Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-27-185/2016

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00355-2015-6                                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

  Panevėžys             

                             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :             

                              Skundžiamu nutarimu A. M. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., ir, vadovaujantis ATPK 33 str., jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 940 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Baudos mokėjimas išdėstytas 20 mėnesių laikotarpiui.

              A. M. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. 2 val. 53 min. Kupiškio r., Subačiuje, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas V. M. vardu registruotą automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į M. Ū. priklausančią gyvatvorę ir ją apgadino. Po sukelto eismo įvykio A. M. iš įvykio vietos pasišalino, apie jį nepranešęs policijai bei iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127, 122 ir 222 p. reikalavimus.

              Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.  Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir tai nulėmė neteisėto bei nepagrįsto nutarimo priėmimą. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas apibrėžia kaltinimo ribas. Iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jam yra pareikštas kaltinimas sukėlus eismo įvykį, nulėmusį akmeninės tvoros ir automobilio apgadinimą. Tuo tarpu nagrinėdamas administracinę bylą, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog jokia akmeninė tvora ir automobilis apgadinti nebuvo, nes įvykio vietoje nebuvo jokios akmeninės tvoros, buvo tik akmenų krūva, o automobilis priklauso jam, kai tuo tarpu atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. gali kilti tik apgadinus kitiems asmenims priklausančią transporto priemonę. Todėl konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole jam suformuluotas kaltinimas – apgadino akmeninę tvorą ir automobilį nepasitvirtino, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teigia, jog apylinkės teismas nustatė, jog jis atsitrenkė į M. Ū. priklausančią gyvatvorę ir ją apgadino, tačiau jam niekada nebuvo pareikštas kaltinimas dėl kokios nors gyvatvorės apgadinimo. Vadinasi, apylinkės teismas bylą nagrinėjo ne pareikšto kaltinimo ribose. Todėl daro išvadą, kad teismas išnagrinėjo bylą, peržengdamas kaltinimo ribas, dėl ko buvo šiurkščiai pažeista jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, duoti dėl to paaiškinimus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus, ir taip buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Todėl mano, kad vien dėl šių proceso pažeidimų, kurie yra esminiai, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Nurodo, kad šioje situacijoje esminę reikšmę turi tai, ar jis galėjo suprasti, jog užvažiavęs ant akmenų ir įsirėmęs į gyvatvorę, yra ją apgadinęs ir taip padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Tačiau jis niekada nepripažino, jog iš karto po įvykio kaip nors suprato, jog yra apgadinęs kokią nors gyvatvorę. Tokius jo parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys. Nukentėjusysis M. Ū. aiškiai parodė, jog tik atitraukus automobilį nuo akmenų krūvos pastebėjo, kad apgadinta gyvatvorė. Atkreipia dėmesį, jog jis iš įvykio vietos pasišalino ieškoti traktoriaus, kuris nutemptų jo automobilį nuo akmenų krūvos. Todėl negalėjo matyti jokių gyvatvorės apgadinimų. Policijos pareigūnas K. V. parodė, jog nuvykęs į nurodytą vietą rado automobilį, užvažiavusį ant akmenų ir atsitrenkusį į gyvatvorę. Tačiau jis niekur nėra nurodęs, jog atvykęs į įvykio vietą būtų matęs apgadintą gyvatvorę. Faktą, jog tik atitraukus automobilį nuo akmenų krūvos buvo galima pastebėti apgadintą gyvatvorę, patvirtina ir eismo įvykio vietos schema bei fotonuotraukos. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad jiems nuvykus nurodytu adresu buvo rastas apgadintas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo užvažiavęs ant akmenų ir įvažiavęs į gyvatvorę. Šie objektyvūs bylos duomenys taip pat patvirtina, jog tol, kol automobilis nebuvo patrauktas nuo akmenų krūvos, jokių gyvatvorės apgadinimų nebuvo galima pamatyti. Kaip minėjo, jis niekada nebuvo kaltinamas apgadinęs gyvatvorę, o tai rodo, jog pareigūnai, surašydami jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, iš karto po įvykio ir 2015-10-07 neginčijamai nustatė, jog jam nuvažiavus nuo kelio ir užvažiavus ant akmenų bei įsirėmus į gyvatvorę, jokie šios gyvatvorės apgadinimai nebuvo matomi. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad viskas vyko naktį, t. y. tamsiu paros metu. Taigi visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad jam nuvažiavus nuo kelio ir užvažiavus ant akmenų bei įsirėmus į gyvatvorę, jis nesuprato ir negalėjo suprasti, jog yra apgadinęs kitiems asmenims priklausantį turtą – gyvatvorę, nes šios gyvatvorės apgadinimai  pasimatė tik automobilį patraukus nuo akmenų. Todėl jo pasitraukime iš įvykio vietos, t. y. išėjus ieškoti traktoriaus, nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės – tyčios, t. y. objektyvūs bylos duomenys patvirtina, jog pasitraukimo iš įvykio vietos metu  jis nesuprato ir negalėjo suprasti, jog yra padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą –sukėlęs eismo įvykį, kuris nulėmė kitam asmeniui priklausančios gyvatvorės apgadinimą, o  jis iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, bet ieškoti būdų nutemti savo automobilį nuo akmenų krūvos. Kadangi pasitraukimo nuo automobilio metu jis nesuprato ir negalėjo suprasti, jog yra sukėlęs eismo įvykį, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios gyvatvorės apgadinimą, tai nėra padaręs ir ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo, nes jis po įvykio vartodamas alkoholį nesuprato ir negalėjo suprasti, jog yra susijęs su kokiu nors eismo įvykiu, nulėmusiu kitam asmeniui priklausančios gyvatvorės apgadinimą. Taigi neteisėtai ir nepagrįstai yra pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

              Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas nurodo, kad su A. M. apeliaciniu skundu nesutinka, nes apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Apylinkės teismas atsižvelgė į visą byloje surinktą medžiagą, pagrįstai A. M. parodymus vertino kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės, tinkamai individualizavo pažeidėjo atsakomybę, todėl prašo jo apeliacinį skundą atmesti.

              Skundas atmetamas.

              Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to akivaizdu, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

              Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą įrodymų vertinimo aspektu, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. M., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais ir juos tinkamai įvertino, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus bylos įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti arba keisti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

              Kaip matyti iš apeliacinio skundo, A. M. ginčija jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymą, teigdamas, jog užvažiavęs ant akmenų ir įvažiavęs į gyvatvorę iš pradžių nesuprato, jog yra apgadinęs gyvatvorę ir taip padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą (apgadinimus pamatė tik vėliau patraukus automobilį nuo akmenų), todėl jo veiksmuose, kuomet jis pasitraukė iš įvykio vietos, kai išėjo ieškoti traktoriaus, ir išėjęs iš įvykio vietos vartojo alkoholį, nėra ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytų teisės pažeidimų sudėčių – tyčios, nes jis tuo metu dar nesuprato, jog yra susijęs su kokiu nors eismo įvykiu, nulėmusiu kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, dėl ko jam būtų kilusi pareiga pranešti policijos pareigūnams apie eismo įvykį ir nevartoti alkoholio iki įvykio aplinkybių nustatymo. Tokie A. M. skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir laikomi jo gynybine versija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

              Nagrinėjamu atveju matyti, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje itin išsamiai ir detaliai aptarė bei nuodugniai išanalizavo byloje esančius ir tiesiogiai teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir motyvuotai atmetė A. M. paaiškinimus, jog jis nesuprato, kad užvažiavęs ant akmenų ir įvažiavęs į gyvatvorę, ją apgadino ir dėl to nesuvokė pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai, kaip tai numato KET reikalavimai, bei pareigos iki įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio, kuriuos akivaizdžiai paneigia ne tik nukentėjusiojo M. Ū. rašytinis paaiškinimas bei jo teisme duoti parodymai, policijos pareigūnų J. J., K. V. tarnybiniai pranešimai bei K. V. parodymai teisme, eismo įvykio vietos schema bei fotonuotraukos, bet ir paties apelianto 2015-09-01 teismo posėdžio metu duoti parodymai, kur jis dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., padarymo savo kaltę visiškai pripažino ir aiškiai bei nedviprasmiškai parodė, jog iš karto po įvykio matė apgadintą gyvatvorę ir tvorą, žmonių neatsiprašė. Minėto posėdžio metu apeliantas taip pat pripažino, kad pasitraukė iš įvykio vietos, nepranešęs apie įvykį policijai, nes buvo susinervinęs, bijojo žmonos, taip pat jis pripažino po įvykio vartojęs alkoholį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tik vėliau, t. y. bylą grąžinus policijai naujam administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti ir medžiagą vėl perdavus apylinkės teismui spręsti A. M. atsakomybės klausimą, apeliantas ėmė ginčyti tyčios jo veiksmuose buvimą. Tačiau apylinkės teismas, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyręs, išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. M. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, nulėmusiems eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, ir dėl to negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje bei pareigos nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių išaiškinimo. Priešingai, iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo ir pirmiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad apeliantas sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir suvokęs apie sukelto eismo įvykio metu apgadintą kitam asmeniui priklausantį turtą, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus bei vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių išaiškinimo. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus yra visiškai ir neginčytinai įrodyta, o jo padaryti pažeidimai atitinka ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis ir pagal šiuos straipsnius kvalifikuoti tinkamai.

              Skundą nagrinėjantis apygardos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog apylinkės teismas nepagrįstai patikslino aplinkybę, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta gyvatvorė, taip ne tik peržengė kaltinimo ribas, bet ir šiurkščiai pažeidė apelianto teisę į gynybą. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad A. M., nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į M. Ū. priklausančią gyvatvorę, apeliantui buvo inkriminuota   kaltinime, o tai, kad A. M. įvažiavus į šią gyvatvorę, ji buvo apgadinta, patvirtina ne tik byloje esantys įrodymai, bet, kaip minėta, iš pradžių to neneigė ir pats pažeidėjas. Be to, A. M. pirminiame surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota aplinkybė, kad jis įvažiavęs į gyvatvorę ją sugadino, jam surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo paneigta, o tik dėl apsirikimo nebuvo įrašyta. Todėl šis patikslinimas nedaro jokios įtakos, o juo labiau nesunkina apelianto teisinės padėties bei neleidžia konstatuoti esant nepagrįstai suvaržytai jo teisei į tinkamą gynybą ir nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu.

              Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, o teismo išvados dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus motyvuotos ir pagrįstos. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

              Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t ar i a:

              Palikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

              Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                             Pranas Šimkus