Pranešejas V.Kažys                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-78 2005 m.

Teisejas R.Aikevicius                                                                  Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                     1.2.23.3, 1.1.4.2, 1.1.8.3, 1.1.8.4, 

                                                                                                    1.1.8.7.1, 1.1.8.9.1, 1.1.8.9.2,

                                                                                                    1.1.10.2.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. sausio 13 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teiseju: Rutos Mickevicienes, Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

gynejams Vidmantui Omileviciui, Leokadijai Vasiliauskienei, Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju M. M. , I. M. (I. M.), nuteistojo G. B. gynejo advokato E.Liutkeviciaus apeliacinius skundus del Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsejo 9 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 260 str. 3 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisves atemimu 3 (trejiems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisves atemimu 13 (trylikai) metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme nustatyta laisves atemimas 13 (trylikai) metu 6 (šešiems) menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

I. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir nuteistas laisves atemimu 11 (vienuolikai) metu, bausme atliekant pataisos namuose.

G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 260 str. 3 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisves atemimu 1 (vieneriems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisves atemimu 12 (dvylikai) metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir subendrinta bausme nustatyta laisves atemimas 12 (dvylikai) metu 3 (trims) menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d.d., paskirta bausme dalinio sudejimo budu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmes dalimi ir galutine subendrinta bausme nustatyta laisves atemimas 12 (dvylikai) metu 6 (šešiems) menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

              Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

n u s t a t e:

N. M. nuteistas už tai, kad turedamas tiksla platinti narkotine medžiaga - kanapiu žiedynu dalis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybemis ir iš nenustatyto asmens neteisetai igijo narkotine medžiaga - 3,26 g kanapiu žiedynu daliu, kurias 2003m.spalio 16d. V. K. vardu siuntinyje su maisto produktais ir cigaretemis paštu išsiunte i Alytaus pataisos namus, adresuodamas siuntini J. R. , atliekanciam bausme Alytaus pataisos namuose.

Be to, N. M. nuteistas už tai, kad kartu su R. D. (jo atžvilgiu byla išskirta), veikdami bendrininku grupeje, turedami tiksla parduoti labai dideli kieki psichotropines medžiagos - metamfetamino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybemis, neteisetai igijo 478,72 g milteliu, kuriu sudetyje buvo 289,626 g (60,5 procento) psichotropines medžiagos  -metamfetamino ir jas 2003m.spalio 13d. apie 18 val. neteisetai gabeno automobiliu ,,Nissan Sunny", v/n RKF 570 Kauno miesto gatvemis iki ,,Maxima" prekybos centro automobiliu stovejimo aikšteles, esancios (duomenys neskelbiami), kur 18.11 val. automobilyje (duomenys neskelbiami) pardave už 3500 litu tariamam narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu prekeiviui ,,Edikui".

N. M. ir R. D. , tesdami savo nusikalstama veika, veikdami bendrininku grupeje su I. M. ir G. B. , turedami tiksla parduoti labai dideli kieki psichotropines medžiagos - metamfetamino, 2003m.spalio 31d. laikotarpyje nuo 8.45 val. iki 13.32 val. Kauno mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje I. M. iš G. B. neteisetai igijo 0,976 g milteliu, kuriu sudetyje buvo 0,283 g (29 procentai) psichotropines medžiagos-amfetamino, kuria ta pacia diena, laikotarpyje nuo 8.45 val. iki 13.32 val. (duomenys neskelbiami) numeriu pažymetame name neteisetai perdave N. M. ir R. D. , o šie neteisetai gabeno automobiliu (duomenys neskelbiami), Kauno miesto gatvemis iki ,,Maxima" prekybos centro, esancio Kaune, Šarkuvos l a, kur automobilyje (duomenys neskelbiami) N. M. šia psichotropine medžiaga perdave tariamam narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu prekeiviui ,,Edikui".

Taip pat, N. M. , R. D. , I. M. ir G. B. , tesdami savo nusikalstama veika, veikdami bendrininku grupeje ir turedami tiksla parduoti labai dideli kieki psichotropines medžiagos - metamfetamino, 2003m.spalio 31d. 17.21 val. greta ,,Taubuciu" parduotuves, esancios Kaune, Jotvingiu 15, I. M. iš G. B. neteisetai igijo 1983,16 g milteliu, kuriu sudetyje buvo 568,112 g (29 procentai) psichotropines medžiagos - metamfetamino, kuriuos I. M. toje pacioje vietoje perdave R. D. ir N. M. , kurie neteisetai gabeno automobiliu (duomenys neskelbiami) Kauno miesto gatvemis iki ,,Maxima" prekybos centro, esancio Kaune, Šarkuvos l a, kur 17.23 val. automobilyje (duomenys neskelbiami) šia psichotropine medžiaga už 14300 litu pardave tariamam narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu prekeiviui ,,Edikui".

G. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybemis ir iš nenustatyto asmens, neteisetai igijo tris tabletes, kuriu bendra mase 0,571 g, kuriu sudetyje buvo 0,208 g (36,5 procento) psichotropines medžiagos - MDMA, kuria 2003m.spalio 31d. apie 17.20 val. neteisetai gabeno automobiliu ,,Audi 90", v/n EAR 412 Kauno miesto gatvemis iki ,,Taubuciu" parduotuves, esancios Kaune, Jotvingiu 15, kur buvo sulaikytas policijos pareigunu ir iš jo automobilio išimtos minetos trys tabletes su psichotropine medžiaga.

              Nuteistasis N. M. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrineti byla ir sušvelninti jam teismo nuosprendžiu paskirta bausme iki minimumo. Mano, kad atsižvelgiant i tai, jog jis prisipažino padares nusikaltimus, savo noru dave parodymus, netrukde byloje nustatyti tiesa, yra antros grupes invalidas, turi šeima, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatas. Be to, skunde prašo skiriant jam bausme atsižvelgti i BK 57 str. nuostatas, nes jis veike pagal nusikalstamos veikos imitacijos modeli ir nusikalstama veika nebuvo baigta, pareigunai užkirto kelia nusikalstamos veikos padarymui, bei netaikyti jam BK 56 str. 2 d. nuostatu, nes jo padaryti nusikaltimai nera smurtiniai. Taip pat teigia, kad teismas turejo jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažinti ir tai, jog jis nusikalto del labai sunkios turtines padeties.  Jo šeimoje dirba tik žmona, jis nedirba, yra užsiregistraves darbo biržoje, taciau del jo ligos susirasti darba yra beviltiška. Atkreipia demesi ir i tai, kad jis padaryti nusikaltimus buvo išprovokuotas.

              Nuteistasis I. M. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi pakeisti ir paskirti jam švelnesne, negu BK 260 str. 3 d. numatyta, bausme. Apeliantas mano, kad teismas jam paskyre per griežta bausme. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, buvo visos butinos salygos taikyti BK 62 str. 1 d. ir skirti jam švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme. Pažymi, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika, nuoširdžiai gailejosi, padejo ikiteisminio tyrimo pareigunams ir teismui išaiškinti nusikalstama veika, materialines naudos neturejo, žalos niekam padaryta nebuvo, nusikalto atsitiktinai, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Skunde taip pat atkreipia demesi i tai, kad yra jaunas, vedes, augina sunu, yra kitatautis, todel ilgai bunant nelaisveje, bus sunku integruotis i visuomene.

              Nuteistojo G. B. gynejas apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendi pakeisti, pritaikyti G. B. BK 76 str. 1 d. ir ji nuo neatliktos bausmes dalies atleisti arba sušvelninti G. B. paskirta bausme iki minimalios, BK 260 str. 3 d. numatytos, bausmes.

              Apeliantas mano, kad teismo išvada, jog G. B. nusikalstama veika padare bendrininku grupeje, yra nepagrista ir prieštarauja faktinems bylos aplinkybems. Nuteistasis N. M. ir R. D. , kurio atžvilgiu byla išskirta, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurode, kad G. B. jie nepažinojo ir igydami psichotropines medžiagas su juo nebendravo. Kita bylos medžiaga šie ju parodymai paneigti nebuvo. Pažymi, kad byloje surinktai irodymais nustatyta, jog G. B. bendravo tik su I. M. ir kiekvienas iš ju veike asmeniniais tikslais, G. B. nežinojo, ka toliau I. M. darys su igyta psichotropine medžiaga, šio tolimesniu veiksmu eigos itakoti negalejo, to nesieke. Todel, esant tokios aplinkybems, apeliantas mano, kad G. B. ir I. M. veiksmai neturejo buti vertinami, kaip bendrininkavimas, ir tai laikoma G. B. atsakomybe sunkinancia aplinkybe skiriant bausme.

              Apeliantas taip pat mano, kad teismas, skirdamas G. B. bausme, nepakankamai atsižvelge i tai, jog šis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pilnai prisipažino kaltu, gailejosi del padarytu nusikaltimu, netrukde byloje nustatyti objektyvia tiesa.

              Apelianto nuomone, teismas turejo G. B. taip pat taikyti BK 76 str. 1 d. ir ši nuo bausmes atleisti, nes ekspertams atsisakius duoti kategoriška atsakyma, ar G. B. liga priskiriama prie sunkiu ir nepagydomu, liko pagrista abejone, jog G. B. liga yra butent tokia. Mano, kad esant tokiai situacijai, lieka niekuo nepaneigta galimybe, jog kardiologinis G. B. sveikatos sutrikimas bet kuriuo metu gali tureti neprognozuojamas pasekmes. Abstrakti ekspertu išvada apie fizinio kruvio ribojimo butinuma, bei butinuma užtikrinti periodine medicinine priežiura, bei medikamentini gydyma, negarantuoja jokios G. B. apsaugos nuo tolimesnio sveikatos trikdymo.

Nagrinejant byla apeliacine tvarka nuteistuju M. M. , I. M. , G. B. gynejai praše apeliacinius skundus tenkinti, prokurore praše apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistuju M. M. , I. M. ir nuteistojo G. B. gynejo advokato E.Liutkeviciaus apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistasis N. M. savo apeliaciniame skunde prašo švelninti bausme, taciau iš skundo turinio matyti, jog jis nesutinka ne tik su paskirta bausme, bet ir su jo veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dali. Nurodo, kad jis nusikalstamos veikos nebaige, nes teisesaugos instituciju pareigunai sutrukde jam parduoti psichotropines medžiagas.

              M. M. apeliacinio skundo argumentas, jog jis nusikaltimo padaryti nebaige, yra nepagristas. Pabaigto ir nebaigto nusikaltimo skirtuma lemia objektyvieji nusikaltimo sudeties požymiai. Baigtu nusikaltimu laikoma tokia asmens veika, kuri turi visus butinus tos rušies nusikaltimo sudeties požymius, numatytus baudžiamajame istatyme. Nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, objektyvioji puse pasireiškia alternatyviais veiksmais, todel bent vieno iš šiu alternatyviu veiksmu atlikimas sudaro baigtine nusikaltimo sudeti. Veiku kvalifikavimui neturi reikšmes tai, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje itvirtintos normos objektyvine puse sudaranti viena veiksma – psichotropiniu medžiagu platinima ar pardavima kontroliavo teisesaugos institucijos darbuotojai. Byloje surinktais irodymais nustatyta, kad nuteistasis N. M., veikdamas bendrininku grupeje, ne tik neteisetai pardave psichotropines medžiagas, taciau jas igijo ir gabeno turedama tiksla parduoti ar kitaip platinti iki tol, kol pardave asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos elgesio imitacijos modeli, ir vien šiu veiksmu atlikimas jau sudaro baigtine nusikaltimo sudeti. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai M. M. padaryta nusikalstama veika (neteiseta didelio kiekio psichotropiniu medžiagu igijima, gabenima, pardavima) kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dali, kaip baigta nusikaltima.

Kolegija, ištyrusi bylos medžiaga, taip pat neturi pagrindo manyti, kad N. M. buvo provokuojamas padaryti nusikalstama veika. Iš byloje esanciu protokolu apie techniniu priemoniu panaudojima atliekant operatyvinius veiksmus (t.1, b.l. 66-68, 80-84) matyti, kad atliekant operatyvinius veiksmus Operatyvines veiklos ir kitu istatymu pažeidimu nepadaryta. NVIEM dalyviai nespaude, aktyviai neskatino, neikalbinejo ir negrasino N. M. . Jo veiksmu pasirinkimo laisve nebuvo apribota. Priešingai, kaip matyti iš minetu protokolu, N. M. buvo gana aktyvus pokalbiu del narkotiniu medžiagu pardavimo dalyvis – siulo NVIEM dalyviui važiuoti patikrinti preke, aiškinasi del kainos, kitu susitikimu, kalba apie tolesni bendradarbiavima, tai yra N. M. atliko savo iniciatyva aktyvius veiksmus, siekdamas parduoti narkotines medžiagas. N. M. suprato, kad daro nusikaltima, suvoke savo veikos pavojinguma ir priešinguma teisei ir žinojo, jog už tokia veika yra numatyta kriminaline bausme. Esant tokioms aplinkybems, kolegijos nuomone, apelianto argumentas, kad operatyvines veiklos subjektai savo veiksmais paskatino ji nusikalsti, yra niekuo nepagristas.

Nuteistojo M. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikavus pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dali, kaip baigta nusikaltima, negali buti svarstomas ir klausimas del BK 57 straipsnio taikymo skiriant N. M. bausme. Lietuvos Respublikos BK 57 straipsnis reglamentuoja bausmes skyrima kaltininkui už rengimasi ir pasikesinima padaryti nusikalstama veika.

N. M. taip pat nesutinka su tuo, kad teismas, skirdamas jam bausme, vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. M. 1998 m. sausio 8 d. Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžiu buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Pagal 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos istatymo Nr. IX-1162 9 straipsnio 2 dali, asmenys, pagal senaji Baudžiamaji kodeksa pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo Baudžiamojo kodekso isigaliojimo laikomi pavojingais recidyvistais. Todel teismas, skirdamas N. M. kaip pavojingam recidyvistui bausme, pagristai vadovavosi BK 56 straipsnio 2 dalies nuostata, kad pavojingam recidyvistui už tycini nusikaltima skiriama griežtesne negu straipsnio sankcijoje už padaryta nusikaltima nustatytos laisves atemimo bausmes vidurkis bausme.

Kitos M. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes – nusikalto del sunkios materialines padeties – neatitina byloje nustatytu aplinkybiu. Padarytu nusikaltimu pobudis, intensyvumas (N. M. neteisetai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropiniu medžiagu kiekiu, jo padaryta nusikalstama veika buvo testine) paneigia M. M. teigini, jog jis psichotropines medžiagas pardave tik del ypatingai sunkios materialines padeties, neturedamas iš ko pragyventi. N. M. anksciau buvo 4 kartus teistas, tame tarpe už sunkius nusikaltimus, dabar vel nuteistas už dvieju nusikaltimu padaryma, niekur nedirbo, nors yra darbingo amžiaus, byloje nera duomenu, jog N. M. del sveikatos bukles negali dirbti, jo šeimoje neivyko kokiu nors baisiu nelaimiu, kas rodo, kad N. M. del anksciau padarytu nusikaltimu jokiu išvadu nepadare ir pragyvenimo šaltini pasirinko nusikalstama veika, o ne darba.

Taip pat N. M. negali buti taikomas ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2d. Norint taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. turi buti ivykdytos dvi imperatyvios salygos: iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala ir nustatytos kitos atsakomybe lengvinancios aplinkybes, o taip pat dar bent viena iš 1-6 punktuose nurodytu alternatyviu salygu. Teismas M. M. atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažino jo prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi padarius nusikaltimus,  taciau nenustatyta nei viena iš BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose nurodytu aplinkybiu.

Nera teisinio pagrindo nuteistajam N. M. , taip pat ir nuteistajam I. M. , taikyti ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dali bei skirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme.

Teismas gali nusikalstama veika padariusiam asmeniui taikyti BK 62 straipsnio 1 dali tiktai nustates, kad byloje yra visos butinos šioje istatymo normoje numatytos salygos: jeigu asmuo, padares nusikalstama veika, pats savo noru atvyko ar praneše apie šia veika, prisipažino ja padares ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padejo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstama veika, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padaryta turtine žala. Visos šios aplinkybes sudaro viena pagrinda, todel teismas, skirdamas bausme, turi atsižvelgti ne i kuria nors viena iš ju, bet i šiu aplinkybiu visuma. Jeigu bent vienos iš ju nera, tai BK 62 str. 1 d. negali buti taikoma. Nuteistieji N. M. , I. M. teigia, kad teisinis pagrindas skirti jiems švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme yra, nes jie prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi. Taciau kolegija negali sutikti su šiais apeliantu argumentais, jie yra nepagristi. Norint taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., be šiu apeliantu paminetu aplinkybiu, butina nustatyti ir tai, kad nusikalstama veika padares asmuo, pats savo noru atvyko ar praneše apie šia veika. Iš bylos medžiagos matyti, kad mineta salyga nera ivykdyta. N. M. ir I. M. patys savu noru neatvyko ir nepraneše policijos pareigunams apie nusikalstamas veikas, apie tai prisipažino tik tuomet, kai buvo sulaikyti ir apklausti policijos pareigunu, o padaryti nusikaltimai buvo išaiškinti teisesaugos instituciju pareigunu pastangomis. Todel, nesant visu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. numatytu salygu, remiantis šiuo straipsniu, tiek N. M. , tiek I. M. skirti švelnesne, negu istatymo numatyta bausme, nera pagrindo.

Kitos I. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes – yra kitatautis, ilgai bunant nelaisveje bus sunku integruotis i visuomene, augina sunu – nera pagrindas švelninti I. M. paskirta bausme.

              Iš nuteistojo G. B. gynejo apeliacinio skundo matyti, kad jis negincija teismo išvadu del G. B. kaltes ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Gynejas apeliaciniame skunde prašo pritaikius Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dali G. B. nuo neatliktos bausmes dalies atleisti, arba sušvelninti jam paskirta bausme iki sankcijoje numatyto minimumo.

Atleidimas nuo bausmes del ligos - tai besalyginio atleidimo nuo bausmes atlikimo rušis, kai nuteistasis atleidžiamas nuo visos ar tam tikros bausmes dalies atlikimo del sunkios nepagydomos ligos. Lietuvos Respublikos BK 76 str. 1 d. numatyta, kad nusikalstama veika padares asmuo gali buti atleistas nuo bausmes, jeigu iki teismo nuosprendžio priemimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, del kurios bausme atlikti butu per sunku, o 2 dalyje – kad asmuo, po nuosprendžio priemimo susirges sunkia nepagydoma liga, gali buti atleistas nuo tolesnio bausmes atlikimo. Atleidimo nuo paskirtos bausmes pagrindas yra nuteistojo sunki nepagydoma liga ir del šios ligos negalejimas atlikti bausmes. Apie asmens sveikatos bukle sprendžia medicinos specialistai, ekspertai. Byloje buvo atlikta teismo medicinos ekspertize. Iš ekspertizes akto Nr. EKG 85/04 (01) išvados matyti, kad ekspertai nustate, jog ligos, kuriomis G. B. serga, netrukdo jam atlikti laisves atemimo bausmes, tik turi buti ribojamas G. B. fizinis kruvis bei užtikrinta periodine medicinine priežiura bei medikamentinis gydymas (t.3, b.l. 109-11). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertines šias ekspertizes išvadas, padare pagrista išvada, kad liga, kuria G. B. serga, šiuo metu netrukdo laisves atemimo bausmes atlikimui. Pagal nustatytas aplinkybes, G. B. BK 76 str. numatytas atleidimas nuo bausmes del ligos negali buti taikomas.

Nuteistojo G. B. gynejas apeliaciniame skunde taip pat prašo, atsižvelgiant i tai, kad G. B. prisipažino ir gailejosi padares nusikalstama veika, netrukde byloje nustatyti objektyvia tiesa, skirti jam minimalia laisves atemimo bausme. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skiriant bausme G. B. , Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimu nepažeide. Parinkdamas bausmes ruši bei dydi teismas atsižvelge tiek i veikos pobudi, pavojingumo laipsni, nuteistojo asmenybe charakterizuojancius duomenis (anksciau teistas 3 kartus, neatlikes ankstesnes jam paskirtos bausmes vel padare du nusikaltimus), tiek i jo atsakomybe lengvinancias (prisipažino padares nusikalstama veika ir gailejosi), sunkinancias aplinkybes (veika padaryta bendrininku grupe). Nepagristas gynejo skundo argumentas, kad teismas be jokio pagrindo G. B. atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažino -  veika padaryta bendrininku grupe. Bendrininku grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria nusikalstama veika daryti, testi ar užbaigti, jei bent du iš ju yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. taresi su I. M. del narkotiku atgabenimo laiko, žada I. M. susisiekti su juo po valandos, prašo sumoketi už narkotikus, šia informacija J. M. perduoda R. D. , I. M. , išlipes iš R. D. automobilio, iseda G. B. automobili, po minutes išlipa iš ten su kažko prikrautu plastikiniu maišeliu ir perduoda ji N. M. , o pats grižta i G. B. automobili ir laukia (t.1, b.l. 57-58). Byloje nustatytos aplinkybes patvirtina, kad G. B. veike su I. M. , N. M. bendrais, tarpusavyje suderintais veiksmais, kaip nusikaltimo vykdytojai, ir suvoke, jog nusikalstama veika daro ne vienas, o su bendrininkais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, kad G. B. nusikalstama veika padare bendrininku grupe ir, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p., tai pripažino jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe. G. B. paskirta bausme - laisves atemimas dvylikai metu yra artima sankcijos vidurkiui. Ši bausme nera aiškiai per griežta, ja švelninti nera pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagristas ir teisetas. Patenkinti nuteistuju M. M. , J. M. , ir G. B. gynejo apeliacinius skundus pagrindo nera.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

              nuteistuju M. M. , J. M. , G. B. gynejo advokato E.Liutkeviciaus apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                              Viktoras Kažys

Teisejai:                                                                                                    Ruta Mickeviciene

                                                                                                      Tomas Šeškauskas