Baudžiamoji byla Nr. 1-3795-1049/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50356-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12; 1.1.8.14.; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4;

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. K. 2019 m. lapkričio 26 d., apie 23.30 val., namuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė vieną kartą plastikiniu prožektoriumi į pakaušį savo sugyventinei A. K., tuo padarydamas A. K. muštinę žaizdą pakaušio dešinėje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad jis, kartu su A. K., gyvena (duomenys neskelbtini), kur kartu veda bendrą ūkį. 2019 m. lapkričio 26 d., vakare, jam kartu su A. K. vartojant alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio aplinkybių, dėl apsvaigimo nuo alkoholio detaliai nupasakoti negali. V. K. paaiškino, kad konflikto metu jis A. K. sužalojo plastikiniu prožektoriumi, ši tuo metu gulėjo lovoje ir tuoj po to išbėgo iš namų. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir atsiprašęs nukentėjusiosios su ja susitaikė (b. l. 83–84, 91). 

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji A. K., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu V. K. Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir veda bendrą ūkį. 2019 m. lapkričio 26 d., apie 23.30 val., jai ir V. K. būnant apsvaigusiems nuo alkoholio, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu, ji V. K. negražiai pavadino ir šis jai vieną kartą sudavė plastikiniu prožektoriumi į pakaušį. Tuo metu ji gulėjo lovoje, tačiau jai iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas ir ji juto skausmą, dėl ko ji verkdama nuėjo pas kaimynę J. S., kuri apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. To padaryti negalėjo pati, kadangi V. K. paėmė jos mobilųjį telefoną. Po įvykio ji su kaltinamuoju susitaikė (b. l. 28–29, 34–35).

Liudytoja J. S., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 26 d., vakare ji kartu su V. K. ir A. K. vartojo alkoholinius gėrimus ir vėlai vakare grįžo į namus. Apie 23.30 val. pas ją verkdama atbėgo A. K., kuri buvo ranka susiėmusi už kruvino pakaušio ir paaiškino, kad V. K. jai sudavė, prašė paskambinti pagalbos telefonu. Ji paskambino trumpuoju pagalbos telefonu, tačiau su dispečere kalbėjo A. K.. Atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, ji palydėjo A. K. į ligoninę (b. l. 57).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. lapkričio 27 d., tarnybinio pranešimo dėl neatliktos įvykio vietos apžiūros matyti, kad atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis V. K. buvo sulaikytas, o nukentėjusioji A. K. pristatyta į gydymo įstaigą, įvykio vieta (duomenys neskelbtini), neapžiūrėta, tačiau pateikta plastikinio prožektoriaus nuotrauka (b. l. 17, 18).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2019 m. lapkričio 26 d., tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nukentėjusioji A. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, jai nustatytas 2,39 promilių girtumas ir ant A. K. pakaušio užfiksuota žaizda (b. l. 19–22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. specialisto išvados Nr. G3216/2019(02), matyti, kad A. K. konstatuota muštinė žaizda pakaušio dešinėje, padaryta kontakto su kietu buku daiktu (-ais) paveikus pakaušio dešinę pusę. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. lapkričio 26 d., ir aplinkybėmis,  prožektoriumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 52–53).   

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3004, matyti, kad 2019 m. lapkričio 27 d., 00.53 val., V. K. nustatytas 1,43 promilių girtumas (b. l. 60).

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2019 m. lapkričio 26 d. nakties metu, apie 23.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – buvusią sutuoktinę, šiuo metu sugyventinę – A. K. ir tyčia vieną kartą plastikiniu prožektoriumi sudavė A. K. į pakaušį, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių prisipažino pilnai. Jo kaltė įrodyta ne tik jo paties parodymais apie įvykio aplinkybes, bet ir nukentėjusiosios A. K. parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamajam ir nukentėjusiajai būnant apsvaigusiems nuo alkoholio, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu, nukentėjusioji, gulėdama lovoje, žodžiais įžeidė kaltinamąjį, dėl ko šis, paėmęs plastikinį prožektorių, vieną kartą juo sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį, taip pakaušio dešinėje padarydamas muštinę žaizdą, kas patvirtinta specialisto išvada Nr. G3216/2019(02), taip pat liudytojos J. S. parodymais. Nors liudytoja nematė pačio smūgio sudavimo momento, tačiau šie antriniai parodymai patvirtina nukentėjusiosios ir kaltinamojo iš esmės analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes ir kilusius padarinius. V. K. kaltė patvirtinta ir tarnybiniais pranešimais dėl įvykio vietos apžiūros bei dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios A. K. parodymai, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat alkotesterių duomenimis kaltinamajam V. K. nustatytas 1,43 promilių girtumas, o nukentėjusiajai A. K. – 2,39 promilių girtumas. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. K. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo A. K., visiškai įrodyta. Nukentėjusioji A. K. ir kaltinamasis V. K. yra buvę sutuoktiniai, tačiau po santuokos nutraukimo, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį todėl yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (b. l. 115–117), nukentėjusiajai pranešimas išsiųstas (b. l. 119), prašymų negauta.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. K. neteistas (b. l. 96–97), baustas administracine tvarka (b. l. 102–105), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b. l. 106), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 108–112), vykdo individualią veiklą (b. l. 106).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. K. nusikalto pirmą kartą, yra baustas administracine tvarka, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis yra pakaltinamas, vykdo individualią veiklą.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu bei įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam V. K. skirtinos bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, dirba, todėl tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatytina didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės rūšies vidurkis ir skirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Pagal BK 641 straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu mažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant V. K. visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kaltinamasis V. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2019 m. lapkričio 27 d., 00.20 val., iki 2019 m. lapkričio 27 d., 17.25 val., (b. l. 61, 62) t. y. vieną parą, todėl šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus V. K. elgesio šeimoje pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinį smurtinį nusikaltimą, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad V. K. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos.

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93–95), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) mėtų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. K. visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 27 d., 00.20 val., iki 2019 m. lapkričio 27 d., 17.25 val., tai yra vieną parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

V. K. taip pat išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                   Audrius Meilutis