Baudžiamoji byla Nr. 1-222-238/2015;

Teisminio proceso Nr.1-64-1-00225-2014-8;

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.7.; 1.2.3.2.3.; 1.1.4.2.; 1.2.3.2.1.; 1.2.3.2.2; 1.2.3.2.3; 1.2.3.2.5.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. liepos 2 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Algerdo Urbšio, Rimo Švirino, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, kaltinamajam Ž. K., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajam L. G., jo atstovei pagal įstatymą O. Š., nukentėjusiajam E. G., jo atstovui pagal įstatymą Z. M., nukentėjusiosios L. K. atstovei pagal įstatymą N. K., nukentėjusiajai D. G., nukentėjusiajai D. G., Kauno apygardos teismo psichologei Kristinai Savickaitei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 (septynių) klasių išsilavinimą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte; BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, 5 punkte.

              Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

              Ž. K. 2014-02-15 apie 3 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventine R. G. metu tyčia 17 kartų peiliu smogė nukentėjusiajai į krūtinę, nugarą, plaštakas bei kaklą, tuo padarė jai durtines pjautines žaizdas krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse, nugaros dešinėje pusėje, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje, durtines pjautines kiaurymines žaizdas krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, o to pasekmėje R. G. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, ir R. G. netrukus įvykio vietoje mirė, taip nužudė savo šeimos narį – sugyventinę R. G.. Netrukus po to nuėjo į kitą kambarį, kur siekdamas nužudyti miegančius, t. y. bejėgiškos būklės buvusius, kartu gyvenusius sugyventinės R. G. vaikus – mažametį E. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir L. G., tyčia užsisėdo ant lovoje miegojusio L. G. ir ėmė šį smaugti, bei išsakydamas žodžius: „Nužudžiau tavo motiną. Dabar nužudysiu tave su Edgaru“, tyčia peiliu du kartus smogė jam į kaklą, taip padarė kaklo priekinės dalies pjautines žaizdas, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo pasikėsino nužudyti Luką bei E. G., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi L. G. pasipriešinęs atėmė peilį ir kartu su E. G. pabėgo. Taip padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte; BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, 5 punkte.

              Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis Ž. K. kaltas neprisipažino. Paaiškino, kad nusikaltimo jis nepadarė, R. G. nenužudė, o E. G. ir L. G. nužudyti nesikėsino. Taip pat paaiškino, kad apie šešerius metus gyveno kartu su R. G., jie buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį ir sugyveno dukrą L. K.. Įvykio dieną daug gėrė, todėl nieko nepamena. Nesutinka su civiliniais ieškiniais. Nurodė, kad įvykio metu ir įvykio vietoje, kur jis ir R. G. gyveno, pašalinių asmenų nebuvo. Paaiškino, kad įvykio dieną L. G. ir R. G. nekonfliktavo.

Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus Ž. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23–24, tomas 3), kur jis kaltę pripažino ir nurodė smurtavęs peiliu prieš R. G., kaltinamasis Ž. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltas neprisipažino. Neskaitė, bet pasirašė apklausos protokolą, kuriame užfiksuota, kad jis kaltę pripažįsta.

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teismas pagarsino Ž. K. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime apklausiant jį kaip įtariamąjį.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2014-02-15 Ž. K., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 2 dalies 1 p., 3 p., 5 p., savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su R. G. jis gyvena apie 6 metus, kartu susilaukė dukros Lilijos. 2014 m. vasario 14 d. apie 11 val. sugyventinė R. G. su dukra išvyko į miestą, o jis išėjo žvejoti. Į namus sugrįžo apie 15 val. Apie 15.30 val. į namus parėjo sugyventinės R. G. sūnus E. G., gyvenantis kartu su A. A., adresu: (duomenys neskelbtini). Grįžus E. G., abu žiūrėjo televizorių, jis priskuto bulvių. Maždaug apie 16 val. paskambinusi R. G. pasakė, kad A. A. namuose švenčia Valentino dieną. Praėjus šiek tiek laiko jam vėl paskambino R. G. ir pranešė, jog A. A. sugyventinis J. P. atvažiuos jo su E. G. pasiimti. Apie 16.30 val. jis atvyko į A. A. namus, kuriuose buvo R. G., duktė L. K., A. A., J. P. su sūnumi Evaldu, šio žmona ir sūnus. A. A. namuose gėrė alkoholį, bendravo. Apie 17 val. VšĮ Vaiko tėviškės namų socialinė darbuotoja atvežė vyriausiąjį R. G. sūnų L. G., į kurį R. G. motinystės teisės yra apribotos. Apie 19.30 val. J. P. jį kartu su R. G., L. K., Edgaru bei L. G. parvežė į namus. Namuose kartu su R. G. virtuvėje gėrė alkoholį. Išgertuvių metų tarp jo ir R. G. kilo konfliktas, nes jis atsisakė važiuoti sveikinti R. G. tėvą gimimo dienos proga. Po išgertuvių su R. G. nuėjo miegoti. Kokiu laiku nuėjo miegoti, nepamena. Abu atsigulė vienoje lovoje. Nakties metu pabudo nuo triukšmo, kuris buvo panašus į pagalbos šauksmą. Įjungęs šviesą pamatė ant grindų gulinčią R. G.. Netrukus buvo užpultas nepažįstamo asmens, kurio išvaizdos apibūdinti negalintis. Užpuolikas peiliu jam sužeidė dešinės rankos mažąjį pirštą, kairį delną. Prieškambaryje radęs peilį geltonos spalvos rankena, juo užsimojo prieš užpuoliką. Nežino, ar sužalojo užpuoliką, tačiau jautė, kaip peiliu kažką kliudė. Vyras griūdamas peiliu jam sužeidė kairį šoną. Po to, jis užrėmęs laikė virtuvės duris. Netrukus išgirdo, kaip atsidarė ir užsidarė lauko durys, kurios buvo nerakintos. Užsidarius lauko durims jas užrakino ir nuėjo prie R. G., kuri į nieką nereagavo, nerodė gyvybės ženklų. R. G. rūbai buvo kruvini, aplink ją matė daug kraujo. Tuomet pagalbos telefonu 112 pranešė apie užpuolimą. Kur tuo metu buvo L. G. ir E. G., jis pasakyti negali. Medikams jį vedant į automobilį pamatė L. G. sutvarstytu kaklu. Jis suprato, kad jį galėjo užpulti L. G.. Dėl kokios priežasties L. G. galėjo nužudyti savo motiną, nežino. (b. l. 18–22, tomas 3 ) 

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014-02-17 papildomos apklausos metu įtariamasis Ž. K. kaltę pripažino ir paaiškino, kad pirminės apklausos metu davė melagingus parodymus, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo parodymai, duoti iki tos vietos, kai jis su R. G. nuėjo miegoti, yra teisingi. Gulint lovoje R. G. jo paprašė eiti miegoti į virtuvę. R. G. priekaištavo, jog jis knarkia, dėl ko jos miegas nebus ramus. Atsikėlęs prieškambaryje parūkė. Pašalinių asmenų namuose nebuvo. Prisimena, kad stovėdamas prie lovos laikė peilį, kuriuo kaime pjauna kiaules. Šį peilį jis laiko prieškambaryje, kuriame ir rūkė. Peilis yra savadarbis, apie 30 cm ilgio, pilkos spalvos rankena. Jis smogė peiliu R. G. į krūtinę, tačiau kiek kartų, nurodyti negali. Atsimena, kad po dūrių R. G. gulėjo ant grindų, o jis jai peiliu smogė į nugarą. Kiek kartų peiliu smogė R. G. į nugarą, pasakyti negali. Daugiau nieko neprisimena, kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Prisimena, kaip būdamas kitame kambaryje su kažkuo grūmėsi, stumdėsi, rankoje laikydamas tą patį peilį, kuriuo smogė R. G.. Su kuo grūmėsi, pasakyti negalintis. Pamena, kaip kažkas išbėgo iš kambario. Po to nuėjęs į kambarį pamatė ant grindų gulinčią R. G.. Pajudinus R. G. ji nereagavo, jokių gyvybės ženklų nerodė. Tuomet suprato, jog nužudė R. G., o grūmėsi su L. G.. Išsigandęs dėl nužudymo paskambino pagalbos telefonu 112. Skambindamas pajuto skausmą dešiniame šone, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas ar susižalojo, nežino. Kur dingo peilis, pasakyti negali. Skambindamas pagalbai sugalvojo meluoti, jog buvo užpultas. Kodėl nužudė R. G., paaiškinti negali. (b. l. 23–24, tomas 3) 

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2014-12-22 įtariamasis Ž. K., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 129 straipsnio 2 dalies 3 p., 6 p.; BK  22 straipsnio 1 d., BK 129 straipsnio 2 dalies 1 p., 2 p., 3 p., 5 p., neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad sugyventinės R. G. nenužudė, jos vaikų L. G. ir E. G. nužudyti nesikėsino. Ankstesnės apklausos metu prisipažino įvykdęs nusikaltimus, nes tuomet jam atrodė, kad tikrai nužudė R. G. ir bandė nužudyti jos vaikus. Jis neprisimena, kokius parodymus davė ankstesnės apklausos metu. R. G. nužudymo aplinkybės jam nėra žinomos, jos vaikų užpuolimo taip pat. Pasirašyti apklausos protokolą atsisakė. (b. l. 29–31, tomas 3)

Nukentėjusysis L. G. paaiškino, kad įvykio dieną jis ir brolis E. G. miegojo viename kambaryje. Pajuto, kad yra smaugiamas, pamatė Ž. K., kuris peiliu sužalojo jam kaklą. Pajuto grėsmę, su juo grūmėsi, peilį atėmė iš Ž. K., o broliui E. K. liepė bėgti. Pats taip pat bėgo, o Ž. K. jį vijosi, situacija buvo grėsminga. Sužinojo, kad motina mirusi, dėl jos mirties išgyveno dvasiškai. Jai būnant gyvai jų tarpusavio dvasinis ryšys buvo stiprus. Patvirtino, kad įvykio dienos vakare tarp Ž. K. ir R. G. buvo kilęs konfliktas, kaltinamasis kėsinosi jai suduoti. Iš giminių pasakojimo žino, kad anksčiau Ž. K. yra smurtavęs prieš R. G..

Teisminio nagrinėjimo metu, vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, nukentėjusysis L. G. nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur aiškino, kad 2014 metų vasario 14 dieną apie 17 val. iš Vaiko tėviškės namų sugrįžo pas senelę A. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini). A. A. namuose buvo motina R. G., jos sugyventinis Ž. K., brolis E. G., sesuo L. K.. Senelės namuose suaugusieji gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 20 val. J. P. visą šeimą parvežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vos tik sugrįžus į namus tarp motinos R. G. ir jos sugyventinio Ž. K. kilo žodinis konfliktas dėl į šaldiklį nesudėtų maisto produktų. Matė, kaip konflikto metu Ž. K. ranka užsimojo motinos link, tačiau jai smūgio nesudavė. Užmigdžiusi seserį L. K. motina paprašė atnešti alkoholio, kurį kartu su Ž. K. gėrė virtuvėje. Išgertuvių metu tarp motinos ir Ž. K. vėl kilo konfliktas, tačiau šį kartą dėl pinigų. Apie 1.50 val. nuėjo miegoti. Miegodamas vienoje lovoje su broliu E. G. pajuto, jog yra smaugiamas. Pabudęs pamatė Ž. K., kuris buvo užsisėdęs ant jo. Ž. K. pasakė:  „Nužudžiau tavo motiną. Dabar nužudysiu tave su Edgaru“, tuomet peiliu sužeidė kaklą. Netrukus dar kartą pajuto skausmą, todėl suprato, kad vėl buvo sužalotas. Grumtynių metu iš Ž. K. atėmęs peilį išbėgo iš namų. Nežino, ar grumtynių metu sužalojo Ž. K.. Matė, kaip Ž. K. bandė jį vytis. Po to nubėgo pas senelę A. A. į namus prašyti pagalbos. (b. l. 3–9, tomas 2) 

Nukentėjusiojo L. G. atstovė pagal įstatymą O. Š. paaiškino, kad L. G. jai pasakojo apie tai, kad Ž. K. juos užpuolė su peiliu, o jis ir brolis pabėgo. Taip pat nurodė, kad gyva būdama R. G. bendravo su L. G.. Šis labai išgyvena dėl motinos mirties ir jos netekties, jo elgesys pasikeitė. Po motinos mirties jis lanko psichologo konsultacijas, konsultuojamas psichiatro, o anksčiau to nereikėjo.

Nukentėjusysis E. G. paaiškino, kad R. G. – jo motina. Įvykio dieną R. G. ir Ž. G. buvo girti, jie atsigulė miegoti. Atsigulė miegoti jis (tai yra E. G.) ir jo brolis L. G.. Nakties metu atbėgo Ž. K., jis rankoje turėjo peilį ir pasakė žodžius „kaip tavo mamą nužudžiau, taip ir jus dabar“. L. G. grūmėsi su Ž. K., iš jo atėmė peilį. Brolis L. G. liepė jam (E. G.) bėgti, todėl jis pabėgo ir pasislėpė už namo. Pabėgo ir L. G.. Pasirodė tuomet, kai atvyko policija.

Nepilnamečio nukentėjusiojo E. G. atstovas pagal įstatymą Z. M. paaiškino, kad sūnus E. G. jam pasakojo apie tai, kad naktį išbėgo iš namų.

Nukentėjusioji D. G. paaiškino, kad R. G. jos sesuo. R. G. ir Ž. K. buvo sugyventiniai, kartu jie pragyveno apie šešerius ar aštuonerius metus. R. G. yra skundusis, kad Ž. K. prieš ją smurtavo, prieš R. G. mirtį paskutiniu laiku jie pykosi. Paskutinį kartą su ja kalbėjo 2014-02-14 vakare, ji skundėsi, kad konfliktuoja su Ž. K.. Po to sužinojo, kad R. G. mirusi, matė jos lavoną ir smurto žymes jos kūne.

Nukentėjusioji D. G. nurodė, kad ji palaidojo R. G., turėjo išlaidų, patyrė turtinę žalą. Prašo civilinį ieškinį tenkinti, priteisti 353 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teigia, kad gyvai esant su R. G. bendravo, tarp jų buvo stiprus dvasinis ryšys.

Nukentėjusioji D. G. paaiškino, kad bendrauja su L. G. ir E. G., vaikai išgyvena dėl motinos R. G. mirties. Prieš mirtį paskutiniu metu R. G. bendravo su vaikais Luku ir E. G., susitikdavo, tarp jų buvo ryšys.

Nukentėjusioji D. G. paaiškino, kad R. G. jos dukra. Ji gyveno kartu  su Ž. K., jiems gimė dukra. Paskutinį kartą su dukra R. G. kalbėjo telefonu 2014-02-14, ji nesiskundė ir nesakė, kad konfliktuoja su Ž. K.. Apie R. G. mirtį pranešė dukra D. G..

Liudytoja A. A. paaiškino, kad Ž. K. ir R. G. gyveno kartu apie šešerius metus. 2014-02-14 jie pasivaišino ir išvyko į namus. Vaišių metu jie nekonfliktavo. Apie 23 val. ji paskutinį kartą kalbėjo su R. G., ji nieko nesakė apie konfliktą. 2014-02-15 apie 3.30 val. atbėgo kruvinas, sužeistas į kaklą L. G., jis rankoje turėjo peilį. Vaikas buvo basas, be striukės. Pasakojo, kad peiliu jį sužalojo Ž. K., tuo metu jis (L. G.) ir E. G. miegojo lovoje, o atbėgęs Ž. K. pasakė: „aš nei vieno jūsų nekenčiu ir visus papjausiu“, užšoko ant jo, peiliu sužalojo, jie susigrūmė. L. G. pasakojo, kad broliui E. G. liepęs bėgti. Pranešė apie tai policijai ir vyko į įvykio vietą, ten rado atvykusius policijos darbuotojus, jiems perdavė kruviną peilį, o L. G. – medikams. Surado E. G., jis buvo sušalęs, išsigandęs, drebėjo. Po įvykio su vaikais bendravo, jie išgyvena dėl motinos mirties. Prieš mirtį R. G. bendravo su vaikais, jais rūpinosi, juos mylėjo. R. G. palaidojimu rūpinosi D. G..

Liudytoja A. G. paaiškino, kad R. G. yra jos sesuo, kuri apie šešerius metus gyveno kartu su Ž. K.. Motina D. G. jai pasakojo, kad Ž. K. skriaudė, mušė R. G.. 2014-02-15 apie 6 val. iš motinos D. G. sužinojo, kad R. G. nužudyta, o ją nužudė Ž. K.. Su L. G. bendrauja. L. G. išgyvena dėl motinos R. G. mirties, tarp jų buvo stiprus dvasinis ryšys. 

Liudytoja L. S. paaiškino, kad 2014-02-15 apie 3.30 val. būdama namuose išgirdo triukšmą. Pamatė sužalotą L. G. kaklą, o ant spintelės – peilį. L. G. buvo pasimetęs, kruvinas ir pasakojo, kad jį užpuolė Ž. K.. Apie tai pranešė policijai, medikams. Vėliau teko kalbėtis su E. G., jis pasakojo, kad jis ir brolis L. G. gulėjo lovoje, o motina R. G. ir Ž. K. pykosi. Atbėgęs Ž. K. šoko ant lovos ir peiliu sužeidė L. G.. Jis (E. G.) pabėgo ir pasislėpė. L. G. išgyvena dėl mamos R. G. mirties, tarp jų buvo stiprus dvasinis ryšys, motina vaiku rūpinosi, jie bendravo. Po motinos mirties L. G. pasikeitė. Jai žinoma, kad R. G. ir Ž. K. buvo sugyventiniai. R. G. palaidojo D. G..

Liudytojas R. P. paaiškino, kad 2014-02-15 nakties metu iš budėtojo gavo pranešimą, jog reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas link (duomenys neskelbtini), pastebėjo kelyje stovinčią moterį bei sužalotą jaunuolį, kuris turėjo kraujuotą peilį. Vaikinas sakė, kad rankoje laikomu peiliu patėvis jį miegantį sužalojo, bandė pjauti gerklę, sužalojo motiną. Iš vaikino paimtą peilį pateikė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Kvietė greitąją medicinos pagalbą, berniuką perdavė medikams. Įvykio vietoje buvo surastas dar vienas berniukas. Įvykio vietoje matė moters lavoną ir daug kraujo.

Liudytoja R. P. paaiškino, kad dirba Marijampolės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotyje skubiosios medicininės pagalbos specialiste. 2014 m. vasario 15 d. nakties metu buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), nes buvo sužaloti asmenys. Pranešė, kad yra berniukas sužalota (perpjauta) gerkle, todėl nuvykę jį apžiūrėjo. Jis pasakojo, kad traumą patyrė grumtynių metu, peiliu buvo perrėžta gerklė, jam pavyko pabėgti nuo užpuoliko – motinos sugyventinio. Berniukas buvo susijaudinęs, jo kakle ties gerkle matėsi žaizda.

2014-02-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtos namo gyvenamosios patalpos. Lauko durys atrakintos, pažeidimų duryse nerasta. Name apžiūrėta veranda, du kambariai, virtuvė. Gyvenamajame kambaryje ant grindų rastas moteriškos lyties lavonas. Iš įvykio vietos paimti daiktai ir objektai: dvylika nuorūkų, rankų pėdsakai, nukopijuoti ant keturių daktiloskopinių plokštelių, peilis, rastas virtuvėje ant grindų, penki mobiliojo ryšio telefonai, du telefonų krovikliai, raktas, žiedas, plastikinis butelis, du apklotai, užvalkalas, palaidinė, megztinis, striukė, sandalai, kraujo pavyzdys, paimtas nuo lauko durų rankenos, kraujo pavyzdys, paimtas nuo kambario durų, kraujo pavyzdys, paimtas nuo grindų, kur buvo rastas moteriškos lyties lavonas, kraujo pavyzdys, paimtas nuo spintelės virtuvėje, kraujo pavyzdys, paimtas nuo kambario durų. (b. l. 5–31, tomas 1)  

2015-02-15 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), metalinėje statinėje buvo rasta ir paimta moteriška rankinė su joje buvusiais daiktais: atšvaitu, E. G. gimimo liudijimu, L. K. gimimo liudijimu, L. K. skiepijimo pažymėjimu, plastikine rožinės spalvos apyranke, moteriška pinigine, R. G. asmens tapatybės kortele, 5 nuolaidų kortelėmis, dviem vaistinės kvitais, trimis litais ir aštuoniasdešimt dviem centais, dviem Didžiosios Britanijos pensais, R. G. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu, E. G. kompensuojamų vaistų pasu, K. K. kompensuojamų vaistų pasu, „Lesto“ atsikaitymo knygele. (b. l. 58–67, tomas 1)

2015-02-16 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, spintelėje po televizoriumi buvo rastas ir paimta: „Maxima Ačiū“ nuolaidų kortelė Nr. 9440003700647764027, „Maxima“ nuolaidų kortelė Nr. 9440003700260136099, vieno šimto litų kupiūra Nr. AE 1764893, vieno šimto litų kupiūra Nr. AG 211795. (b. l. 80–6, tomas 1)

2014-03-24 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti daiktai, paimti iš įvykio vietos. Ant apkloto, užvalkalo, striukės, megztinio, batų, mobiliojo telefono „Samsung“ korpuso ir valdymo mygtukų matosi dėmės, panašios į kraują. (b. l. 34–54, tomas 1)

2014-02-15 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas R. G. lavonas. Apžiūros metu konstatuota, kad jos kūne yra žaizdų. (b. l. 93–102, tomas 1)

2014-03-24 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti R. G. drabužiai: palaidinės, kelnės, liemenėlė, puskojinės. Palaidinėse konstatuoti pažeidimai, ant kelnių ir puskojinių matyti dėmės, panašios į kraują. (b. l. 104–112, tomas 1)

Iš 2014-02-15 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad patrulis R. P. prijungimui prie bylos pateikė peilį. (b. l. 96, tomas 2) 

Iš 2014-02-15 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad E. N. prijungimui prie bylos pateikė laikmeną su vaizdo įrašu. (b. l. 103, tomas 2) 

2014-06-20 slapto sekimo protokole užfiksuota, kaip įtariamasis Ž. K. prisipažįsta nužudęs R. G., peiliu sužeidęs L. G., melavęs, jog buvo užpultas nepažįstamų asmenų. (b. l. 141–143, tomas 2) 

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3387)-IS1-6906 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2014-02-14 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo. Rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę nustatyti tiriant DNR galima tik vieno asmens – Ž. K.. Negalima atsakyti, kam priklauso ant peilio rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų Ž. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000002 %. Ant tirti pateikti apkloto mėg. Nr. 3, 5 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000002 %. Ant tirti pateikti apkloto rasta žmogaus kraujo. Rasta susimaišiusių ne mažiau dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę nustatyti tiriant DNR galima tik vieno asmens, moters. Šios moters genotipas sutampa su R. G. genotipu, tačiau negalima atsakyti kam priklauso ant apkloto mėg. Nr. 4 rastas žmogaus  kraujas. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000001 %. Ant tirti pateiktos palaidinės mėg. Nr. 6 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. G. genotipu. Ant tirti pateiktos palaidinės mėg. Nr. 7 rasta žmogaus kraujo. Rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę nustatyti tiriant DNR galima tik vieno asmens – vyro. Šio vyro genotipas sutampa su L. G. genotipu, tačiau negalima pasakyti kam priklauso mėg. Nr. 7 rastas žmogaus  kraujas. Ant tirti pateikto peilio, paimto 2014-02-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu rasta žmogaus kraujo. Rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų vyrui tapatybei nustatyti tiriant DNR. Vieno vyro genotipas sutampa su L. G. genotipu, kito vyro genotipas sutampa su Ž. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų mėg. Nr. 15 nustatytų dalelių rinkinį, yra ne didesnė nei 0,000000000000001 %. Negalima atsakyti, kam priklauso mėg. Nr. 8 rastas žmogaus kraujas. Mėg. Nr. 9 – rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. G. genotipu. Ant tirti pateiktų Ž. K. sportinių kelnių, paimtų 2014-02-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu mėg. Nr. 10, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. G. genotipu. Mėg. Nr. 11 rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su Ž. K. genotipu. Ant tirti pateiktų glaudžių, paimtų 2014-02-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su Ž. K. genotipu. Mėg. Nr. 14 – rasta žmogaus kraujo. Rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę nustatyti tiriant DNR galima tik vieno asmens – vyro. Šio vyro genotipas sutampa su Ž. K. genotipu, tačiau negalima pasakyti, kam priklauso rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateiktų Ž. K. rankų nagų su panagių turiniu, paimtų 2014-02-15 surašius pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą, rasta žmogaus kraujo. Mėg. Nr. 15 nustatytas mišrus dviejų asmenų DNR profilis, tinkamas abiejų asmenų tapatybei nustatyti, kurio dalelių rinkinys sutampa su sudėtiniu Ž. K. ir R. G. genotipų dalelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių  genotipai sudarytų mėg. Nr. 15 nustatytų dalelių rinkinį, yra ne didesnė nei 0,000000000000001 %. Ant tirti pateiktų R. G. rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. G. genotipu. Ant tirti pateiktų L. G. nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su L. G. genotipu. (b. l. 124–130, tomas 1) 

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 38/14(09) nurodyta, kad R. G. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. R. G. mirtis įvyko prieš 6–12 val. iki jos lavono teismo med. tyrimo pradžios. R. G. lavone konstatuota durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse, nugaros dešinėje pusėje, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, galimai 2014-02-15, ir padaryti gyvam asmeniui būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. R. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 17 poveikių. R. G. konstatuoti odos nubrozdinimai ir durtinės pjautinės žaizdos abiejose krūtinės pusėse, nugaroje, abiejose plaštakose, tiek kiekvienas jų atskirai, tiek visi kartu gyvam asmeniui būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę –kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. R. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti peiliu. Sužalojimų eiliškumo nustatyti nėra galimybės. R. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti stipria jėga. R. G. sužalojimų, būdingų kritimui, nėra. R. G. konstatuoti sužalojimai plaštakose galėjo būti padaryti kad ir ginantis. R. G. lavono kraujyje rasta 1,81 ‰ etilo alkoholio. (b. l. 117–118, tomas 1) 

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 567/14(09) nurodyta, kad nukentėjusiajam L. G. konstatuota kaklo priekinės dalies pjautinės žaizdos, kurios buvo padarytos kietu plokščiu aštriabriauniu pjaunančio tipo įrankiu ir, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek abu kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. L. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo buvo padaryti 2014-02-15, dviem poveikiais, galimai peiliu ar kitu plokščiu pjaunančių savybių turinčiu įrankiu. (b. l. 19–20, tomas 2) 

Iš medicininių duomenų matyti, kad L. G. gydymo įstaigoje – VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo gydomas nuo 2014-02-15 iki 2014-02-18 dėl sužalojimo kakle. (b. l. 138–146, tomas 1) 

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2014-02-18 parodymų patikrinimo vietoje metu Ž. K. parodė vietą, iš kurios paėmė peilį, asmenų išsidėstymą kambariuose ir savo veiksmus. Parodė vietą – lagaminą, kur laikė peilį, skirtą kiaulėms pjauti, ir patvirtino, kad juo smūgiavo R. G. į krūtinę, nugarą. Po to užlipo ant gulinčio L. G., grūmėsi, pamena, kad turėjo rankoje peilį. Pripažino, kad tą dieną girtavo. (b. l. 32–44, tomas 3) 

Gimimo liudijime esantys įrašai patvirtina, kad E. G. gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 44, t. 2)

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.

Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina faktą, kad Ž. K. nužudė savo sugyventinę R. G.. Taip pat patvirtiną faktą, kad jis pasikėsino nužudyti bejėgiškos būklės buvusius du asmenis, kurie yra šeimos nariai ir kurių vienas mažametis, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi vienas iš nukentėjusiųjų pasipriešino ir abu nukentėjusieji pabėgo. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad Ž. K. ir R. G. gyveno kartu apie šešerius metus, buvo sugyventiniai. 2014-02-14 jie girtavo ir konfliktavo. Tą vakarą (duomenys neskelbtini), name buvo Ž. K., R. G., jos vaikai L. G., E. G. ir L. K., kurie atsigulė miegoti. 2014-02-15 apie 3 valandą kilusio konflikto metu Ž. K. peiliu smurtavo prieš R. G., padarė jai sužalojimus ir R. G. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. Taigi nustatyta, kad dėl šių sužalojimų nukraujavusi R. G. mirė. Taip pat nustatyta, kad konflikto ir nužudymo metu pašalinių asmenų name nebuvo.

Be to, teismas nustatė, kad iš karto po to, kai Ž. K. smurtavo ir nužudė R. G., jis nuėjo į kitą kambarį, kur miegojo L. G. ir E. G., turėdamas tikslą juos nužudyti. Pasakęs, kad nužudė jų motiną, nužudys ir juos, pasikėsino tai padaryti, užpuolė miegančius ir bejėgiškos būklės du asmenis – L. G. ir E. G., kuris buvo mažametis, peiliu smogė L. G. į kaklą ir jį sužalojo, tačiau L. G. pasipriešino, atėmė peilį ir pabėgo kartu su E. G..

Teismas daro išvadą, kad L. G. sužalotas Ž. K. smurtiniais veiksmais, o R. G. sužalota ir mirė dėl kaltinamojo Ž. K. atliktų smurtinių nusikalstamų veiksmų.

Kaltinamasis Ž. K. patvirtino aplinkybę, kad iš 2014-02-14 į 2014-02-15 naktį jis buvo įvykio vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), name, kur taip pat buvo R. G., jos vaikai L. G., E. G.. Pašalinių asmenų jų namuose nebuvo ir jis nematė, kad kas nors kitas būtų smurtavęs prieš R. G. ir L. G.. Kaltinamasis neigia aplinkybę, kad peiliu jis smūgiavo, smurtavo prieš R. G., ją nužudė, o L. G. sužalojo bei pasikėsino nužudyti jį (L. G.) ir E. G..

Nors kaltinamasis Ž. K. neigia, kad padarė nusikalstamus veiksmus, tačiau teismas daro išvadą, kad jo kaltumas nužudžius R. G. ir pasikėsinus nužudyti L. G. ir E. G. yra įrodytas.

Nustatyta, kad įvykio dieną ir vakarą Ž. K. ir R. G. girtavo. To neneigia ir kaltinamasis. Taip pat nustatyta, kad vakare ir nakties metu Ž. K. ir R. G. konfliktavo, o tai patvirtina nukentėjusiojo L. G., nukentėjusiosios D. G. parodymai bei kaltinamojo Ž. K. parodymai tyrime (b. l. 18–22, t. 3).

Be to, teismas nustatė, kad konflikto vietoje tuo metu, kai buvo nužudyta R. G., kambaryje buvo tik Ž. K. ir R. G., o pašalinių asmenų nebuvo.

R. G. lavonas, kraujas (sužalojimo pasekmė) rastas tame pačiame kambaryje, kur buvo Ž. K. ir R. G.. Tai leidžia daryti išvadą, kad lavono suradimo vietoje ir buvo smurtauta prieš R. G..

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant Ž. K. jo parodymai kito. Vienu atveju jis kaltę pripažino, kitu atveju neigė (b. l. 18–22, 23-24, 29–31, t. 3).

Kadangi Ž. K. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme nebuvo nuoseklūs, teismas tiki ta parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, dalimi, kurie atitinka kitus bylos duomenis. O būtent tai, kad jis ir R. G. konfliktavo, jis smurtavo ir smūgius peiliu sudavė R. G., o po to su L. G. grūmėsi.

Kitą Ž. K. parodymų dalį, kur jis neigia kaltę, teismas vertina kritiškai ir kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamus veiksmus.

Be to, kaltinamojo neprisipažinimas ir tvirtinimas, kad R. G. galimai nužudė L. G., prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir byloje esantiems duomenims, kurie užfiksuoti procesiniuose dokumentuose.

Taip 2014-06-20 slapto sekimo protokole užfiksuota, kaip įtariamasis Ž. K. prisipažįsta nužudęs R. G., peiliu sužeidęs L. G., melavęs, jog buvo užpultas nepažįstamų asmenų.

2014-02-18 parodymo patikrinimo metu Ž. K. parodė vietą, iš kurios paėmė peilį, asmenų išsidėstymą kambariuose ir savo veiksmus. Parodė vietą – lagaminą, kur laikė peilį, skirtą kiaulėms pjauti, ir patvirtino, kad juo smūgiavo R. G. į krūtinę, nugarą. Po to užlipo ant gulinčio L. G., grūmėsi ir pamena, kad turėjo rankoje peilį. Pripažino, kad tą dieną girtavo. Taigi ikiteisminio tyrimo metu surinkti kiti įrodymai, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą, o jo prisipažinimas kaltės apklausiant įtariamuoju (b. l. 23–24, tomas 3) nėra vienintelis įrodymas byloje. Juo labiau kad šį apklausos protokolą Ž. K. pasirašė, savo ranka įrašė tai, kad protokolą perskaitė, surašyta teisingai. Be to, iš apklausos protokolo matyti, kad apklausiant įtariamuoju Ž. K. dalyvavo advokatas R. U.. Todėl neįtikinamas kaltinamojo aiškinimas, pateiktas teisme, kad jis protokolo neskaitė ir jį pasirašė norėdamas greičiau užbaigti apklausos procedūras.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. parodymai apie nusikaltimo padarymo vietą visiškai atitinka įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, nes jo nurodytoje nusikaltimo padarymo vietoje buvo rastas R. G. lavonas, kraujo pėdsakai.

Parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiką, vietą, kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamojo parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes visiškai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus ir duomenis.

Nors teisme kaltinamasis Ž. K. kaltės nepripažino, tačiau jo parodymus apie tai, kad R. G. peiliu sužalojo ne jis, o kitas asmuo, galimai L. G., teismas vertina kritiškai. Visų pirma tokį kaltinamojo aiškinimą paneigė nukentėjusiojo L. G. parodymai. Nustatyta, kad įvykio metu kambaryje, be kaltinamojo Ž. K. ir R. G., kitų asmenų nebuvo, todėl kiti asmenys sužaloti R. G. negalėjo.

Nukentėjusieji L. G. ir E. G. patvirtino, kad nakties metu atbėgęs Ž. K. pasakė, kad nužudė jų motiną, nužudys ir juos, iš karto peiliu sužalojo kaklą L. G.. Taigi iš L. G. ir E. G. parodymų nustatyta, kad jiems tiesiogiai kaltinamasis Ž. K. įvardijo asmenį, patį save, kuris nužudė R. G..

Be to, iš bylos duomenų matyti, ir tą patvirtina nukentėjusiųjų L. G. ir E. G. parodymai, kad juos užpuolė kaltinamasis Ž. K. rankoje laikydamas peilį, juo sužalojo L. G. kaklą. Taigi puldamas Luką ir E. G., kaltinamasis turėjo tokį patį įrankį, kuriuo buvo sužalota ir subadyta R. G.. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad smurtaudamas prieš R. G., kaltinamasis panaudojo peilį, nes specialisto išvadoje patvirtinta, kad ji sužalota ir sužalojimai padaryti aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu – peiliu. Fizinio smurto panaudojimo peiliu prieš nukentėjusiąją faktas patvirtinamas teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuotas R. G. padarytų sužalojimų pobūdis, pasekmės, sužalojimo būdas, sužalojimų padarymo laikas, mirties priežastis. Specialisto išvada patvirtino, kad R. G. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. R. G. lavone konstatuota durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse, nugaros dešinėje pusėje, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, galimai 2014-02-15, ir gyvam asmeniui būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. R. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 17 poveikių. Ta aplinkybė, kad specialisto išvadoje patvirtinamas faktas apie R. G. sužalojimus krūtinėje, nugaroje ir kitose kūno vietose ir visus sužalojimus, padarytus 17 (septyniolika) poveikių, visiškai atitinka Ž. K. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, kur jis aiškino, kad smogė peiliu R. G. į krūtinės sritį, o kiek kartų – nepamena, po smūgių ji gulėjo ant grindų, jis jai peiliu smogė į nugarą. (b. l. 23–24, tomas 3). Kadangi ši kaltinamojo parodymų dalis sutampa su specialisto išvadoje pateiktais duomenimis, teismas tiki kaltinamojo parodymais, jog jis smūgiavo peiliu R. G. į krūtinę, ją sužalojo ir dėl to ji liko gulėti ant grindų. Šis kaltinamojo aiškinimas neprieštarauja ir įvykio vietos apžiūros protokolui, nes (duomenys neskelbtini), name, kuriame kaltinamasis Ž. K. nurodė smurtavęs prieš R. G., ir buvo rastas jos lavonas, kraujas, kuris yra R. G.. Taigi teismas turi pagrindą tikėti kaltinamojo aiškinimu, kad R. G. jis sužalojo peiliu, nes sužalojimo peiliu faktą patvirtino specialisto išvada, o nukentėjusiojo L. G. parodymais nustatyta, kad jis įvykio dieną peilį atėmė iš Ž. K., jį pateikė policijos darbuotojams. Apžiūros protokolas, specialisto išvada patvirtina, kad peilis apžiūrėtas, ant jo rasta kraujo. Tai leidžia daryti išvadą, kad peiliu buvo smurtauta ir dėl to ant peilio liko kraujo. Specialisto išvada patvirtino, kad ant peilio yra L. G. kraujo, tai leidžia daryti išvadą, kad tuo peiliu jis buvo sužalotas. Nustatyta, kad šį peilį L. G. atėmė iš Ž. K.. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad patvirtinama aplinkybė, jog Ž. K. peiliu smurtavo, sužalojo L. G.. Fizinio smurto prieš L. G. faktas patvirtinamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 567/14(09), kur nurodyta, kad nukentėjusiajam L. G. konstatuota kaklo priekinės dalies pjautinės žaizdos, kurios buvo padarytos kietu plokščiu aštriabriauniu pjaunančio tipo įrankiu ir, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek abu kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. L. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo buvo padaryti 2014-02-15, dviem poveikiais, galimai peiliu ar kitu plokščiu pjaunančių savybių turinčiu įrankiu. Kad L. G. buvo sužalotas ir gydėsi, patvirtinama medicininiais duomenimis, iš kurių matyti, kad L. G. gydymo įstaigoje – VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo gydomas nuo 2014-02-15 iki 2014-02-18 dėl kaklo sužalojimo.

Be to, apžiūros protokolu patvirtinama aplinkybė, jog R. G. drabužiuose (palaidinėse), kuriais ji dėvėjo įvykio metu, rasti audinio pažeidimai. Taip pat rastos dėmės, panašios į kraują. Tai rodo, kad kraujas galėjo likti smurtavimo metu, o drabužiuose esantys pažeidimai galėjo atsirasti panaudojus peilį. Byloje nustatyta, kad ant Ž. K. kelnių, kuriomis jis dėvėjo įvykio metu, rasta R. G. kraujo, kas leidžia daryti išvadą, kad kraujas ant jo drabužio pateko tuomet, kai jis smurtavo prieš R. G..

Byloje nustatyta, kad iki konflikto su kaltinamuoju Ž. K. momento R. G. buvo sveika, nesužalota. Ši aplinkybė nustatyta liudytojos A. A. parodymais, kuri patvirtino, kad įvykio dieną R. G. pas ją lankėsi, jos bendravo, vaišinosi, o vakare ji dar bendravo telefonu su R. G. ir ši nesiskundė, apie konfliktą nesakė. Teismui yra pagrindas tikėti nukentėjusiojo L. G. aiškinimui, kad jį peiliu sužalojo Ž. K., nes nenustatyta motyvo ar priežasties, kodėl jis galėtų apkalbėti kaltinamąjį. Be to, anksčiau nurodyti įrodymai ir bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis peiliu sužalojo L. G., pasikėsindamas jį ir jo brolį E. G. nužudyti. Ta aplinkybė, kad L. G. tuoj pat po įvykio apie nusikaltimą padariusį asmenį – Ž. K. ir nusikaltimo padarymo aplinkybes papasakojo kitiems asmenims (liudytojų R. P., R. P., A. A., L. S., nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą O. Š. parodymai), jo nurodytos aplinkybės visuomet nuoseklios, atitiko kitus įrodymus, leidžia tikėti nukentėjusiojo L. G. parodymais. Be to, nukentėjusiojo  L. G. parodymai visiškai atitiko nukentėjusiojo E. G. parodymus. Todėl teismas tiki nukentėjusiojo L. G. parodymais apie tai, kad Ž. K. prieš jį smurtavo ir sužalojo jį peiliu.

Kaltinamojo Ž. K. versiją, kad R. G. nužudė L. G., paneigia L. G. parodymai ir kiti duomenys, kurie paminėti anksčiau ir patvirtina aplinkybę, kad nužudymą padarė Ž. K.. Teismas vertina tą aplinkybę, kad L. G. rankų nagų panagėse nerasta R. G. kraujo, o ant Ž. K. rūbo (kelnių), rankų nagų panagėse rasta R. G. kraujo, todėl tai patvirtina faktą, kad smurto metu Ž. K. turėjo kontaktą su R. G. ir jos kraujas liko ant kaltinamojo kelnių ir panagėse.

Anksčiau paminėtos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą apie tai, kad Ž. K. peiliu nužudė R. G., o L. G. peiliu sužalojo. Taigi nustatyta, kad tarp Ž. K. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – R. G. mirties – yra priežastinis ryšys.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad Ž. K. nužudė R. G., ir jo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė tiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu panaudojo žalojančio pobūdžio įrankį peilį. R. G. mirties priežastis – durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. G. konstatuoti sužalojimai padaryti 17 (septyniolika) poveikių. Specialisto išvada patvirtino, kad R. G. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. R. G. lavone konstatuota durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse, nugaros dešinėje pusėje, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, galimai 2014-02-15, ir gyvam asmeniui būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti nurodytas sritis paveikus peiliu. Sužalojimų pobūdis rodo, kad tokie sužalojimai padaryti panaudojus gana didelę jėgą, nes pažeista: pliaura, šonkauliai, plaučiai, aorta, sužalojimai krūtinėje, nugaroje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad R. G. sužalojimai galėjo būti padaryti stipria jėga, o  durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę priskiriama sunkiam sveikatos sutrikdymui. Smurtauta intensyviai, nes konstatuota septyniolika poveikių. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas intensyvius, daugybinius, stiprius smūgius peiliu į žmogaus kūno sritis, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, ir jų norėjo.

Ta aplinkybė, kad įvykio naktį R. G. ir Ž. K. konfliktavo, patvirtinama nukentėjusiojo L. G. parodymais, taigi įvertinus bylos duomenis yra pagrindas daryti išvadą, kad ji buvo nužudyta kilus asmeniniam konfliktui. Tą aplinkybę, kad konfliktavo ir nužudė R. G., Ž. K. yra pripažinęs ir ikiteisminio tyrimo metu, o jo prisipažinimas atitinka ir neprieštarauja kitiems bylos duomenims bei įrodymams.

Byloje nustatyta, kad R. G. ir Ž. K. buvo sugyventiniai, jie kartu gyveno apie šešerius metus, konflikto pasekmėje jis prieš nukentėjusiąją smurtavo, sužalojo ir dėl to ji mirė. Taigi Ž. K. nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis nužudė šeimos narį – sugyventinę R. G..

Byloje nustatyta, kad Ž. K., siekdamas nužudyti miegančius, t. y. bejėgiškos būklės buvusius, kartu gyvenusius sugyventinės R. G. vaikus – mažametį E. G., gimusį 2006-10-04, ir L. G., tyčia užsisėdo ant lovoje miegojusio L. G. ir ėmė šį smaugti, ir išsakydamas žodžius: „Nužudžiau tavo motiną. Dabar nužudysiu tave su Edgaru“, tyčia peiliu du kartus smogė jam į kaklą, tuo padarė kaklo priekinės dalies pjautines žaizdas, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pasikėsino nužudyti Luką bei E. G., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi L. G. pasipriešinęs atėmė peilį ir kartu su E. G. pabėgo. Taip kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5 punktuose.

Teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina aplinkybę, kad Ž. K. nužudymą padarė itin žiauriai. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Teismas pažymi, kad nužudymo būdas (padarytų sužalojimų skaičius, lokalizacija) turi reikšmės sprendžiant, ar nužudymas padarytas itin žiauriai, tačiau kartu pažymi, kad vien tik iš nužudymo būdo negalima spręsti apie padarytos nusikalstamos veikos itin didelį žiaurumą. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas nužudymas gali būti pripažintas itin žiauriu. Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-253/2011). Teismų praktikoje nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, Nr. 2K-253/2011) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301/2008, Nr. 2K-519/2009, Nr. 2K-14/2012 ir kt.). Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301/2008, Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-327/2013, Nr. 2K-146/2014 ir kt.). Taigi nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ne tik nustačius, kad nukentėjusiajam buvo padaryta daug kūno sužalojimų, bet ir konstatavus, kad kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą.

Šioje byloje nustatyta, kad įvykio dieną R. G. ir Ž. K. girtavo, tarp jų kilo konfliktas, kaltinamasis Ž. K. peiliu smurtavo prieš R. G.. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad R. G. mirtis įvyko nuo durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. R. G. lavone konstatuota durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje ir kairėje pusėse, nugaros dešinėje pusėje, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai kaklo kairėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje galėjo būti padaryti aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, galimai 2014-02-15, ir gyvam asmeniui būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. G. konstatuoti odos nubrozdinimai ir durtinės pjautinės žaizdos abiejose krūtinės pusėse, nugaroje, abiejose plaštakose, tiek kiekvienas jų atskirai, tiek visi bendrai, gyvam asmeniui būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o  durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su pasieninės pleuros, šonkaulių, plaučių ir aortos sužalojimu bei nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę – kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. R. G. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti peiliu, o sužalojimų eiliškumo nustatyti nėra galimybės. R. G. konstatuoti sužalojimai plaštakose galėjo būti padaryti ir ginantis. R. G. lavono  kraujyje  rasta 1,81 promilės etilo alkoholio.

Nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš R. G. apie 3 val., visi smūgiai peiliu buvo suduoti vienu metu, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad smurtas truko ilgą laiką. Taip pat nustatyta, kad iš karto po to kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko prieš Luką ir E. G.. Kaltinime nurodyta, kad R. G. „netrukus“ po to, kai prieš ją buvo panaudotas smurtas, įvykio vietoje mirė. Šią aplinkybę patvirtino ir specialisto išvada. Šie duomenys atskleidžia padarytos veikos objektyviuosius požymius – nužudymo būdą, tačiau, kaip jau buvo minėta, vien tik šių duomenų nepakanka spręsti apie padarytos nusikalstamos veikos itin didelį žiaurumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių, jog prieš mirtį R. G. patyrė dideles fizines kančias, skausmą ar iš jos buvo tyčiojamasi. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nustatyti konkrečią padarytų sužalojimų seką nėra galimybės. Taigi nenustatyta, kurie smūgiai pirmi, kurie paskesni, kuriuo konkrečiai metu suduoti smūgiai sukėlė mirtį, koks konkretus laikotarpis buvo tarp smurto ir mirties, ar mirtis ištiko nuo pirmo, ar vėlesnių poveikių, ar nukentėjusioji juto skausmą ir kiek laiko. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad įvykio metu tiek R. G., tiek kaltinamasis Ž. K. buvo neblaivūs. Tą pačią dieną po įvykio praėjus kelioms valandoms Ž. K. kraujyje rasta 1,74 promilės etilo alkoholio. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. G. lavono kraujyje rasta 1,81 promilės etilo alkoholio. Nors ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės vertinant itin žiaurų nužudymo pobūdį, tačiau tai leidžia spręsti, kad nukentėjusiosios pojūčiai buvo prislopinti, todėl galimybė jausti dideles fizines kančias taip pat buvo sumenkusi. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad nukentėjusiąją sužalojęs kaltinamasis Ž. K. dėl alkoholio poveikio negalėjo adekvačiai suvokti ir įvertinti savo veiksmais nukentėjusiajai sukeliamų skausmų pobūdžio. Nenustatyta, kad jis būtų siekęs nukentėjusiajai sukelti dideles kančias ar didelį skausmą, ar suvokęs, jog tai daro. Jau minėta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad žmogų žudo itin žiauriai. Iš kaltinamojo parodymų matyti, jog įvykio dieną jis daug gėrė ir nieko nepamena. Byloje nėra duomenų, kad jis suvokė, jog nužudymą vykdo itin žiauriai. Iš specialisto išvados matyti, kad dalis sužalojimų priskirti sunkiam sveikatos sutrikdymui, kiti – nesunkiam. Kadangi nenustatyta, ar mirtis ištiko nukentėjusiąją staiga, ar po tam tikro ir kurio laiko, ar po smurto ji neteko sąmonės, ar buvo sąmoninga, ar kaltinamasis peiliu badė nukentėjusiąją esant sąmoningai ir gyvai ir tą kaltinamasis suvokė, todėl nėra pagrindo kategoriškai tvirtinti, kad kaltinamasis suvokė, jog nukentėjusiąją žudo itin žiauriai ir sukelia jai dideles fizines kančias ir skausmą. Šiuo atveju visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl minėta kaltinimo aplinkybė (nužudymas itin žiauriai) kaltinamajam iš kaltinimo šalintina.

              Skiriant bausmę Ž. K. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

Kaltinamojo Ž. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte; BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, 5 punkte, yra labai sunkūs ir tyčiniai nusikaltimai. Vienu nusikaltimu (R. G. nužudymas) sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, nusikaltimu atimta gyvybė,  nusikaltimas baigtas. Nužudymas padarytas dėl asmeninio konflikto, nužudyta šeimos narė. Antroji nusikalstama veika (pasikėsinimas nužudyti L. G. ir E. G.) – nebaigtas nusikaltimas. Nusikaltimas nebaigtas dėl to, kad vienas iš nukentėjusiųjų pasipriešino kaltinamajam ir abu nukentėjusieji pabėgo. Vienas iš nukentėjusiųjų, kurį pasikėsinta nužudyti – mažametis, nukentėjusieji šeimos nariai. Pasikėsinta nužudyti bejėgiškos būklės nukentėjusiuosius, kurie tuo metu miegojo.

Ž. K. administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas (b. l. 101–103, tomas 3), į psichiatro ar narkologo įskaitą neįrašytas (b. l. 117, tomas 3), 2013-02-12 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93-TPK-519 nurodyta, kad Ž. K. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b. l. 121, tomas 3), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai. (b. l. 115, tomas 3). Ž. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto; BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3 punkto, 5 punkto, sankcijoje. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra įstatyminis pagrindas kaltinamajam skirti didesnį nei bausmės vidurkis dydį.

Kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajam paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 512,32 litų (148,34 Eur) civilinį ieškinį ir prašo iš Ž. K. priteisti 512,32 Lt (tai atitinka 148,34 Eur) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nurodo, kad L. G. nuo 2014-02-15 iki 2014-02-18 buvo gydomas VšĮ Marijampolės ligoninės stacionare. Už minėtas paslaugas apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 512,32 Lt (b. l. 36–37, tomas 2). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos apmokėjo gydymo įstaigoms gydymo išlaidas, turėjo išlaidų ir patyrė turtinę žalą. Ji priteistina iš kaltinamojo, nes dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta, jis buvo gydomas gydymo įstaigoje, o gydymo išlaidas atlygino Valstybinė ligonių kasa.

Nukentėjusioji D. G. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš Ž. K. priteisti 353 Eur turtinei žalai ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pridėjo rašytinius įrodymus civiliniam ieškiniui pagrįsti Nurodė, kad Ž. K. nužudė jos seserį R. G.. Su ja visuomet siejo ypač artimi ir emociškai tvirti santykiai, dėl sesers nužudymo ir kilusių pasekmių – jos mirties, patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė emocine depresija ir sukrėtimu dėl netekto artimo žmogaus. (b. l. 166–175, tomas 3)

Nepilnamečio L. G. atstovas pagal įstatymą viešoji įstaiga Marijampolės vaiko tėviškės namai atstovaujantys nepilnametį nukentėjusįjį L. G. pateikė civilinį ieškinį ir prašė iš Ž. K. priteisti 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam L. G.. Nurodė, kad nusikalstama veika pasikėsinta į tėvų ir vaikų santykius. Nužudžius R. G., jos nepilnametis sūnus L. G. neteko galimybės būti auklėjamas ir išlaikomas savo motinos. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais nužudė nepilnamečio L. G. motiną ir pasikėsino nužudyti ir jį patį bei jo brolį, todėl akivaizdu, kad vaikas patyrė neišmatuojamą skausmą, stiprų dvasinį sukrėtimą netekus vieno iš artimiausių žmonių, taip pat ir buvo iškilusi reali grėsmė jo paties gyvybei. Vaikas pabėgo iš nusikaltimo vietos basas ir sužalotas bėgo daugiau kaip du kilometrus tam, kad praneštų apie įvykį. Todėl jo patirtas emocinis sukrėtimas sunkiai pamatuojamas. Ši nusikalstama veika ypač neigiamai paveikė nukentėjusiojo psichinę ir fizinę sveikatą, šis traumuojantis patyrimas gali įtakoti ateityje vaiko emocinę sveikatą. (b. l. 186–188, tomas 3) 

Nepilnamečio nukentėjusiojo E. G. atstovas pagal įstatymą Z. M., atstovaujantis nepilnamečiam nukentėjusiajam E. G., pateikė civilinį ieškinį ir prašė iš Ž. K. priteisti 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam E. G.. Nurodė, kad nusikalstama veika pasikėsinta į tėvų ir vaikų santykius. Nužudžius R. G., jos nepilnametis sūnus E. G. neteko galimybės būti auklėjamas ir išlaikomas savo motinos. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais nužudė nepilnamečio E. G. motiną ir pasikėsino nužudyti ir jį patį bei jo brolį, todėl akivaizdu, kad vaikas patyrė neišmatuojamą skausmą, stiprų dvasinį sukrėtimą netekus vieno iš artimiausių žmonių, taip pat buvo iškilusi reali grėsmė ir jo paties gyvybei. Vaikas pabėgo iš nusikaltimo vietos, slėpėsi, todėl jo patirtas emocinis sukrėtimas sunkiai pamatuojamas. Ši nusikalstama veika ypač neigiamai paveikė nukentėjusiojo psichinę ir fizinę sveikatą, šis traumuojantis patyrimas gali įtakoti ateityje vaiko emocinę sveikatą. (b. l. 199–200, tomas 3)

Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį – nepilnametės nukentėjusiosios L. K. interesą, pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš Ž. K. priteisti 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai L. K.. Nurodė, kad nukentėjusioji dėl mažametystės negali ginti teisme teisėtų savo interesų. Nužudyta R. G. augino mažametę dukrą L. K., su ja nukentėjusiąją siejo artimas ryšys. Dėl tyčinio nužudymo netekusi motinos ir galimybės augti su mama, L. K. patyrė šoką, didelį vidinį skausmą, netektį ir neigiamus išgyvenimus.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, miršta, jo kaip nukentėjusiojo teises perima vienas iš šeimos narių (BPK 38 str.) ar artimųjų giminaičių (BPK 15 str.) šių asmenų tarpusavio susitarimu. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisę į žalos atlyginimą turi ir kiti mirusiojo giminaičiai.

LR BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji D. G. prašo tenkinti civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl sesers R. G. laidojimo, o žala susijusi su laidojimo paslaugomis: karstas ir laidojimo paslaugos – 700 litų, šarvonės papuošimas – 250 litų, valstybinei medicinos tarnybai už suteiktas paslaugas – 150 litų, maisto produktai gedulingiems pietums – 120 litų, iš viso 1220 litų (tai atitinka 353 Eur). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais įrodyta bei patvirtinama, kad nukentėjusioji D. G. turėjo išlaidų ir jai padaryta žala, susijusi su R. G. laidojimu. (b. l. 169–175, tomas 3). Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios D. G. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti įrodytas, jis pagrįstas bylos duomenimis, nukentėjusioji turėjo išlaidų dėl R. G. laidojimo, taigi nukentėjusiajai D. G. padaryta turtinė žala, o šią žalą padarė kaltinamasis Ž. K. nusikalstamais veiksmais, todėl jis privalo žalą atlyginti, taigi civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas.

Taip pat byloje pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji D. G. prašo priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kuriais prašoma R. G. nepilnamečiams vaikams priteisti neturtinei žalai atlyginti: L. G. – 30000 Eur, E. G. – 30000 Eur, L. K. – 25000 Eur.

Neturtinė  žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų  nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir  protingumo kriterijus.

Nukentėjusieji pareiškė, kad neturtinė žala jiems padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nužudymo R. G., kuri yra L. G., E. G., L. K. motina ir D. G. sesuo.

Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nukentėjusieji su ja bendravo, dvasinis ryšys buvo stiprus, dėl jos mirties visi patyrė dvasinius  išgyvenimus. Teismas nustatė, kad Ž. K. tyčia nužudė R. G., dėl kurios mirties nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, taip padarė jiems neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Dėl R. G. – artimo žmogaus (motinos, sesers) – nužudymo, netekties nukentėjusieji patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekę artimo žmogaus. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiosios D. G. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteistina 10000 Eur. Nukentėjusiųjų L. G., E. G., L. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, L. G. priteistina 20000 Eur, E. G. priteistina 20000 Eur, L. K. priteistina 15000 Eur. Šios suma nėra per didelės ar neprotingo dydžio.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam Ž. K., tiriant ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 217,13 Eur (b. l. 44, tomas 4). Ikiteisminio tyrimo metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas R. U., teisme – advokatė Angelė Fominienė. Nagrinėjant bylą teisme gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (LR BPK 51 straipsnio 7 punktas), kaltinamajam buvo skirtas gynėjas. LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Todėl išlaidos už Ž. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra išieškotinos iš Ž. K..

Daiktų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kelionės išlaidos (7,04 Eur), išmokėtos liudytojui R. P., pripažintinos proceso išlaidomis, jos išmokėtos iš teismo lėšų, todėl išieškotinos iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalis, BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 297, 301–303 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte; BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, 5 punkte, ir: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą skirti bausmę laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą, 3 punktą, 5 punktą skirti bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-02-15 iki 2015-07-02.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-07-02.

              Kardomąją priemonę suėmimą Ž. K. palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti, iš Ž. K. priteisti 148,34 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Sąskaita Nr. LT 2173000100024484333).

Nukentėjusiosios D. G. pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti, iš Ž. K. priteisti 353 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai D. G..

Nukentėjusiosios D. G. pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti, iš Ž. K. priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai D. G..

Nepilnamečio L. G. atstovo pagal įstatymą viešosios įstaigos Marijampolės vaiko tėviškės namų pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš Ž. K. priteisti 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam L. G..

Nepilnamečio nukentėjusiojo E. G. atstovo pagal įstatymą Z. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš Ž. K. priteisti 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam E. G..

Kauno apygardos prokuratūros pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš Ž. K. priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti L. K..

              Priteisti iš Ž. K. 217,13 Eur valstybei (išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo). Ši suma sumokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

              Priteisti iš Ž. K. proceso išlaidas (kelionės išlaidos išmokėtos liudytojui) – 7,04 Eur  valstybei.

Daiktus (saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate):

1) Sunaikinti: 5 (penkis) tamponus su kraujo pėdsakais, 5 (penkis) lyginamuosius pavyzdžius (R. G. galvos ir plaukų), R. G. kraujo pavyzdį, 12 nuorūkų, 5 (penkias) daktiloskopines plokšteles, sulaužytą mobiliojo ryšio telefoną, 2 (du) peilius, plastikinį alaus butelį, atšvaitą, 5 (penkias) nuolaidų korteles, vaistinės kvitą, dvi „Maxima“ nuolaidų korteles, daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais, L. G. seilių pavyzdį, nagų nuokarpas, R. G. rudos spalvos marškinius, apatinius marškinius, liemenėlę, kelnes, kelnaites, palaidinę, megztinį, striukę, kroksus.

2) Ž. K. sportines kelnes, marškinius, trumpikes grąžinti Ž. K..

3) R. G. žiedą, raktą, 2 (du) apklotus, užvalkalą, pinigus: 3,82 Lt (tris litus 82 centus), 2 (du) Didžiosios Britanijos pensus, 200 (du šimtus litų), moterišką rankinę, piniginę, apyrankę, telefoną be SIM kortelės, telefoną „Nokia“, telefoną „Samsung“, telefono kroviklį – grąžinti L. G..

4) Ž. K. 2 (du) telefonus „Nokia“ su SIM kortelėmis, telefono dėklą, žibintuvėlį, grandinėlę, žiedą, piniginę, pinigus: 1,17 Lt (vieną litą 17 centų) – konfiskuoti ir panaudoti civiliniams ieškiniams padengti.

Daiktus, saugomus Kauno apygardos teisme:

              1) Voką, kuriame yra 6 CD (1 CD – priedas prie 2014-02-15 įvykio vietos apžiūros protokolo, 2 CD – priedas prie 2014-0829 E. G. apklausos protokolo, 1 CD – priedas prie 2014-02-15 daiktų pateikimo protokolo, 1 CD – iš Bendrojo pagalbos centro gautas įrašas, 1 CD – priedas prie 2014-06-20 slapto sekimo protokolo), palikti saugoti prie bylos.

              2) CD – įrašą, kuriame yra E. G. apklausa Kauno apygardos teisme, palikti saugoti prie bylos.

3) Ž. K. asmens tapatybės kortelę Nr. 10730592 siųsti nuteistojo Ž. K. bausmės atlikimo įstaigai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė teisėja                                                      Danguolė Šiugždinytė

Kolegijos teisėjai                                                                       Algerdas Urbšys

                                                                                                    Rimas Švirinas