Civilinė byla Nr. e2A-857-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00062-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo panaikinimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ProGear LT“ ieškinį atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – akcinė bendrovė „Granqvist Sportartiklar“,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ProGear LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – perkančioji organizacija), prašydama panaikinti atsakovės vykdomame tarptautiniame atvirame Pirštinių konkurse (toliau – Pirkimas) priimtą 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą trečiajai Pirkimo daliai kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, 2020 m. sausio 3 d. sprendimą atmesti ieškovės pretenziją, 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė ir laimėtoju pripažintas trečiojo asmens AB „Granqvist Sportartiklar“ pasiūlymas, pripažinti ieškovės pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, įpareigoti atsakovę jį iš naujo vertinti bei sudaryti naują pasiūlymų eilę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintų Pirkimo sąlygų 5.13 punktu, tiekėjai, teikdami pasiūlymus trečioje Pirkimo dalyje (Pirkimas skaidytas į keturias dalis), kartu su pasiūlymu turėjo pateikti: i) užpildytą Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą; ii) dokumentą, patvirtinantį prekės atitiktį minimaliems aplinkos apsaugos kriterijams (pavyzdžiui, ekologinis ženklas European Ecolabel, Oeko-Tex label, notifikuotos institucijos atlikto bandymo protokolas ar kiti lygiaverčiai dokumentai); iii) akredituotos pagal tarptautinius standartus laboratorijos bandymų protokolą su prekės viršutinio sluoksnio audinio rodikliais, nurodančiais audinio paviršinį tankį, nutraukiamąją jėgą, atsparumą plėšimui, atsparumą dilinimui ir vandens prasiskverbimui; iv) siūlomos prekės gamintojo kokybės pažymėjimą (prekės aprašymo ar prekės kokybės sertifikato kopiją, patvirtinančią, kad siūloma prekė atitinka keliamus techninius reikalavimus, nurodytus Pirkimo sąlygų 1 priede); v) jungtinės veiklos sutartį, jei pasiūlymą teikia šios sutarties pagrindu veikianti tiekėjų grupė; vi) įgaliojimą ar kitą lygiavertį dokumentą, patvirtinantį teisę pasirašyti pasiūlymą, jei jį pasirašo ne įmonės vadovas.
3. UAB „ProGear LT“ pasiūlymo formos 5 punkte nurodė visus pasiūlymo teikimo metu turėtus ir kartu su juo teiktus dokumentus, patvirtinančius ieškovės siūlomų pirštinių atitiktį Pirkimo sąlygoms. Tarp kartu su pasiūlymu teiktų dokumentų buvo nurodytas ir tiekėjos siūlomo gamintojo kokybės sertifikatas (pažymėjimas). Tačiau perkančioji organizacija 2019 m. gruodžio 13 d. informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas yra atmestas, kadangi ji nepateikė Pirkimo sąlygų 5.13.4 papunktyje nurodyto dokumento – siūlomos prekės gamintojo išduoto kokybės pažymėjimo kopijos, patvirtinančios pirštinių atitiktį keliamiems techniniams reikalavimams, nurodytiems Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija LU pirštinėms“ (toliau – Sprendimas Nr. 1).
4. 2019 m. gruodžio 17 d. perkančioji organizacija informavo tiekėjus apie sudarytą pasiūlymų eilę trečioje Pirkimo dalyje ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka (toliau – Sprendimas Nr. 2), kuriuo Pirkimą šioje dalyje laimėjusiu buvo pripažintas tiekėjos AB „Granqvist Sportartiklar“ pasiūlymas, kurio vertė 1 465 310 Eur.
5. 2019 m. gruodžio 20 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl perkančiosios organizacijos ginčijamų sprendimų, kurioje pažymėjo, kad pasiūlymo teikimo metu turėjo visus perkančiosios organizacijos reikalaujamus pateikti dokumentus, įskaitant gamintojo kokybės pažymėjimą. Visus reikalaujamus dokumentus nurodė kaip priedus pateiktoje pasiūlymo formoje, tačiau gamintojo išduotas kokybės pažymėjimas nebuvo pateiktas dėl techninės klaidos. Tačiau dalis gamintojo kokybės pažymėjime nurodytos techninės informacijos atsispindėjo ir kituose kartu su pasiūlymu teiktuose dokumentuose (pasiūlymo priedas Nr. 2 „Bandymų protokolas LU“). Pasiūlyme ir jo prieduose esančių duomenų visuma leido perkančiajai organizacijai įsitikinti ieškovės pasiūlymo atitikimu Pirkimo sąlygoms, dėl to jos pasiūlymas negalėjo būti atmestas. Perkančioji organizacija 2020 m. sausio 3 d. ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.
6. Ieškovės vertinimu, Pirkimo sąlygų 5.13.4 punktu reikalaujamas gamintojo kokybės pažymėjimas – tai laisvos formos deklaratyvus dokumentas, sukurtas gamintojo pagal Pirkimo sąlygų reikalavimą, siekiant patvirtinti, kad gamintojo gaminamos pirštinės atitinka Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Kokybės pažymėjimas savo esme yra tik papildomas dokumentas, nedarantis jokios įtakos nei pačio gaminio, nei jo gamybos kokybei, kadangi gaminio ir gamybos kokybę apibrėžia kiti oficialūs trečiųjų šalių (Tarptautinių organizacijų, tarptautinių atestavimo institucijų ir kt.) išduoti dokumentai, tokie kaip ISO9001 sertifikatas ir kt. Pirkimo sąlygos patvirtina, kad svarbiausiems Pirkimo objekto techniniams reikalavimams pagrįsti perkančioji organizacija reikalavo pateikti notifikuotos laboratorijos bandymų protokolus, ekologinius dokumentus ir kt., kuriuos ieškovė pateikė. Gamintojo kokybės pažymėjimas tik atspindėjo šiuose pirminiuose gaminio kokybės dokumentuose pateiktą informaciją, kadangi jis buvo sudaromas vadovaujantis kitais gamintojo turimais dokumentais (duomenimis), taip pat ir perkančiajai organizacijai pateiktais pagal Pirkimo sąlygas reikalautais dokumentais (bandymo protokolais, sertifikatais ir kt.).
7. Perkančiosios organizacijos Sprendime Nr. 1 ir atsakyme į pretenziją nurodyti ieškovės pasiūlymo trūkumai buvo objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini, nekeičiant pasiūlymo ir jame nurodytų duomenų. Perkančioji organizacija, matydama, kad tiekėja yra aiškiai nurodžiusi, jog kartu su pasiūlymu yra teikiamas kokybės pažymėjimas, tačiau neradusi šio dokumento tarp kitų pateiktų, bei pasiūlyme ir jo prieduose esant kitiems prekės techninius parametrus patvirtinantiems duomenims, neturėjo teisės pripažinti ieškovės pasiūlymo neatitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimams, o privalėjo kreiptis į tiekėją prašant patikslinti ir paaiškinti pasiūlyme nurodytų duomenų (dokumentų) techninius netikslumus.
8. Laimėtoju trečioje Pirkimo dalyje pripažintas trečiojo asmens pasiūlymas yra beveik 300 000 Eur brangesnis nei ieškovės pasiūlymas. Daug brangesnių nei kitų tiekėjų pasiūlytų prekių įsigijimas, esant objektyviems duomenims, patvirtinantiems ieškovės pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, pažeistų ne tik racionalaus lėšų panaudojimo tikslą, bet ir kitus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintus imperatyvius viešųjų pirkimų principus bei viešąjį interesą, kadangi perkančioji organizacija įsigytų gerokai brangesnes prekes.
9. Atsakovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad Pirkimo sąlygų 5.8 punkte buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog Pirkimo dalyvis kartu su pasiūlymo forma turi pateikti siūlomos tiekti prekės gamintojo kokybės pažymėjimo (prekės aprašymo / prekės kokybės sertifikato) kopiją, patvirtinančią, kad siūloma prekė atitinka keliamus techninius reikalavimus, nurodytus Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija LU pirštinėms“, o tai yra reikalavimas, kuris yra keliamas pasiūlymui siaurąja prasme. Todėl perkančioji organizacija negalėjo leisti patikslinti pasiūlymo, nes ieškovė, pateikdama trūkstamus dokumentus pateiktų duomenis, kurie iš esmės keistų pasiūlymą, t. y. atsakovė leistų pateikti naują pasiūlymą. Tai yra nesuderinama su VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi, teismų praktika bei gali būti vertinama kaip lygiateisiškumo principo, įtvirtinto VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimas.
10. Ieškovės teiginys, kad iš kitų duomenų vis tiek buvo galima įsitikinti, ar pasiūlymas atitinka techninius prekėms keliamus reikalavimus nepagrįstas ir klaidinantis. Didelė dalis Pirkimo objektui nustatytų reikalavimų neatsispindi jokiuose kituose dalyvių teikiamuose dokumentuose, pavyzdžiui, tokie reikalavimai kaip viršutinės medžiagos nusidažymo atsparumas skalbiant 60° temperatūroje, esant sausai ar šlapiai trinčiai (Techninės specifikacijos 4 lentelės 8.1-8.3 punktų reikalavimai); pirštinių odos techninės charakteristikos santykinė ištisa, atsparumas plėšimui, pH, spalvos atsparumas prakaitui, storis, vandens sugėrimas, dilimas, prapjovimas, plyšimas (Techninės specifikacijos 3 lentelės 1-10 punktai); izoliacinės (pašiltinimo) medžiagos techninės charakteristikos, t. y. pluoštinė sudėtis, paviršinis tankis, šiluminis atsparumas, atsparumas pumpuravimuisi (Techninės specifikacijos 6 lentelės 1-3 punktai) ir kiti reikalavimai yra patvirtinami tik prekės gamintojo kokybės pažymėjime. Tai reiškia, kad nesant prekės gamintojo kokybės pažymėjimo atsakovė negali įsitikinti pasiūlymo atitiktimi visiems reikalavimams, o tai leidžia daryti vienintelę galimą išvadą, kad turiningojo vertinimo principas šiuo konkrečiu atveju yra nepritaikomas, nes net sistemiškai vertinant dokumentų visumą, negalima daryti išvados, kad pasiūlymas atitiko jam keliamus reikalavimus.
11. Ieškovė teismui pateiktame dublike papildomai nurodė, kad ji nesiekia pateikti turinio prasme naujo pasiūlymo, o tik nori, kad jai būtų leista į CVP IS įkelti dokumentą, kuris buvo nurodytas pasiūlyme ir kuris dėl techninės klaidos nebuvo pateiktas. Formalių trūkumų ištaisymas nėra ir negali būti laikomas esminiu pasiūlymo keitimu ir / ar netinkamo pasiūlymo pakeitimu į tinkamą.
12. Reikalavimai ir jų techninės specifikacijos kaip pirštinių medžiagos atsparumas plėšimui, plyšimui, paviršinis tankis buvo aiškiai nurodytos ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktame pirštinių bandymo protokole. Kiti techniniai duomenys apie pirštinių medžiagos atsparumą dilimui, pumpuravimuisi ir kt. buvo pateikti pasiūlyme nurodytoje lentelėje, kuri visiškai atitiko kartu su pasiūlymu teiktinuose dokumentuose nurodytą techninę informaciją apie siūlomą prekę. Ieškovė pasiūlymo 4 punkte aiškiai nurodė ir patvirtino, kad „siūlomos prekės visiškai atitinka Pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus ir jų pagrindinės savybės tokios:“, t. y. nurodytos aptartoje lentelėje. Atsakovė nepagrįstai gamintojo kokybės pažymėjimui suteikė didesnę reikšmę.
13. Atsakovė teismui pateiktame triplike papildomai nurodė, kad gamintojo kokybės pažymėjimas nėra tik išvestinis ir neva papildomos pridėtinės vertės vertinimo procesui nesuteikiantis dokumentas – tai yra pasiūlymo atitiktį techniniams reikalavimams įrodantis dokumentas. Gamintojo kokybės pažymėjimas yra dokumentas, kuriame gamintojas nurodo prekės sudėtį ir patvirtina, kad jo gaminama prekė, kurią siūlo tiekti Pirkimo dalyvis, atitinka nurodytus dokumente rodiklius. Kokybės pažymėjimas kartu parodo, kad prekės realiai bus padarytos iš medžiagų, aprašytų bandymų protokoluose. Išvestiniu ar apibendrinančiu dokumentu galėtų būti laikoma nebent pasiūlymo forma, kuri parengiama apibendrinant dalį kituose dokumentuose esančių duomenų. Pasiūlymą pagrindžiantys ir įrodantys dokumentai yra pridedami kaip priedai. Tik įvertinusi užpildytą pasiūlymo formą ir ją įrodančius dokumentus, tarp jų ir gamintojo kokybės pažymėjimą, galima įsitikinti pasiūlymo atitiktimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 3 d. sprendimą atmesti ieškovės 2019 m. gruodžio 20 d. pretenziją nutraukė, kitus ieškinio reikalavimus tenkino – panaikino atsakovės 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo ir 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, įpareigojo atsakovę iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą ir iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę, priteisė iš atsakovės ieškovei 6 497,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Teismas sprendė, jog gavusi UAB „ProGrear LT“ pasiūlymą, kuriame prie išvardijamų kartu su pasiūlymu pridedamų dokumentų buvo nurodytas ir prekės gamintojo kokybės sertifikatas, susidedantis iš keturių lapų („Kokybės sertifikatas LU“), tačiau realiai ieškovei dokumento nepateikus, visiems kitiems dokumentams esant pateiktiems, perkančioji organizacija, neturėdama duomenų bei siekdama išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta (pavyzdžiui, ar dėl techninio apsirikimo, ar sąmoningai, motyvuotai, dėl to, kad tokio dokumento tiekėjas realiai neturėjo ir t.t.), turėjo pagrindą, pareigą ir teisę kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti susiklosčiusią situaciją ir pasiūlymą, o gavusi paaiškinimą – atitinkamai jį vertinti.
16. Atsakovė kartu su tiekėjo pretenzija realiai gavusi ieškovės siūlomų prekių gamintojo Holik International s.r.o. išduotą Uniformos pirštinių kokybės sertifikatą, kuris iš tikrųjų susideda iš keturių lapų, ir ieškovės gautas (atsiųstas iš gamintojo) dar 2019 m. spalio 30 d., t. y. iki pasiūlymo perkančiajai organizacijai pateikimo, turėjo pagrindą išvadai, jog šis sertifikatas nebuvo kartu su pasiūlymu pateiktas tiesiog dėl techninės klaidos. Todėl, vadovaudamasi turinio viršenybės prieš formą principu, įgyvendindama bendradarbiavimo pareigą, atsakovė turėjo patenkinti tiekėjo pretenziją.
17. Perkančioji organizacija nurodytą pasiūlymo trūkumą turėjo vertinti kaip akivaizdžiai formalią bei nereikšmingą neatitiktį, lengvai nustatomą ir paprastai ištaisomą techninio pobūdžio klaidą, nereikalaujančią jokio atskiro, detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis ir pan. Dėl to atsakovė galėjo ir turėjo inicijuoti perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimo procesą, aiškinantis šios klaidos turinį, bet ne pačių griežčiausių neigiamų padarinių – nedelstino ieškovės pasiūlymo atmetimo – taikymą.
18. Teismas perkančiosios organizacijos veiksmus ir elgesį nagrinėjamu atveju vertino kaip per daug formalų ir neproporcingą, pažeidžiantį turinio viršenybės prieš formą bei kitus viešųjų pirkimų principus.
19. Teismas nurodė, kad kitaip galėtų būti vertinama situacija, jei ieškovė apskritai pasiūlyme nebūtų nurodžiusi, jog prideda vienokį ar kitokį Pirkimo sąlygose numatytą kaip reikalaujamą dokumentą, arba būtų tokį dokumentą gavusi / bandžiusi gauti bei teikti perkančiajai organizacijai jau po pasiūlymo pateikimo. Tai galėtų būti vertinama kaip Pirkimo sąlygų neatitinkančio pasiūlymo vėlesnis padarymas jas atitinkančiu, arba jei ieškovė per pasiūlymo aiškinimo / tikslinimo institutą keistų ir pildytų patį pasiūlymą ir jo esmę.
20. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, kad viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti, teismas bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą dėl ieškovės pretenzijos atmetimo, taip pat reikalavimo pripažinti ieškovės pasiūlymą atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus, nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atsakovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Kadangi dokumente, kurio per pasiūlymų pateikimo terminą nepateikė ieškovė, buvo nustatyti techniniai reikalavimai be kurių nebuvo galima įsitikinti pasiūlymo atitiktimi techninei specifikacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad perkančiajai organizacijai negalint įvertinti pasiūlymo pagal dokumentų visumą, net jei klaida yra akivaizdi, techninė, ji negali būti laikoma redakcinio pobūdžio. Todėl ieškovės pasiūlymas turėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis Pirkimo dokumentų. Tam, kad ieškovės pasiūlymą būtų galima įvertinti, jai būtų reikėję papildomai pateikti dalį pagal Pirkimo sąlygas privalomų dokumentų, t. y. prekės gamintojo kokybės pažymėjimą.
21.2. Aplinkybė, kad ieškovė dokumentą, kuris yra būtinas norint įvertinti pasiūlymą, pateikė tik kartu su pretenzija ir praleidusi pasiūlymo pateikimo terminą, turėjo būti įvertinta ne įpareigojant apeliantę prašyti ieškovės tikslinti reikalavimą, o konstatuojant, kad paskutinę pasiūlymų pateikimo dieną pasiūlymas neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, o dokumento pateikimas po termino laikytinas ne patikslinimu, o pasiūlymo keitimu iš esmės. Aplinkybė, kad pasiūlymo pateikimo terminui pasibaigus ne visi dokumentai buvo pateikti, lemia, kad perkančioji organizacija turi vertinti tokias klaidas (net jei jos ir akivaizdžios), ne kaip pasiūlymo patikslinimą, o kaip pasiūlymo pakeitimą, kurį VPĮ draudžia.
21.3. Nepaisant to, kad teismas nutraukė bylą dėl vieno iš trijų ieškovės pateiktų reikalavimų, iš apeliantės buvo priteista visa ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)
87 straipsnio 1 dalimi bei 93 straipsnio 2 dalimi negalėjo priteisti viso ieškovės už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio iš apeliantės, nes dalis jo (proporcingai bylos daliai, kuri buvo nutraukta) turėjo būti ne priteista iš apeliantės pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, o grąžinta ieškovei pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
22. Ieškovė UAB „ProGear LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde išdėstyti analogiški argumentai, kurie buvo pateikti ir atsiliepime į ieškinį bei triplike, nekartojami. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
22.1. Atsakovės skunde nurodytose kasacinio teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose
Nr. e3K-3-234-469/2018, Nr. e3K-3-343-690/2018, Nr. e3K-3-314-469/2019 ir
Nr. e3K-3-140-916/2020, buvo sprendžiamos situacijos, kuomet jau pradiniuose tiekėjų pateiktuose pasiūlymuose buvo nustatyti tam tikri pasiūlymų neatitikimai pirkimo sąlygoms, kuriuos tiekėjai, teikdami papildomus paaiškinimus, „bandė taisyti“, o kasacinis teismas tokius tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų veiksmus laikė neteisėtais VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatų kontekste. Šioje byloje yra nagrinėjama visiškai skirtinga situacija: vienintelis atsakovės nustatytas ieškovės pasiūlymo neatitikimas buvo ieškovės pasiūlyme nurodyto ir pasiūlymo pateikimo metu turėto priedo faktinis nepateikimas kartu su kitais pasiūlyme nurodytais priedais. Jokie kiti ieškovės pasiūlymo neatitikimai Pirkimo sąlygoms nebuvo nustatyti. Apeliaciniame skunde atsakovės minima kasacinio teismo praktika nėra aktuali byloje.
22.2. Kasacinis teismas atsakovės cituojamose nutartyse nekonstatavo, kad perkančioji organizacija negalėjo prašyti tiekėjų paaiškinti (patikslinti) savo pasiūlymus nagrinėjamais atvejais. Priešingai, VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatų pažeidimas buvo konstatuotas tuo aspektu, kad perkančiosios organizacijos pripažino tiekėjų patikslintus pasiūlymus atitinkančiais pirkimų sąlygas, kuomet aptartais tiekėjų patikslinimais buvo akivaizdžiai koreguojama (keičiama) pradiniame pasiūlyme nurodyta informacija, kuri jau pradinio pasiūlymo vertinimo metu neatitiko pirkimo sąlygų. Ši aplinkybė patvirtina, kad perkančioji organizacija byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste ne tik galėjo, bet ir turėjo prašyti ieškovę paaiškinti susiklosčiusią situaciją ir pasiūlymą, o gavusi paaiškinimą – atitinkamai jį vertinti.
22.3. Pirmosios instancijos teismas tenkino esminį ieškinio reikalavimą, t. y. panaikino atsakovės priimtus skundžiamus sprendimus ir įpareigojo atsakovę iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą bei iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę. Sprendimo dalis, kuria teismas bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pretenziją nutraukė, nesudaro esminės reikšmės tarp šalių susiklosčiusio ginčo sprendimui, kadangi šis reikalavimas yra išvestinis iš tenkintų ieškinio reikalavimų. Aplinkybė, jog bylos dalis dėl vieno ieškinyje pareikšto reikalavimo buvo nutraukta, nesudaro pagrindo keisti sprendime tinkamai ir teisingai atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ką patvirtina teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1181-553/2019, 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-634 790/2019).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
24. Bylos duomenimis perkančioji organizacija Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. pranešimu informavo ieškovę UAB „ProGear LT“ apie jos pasiūlymo trečiajai Pirkimo daliai „Pirštinės LU“ atmetimą, tiekėjai kartu su pasiūlymu nepateikus siūlomos tiekti prekės gamintojo kokybės pažymėjimo (prekės aprašymo / prekės kokybės sertifikato) kopijos (Pirkimo sąlygų 5.13.4. punktas). 2019 m. gruodžio 17 d. pranešimu suinteresuoti Pirkimo dalyviai buvo informuoti apie perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo AB „Granqvist Sportartiklar“ pasiūlymas pripažintas trečiosios Pirkimo dalies laimėtoju.
25. Ieškovė 2019 m. gruodžio 20 d. pateikė pretenziją, kuria reikalavo panaikinti atsakovės sprendimus dėl jos pasiūlymo trečiajai Pirkimo daliai atmetimo, trečiojo asmens AB „Granqvist Sportartiklar“ pasiūlymo pripažinimo laimėtoju, pripažinti ieškovės pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus trečiajai Pirkimo daliai ir nustatyti naują pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Pretenzijoje ieškovė nurodė, jog ji pasiūlymo trečiajai Pirkimo daliai 5 punkte nurodė visus prie pasiūlymo pridedamus dokumentus, tarp jų ir siūlomos prekės gamintojo kokybės sertifikatą, tačiau jo perkančiajai organizacijai nepateikė dėl techninės klaidos. Todėl atsakovė, matydama, kad kartu su pasiūlymu nėra pateiktas jo prieduose nurodytas dokumentas, turėjo neatmesti ieškovės pasiūlymo, o kreiptis dėl nurodyto neatitikimo paaiškinimo. Kita vertus, dalis kokybės sertifikate nurodytos informacijos yra perkelta iš kitų kartu su pasiūlymu pateiktų priedų, todėl perkančioji organizacija turėjo objektyvias galimybes įsitikinti ieškovės siūlomų prekių atitikimu techniniams reikalavimams. Kartu su pretenzija ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. spalio 30 d. elektroninį laišką, kuriuo gamintojas Holik International s.r.o. pateikė ieškovei Uniformos pirštinių kokybės sertifikatą, ir paties sertifikato kopiją. Perkančioji organizacija 2020 m. sausio 3 d. ieškovės pretenziją atmetė.
26. Ieškovei kreipusis į teismą, 2020 m. kovo 2 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas panaikino atsakovės 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo ir 2019 m. gruodžio
17 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, įpareigojo atsakovę iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą ir iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę, bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 3 d. sprendimą atmesti ieškovės 2019 m. gruodžio 20 d. pretenziją ir pripažinti ieškovės pasiūlymą atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus, nutraukė.
27. Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, panaikinti. Atsakovė nurodė, kad ieškovei per pasiūlymų pateikimo terminą nepateikus Pirkimo sąlygose nustatyto reikalaujamo dokumento ir dėl to perkančiajai organizacijai negalint įvertinti pasiūlymo pagal dokumentų visumą, net jei klaida yra akivaizdi, techninė, ji negali būti laikoma redakcinio pobūdžio. Dokumento pateikimas po termino laikytinas ne patikslinimu, o pasiūlymo keitimu iš esmės. Aplinkybė, kad pasiūlymo pateikimo terminui pasibaigus ne visi dokumentai buvo pateikti, lemia, kad perkančioji organizacija turi vertinti tokias klaidas (net jei jos ir akivaizdžios), ne kaip pasiūlymo patikslinimą, o kaip pasiūlymo pakeitimą, kurį VPĮ draudžia.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo atmestas tiekėjos pasiūlymas, pastarajai kartu su pasiūlymu nepateikus Pirkimo sąlygose nurodyto reikalaujamo dokumento, teisėtumo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
29. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Joje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis).
30. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-848-381/2018).
31. VPĮ 35 straipsnis reikalauja, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirktų tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Perkančioji organizacija privalo tiksliai laikytis savo pačios iš anksto paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimų, įskaitant pačios perkančiosios organizacijos nustatytas lygiavertiškumo įrodinėjimo sąlygas ir tvarką. Tuo atveju, kai reikalaujama pateikti konkrečius duomenis, jų nepateikimas turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo trūkumas, lemiantis jo atmetimą VPĮ prasme. Nurodytas perkančiajai organizacijai nustatytas pareigas pažeidžiantys veiksmai yra laikytini pamatinių lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimais (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-429-180/2017).
32. Pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį, perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio
3 dalimi, gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
33. Kasacinio teismo nuosekliai aiškinama, kad kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą, inter alia (liet. – be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą, perkančioji organizacija negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas; situacija, kai tiekėjui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini; svarbiau yra trūkumo turinys ir jį taisančio paaiškinimo (patikslinimo) naujoji pasiūlymo išraiška, o ne būdas ir forma, kaip nustatyta neatitiktis buvo paaiškinta ar pataisyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Duomenų nepateikimas apskritai nelaikytinas redakcinio pobūdžio trūkumu, kurį būtų galima objektyviai nustatyti ir paprastai ištaisyti. Be to, kasacinio teismo pažymėta, kad net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-690/2016 32 punktą).
35. Teisingumo Teismo taip pat pažymima, kad jei perkančiajai organizacijai būtų leista prašyti tiekėjo, kurio pasiūlymą ji laiko neaiškiu ar neatitinkančiu techninių specifikacijų, pateikti atitinkamus paaiškinimus, tuo atveju, jei šio dalyvio pasiūlymas galiausiai būtų atrinktas, galėtų atrodyti, kad perkančioji organizacija slaptai dėl jo derėjosi kitų tiekėjų nenaudai ir taip pažeidė vienodo vertinimo principą; nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo byloje SAG ELV Slovensko ir kt., C-599/10, 40, 41 punktus ir jame nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją).
36. Plėtodamas Slovensko ir kitose bylose pateiktus išaiškinimus, Teisingumo Teismas expressis verbis (liet. – aiškiais žodžiais; tiesiogiai) yra konstatavęs, kad perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo; prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; toks prašymas negali lemti to, kad atitinkamas konkurso dalyvis iš tikrųjų galiausiai pateiks naują pasiūlymą (žr. Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo byloje Archus ir Gama, C-131/16, 36, 37 punktus; 2018 m. vasario 28 d. sprendimo sujungtose bylose MA.T.I. SUD ir DUEMME SGR, C‑523/16 ir C‑536/16, 50, 52 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją).
37. Ginčo Pirkimo sąlygų 5.13 punkte įtvirtinta, kad kartu su pasiūlymo forma tiekėjas turi pateikti siūlomos tiekti prekės gamintojo kokybės pažymėjimo (prekės aprašymo / prekės kokybės sertifikato) kopiją, patvirtinančią, kad siūloma prekė atitinka keliamus techninius reikalavimus, nurodytus Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija LU pirštinėms“ (Pirkimo sąlygų 5.13.4 punktas). Byloje nėra ginčo, kad UAB „ProGear LT“ kartu su pasiūlymu nurodyto dokumento – prekės gamintojo kokybės pažymėjimo (prekės aprašymo / prekės kokybės sertifikato) kopijos nepateikė, nors šį dokumentą pasiūlymo formoje nurodė kaip vieną iš priedų. Dėl to perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymą atmetė. Iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pirštinių gamintojas Holik International s.r.o. Uniformos pirštinių kokybės sertifikatą ieškovei pateikė 2019 m. spalio 30 d., t. y. iki ieškovės pasiūlymo perkančiajai organizacijai pateikimo dienos (2019 m. spalio 31 d.), o jo nepateikimą kartu su pasiūlymu ieškovė įvardija kaip techninę klaidą.
38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovė Uniformos pirštinių kokybės sertifikatą nurodė pasiūlymo, pateikto atsakovei, prieduose, jo faktiškai nepateikdama, nereiškia, kad perkančioji organizacija privalėjo kreiptis į ieškovę, prašydama paaiškinti tokį neatitikimą. Kaip minėta, net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis. Šiuo atveju ieškovė nurodytą trūkumą būtų galėjusi ištaisyti tik iš naujo pateikdama trūkstamą dokumentą – Uniformos pirštinių gamintojo kokybės sertifikatą. Pirkimo sąlygų 5.13.4 punkte buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog Pirkimo dalyvis kartu su pasiūlymo forma turi pateikti siūlomos tiekti prekės gamintojo kokybės pažymėjimo (prekės aprašymo / prekės kokybės sertifikato) kopiją, patvirtinančią, kad siūloma prekė atitinka keliamus techninius reikalavimus, nurodytus Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija LU pirštinėms“, tai yra reikalavimas, kuris yra keliamas pasiūlymui siaurąja prasme. Todėl perkančioji organizacija negalėjo leisti patikslinti pasiūlymo, nes ieškovė, pateikdama trūkstamus dokumentus, pateiktų duomenis, kurie iš esmės keistų pasiūlymą, t. y. atsakovė leistų pateikti naują pasiūlymą. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad dokumento pateikimas po pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo laikytinas ne pasiūlymo patikslinimu, o pasiūlymo keitimu iš esmės,
t. y. leidus ieškovei po pasiūlymo pateikimo termino pateikti dokumentą, kuris nebuvo pateiktas kartu su pasiūlymu, jos pasiūlymas iš neatitinančio Pirkimo sąlygų reikalavimus taptų atitinkančiu. Aplinkybė, kad pasiūlymo pateikimo terminui pasibaigus ne visi dokumentai buvo pateikti, lemia, kad perkančioji organizacija turi vertinti tokių klaidų taisymą (net jei jos ir akivaizdžios), ne kaip pasiūlymo patikslinimą, o kaip jo pakeitimą, kurį VPĮ draudžia. Todėl perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti tiekėjos pasiūlymą, o ne leisti jai iš naujo teikti trūkstamą dokumentą, buvo pagrįstas ir teisėtas.
39. Ieškovės akcentuojamos aplinkybės, kad aptariamą Uniformos pirštinių kokybės sertifikatą ji turėjo pasiūlymo pateikimo dieną, kad techninė informacija apie siūlomą prekę egzistavo anksčiau, t. y. reikalaujamus parametrus ieškovės siūloma prekė atitinka ir, jei atitinkami dokumentai būtų buvę pateikti iš pradžių, pasiūlymas būtų neatmestas, taip pat nepaneigia atsakovės sprendimo teisėtumo. Minėta, jeigu tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek iš teisinio reguliavimo, tiek iš jį aiškinančios teismų praktikos dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo matyti, kad tiekėjo deklaruojamų ir įrodinėjamų techninių savybių neatitiktis viešųjų pirkimų sąlygoms neretai reiškia neatitiktį de jure (teisinę), o ne de facto (faktinę), nebent perkančioji organizacija reikalautų pateikti prekių pavyzdžius, atlikti bandymus, demonstraciją ar pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2013). Taigi, net jei ieškovės prekės iš tiesų yra tinkamos ir iš esmės tenkintų atsakovės nustatytus reikalavimus, tačiau tiekėjai nepateikus vieno iš tai pagrindžiančių dokumentų, jos pasiūlymas siaurąja prasme negalėjo būti pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygas.
40. Ieškovė taip pat teigia, kad reikalautame pateikti dokumente esanti informacija atsispindi pasiūlyme ir kituose su pasiūlymu pateiktuose dokumentuose, todėl atsakovė galėjo įsitikinti jos pasiūlymo tinkamumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pati ieškovė tiek atsakovei pateiktoje pretenzijoje, tiek ieškinyje nurodė, jog tik dalis gamintojo kokybės pažymėjime nurodytos techninės informacijos atsispindėjo ir kituose kartu su pasiūlymu teiktuose dokumentuose. Kita vertus, nors techniniai duomenys apie pirštinių medžiagos sudėtį, paviršinį tankį, atsparumą dilimui ir vandens prasiskverbimui, pumpuravimuisi iš tiesų buvo pateikti pasiūlyme (pasiūlymo formoje) nurodytoje lentelėje, tačiau Pirkimo sąlygose aiškiai nustatyto reikalavimo pateikti šias pirštinių savybes patvirtinantį dokumentą nepakeičia vien tik pačios tiekėjos patvirtinimas apie siūlomos prekės atitiktį techninei specifikacijai. Pirkimo sąlygų reikalavimų pasiūlymui siaurąja prasme, įskaitant reikalavimo pateikti siūlomos prekės gamintojo kokybės pažymėjimą, ieškovė neginčijo, nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl tokio reikalavimo išaiškinimo / panaikinimo, reikalaujamą dokumentą turėjo, todėl ieškovės argumentai apie gamintojo kokybės sertifikatą kaip iš esmės jokios reikšmės Pirkimui neturintį dokumentą yra nepagrįsti. Prekės gamintojo kokybės pažymėjimas yra pasiūlymo atitiktį techniniams reikalavimams įrodantis dokumentas, kuriame gamintojas nurodo prekės sudėtį ir patvirtina, kad jo gaminama prekė, kurią siūlo tiekti viešojo pirkimo dalyvis, atitinka nurodytus dokumente rodiklius. Nesant prekės gamintojo kokybės pažymėjimo, atsakovė negali įsitikinti pirkimo objekto atitiktimi techninės specifikacijos visiems reikalavimams.
41. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, nepažeidė VPĮ 55 straipsnio nuostatų ir viešųjų pirkimų principų, todėl jos sprendimas pripažįstamas teisėtu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinta dalis ieškinio reikalavimų, priimta pažeidžiant VPĮ nuostatas, viešųjų pirkimų principus, prieštarauja šioje nutartyje išdėstytai kasacinio teismo praktikai, todėl naikintina, priimant naują sprendimą – ieškinio reikalavimus, kuriais prašoma panaikinti atsakovės priimtus 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą trečiajai Pirkimo daliai kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų ir 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą, kuriuo sudaryta pasiūlymų eilė ir laimėtoju pripažintas trečiojo asmens AB „Granqvist Sportartiklar“ pasiūlymas bei įpareigoti atsakovę jį iš naujo vertinti bei sudaryti naują pasiūlymų eilę, atmetant.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
42. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinta ieškinio reikalavimų dalis, naikinama, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų tarp bylos šalių paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs dalį ieškovės reikalavimų, bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą dėl ieškovės pretenzijos atmetimo, taip pat reikalavimo pripažinti ieškovės pasiūlymą atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus, nutraukė, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 497,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
43. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinta dalis ieškinio reikalavimų, ir šiuos ieškinio reikalavimus atmetus, taip pat atsižvelgus į tai, kad dėl likusios dalies reikalavimų byla buvo nutraukta, naikinama taip pat skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo, šis klausimas nesprendžiamas.
44. Apeliacinės instancijos teisme priėmus ieškovei nepalankų sprendimą, jos prašomos priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, tačiau atsakovei nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
45. Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. sausio 16 d. nutartimi patenkinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki bylos išnagrinėjimo sustabdė atsakovės vykdomo tarptautinio viešojo Pirštinių pirkimo atviro konkurso būdu trečios dalies „Pirštinės LU“ procedūras, o jeigu sudaryta viešo pirkimo sutartis – sustabdė jos vykdymą.
46. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
47. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai patenkinti, juos atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 150 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimas dėl ieškovės UAB „ProGear LT“ pasiūlymo atmetimo ir 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, atsakovė įpareigota iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą ir iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę, ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „ProGear LT“ ieškinio reikalavimų dėl atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo dėl ieškovės UAB „ProGear LT“ pasiūlymo atmetimo ir 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo panaikinimo, atsakovės įpareigojimo iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymą ir iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę, netenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „ProGear LT“ priteista iš atsakovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos 6 497,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjai Marius Bajoras
Artūras Driukas
Asta Radzevičienė