovų priteistos sumos atitinka sąžiningumo ir protingumo principus bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo reikalavimus.
Apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis dėl priteistų iš atsakovės notarės J. K. bylinėjimosi išlaidų dydžio. Šios teismo sprendimo dalies teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, kadangi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat, nėra teisinių prielaidų ir pagrindų konstatuoti byloje viešąjį interesą bei pagrindą jį ginti (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantės argumentą, jog iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nėra aišku, kokiu principu vadovaudamasis, teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, kokią dalį iš kiekvieno atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sudarė žyminis mokestis, kokią - išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Principinės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių nuostatos įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 ir 2 dalyse: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui (atsakovams)- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šie principai taikomi priteisiant bet kokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe- ir išlaidas už dalyvavusio byloje advokato pagalbą bei už pagalbą rengiant procesinius dokumentus (Civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d.), tačiau Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. yra nustatyti papildomi kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti, spręsdamas dėl priteistinų išlaidų už advokato paslaugas, dydžio, būtent: konkrečios bylos sudėtingumas, advokato darbo laiko sąnaudos, tačiau šios išlaidos negali būti didesnės, negu yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.
Vadinasi, sprendžiant, kokio dydžio išlaidos šios bylos ieškovei priteistinos iš kiekvieno atsakovo, aktualu nustatyti, kokie konkretūs ieškinio reikalavimai buvo tam atsakovui reiškiami, kokia proporcija tam atsakovui reikšti reikalavimai yra patenkinti, taip pat, kokia išlaidų už advokato teisines paslaugas suma atitinka Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. nustatytus kriterijus bei kokią šių išlaidų dalį ieškovei turi atlyginti kiekvienas iš atsakovų.
Šioje byloje ieškovė buvo pareiškusi tirs savarankiškus ieškinio reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančia Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkto dalį ta apimtimi, kuri nustato, kad V. K. asmeninės nuosavybės teise perka 0,0958 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 2) bendrosios jungtinės sutuoktinių V. K. ir A. K. nuosavybės teises į 0,0958 ha žemės sklypą Karaimų g. 31, Trakų rajono savivaldybėje, padalinti ieškovei A. K. priteisinat 2/3 dalis šio sklypo asmeninės nuosavybės teise, o 1/3 dalį sklypo pripažįstant palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, dalimi; 3) panaikinti servituto teisę į šį žemės sklypą kaip perteklinį.
Tik pirmasis iš trijų pareikštų ieškinio reikalavimų (dėl sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia) gali būti vertinamas kaip pareikštas visiems trims atsakovams (tame tarpe ir apeliantei- notarei J. K. ). Šis ieškinio reikalavimas, ką pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas 2009-02-06 nutartimi (1 t., b.l. 106-107) yra neturtinio pobūdžio ir žyminiu mokesčiu apmokestinamas pagal Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 2 p., jį indeksuojant Civilinio proceso kodekso 82 str. nustatyta tvarka, taigi, žymis mokestis už šį reikalavimą ieškinio pareiškimo metu buvo 124 Lt. Reikalavimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio žemės sklypo padalinimo po sutuoktinio mirties, su notarės teisėmis bei pareigomis niekaip nėra susijęs, kaip ir reikalavimas panaikinti servitutą, jis buvo pareikštas kitiems dviems atsakovams- V. K. įpėdiniams, todėl už šį reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis negali būti priteisiamas iš atsakovės J. K. , nes jokia šių reikalavimų dalis konkrečiai šios atsakovės atžvilgiu nebuvo patenkinta. Tai reiškia, jog priteisiant žyminį mokestį, iš atsakovės J. K. galėjo būti priteista tik 1/3 dalis žyminio mokesčio, sumokėto už pirmąjį ieškinio reikalavimą, nes jis buvo reiškiamas visiems trims atsakovams ir buvo patenkintas pilnai, vadinasi, visi trys atsakovai lygiomis dalimis turi atlyginti šio žyminio mokesčio išlaidas ieškovei. Tokiu būdu, už pirmąjį ieškinio reikalavimą iš atsakovų S. K. , J. K. ir J. K. turėjo būti priteista po 41,33 Lt žyminio mokesčio (124: 3 = 41,33). Reikalavimas dėl 2/3 dalių nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą pripažinimo ieškovei buvo apmokestintas pagal Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p. nustatytas taisykles proporciniu žyminiu mokesčiu ir sudarė 5041 Lt (1 t., b.l. 106-107). Šį reikalavimą teismas patenkino iš dalies: pripažino ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, taigi, už patenkintą ieškinio reikalavimo dalį sumokėta žyminio mokesčio dalis (o tai yra 3780 Lt) turėjo būti priteista iš atsakovų, kuriems šis reikalavimas buvo pareikštas, t.y. S. K. ir J. K. - po 1890 Lt. Tokiu būdu, iš atsakovės J. K. teismas turėjo priteisti ieškovei 41,33 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovų S. K. ir J. K. - po 1931,33 Lt žyminio mokesčio.
Ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti iš viso sudarė 10200 Lt (7000Lt + 3200 Lt -1 tomas, b.l. 66,67). Dalyvaujantis byloje asmuo, sudarydamas su advokatu atstovavimo sutartį, turi teisę susitarti dėl tokio advokato užmokesčio dydžio, kuris nustatomas tos šalies ir advokato susitarimu, tačiau minėta, jog iš priešingos šalies gali būti priteisiamos tik tokios išlaidos, kurios neviršija nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose, dydžių, be to, ne kiekvienu atveju priteisiamos maksimalaus dydžio, nustatyto minėtose rekomendacijose, išlaidos. Civilinio kodekso 98 str. 2 d. nustatyti ir tokie kriterijai kaip bylos sudėtingumas, advokato darbo ir laiko sąnaudos.
Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (7 punktas). Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas maksimalus dydis yra 3 MMA (8.2 punktas), tai sudarytų 2400 Lt.; už vieną atstovavimo teisme valandą- 0,15 MMA (8.18. punktas)- iš viso už 7 teismo posėdžių valandas- 840 Lt. Byloje nėra įrodymų, kad buvo atlikti kokie nors papildomi veiksmai, už kuriuos pagal Rekomendacijų 8 punktą, būtų pagrindas priteisti advokato pagalbos išlaidas ieškovei. Tokiu būdu, maksimali ieškovei priteistina atstovavimo išlaidų suma pirmosios instancijos teisme galėjo būti 3240 Lt. Ieškovės atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai nurodoma, kad priteisiant išlaidas už advokato pagalbą, turi būti atsižvelgiama ne tik į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus dydžiu, bet ir į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinumą vykti į kitą vietovę. Į šiuos kriterijus teismas turi atsižvelgti, tačiau būtent visų jų visuma sudaro pagrindą teismui priteisti maksimalaus Rekomendacijų 8 punkte nustatyto dydžio atlyginimo sumą, o ne ją viršyti (Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., Rekomendacijų 1, 2 punktai). Aplinkybė, kad buvo rengiamas patikslintas ieškinys, nesudaro pagrindo priteisti didesnį užmokestį negu už vieno ieškinio parengimą nustatytas maksimalus dydis. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovų negali būti priteista maksimali atstovavimo išlaidų suma, nustatyta Rekomendacijose. Kadangi buvo pareikšti trys ieškinio reikalavimai, iš kurių du (neturtinio pobūdžio) buvo patenkinti visiškai, o vienas- turtinio pobūdžio- patenkintas iš dalies, nustatant patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, negalima vadovautis matematiniu paskaičiavimu, kadangi kai kurių reikalavimų įrodinėjimas, pagrindimas bei nagrinėjimas (kaip antai, dėl servituto panaikinimo), reikalauja mažiau laiko bei darbo sąnaudų, negu pirmosios bei antrojo reikalavimo. Atsižvelgdama į pareikštų reikalavimų pobūdį, jų reikšmingumą, darbo ir laiko sąnaudas, juos pagrindžiant, teisėjų kolegija nustato tokią patenkintų/ atmestų reikalavimų proporciją: 2/3 ir 1/3. Taigi, ieškovei priteistina atstovavimo išlaidų suma sudarytų 2160 Lt (t.y. 2/3 dalis nuo 3240 Lt).
Kadangi iš atsakovų S. K. ir J. K. yra priteista po 2560,83 bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe po 1931,33 Lt žyminio mokesčio, gaunama, kad iš jų yra priteista po 629,50 Lt atstovavimo išlaidų (2560,83- 1931,33). Iš viso iš atsakovų J. K. ir S. K. priteista atstovavimo išlaidų suma sudaro 1259 Lt. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo didinti iš atsakovų S. K. ir J. K. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžių, kadangi teismo sprendimas šioje dalyje nėra skundžiamas (Civilinio proceso kodekso 320 str.). Įvertinant tai, kad atsakovei J. K. iš trijų ieškinio reikalavimų buvo pareikštas tik vienas, į tai, jog teismo sprendimas dalyje dėl priteistų iš atsakovų J. K. ir S. K. bylinėjimosi išlaidų dydžių (po 2560,83) nėra apskųstas, likusios atstovavimo išlaidų sumos (901 Lt) priteisimas iš atsakovės J. K. būtų neproporcingas jos atžvilgiu patenkintų reikalavimų daliai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iš šios atsakovės, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 93, 98 str. nustatytus kriterijus, priteistina 500 Lt dydžio atstovavimo išlaidų suma, kartu su žyminiu mokesčiu- 541,33 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
n u t a r ė :
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeisti.
Priteistą iš atsakovės J. K. ieškovei A. K. bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 541,33 Lt (penkių šimtų keturiasdešimt vieno lito ir 33 centų).
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Dalia Kačinskienė
Petras Jaržemskis