Civilinė byla Nr. e2-172-790/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00638-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sormedica“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Diamedica“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sormedica“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2020 m. spalio 20 d. sprendimą, kuriuo trečiojo asmens UAB „Diamedica“ pasiūlymas, pateiktas pirmajai viešojo pirkimo Nr. 503220 „Ciklotronas ir jam įveiklinti reikalinga įranga“ (toliau – pirkimas) daliai, buvo pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygas ir išrinktas šios pirkimo dalies laimėtoju. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo, aiškindamas pasiūlymą, pateikė atsakovei papildomus dokumentus ir tokiu būdu pakeitė pasiūlymo esmę. Ieškovė taip pat nurodo, kad tiek pradinis trečiojo asmens pasiūlymas, tiek ir pakeistas pasiūlymas neatitinka techninėje specifikacijoje išdėstytų reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovės vertinimu, atsakovė turėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –sustabdyti pirkimo pirmos dalies procedūras, uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki tol, kai bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Ieškovė nurodė, kad, nepritaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė jau 2020 m. lapkričio 27 d. galėtų sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kuri galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu būdu ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, nes ieškovė yra suinteresuota sudaryti sutartį, o ne siekti, kad būtų atlyginti jos patirti nuostoliai. Nagrinėjamu atveju nėra poreikio skubiai užbaigti pirkimą, nes paslaugos, kurios bus atliekamos įsigijus pirkimo objektą, gali būti teikiamos ir sustabdžius pirkimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas vertino, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškinyje nurodytas jo faktinis pagrindas, ieškovės argumentai, kartu su ieškiniu pateikti dokumentai, ieškovės vertinimu, patvirtinantys, kad pareikšti reikalavimai yra pagrįsti. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.
5. Teismas nurodė, kad egzistuoja grėsmė, jog ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti. Atsakovei sudarius sutartį su pirkimo laimėtoja, kiltų poreikis spręsti klausimą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, alternatyvių sankcijų taikymo, o ieškovė, nepaisant jai palankaus teismo sprendimo, galėtų prarasti teisę sudaryti sutartį.
6. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra poreikio skubiai užbaigti pirkimą. Atsakovė, vykdydama pirkimą, nesiekia įgyti prekių ir paslaugų, kurių skubiai neįsigijus labai nukentėtų visuomenės ar didelės jos dalies teisės ir teisėti interesai, būtų padaryta nepataisoma žala atskiriems individams ar ypatingai reikšmingoms vertybėms (gyvybei, sveikatai ir pan.). Teismas nurodė, kad pirkimo objektas yra svarbus tiek sveikatos priežiūrai, tiek mokslinių tyrimų vystymui. Tačiau kartu teismas nurodė, kad svarbu yra ir tai, jog pirkimo procedūros būtų vykdomos nepažeidžiant teisės aktuose išdėstytų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pirkime pateikė dokumentus, patvirtinusius siūlomos prekės atitiktį pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams. Aiškindamas pasiūlymą trečiasis asmuo nepateikė atsakovei naujo pasiūlymo, jis pateikė tik paprastus paaiškinimus dėl kartu su pasiūlymu pateiktų dokumentų. Išvada, kad trečiojo asmens siūloma prekė atitinka pirkimo sąlygas, buvo padaryta atsižvelgiant į pirkimo sąlygas ir kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose. Atsakovė tinkamai vykdė pirkimo procedūras.
7.2. Ieškovė nenurodė jokių realių argumentų, pagrindžiančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkinta galimybė įvykdyti galbūt jai palankų teismo sprendimą. Ieškovė rėmėsi vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad tik laikinosios apsaugos priemonės gali užtikrinti efektyvią jos teisių gynybą. Tačiau tokie teiginiai, nesant reikšmingų įrodymų, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, negali būti vertinami kaip pakankami siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo atveju, jeigu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas, ji galėtų patenkinti savo ekonominius interesus pasitelkdama kitus įstatyme nustatytus pažeistų teisių gynybos būdus.
7.3. Pirkimo objektas yra reikšmingas, nes jis yra reikalingas atsakovės ir kitų Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų pacientų sveikatos priežiūrai ir gydymui. Dėl to, kad atsakovė negali įsigyti vidutinės energijos ciklotrono, skirto lokaliai pasigaminti pozitronų emisijos tomografijos (PET/KT) tyrimams reikalingų saugių radioaktyvių preparatų, atsakovė ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos negali užtikrinti šių paslaugų prieinamumo didelei daliai pacientų, sergančių onkologinėmis, neurologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis, o Lietuvoje egzistuojanti PET infrastruktūra yra panaudojama ribotai. Lietuvoje nėra infrastruktūros, reikalingos pasigaminti PET/KT tyrimams būtinų radiofarmacinių junginių, o iš pasaulinėje klinikinėje praktikoje naudojamų apie 20 PET radiofarmacinių preparatų Lietuvoje šiuo metu yra prieinamas tik 1, kuris yra transportuojamas iš kitų valstybių. Dėl šios priežasties pacientams nėra prieinami kiti Europos ir pasaulinėse gydymo gairėse rekomenduojami atlikti PET/KT tyrimai. PET/KT tyrimų su atvežamu radiofarmaciniu preparatu pasiekiamumas pacientams taip pat yra ribotas dėl gamybos sutrikimų, transportavimo proceso trikdžių ir aukštos PET/KT tyrimo savikainos. Turint ciklotrono infrastruktūrą būtų užtikrinta greitesnė preparato logistika, padidėtų PET/KT tyrimo prieinamumas, šiam tyrimui reikalingų radiofarmacinių junginių pasirinkimas, sumažėtų tyrimo savikaina.
7.4. Pirkimas yra vykdomas įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinio fondo lėšų bendrai finansuojamą projektą. Atsakovė įsipareigojo visas projekto veiklas įvykdyti iki 2023 m. kovo 31 d. Per šį terminą turi būti ne tik įgytas radiofarmacinių junginių gamybai reikalingas ciklotronas ir ciklotrono infrastruktūros įranga, tačiau taip pat turi būti pastatytas ir įrengtas branduolinių medicinos tyrimų centro pastatas, būtinas ciklotrono ir su juo susijusios įrangos funkcionavimui užtikrinti. Kol atsakovė neužbaigs vidutinės energijos ciklotrono pirkimo, projekte nurodytas pastatas negali būti projektuojamas ir statomas. Tai galėtų būti vykdoma tik žinant konkretų ciklotroną, pagal kurio specifikacijas pastatas bus projektuojamas. Sustabdžius pirkimą, kyla rizika neįvykdyti projekto laiku ir prarasti jam skirtą finansavimą.
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė, įrodinėdama, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, remiasi aplinkybėmis ir argumentais, kurie turės būti įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.2. Jeigu šioje byloje nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė galėtų sudaryti sutartį su pirkimo laimėtoju. Tokiu atveju, teismui patenkinus ieškovės reikalavimus ir nusprendus taikyti alternatyvias sankcijas, o ne nutraukti sutartį, jos pažeistų teisių gynyba būtų iš esmės neįmanoma. Jeigu teismas, patenkinęs ieškinį, nuspręstų nutraukti sutartį, ieškovės pažeistų teisių gynybą būtų itin apsunkinta ir sukeltų papildomų laiko ir finansinių sąnaudų visiems pirkimo dalyviams.
8.3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų pažeistas visuomenės interesas, susijęs su pirkimo objektu. Lietuvoje veikia 2 pozitronų emisijos tomografai (Vilniuje ir Kaune), kurie yra naudojami tiriant sergančiuosius onkologinėmis, neurologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos viešai skelbiamą informaciją, įsigijus pirkimo objektą pirmiau minėti tyrimai galės būti atlikti greičiau, jų bus atliekama daugiau, nes nebereikės kai kurių radiofarmacinių preparatų importuoti iš užsienio. Tačiau net ir neįvykdžiusi pirkimo atsakovė gali užtikrinti, kad paslauga būtų nepertraukiamai teikiama. Atsakovės turima įranga leidžia atlikti sergančiųjų onkologinėmis, neurologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis tyrimus ir užtikrina, kad šis viešasis interesas laikinai būtų patenkintas. Pati atsakovė nurodė, kad pirkimas vykdomas įgyvendinant projektą, kurį planuojama užbaigti iki 2023 m. kovo 31 d. Tai reiškia, kad atsakovė neketino nedelsdama naudoti pirkimo objekto.
8.4. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad laiku neužbaigus pirkimo galėtų būti prarastas visam projektui skirtas finansavimas, nes teisės aktuose yra nustatyta, jog projekto įvykdymo terminas gali būti pratęstas. Be to, atsakovė aiškiai nepagrindė, kodėl neįvykdžius pirkimo negalėtų būti atlikti pastato projektavimo darbai, nepaaiškino, kokią informaciją planuojama gauti iš ciklotrono gamintojo ir kuo ji reikšminga projektuojant ir statant pastatą, nenurodė planuojamų pastato projektavimo ir statybos terminų ir pan.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, taip pat turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
10. Atsakovė, nors atskirajame skunde ir nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.1.3-CPVA-V-606-01-0004 „Inovatyvių technologijų įdiegimas onkologinių susirgimų diagnostikai, gydymui bei moksliniams tyrimams“ sutartį (toliau – finansavimo sutartis) su priedais, patvirtinančią, kad atsakovė yra gavusi finansavimą projektui, kurio metu siekiama įkurti branduolinių medicinos tyrimų centrą, ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriaus 2020 m. gruodžio 4 d. parengtą tarnybinį raštą, kuriame pagrindžiama pirkimo reikšmė visuomenei. Teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai yra susiję su atskirajame skunde keliamais klausimais ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai, o atsakovė negalėjo pateikti jų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo atveju buvo išspręstas neinformavus apie tai atsakovės. Priėmus naujai teikiamus įrodymus bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, nes ieškovė turėjo galimybę susipažinti su atsakovės pateiktais dokumentais ir juos įvertinti teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktus dokumentus ir vertins juos kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
11. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
13. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė atsakovės vykdomą pirkimą. Teismas nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus ir yra tikėtinai pagrįstas; 2) byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, nes pirkimo procedūros galėtų būti užbaigtos, o tai galėtų apriboti ieškovei galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartį; 3) nagrinėjamu atveju nėra poreikio skubiai užbaigti pirkimo procedūras, todėl, nors pirkimo objektas yra reikšmingas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir atliekant mokslinius tyrimus, pirmenybė turėtų būti suteikiama viešajam interesui, kad pirkimo procedūros būtų vykdomos tinkamai.
15. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje buvo nustatytos visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Atsakovė nurodo, kad ji tinkamai vykdė pirkimo procedūras, todėl ieškovės reikalavimai nėra preliminariai pagrįsti. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, bent tikėtinai pagrindžiančių, kad egzistuoja grėsmė, jog jai galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, bet rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, kurie nepatvirtina poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodo, kad sustabdžius pirkimo procedūras kyla daug didesnė žala, nei galėtų kilti, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, nes pirkimo objektas yra reikalingas siekiant užtikrinti, kad atsakovės ir kitų medicinos įstaigų pacientams būtų teikiamos kokybiškos medicininės paslaugos ir yra reikšmingas visuomenei. Pirkimas vykdomas įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, todėl atsakovė galėtų netekti finansavimo jeigu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių projektas nebūtų įgyvendintas laiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės išdėstyta pozicija nėra pagrįsta.
16. Pirmiau minėta, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi įvertinti, ar pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismų praktikoje nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
17. Nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, akivaizdžiai pagrindžiančių, kad ieškinys negalės būti patenkintas. Ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, ieškinyje nurodė išsamius teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Atsakovės argumentai, kuriais remdamasi ji teigia, esą jau šioje proceso stadijoje akivaizdžiai matyti, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, yra susiję su kilusio ginčo esme, todėl jie nevertinami šioje proceso stadijoje. Atsakovė nepaneigė teismo išvados, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, ši situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą, piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
19. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
20. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
21. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo ciklotrono ir jam įveiklinti reikalingos įrangos pirkimą. Šis pirkimas vykdomas įgyvendinant projektą „Inovatyvių technologijų įdiegimas onkologinių susirgimų diagnostikai, gydymui bei moksliniams tyrimams“, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšų. Iš finansavimo sutarties 1 priede 4 punkte pateikto projekto aprašymo matyti, kad įgyvendinant projektą yra planuojama įkurti branduolinių medicinos tyrimų centrą – įsigyti ciklotroną ir kitą būtiną ciklotrono infrastruktūros įrangą, reikalingą siekiant užtikrinti šiuolaikinius standartus atitinkančių onkologinių, širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujotakos ir neurodegeneracinių ligų diagnostikai naudojamų radiofarmacinių preparatų gamybą ir PET tyrimų atlikimą; taip pat pastatyti ir pritaikyti patalpas, reikalingas radionuklidų ir radiofarmacinių preparatų gamybai Lietuvoje. Projekto aprašyme nurodyta, kad įsigyta įranga bus naudojama PET tyrimams būtinų radiofarmacinių junginių prieinamumui užtikrinti, atsiras galimybė aprūpinti kitus PET centrus radiofarmaciniais junginiais. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės vykdomas pirkimas neabejotinai yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu. Kita vertus, šios aplinkybės pačios savaime nepatvirtina, kad pirkimas, kuriuo siekiama užtikrinti minėtą visuomenės interesą, turėtų būti įgyvendintas nedelsiant.
22. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei skubiai neužbaigus pirkimo nebūtų užtikrintas visuomenės interesas, susijęs su tinkamu medicininių paslaugų teikimu. Kaip matyti iš finansavimo sutarties 1 priedo, kartu su atskiruoju skundu pateikto tarnybinio rašto, taip pat ieškovės ir atsakovės atskiruosiuose skunduose išdėstytų paaiškinimų, Lietuvoje šiuo metu veikia 2 pozitronų emisijos tomografijos centrai ir nuo 2012 metų yra atliekami pozitronų emisijos tomografijos (PET/KT) tyrimai. Nesant Lietuvoje ciklotrono infrastruktūros, leidžiančios lokaliai pasigaminti PET/KT tyrimams naudojamus saugius radioaktyvius preparatus, tokiems tyrimams būtini radiofarmaciniai junginiai yra atvežami iš užsienio. Tai rodo, kad net ir šiuo metu, neužbaigus atsakovės vykdomo pirkimo, būtinas poreikis atlikti pacientams PET/KT tyrimus yra užtikrinamas. Nors atsakovė nurodo, kad įvykdžius projektą minėti tyrimai galėtų būti atlikti didesniam kiekiui pacientų, be to, sumažėtų tyrimų savikaina, šie tikslai negalėtų būti pasiekti nedelsiant net ir netaikius nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmiau minėta, kad įgyvendinant atsakovės vykdomą projektą, turėtų būti ne tik įgytas ciklotronas, reikalingas siekiant pagaminti PET/KT tyrimams naudojamus saugius radioaktyvius preparatus, tačiau taip pat turi būti pastatytas šiai veiklai pritaikytas pastatas. Iš finansavimo sutarties 1 priedo 5.2 papunkčio matyti, kad visos suplanuotos projekto veiklos turėtų būti įgyvendintos iki 2023 m. kovo 31 d.
23. Poreikio prioritetiškai ginti su pirkimo objektu susijusį interesą nepatvirtina ir atsakovės argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja rizika neįvykdyti projekto laiku ir prarasti jam skirtą finansavimą. Įvertinus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d įsakymu Nr. 1K-316, nuostatas (žr., pvz., šių taisyklių 177 ir 178 punktus), matyti, kad projektų finansavimo sutartys gali būti keičiamos, pratęsiant jose nustatytus projektų įvykdymo terminus. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonės Nr. 08.1.3-CPVA-V-606 „Onkologinių ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktūros tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V-1115, 17 punkte taip pat nustatyta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Prireikus pratęsti projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpį ilgiau, nei nurodyta šiame punkte, projekto sutarties keitimas turi būti derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija. Taigi, tuo atveju, jeigu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių projektas nebūtų įvykdytas per nustatytą terminą, atsakovė galėtų siekti, kad finansavimo sutartyje nustatytas terminas būtų pratęstas.
24. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti naudingiausi, geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą. Teismui nustačius, kad atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys užtikrinti viešojo intereso, susijusio su pirkimo objekto teikiama nauda, nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.
25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 4237 straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Marius Bajoras