Civilinė byla Nr. e2S-1782-854/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27443-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Belonesa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belonesa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, antstolis D. K.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Belonesa“ kreipėsi į teismą, prašydama nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio D. K. veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio vykdomą skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto – 12 398,50 kv. m. ploto pastato ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisės pardavimą.
2. Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašo apginti jos, kaip kreditorės, teises, kad turtas nebūtų parduotas per pigiai, ir atšaukti skolininkės turto pirmąsias pakartotines varžytynes, paskirti pakartotinę turto nuomos teisės rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pažymėjo, kad antstolis turto rinkos vertę nustatė 2017 metais. Visus trejus metus jis nevykdė varžytynių, nevyko turto apžiūrėti, nesiėmė jokių veiksmų, kad po trejų metų būtų atnaujinta turto rinkos vertė. Antstoliui pateikta nepriklausomo nekilnojamojo turto vertintojo UAB „CRE pro“ ataskaita, kurioje turto vertė siekia 9 338 000 Eur ir iš esmės, t. y. daugiau nei 45 proc., viršija antstolio patvarkyme nustatyta jo vertę (5 100 000 Eur). Nepervertinus turto ir įvykus varžytynėms, už turtą gauta suma būtų neproporcinga jo realiai rinkos vertei. Tokiu būdu būtų pažeistos visų skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių turtinės teisės gauti maksimalų skolų padengimą.
3. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jei turtas ir nebūtų parduotas varžytynėse, išieškotoja jį galėtų perimti už pernelyg mažą kainą, tokiu būdu suvaržant pareiškėjos interesus. Be to, viešose varžytynėse turtą įgijęs pirkėjas būtų laikomas sąžiningu įgijėju ir iš tokio pirkėjo nebūtų galima reikalauti primokėti skirtumą tarp antstolio neteisėtai nustatytos turto pardavimo kainos ir realios turto rinkos vertės. Pareiškėjai tektų imtis papildomų teisinių priemonių, reikšti ieškinius dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, mokėti didelius žyminius mokesčius, patirti išlaidų teisinei pagalbai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo panaikinti antstolio D. K. 2020 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymą Nr. 2-DK-T-4114; atšaukti skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) bei skirti pakartotinę skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto – 12 398,50 kv. m. ploto pastato ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisės, rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
6. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatyta, kad pareiškėja nėra vykdomosios bylos dalyvė, todėl jos argumentas, kad ji, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, siekia gauti kaip įmanoma maksimalesnį kreditorinio reikalavimo padengimą, yra tik tikėtinas ir nėra priverstinai vykdytinas. Pareiškėja nėra prisijungusi prie išieškojimo. Turtas parduodamas hipotekos kreditorės (išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“) reikalavimams tenkinti pagal vykdytiną dokumentą.
7. Teismas nurodė, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviams varžantis dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Be to, jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Teismas sprendė, kad antstolis turtą įkainojo remdamasis atlikta ekspertize ir byloje nėra duomenų apie vykdymo proceso šalių prieštaravimus atliktam turto įkainojimui. Byloje pareiškėjos pateikta UAB „CRE pro“ turto vertinimo ataskaita nepaneigia ekspertizės aktu nustatytos turto rinkos vertės, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog atlikus pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę būtų nustatyta turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai, jog teismui tenkinus pareiškėjos skundą ir priėmus jai palankų teismo sprendimą, turtas antstolio vykdomojoje byloje jau, tikėtina, bus parduotas ir perleistas varžytynių laimėtojams už per mažą kainą, nepagrįsti. Pats faktas, kad yra vykdomos varžytynės dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto, savaime nereiškia, kad turtas bus tikrai parduotas, kad turtas bus parduotas už nurodytą, t. y. mažesnę nei rinkos kainą. Teismo vertinimu, vien deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos teiginiai, kad varžytynės įvyks, kad turtas antstolio vykdomojoje byloje jau, tikėtina, bus parduotas ir perleistas varžytynių laimėtojams, kad turtas bus parduotas už nurodytą pradinę kainą ir pan., nepateikiant atitinkamų aplinkybių egzistavimą patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėjo, kad turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjos nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan.
9. Teismas sprendė, kad pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto priverstinio pardavimo iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju gintinos ir hipotekos kreditorės teisės, kuri priverstinio vykdymo tvarka eilę metų negali padengti savo reikalavimų ne dėl savo kaltės.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimai laikytini tikėtinai nepagrįstais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo aspektu, bei nepatvirtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Pareiškėja UAB „Belonesa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Antstolis nepagrįstai turto pardavimo pirmosiose pakartotinėse varžytynėse kainą nustatė vadovaudamasis trejų metų senumo UAB „Ober-Haus“ 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktu Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN, kuriuo turto rinkos vertė 2017 m. lapkričio 16 d. nustatyta 5 100 000 Eur. Daugiau jokių ekspertizių antstolis neatliko, per visą laiką nebuvo atvykęs į objektą, neįvertino turto pagerinimų. Nustatyta turto rinkos vertė yra pasenusi bei neatitinka tikrosios turto rinkos vertės. Tokios pozicijos laikosi ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-925-661/2020). VĮ Registrų centras savo vidutinių verčių galiojimą taip pat nustato tik vieneriems metams (https://info.registrucentras.lt/node/7936). Be to, Lietuvos komerciniai bankai, spręsdami dėl paskolų, užtikrintų nekilnojamojo turto hipoteka, išdavimo priima ne senesnes nei 5-12 mėnesių turto vertinimo ataskaitas.
12.2. Pareiškėjos pateikta teismui nepriklausomo turto vertintojo UAB „CRE pro“ 2020 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2020/09-10, numatanti turto rinkos vertę 9 338 000 Eur, nėra panaikinta, nuginčyta teisme, todėl remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22, 23 straipsnių nuostatomis, turi didesnę įrodomąją galią nei UAB „Ober-Haus“ atlikta turto vertės konsultacija. Ši ataskaita pagrindžia, kad nustatyta reali turto rinkos vertė net 4 238 000 Eur viršija antstolio nustatytą. Taigi yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, tik po kurios atlikimo antstolis galėtų nustatyti turto pardavimo iš varžytynių kainą, skelbti bei vykdyti skolininkės turto varžytynes.
12.3. Antstolio vykdytos varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi 2020 m. rugsėjo 30 d., jose pasiūlyta 40 900 000 Eur kaina. Atsižvelgus į realią turto rinkos vertę, manytina, kad varžytynių dalyvis suklydo siūlydamas varžytynėse kainą ir panašu, kad norėdamas pasiūlyti 4 090 000 Eur, tikėtina, per klaidą pasiūlė 40 900 000 Eur. Vadinasi tokios antstolio varžytynės bus skelbiamos neįvykusiomis ir vėl skolininkės turtas bus parduodamas iš naujo pirmose pakartotinėse varžytynėse už tą pačią antstolio neteisingai nustatytą 4 080 000 Eur kainą. Kadangi pirmosiose pakartotinėse varžytinėse dalyvavo potencialūs turto pirkėjai, vadinasi ir iš naujo vykstančiose varžytynėse yra didelė tikimybė, kad bus dalyvaujančių pirkėjų, kurie dėl antstolio neteisėtų veiksmų gali neteisėtai įsigyti turtą už tikrąją rinkos kainą.
12.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad „... teismai turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažino negaliojančiu ne dėl to, kad kasatorė nepaskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti, bet dėl to, jog ji ginčo butą įkainojo ir pardavė iš varžytynių už 36 proc. mažesnę kainą nei tuo metu buvusi rinkos kaina. Toks turto įkainojimas yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012. Įvertinus tai, kad reali turto vertė (9 338 000 Eur), t. y. daugiau kaip 45 proc., viršija antstolio patvarkyme nustatytą turto vertę (5 100 000 Eur), darytina išvada, jog pardavus turtą už šią kainą varžytynių aktas būtų pripažįstamas negaliojančiu.
12.5. Pareiškėja yra skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė. Skolininkė turi ir kitų kreditorių, kurių sumos yra ženklios. Iš viso skolininkės skolų suma gali viršyti net dvidešimt milijonų eurų. Beveik visas skolininkės turtas yra įkeistas. Antstolis negali siekti patenkinti tik vieno kreditoriaus interesus, nepaisant to, kad jis vykdo išieškojimą tik to kreditoriaus naudai. Jeigu skolininkės turtas būtų įvertintas realia rinkos verte 9 338 000 Eur, tada pirmose pakartotinėse varžytynėse turto pardavimo kaina būtų ne kaip dabar 4 080 000 Eur, o 7 470 400 Eur. Tokiu atveju turto priverstinis pardavimas galėtų sudaryti sąlygas dengti ne tik UAB „Intrum Lietuva“ 2 697 691,08 Eur reikalavimą, bet dar liktų visų kitų skolininkės kreditorių reikalavimų dengimui proporcingai 4 772 708,92 Eur suma. Tai reiškia, kad iš tokio pardavimo pareiškėja galėtų pasidengti net 3,45 kartus didesnę kreditorinio reikalavimo dalį, negu antstoliui turtą pardavus varžytynėse už 4 080 000 Eur ir po išieškotojos 2 697 691,08 Eur reikalavimo padengimo likusios 1 382 308,92 Eur sumos.
13. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Varžytynės jau įvyko 2020 m. rugsėjo 30 d., taigi neegzistuoja jokia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-187-370/2019).
13.2. Ginčo turto vertė ekspertizės akte yra nustatyta tinkamai, kadangi vienintelis varžytynių dalyvis siekė pasiūlyti tik 4 090 000 Eur kainą (galimai per klaidą pasiūlė 40 900 000 Eur), o ne gerokai didesnę kainą (9 338 000 Eur), kurią bando įrodyti pareiškėja. Be to, varžytynėse dalyvavo tik vienas potencialus pirkėjas, kuris pasiūlė mažesnę nei ekspertizės akte nustatytą turto kainą, todėl net ir ekspertizės akte nustatyta turto kaina šiuo metu yra per didelė, turtas yra nepatrauklus potencialiems pirkėjams.
13.3. Ekspertizės aktu nustatyta turto rinkos vertė yra aktuali bei atitinkanti rinkos sąlygas praėjus ir trejiems metams. Tą pagrindžia tai, kad: 1) buvo rengiamos ne vienos turto varžytynės, tačiau net ir praėjus keliems metams turtas vis dar nėra parduotas; jei turto vertė lyginant su rinkos kainomis būtų per žema, turtas būtų buvęs parduotas jau pirmųjų varžytynių metu; 2) pati pareiškėja nurodo, kad per paskutines įvykusias varžytynes neva per klaidą buvo pasiūlyta per didelė kaina, kas akivaizdžiai reiškia, jog turtas vis vien bus neįsigytas ir turės būti skelbiamos dar vienos varžytynės; 3) iki šiol nepavykus turto parduoti įkainojus pagal ekspertizės aktą, turto įvertinimas remiantis pareiškėjos numatyta verte, kuri yra beveik dvigubai didesnė, apskritai panaikintų galimybę parduoti turtą bei taip pažeistų skolininkės kreditorių interesus.
13.4. Pareiškėja neatsikerta į argumentus ir neneigia teismo išvados, jog nesikreipė į antstolį dėl naujos turto ekspertizės užsakymo.
13.5. UAB „Ober-Haus“ 2020 m. rugsėjo 9 d. konsultacija dėl turto rinkos kainos patvirtina, jog turto rinkos vertė 2020 m. rugsėjo mėnesį yra nepakitusi, t. y. 5 100 000 Eur. UAB „Ober-Haus” 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikė patvirtinimą, paliudijantį, jog: 1) turto vertė yra nepakitusi ir 2020 m. rugsėjo mėn. yra lygi į 5 100 000 Eur; 2) ruošiant konsultaciją buvo atlikti veiksmai, kurie paprastai yra atliekami atliekant turto rinkos vertės nustatymą ir surašant ekspertizę / turto vertinimo ataskaitą, tačiau dėl laiko stokos buvo pasirinktas konsultacijos, o ne ekspertizės / turto vertinimo ataskaitos formatas; 3) atlikus naują ekspertizę / turto vertinimo ataskaitą, būtų šioje ekspertizėje / turto vertinimo ataskaitoje atsispindėtų ta pati turto rinkos kaina.
13.6. Ekspertizės aktas nėra nuginčytas, todėl nėra jokio pagrindo nesivadovauti jame numatyta turto rinkos verte, ypač kai ją patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, UAB „Ober-Haus“ 2017 m. gruodžio 31 d. ekspertizės aktas ne tik nenuginčytas, bet ir ne vieną kartą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų patvirtintas, kaip nustatantis teisingą turto kainą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-5592-432/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1687-232/2018, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1417-910/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-28187-433/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1789-XX/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-29670-1064/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1171-262/2019).
13.7. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „CRE pro“ ataskaita, kuri akivaizdžiai pažeidžia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje numatytus turto vertinimo ataskaitos reikalavimus, yra neobjektyvi, su esminėmis klaidomis, nepagrįstai išpučiančiomis turto rinkos kainą. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra ne kartą konstatavusi, jog UAB „CRE pro“ atliekami turto vertinimai neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. UAB „CRE pro“ ataskaita neturi jokios didesnės įrodomosios galios byloje.
13.8. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog tai, kad prieš trejus metus nustatyta turto rinkos vertė yra nebetinkama, patvirtina ir teismai, nagrinėdami analogiškas bylas dėl antstolių netinkamai nustatytų turto rinkos verčių, pardavimo kainų. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-925-661/2020, kuria remiasi pareiškėja niekaip neįrodo, jog turto vertė yra per žema. Kaip matyti iš šios nutarties teismas nedarė vienareikšmiškos išvados, jog praėjus keleriems metams turto vertė būtinai yra pasikeitusi. Priešingai, toje byloje nebuvo jokių kitų objektyvių įrodymų bei argumentų patvirtinančių, jog pareiškėjos pateikta turto vertinimo ataskaita yra neobjektyvi bei turto vertė atitinka ankščiau ekspertizės aktu nustatytą vertę. Nagrinėjamu atveju UAB „Intrum Lietuva“ yra pateikusi faktus, patvirtinančius, jog UAB „CRE pro“ ataskaita yra neobjektyvi bei ekspertizės aktu nustatyta vertė ir šiuo metu yra nepakitusi.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo ir suinteresuoto asmens atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. išrašą iš Turto arešto aktų registro apie skolininkės turtui taikytinus areštus skirtingų kreditorių, tarp jų ir pareiškėjos, reikalavimams užtikrinti.
18. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Ober-Haus“ 2020 m. rugsėjo 9 d. konsultaciją dėl galimos turto kainos, 2020 m. rugsėjo 28 d. patvirtinimą dėl turto rinkos vertės, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos 2020 m. gegužės mėn. lydraštį „Dėl išvados pateikimo“, 2020 m. gegužės 15 d. patikrinimo aktą Nr. GT7-13, 2020 m. spalio 20 d. pareiškimą dėl UAB „CRE pro“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2020/09-10 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams, adresuotą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybai.
19. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą įrodymą, sprendžia, kad, atsižvelgiant į Turto arešto aktų registre nurodytų juridinių faktų (areštų) atsiradimo datą, o ne paties išrašo suformavimo datą, pareiškėja turėjo galimybę šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jį atsisakytina priimti. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad esant būtinybei teismas turi galimybę pats naudoti duomenis iš viešų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens pateikti UAB „Ober-Haus“ 2020 m. rugsėjo 9 d. konsultacija dėl galimos turto kainos ir 2020 m. rugsėjo 28 d. patvirtinimas dėl turto rinkos vertės yra susiję su nagrinėjamu klausimu, suinteresuotas asmuo šio įrodymo neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas nenustatant suinteresuotam asmeniui termino pateikti atsiliepimą į prašymą, todėl šie įrodymai priimtini. Tuo tarpu Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos 2020 m. gegužės mėn. lydraštį ir patikrinimo aktą Nr. GT7-13 atsisakytina priimti, kadangi minėti įrodymai yra susiję su UAB „CRE pro“ nekilnojamojo turto ataskaita Nr. 2020/03-04, o ne šioje byloje aktualia nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2020/09-10. Suinteresuoto asmens 2020 m. spalio 20 d. pareiškimas neturi esminės reikšmės nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, nepatvirtina jokių klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių ir savo pobūdžiu yra tik kreipimasis į atitinkamą instituciją, siekiant nustatyti tam tikrus faktus, tačiau ne pačių faktų konstatavimas, todėl šį įrodymą taip pat atsisakytina priimti.
Dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
22. Nustatyta, kad antstolis D. K. 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė patvarkymą Reg. Nr. 2-DK-T-4114, kuriuo nusprendė atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096 bei parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį turtą – prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, bendras plotas 12 398,50 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kartu varžytynių skelbime nurodant, kad skolininkė sutartinio įkeitimo sandoriu kartu įkeitė ir valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę. Šiame patvarkyme antstolis taip pat nurodė, kad pradinė turto pardavimo kaina yra 4 080 000 Eur, informavo, kad varžytynės vykdomos elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt; elektroninių varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio vykdomą skolininkės turto – 12 398,50 kv. m. ploto pastato, ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisės pardavimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
23. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymi, kad parduodamo iš pirmųjų pakartotinių varžytynių turto rinkos vertė nustatyta prieš trejus metus, naujai atliktas turto įvertinimas patvirtina, kad šiuo metu jo vertė yra kur kas didesnė, tačiau antstolis neskyrė pakartotinės ekspertizės. Taigi, pasak pareiškėjos, parduodant turtą už prieš trejus metus nustatytą turto rinkos kainą, būtų pažeisti kreditorių, tarp jų ir pareiškėjos, interesai siekiant maksimaliai patenkinti turimus turtinius reikalavimus iš pinigų sumos, gautos pardavus turtą.
24. Pagal pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo formuluotę ir siekiamą tikslą, matyti, kad pareiškėja siekia CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, t. y. jog būtų sustabdyti antstolio atliekami išieškojimo veiksmai – skolininkės pastato ir žemės sklypo nuomos teisės pardavimas iš pirmųjų pakartotinių varžytynių.
25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.
26. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
27. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019, nutarties 13 punktas).
28. Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrindė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai.
30. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus skundo pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020).
31. Iš pareiškėjos pateikto 2020 m. rugsėjo 27 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentų matyti, jog įrodinėdama potencialią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl varžytynėse parduodamo turto už, pasak pareiškėjos, ženkliai mažesnę kainą ir iš to kylančias pasekmes, pareiškėja remiasi UAB „CRE pro“ 2020 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2020/09-10, kurioje turtas, atsižvelgiant į rinkos vertę, 2020 m. rugsėjo 21 d. įvertintas 9 338 000 Eur. Būtent minėti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2020/09-10 duomenys, pasak pareiškėjos, rodo, jog reali turto rinkos vertė viršija 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktu Nr. 2764 EKZ_2017 JZE VHAN nustatytą turto rinkos vertę, kuri 2017 m. lapkričio 16 d. sudarė 5 100 000 Eur.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ar siekis užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, įvertinus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų pasekmių proporcingumą. Pareiškėjos argumentai, kad pardavus turtą iš varžytynių už antstolio nustatytą kainą, kuri 45 procentais mažesnė nei nustatyta pareiškėjos pateiktoje UAB „CRE pro“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, vėliau dėl to važytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu yra deklaratyvaus pobūdžio. Tokiai išvadai daryti nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi šie pareiškėjos argumentai pagrįsti tik spėjimais apie galimą varžytynių akto ginčijamą ir bylos, kurioje būtų sprendžiamas jo teisėtumo klausimas, teigiamą rezultatą asmens, prašančio jį pripažinti negaliojančiu, atžvilgiu. Taigi šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad sustabdant vykdymo veiksmus, turi būti užtikrinta išieškotojo ir skolininko teisių ir turtinių interesų pusiausvyra (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
33. Pareiškėjos teiginiai, susiję su kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo dydžiu, išieškotų lėšų paskirstymu nėra prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas, todėl nevertintini. Be to, pažymėtina ir tai, kad netgi pakartotinės ekspertizės atlikimas negarantuotų to, jog būtų nustatyta ta turto rinkos vertė, kurios siekia pareiškėja. Nustačius turto rinkos vertę ir vėliau iš varžytynių parduodant turtą potencialiūs turto pirkėjai turi galimybę kainą didinti be apribojimų, t. y. tiek, kiek jie laiko turtą esant vertą. Taigi bet kokiu atveju parduodamo iš varžytynių turto kaina atitiktų realią turto rinkos vertę, t. y. tą, kurią pasirengę mokėti turtą siekiantys įsigyti fiziniai ar juridiniai asmenys.
34. Pabrėžtina, jog siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus padėtis – privilegijuota, sudarant prielaidas jam gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Konkrečiu atveju įkeisto turto realizavimo procedūrų sustabdymas be pakankamo pagrindo ribotų išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“, kaip hipotekos kreditorės, teises kuo greičiau atgauti įsiskolinimą.
35. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pareiškėja grindžia, jos įsitikinimu, netinkamai nustatyta turto kaina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai (dėl ekspertizės aktu nustatytos turto rinkos vertės, dėl turto vertės, nustatytos pareiškėjos pateiktoje UAB „CRE pro“ nekilnojamojo turto ataskaitoje, dėl UAB „Ober-Haus“ pateiktos konsultacijos, kt.) didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl nurodyti apeliantės argumentai dėl netinkamos turto vertės nustatymo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina. Aplinkybes, ar antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, analizuos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
36. Vien pareiškėjos nesutikimas su antstolio atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas.
37. Atsižvelgiant į visų aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja šiame proceso etape neįrodė grėsmės būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belonesa“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Giedrė Čėsnienė