Civilinė byla Nr. e2-562-1120/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00017-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BNB Capital“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV)   kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BNB Capital“. Ieškovė nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2022 m. sausio 17 d. sudarė 53 330,44 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus. Ieškovė pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 17 d. siuntė atsakovei raginimą Nr. VRE_RE-7609 dėl susidariusios skolos už darbuotojus sumokėjimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovės skola susidarė nuo 2021 m. liepos mėnesio. Paskutinė įmoka už darbuotojus mokėta 2021 m. I ketvirtį. Atsakovė 2021 m. liepos 28 d. pateikė prašymą „Dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka“. VSDFV 2021 m. liepos 29 d. priėmė sprendimus Nr. VIA SP10E-594 ir Nr. VIA_SP10E-596 kuriais įmokų ir delspinigių mokėjimą atidėjo iki 2022 m. liepos 15 d. Atsakovė pasibaigus karantinui nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir nevykdė sprendime nustatytų sąlygų, todėl 2021 m. spalio 15 d. pateikė prašymą suteikti galimybę susidariusį einamųjų įmokų įsiskolinimą sumokėti iki 2021 m. lapkričio 5 d. Įsiskolinimas nebuvo padengtas, todėl 2021 m. lapkričio 9 d. VSDFV sprendimai Nr. VIA_SP10E-594 ir Nr. VIA_SP10E-596 „Dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka“ buvo pripažinti netekusiais galios.

3.       Nurodė, kad paskutinę finansinę ataskaitą valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras atsakovė yra pateikusi už 2016 metus, todėl šioje ataskaitoje nurodyti duomenys neatspindi tikrosios įmonės būklės – šiuo metu darbuotojai atleisti, susidariusi skola nesumokėta. UAB „BNB Capital“ patiria finansinius sunkumus, yra nemoki ir negyvybinga.

4.       Atsakovė UAB „BNB Capital“ atsiliepime nurodė, kad nuo 2020 m. atsakovės atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04304-20 ir kratos metu buvo apimti esminiai įmonės dokumentai. Atsakovės turimas turtas ženkliai viršija jos įsipareigojimus ir atsakovės turimų atsargų / likučių vertė yra 138 776 Eur, o atsakovės turtimo turto rinkos vertė – 25 523,29 Eur. Atsakovė neatitinka juridinio asmens nemokumo sąvokos, todėl UAB „BNB Capital“ bankroto bylos iškėlimas nėra galimas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir iškėlė UAB „BNB Capital“ bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

5.1.                      Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „BNB Capital“ yra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų tik už 2016 metus. Iš UAB „BNB Capital“ 2016 m. balanso duomenų nustatyta, kad bendrovės turto vertė – 534 900 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas ir trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 525 074 Eur sumą. Atsakovės 2016 m. nuosavo kapitalas buvo 9 826 Eur. Pagal 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė gavo 6 217 Eur pelno.

5.2.                      Teismas nustatė, kad iš byloje esančios VĮ Registrų centras 2022 m. vasario 3 d. pažymos nustatyta, kad atsakovė turi registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) Teritorijoje. Iš VĮ „Regitra“ 2022 m. vasario 3 d. pažymos nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruotų transporto priemonė – (duomenys neskelbtini). Bendrovė įkeisto turto ar įkeitimų, hipoteka užtikrintų įsipareigojimų neturi. Atsakovė pateikė 2022 m. kovo 18 d. atsargų, turto sąrašą, iš kurio matyti, kad UAB „BNB Capital“ atsargų likučių vertė – 138 776 Eur, pagrindinių turimų priemonių vertė – 25 523,29 Eur, tačiau 2022 m. kovo 18 d. prašyme dėl buhalterinės apskaitos duomenų teikimo termino pratęsimo atsakovė nurodė, kad pagrindinių priemonių (likutinio turto) vertė buhalterinėje apskaitoje sudaro 3,19 Eur.

5.3.                      Iš atsakovės 2016 m. finansinių dokumentų – balanso (sutrumpinto) ir pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., teismas nustatė, kad bendrovės finansinė būklė 2016 m., palyginus su 2015 m. duomenimis pakito: 2016 m. nežymiai (66 807 Eur suma) padidėjo atsakovės turto vertė (2015 m. atsakovė turėjo 468 093 Eur turto), tačiau 2016 m. atsakovė gavo ženkliai mažiau gryno pelno (palyginimui 2015 m. atsakovė gavo 118 421 Eur gryno pelno, o 2016 m. – 6 217 Eur), 2016 m. atsakovės nuosavas kapitalas buvo 111 883 Eur mažesnis nei 2015 m. (2015 m. atsakovės nuosavas kapitalas siekė 121 709 Eur) ir 2016 m. padidėjo atsakovės įsipareigojimai kreditoriams, kurie siekė 525 074 Eur, kai 2015 m. buvo 346 384 Eur. Lyginant 2016 m. balanso duomenis su 2015 m. balanso duomenimis, atsakovės turimo turto vertė padidėjo 66 807 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams padidėjo 178 690 Eur. Byloje nėra duomenų apie atsakovės turimus debitorius, kadangi tokių duomenų atsakovė nepateikė.

5.4.                      Teismas nustatė, kad pagal 2016 m. balansą atsakovės įsipareigojimai kreditoriams buvo 525 074 Eur. 2022 m. duomenimis atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) yra skoloje 73 147,53 Eur sumą, VSDF biudžetui – 54 494,08 Eur, antstolių vykdytų ir iš atsakovės neišieškotų skolų bendra suma (atėmus skolą VMI) – 23 595,13 Eur. Taigi, įvertinęs byloje esančius pateiktus rašytinius įrodymus ir viešųjų registrų duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę kaip 676 310,74 Eur sumą.

5.5.                      Teismas pažymėjo, kad lyginant 2015 m.– 2016 m. atsakovės įsipareigojimai kreditoriams augo (2015 m. įsipareigojimai sudarė 346 384 Eur, 2016 m. – 525 074 Eur, o šios nutarties priėmimo metu buvo ne mažesni nei 676 310,74 Eur), tačiau per tą laiką nežymiai padidėjo atsakovės turto vertė (2015 m. – 468 093 Eur, 2016 m. – 534 900 Eur). Pažymėjo, kad atsakovė nėra pateikusi duomenų apie 2021 m. vykdytą veiklą ir gautas pajamas, nors kaip minėta teismas buvo sudaręs papildomas galimybes pateikti reikiamus dokumentus, t. y. 2022 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovės prašymu pratęsė terminą pateikti dokumentus iki 2022 m. kovo 10 d., taip pat 2022 m. kovo 21 d. nutartimi teismas pratęsė terminą dokumentams pateikti iki 2022 m. balandžio 4 d.

5.6.                      Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės turto vertę, turimų skolinių įsipareigojimų sumą, kuri kasmet didėja, bei tai, kad atsakovė nėra pateikusi duomenų apie 2021 m. vykdytą veiklą ir gautas pajamas, teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio ir didėjantys, be to duomenys iš Antstolių informacinės sistemos, VSDFV ir VMI, patvirtina, kad atsakovė nėra pajėgi padengti įsiskolinimų kreditorei.

5.7.                      Atsakovė nėra į bylą pateikusi aiškinamojo rašto, kuriame paaiškinamos įmonės balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas 3 straipsnio 6 dalis).

5.8.                      Teismas pažymėjo, kad lyginamoji analizė sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti atsakovės negalėjimą laiku vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti nemokumo (bankroto) bylą pažeistų atsakovės kreditorių interesus, nes atsakovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams tik didėtų. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad UAB „BNB Capital“ – nemoki įmonė. Nėra pagrindo spręsti, kad jos finansinė būklė gali pagerėti, todėl jai keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Atsakovė UAB „BNB Capital“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo.

6.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniai argumentais:

8.1. Nurodo, kad atsakovės atžvilgiu 2020 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl laikinai įmonės veikla buvo sustabdyta, tačiau atsakovė bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir siekia, kad įmonės veikla būtų kuo skubiau atnaujinta, o nepagrįstai pradėtas tyrimas – nutrauktas. Taigi, įsiskolinimai VSDFV ir VMI susidarė iš esmės dėl laikinai sustabdytos įmonės veiklos.

8.2. Pažymi, kad įmonė, kad turi turtą, kuris yra būtinas verslo vykdymui: patalpas, transporto priemonę, įrangą bei žaliavas. Mano, kad įmonės laikinasis veiklos sustabdymas nereiškia, kad įmonė yra negyvybinga ar nemoki.

8.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikti įmonės finansinės apskaitos dokumentų ji neturėjo galimybės, nes įmonės dokumentai dingo, o įmonės vyriausioji buhalterė slapstosi dėl pradėjo jos atžvilgiu ikiteisminio tyrimo.

8.4. Pirmosios instancijos teismas nors kelis kartus pratęsė terminą dokumentams pateikti, tačiau po atsakovo pranešimo apie dokumentų dingimą neatidėjo termino ir nesudarė atsakovui galimybės gauti dokumentus iš kitų šaltinių.

8.5. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas 2016 m. balanso duomenis (įmonės įsiskolinimą) bei pradelstus įsipareigojimus, vertino įmonės prieš šešis metus buvusią įsipareigojimų sumą, kurios didžioji dalis šiai dienai jau yra apmokėta.

8.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas susumavo pradelstus įsipareigojimus, tiek bendrus 2016 m. balanse nurodytus po vienerių metų mokėtinus įsipareigojimus, kas iš esmės reiškia tų pačių įsiskolinimų dubliavimą. Be to, teismas vertindamas įmonės 2016 m. duomenis, analizavo ne per vienerius metus mokėtinas sumas, bet bendrą įmonės įsiskolinimą. Mano, kad toks vertinimas yra iš esmės ydingas, kadangi bendras įmonės įsiskolinimas, kurį, pvz., sudaro ilgalaikės paskolos, niekaip nelemia įmonės nemokumo.

8.7. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiai dienai bendra pradelstų įsipareigojimų suma yra 150 073,10 Eur, vien iš pirmosios instancijos teismo nutarties 9 punkte nurodyto turto kiekio matyti, kad jis ženkliai viršija pradelstų įsipareigojimų sumą.

7.       Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė VSDFV prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2022 m. sausio 21 d. buvo skolinga 53 330,44 Eur (iš jų: 52 931,96 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus ir 398,48 Eur – valstybinio socialinio draudimo delspinigių už samdomus darbuotojus). 2022 m. balandžio 28 d. skola išaugo iki 54 642,48 Eur (iš jų: 52 931,96 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus ir 1 710,52 Eur – valstybinio socialinio draudimo delspinigių už samdomus darbuotojus). Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „BNB Capital“ pateikė į bylą šiuos naujus įrodymus – 2022 m. balandžio 11 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir patvirtinimą apie pareiškimo pateikimą.

9.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad atsakovė galėjo analogišką įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jos finansinė padėtis nagrinėjamoje byloje buvo įrodinėjimo dalykas, todėl ją pagrindžiantys dokumentai ar jų praradimas ne dėl atsakovės kaltės būtų reikšmingi įrodymai, tačiau atsakovė tik 2022 m. balandžio 11 d. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pareiškime nurodė, kad vyr. buhalterė nebendradarbiauja su atsakove jau nuo 2022 m. kovo 9 d., neteikia jai buhalterinės apskaitos dokumentų. Teismas, susipažinęs su atsakovės naujai pateikiamo įrodymo turiniu, sprendžia, kad atsakovė nepagrindė šio įrodymo pateikimo tik apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovo pateiktą įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „BNB Capital“ iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

13.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama esant dviem sąlygoms: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

14.       Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1878-381/2020; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

15.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

16.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

17.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas, byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovė vykdytų ūkinę komercinę veiklą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė ateityje galėtų padengti skolą ieškovei.

18.       Atskirajame skunde atsakovė UAB „BNB Capital“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės (ne)mokumą, vadovavosi 2016 m. balanso duomenis. 2016 m. įsiskolinimai yra padengti. Nurodo, kad atsakovė turi pakankamai turto įsipareigojimams padengti. Laikinai UAB „BNB Capital“ veiklos nevykdo. Buhalterinių dokumentų pateikti negali, nes jų atsakovei nepateikė vyriausiojo buhalterė.

19.       Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu negali daryti priešingos išvados, negu padaryta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, t. y. kad apeliantė yra nemoki, nes turi finansinių įsipareigojimų, kurių dydis viršija turimo turto vertę ir kurių atsakovė nepajėgia vykdyti; bendrovėje nuo 2022 m. balandžio 7 d. nedirba darbuotojai, taigi bendrovė nevykdo jokios veiklos; iš atsakovės yra vykdomi priverstiniai išieškojimai. 

20.       Nors atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė padengė 2016 metais turėtus įsiskolinimus, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis).

21.       Pažymėtina tai, kad tam, jog būtų išsiaiškinta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Nagrinėjamu atveju, nors byloje yra balanso bei pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d., kuriuose nurodoma, kad atsakovė turi turto už 534 900 Eur (iš kurių 457 442 Eur yra trumpalaikis turtas), tačiau šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad minėtas turtas realiai egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kad įmonė turi pakankamai turto įsipareigojimams padengti neįrodo ir apeliantės 2022 m. kovo 18 d. pateiktas atsargų turto sąrašas.

22.       Nagrinėjamoje dalyje svarbu yra pažymėti, kad atsakovė nuo 2022 m. vasario 8 d. turi susidariusią 73 147,53 Eur dydžio skolą VMI, o nuo 2022 m. balandžio 7 d. 54 494,08 Eur skolą VSDFV. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nėra pateikta duomenų, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė būtų padengusi bent dalį jos turimų kreditorinių įsipareigojimų.

23.       Tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybės, kad atsakovės skolos valstybės biudžetui nuolat auga, patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir įmonės nemokumą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė yra nemoki, nes atsakovė neįrodė, jog yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir vykdyti savo prievoles. Apeliantė neįrodė, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, jog egzistuoja perspektyvos atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.

24.       Sprendžiant dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė–komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė įrodymų, kad šiuo metu vykdo ar artimiausiu metu ketina vykdyti kokią nors veiklą. Apeliantė nepateikė duomenų, kokias pajamas planuoja gauti, kokia tvarka bus atsiskaitoma su kreditoriais, todėl šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl apeliantės veiklos perspektyvų. Kadangi galimybės laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus, vykdant ūkinę–komercinę veiklą, atsakovė neįrodė, nėra pagrindo spręsti, jog, neiškėlus bankroto bylos, apeliantė bus pajėgi vykdyti sėkmingą veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantės skolos nuolat auga, darbuotojų neturi, atsisakymas iškelti bankroto bylą gali lemti ženklų pradelstų kreditorinių reikalavimų padidėjimą, kuris neatitiks nei pačios įmonės, nei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                           Agnė Tikniūtė