Civilinė byla Nr. e2-1362-661/2019

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00701-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1.; 2.6.2.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas,

sekretoriaujant Martai Ribinskienei,

dalyvaujant UAB Medicinos Banko atstovui advokatui S. P.,

atsakovui A. B., atsakovo R. A. atstovui advokatui A. S., atsakovių L. M. ir L. M. atstovui advokatui G. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų N. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams N. M., UAB „Kim servise“, IĮ „Auksinis drakonas“, A. P. L., A. B., I. B., R. A., D. A., L. M., L. M., tretieji asmenys N. M., dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ ieškiniu (2016-04-04) ir patikslintu ieškiniu (2018-10-15) prašo:

1.1.       iš atsakovų N. M., IĮ „Auksinis drakonas“, UAB „Kim servise“, solidariai priteisti ieškovui UAB Medicinos bankui 700 000 EUR negrąžinto kredito;

1.2.       iš atsakovės N. M. priteisti ieškovui UAB Medicinos bankui įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant palūkanas nuo prašomos priteisti sumos (700 000 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

1.3.       iš atsakovų IĮ „Auksinis drakonas“, UAB „Kim servise“ priteisti ieškovui UAB Medicinos bankui įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant palūkanas nuo prašomos priteisti sumos (700 000 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

1.4.       nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia tarp atsakovės N. M. ir atsakovo A. P. L. 2010-08-16 sudarytą sutartinę hipoteką (hipotekos identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), kuria atsakovė N. M. atsakovo A. P. L. naudai įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir N. M. skolos UAB Medicinos bankui išieškojimą nukreipti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

1.5.       2011-04-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1 -1072, sudarytą tarp atsakovės N. M., A. B., I. B., 2011-07-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-2421 bei 2011-07-18 susitarimą pakeisti sutartį Nr. P1-2422, sudarytus tarp A. B., I. B., R. A., D. A. bei 2013-09-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-3233, sudarytą tarp R. A., D. A., L. M. ir L. M., pripažinti apsimestiniais sandoriais, pridengiant atsakovės N. M. buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį atsakovėms L. M. ir L. M.;

1.6.       nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančiomis 2011-04-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-1072, sudarytą tarp atsakovės N. M., A. B., I. B., 2011-07-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-2421 bei 2011-07-18 susitarimą pakeisti sutartį Nr. P1-2422, sudarytus tarp A. B., I. B., R. A. ir D. A. bei 2013-09-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-3233, sudarytą tarp R. A., D. A., L. M., L. M., kuriomis buvo perleistas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovės N. M. nuosavybėn butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o N. M. skolos UAB Medicinos bankui išieškojimą nukreipti į grąžintiną butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

1.7.       nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia tarp atsakovės N. M. ir L. M. 2011-06-22 sudarytą dovanojimo sutartį Nr. P1- 2119, kuria atsakovė N. M. atsakovei L. M. padovanojo garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir taikyti vienašalę restituciją - iš atsakovės L. M. ieškovo UAB Medicinos banko naudai priteisti 1 793 EUR;

1.8.       iš visų atsakovų ieškovo UAB Medicinos banko naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas UAB Medicinos bankas nurodė, kad 2007-09-06 kredito sutartimi Nr. LOAN_45297 (toliau tekste 2007-09-06 kredito sutartis Nr. LOAN_45297 su visais vėlesniais papildomais susitarimais – „kredito sutartis“, ieškinio priedas Nr. 3) suteikė trečiajam asmeniui N. M. 637 000 EUR dydžio kreditą.

3.       2009-10-12 papildomu susitarimu Nr. 4 tretysis asmuo N. M. ir ieškovas susitarė dėl papildomo 272 555 EUR dydžio kredito išdavimo, numatant galutinį kredito grąžinimo terminą 2016-11-16.

4.       2011-07-20 papildomu susitarimu Nr. 7 galutinis kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2019-10-16. Už paimtą kreditą N. M. įsipareigojo mokėti kredito sutartyje numatytas palūkanas (kredito sutarties 2.2 punktas), taip pat 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos (kredito sutarties 2.9 punktas, pakeistas 2011-07-20 papildomu susitarimu Nr. 7, ir kredito sutarties 6.4.2 punktas).

5.       Už N. M. 2007-09-06 laidavimo sutartimi Nr. LS-F-07-65 (toliau tekste - „laidavimo sutartis“) laidavo atsakovė N. M. (priedas Nr. 4), 2009-10-12 laidavimo sutartimi Nr. LOAN_45297 laidavo atsakovas IĮ „Auksinis drakonas“ (priedas Nr. 5), 2011-07-20 laidavimo sutartimi Nr. LOAN_45297 laidavo atsakovas UAB „Kim servise“ (priedas Nr. 6), kurie įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui už atsakovą N. M. savo turtu tokia pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas N. M., jeigu N. M. neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal Kredito sutartį (laidavimo sutarčių 2.1 p., 3.1-3.3 p.).

6.       Suteikto kredito grąžinimas taip pat buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausančio N. M. ir N. M., hipoteka pagal 2007-09-06 hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), priedas Nr. 7) ir hipoteka pagal 2007-11-12 hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio priedas Nr. 8).

7.       N. M. nevykdė įsipareigojimų ieškovui pagal kredito sutartį, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį 2016-02-23 (priedas Nr. 9) ir pareikalavo ne vėliau kaip kredito sutarties nutraukimo dieną, grąžinti ieškovui visą skolą - negrąžintą kredito likutį, sumokėti iki nutraukimo dienos priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitas mokėtinas sumas, tačiau N. M. skolos ieškovui negrąžino.

8.       Ieškovui 2016-02-25 raštu pareikalavus (priedas Nr. 10), prievolių už atsakovą N. M. neįvykdė ir atsakovai N. M., UAB „Kim servise“, IĮ „Auksinis drakonas“.

9.       Skola ieškovui pagal kredito sutartį 2016-03-01 sudarė 1 108 904,26 EUR (priedas Nr. 11), iš kurios: 897 303,20 EUR yra negrąžintas kreditas; 201 821.47 EUR priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos; 9 779.59 EUR priskaičiuoti ir nesumokėti delspinigiai.

10.       Ieškovas, atsižvelgdamas į ribotas galimybes išieškoti iš laiduotojų visą skolą ir vertindamas laiduotojų turtą, taupydamas išlaidas, reiškia ieškinį ne visai 1 108 904,26 EUR skolos sumai, tačiau tik daliai skolos, t.y. prašo teismo priteisti 700 000 EUR negrąžinto kredito.

11.       Atsakovė N. M. šiuo metu neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų grąžinti ieškovui 1 108 904,26 EUR skolą. Iš įvairių registrų duomenų matyti, kad atsakovė N. M. su susijusiais asmenimis sudarė turto perleidimo bei apsunkinimo sandorius:

11.1.       2010-08-16 sutartine hipoteka (hipotekos identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) atsakovė N. M. atsakovo A. P. L. naudai įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sav. (priedai Nr. 13);

11.2.       2011-04-05 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P1-1072 atsakovams A. B. ir I. B. perleido butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - „butas“, priedas Nr. 14). Atsakovai A. B. ir I. B. butą pardavė atsakovams R. A. ir D. A. 2011-07-18 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P1-2421 ir 2011-07-18 susitarimo pakeisti sutarti Nr. P1-2422 pagrindu. Atsakovai R. A. ir D. A. butą pardavė atsakovėms L. M. ir L. M. 2013-09-06 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P1-3233 pagrindu:

11.3.       2011-06-22 dovanojimo sutartimi Nr. P1-2119 atsakovė N. M. atsakovei L. M. padovanojo garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuri turtą perleido trečiajam asmeniui A. P. 2012-04-26 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P1-1396 pagrindu (priedas Nr. 15).

12.       Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovai N. M., UAB „Kim servise“, IĮ „Auksinis drakonas“ neįvykdė savo įsipareigojimų ieškovui, todėl jie pažeidė CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str., 6.870 str., 6.872 str., 6.873 str., 6.881 str. reikalavimus, Remiantis CK 6.63 str. 1 d. 1, 2 p., 6.205 str., CK 6.76 str., 6.81 str., atsakovai N. M., UAB „Kim servise“, IĮ „Auksinis drakonas“ laikomi pažeidusiais savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį ir laidavimo sutartis.

13.       Pagal CK 6.78 str. 3 d. ir 6.81 str. 2 d. laiduotojas atsako tiek pat kaip ir pagrindinis skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutarčių 3.2 punktu atsakovai N. M., UAB „Kim servise“, IĮ „Auksinis drakonas“ įsipareigojo atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi, kaip ir N. M. - už visų prievolių (įskaitant paskolos, nesumokėtų palūkanų, delspinigių ir kitų patirtų išlaidų), atsirandančių iš kredito sutarties, įvykdymą. Taigi laiduotojų atsakomybė yra tokios pat apimties kaip ir trečiojo asmens N. M. atsakomybė.

14.       CK 1.87 str. 1 d. numatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Ieškovas yra įsitikinęs, kad 2011-04-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P1-1072, 2011-07-18 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P1-2421, 2011-07- 18 susitarimas pakeisti sutartį Nr. P1-2422 ir 2013-09-06 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P1-3233 yra apsimestiniai sandoriai, pridengę realiai įvykusį N. M. buto dovanojimo dukroms L. M. ir L. M. sandorį. Pripažinus aukščiau nurodytus sandorius apsimestiniais, byloje būtų pagrindas juos pripažinti negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu.

15.       Kaip buvo nurodyta ir anksčiau, atsakovė N. M. 2011-04-05 sudarė buto pirkimo- pardavimo sutartį. Nr. P1-1072, kuria butą pardavė atsakovams A. B. ir I. B., kurie 2011-07-18 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P1-2421 ir 2011-07-18 susitarimu pakeisti sutartį Nr. P1-2422 butą pardavė atsakovams R. A. ir D. A., kurie 2013-09-06 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P1-3233 butą pardavė atsakovėms L. M. ir L. M.. Ieškovas mano, kad šiais sandoriais faktiškai buvo pridengtas įvykęs N. M. buto dovanojimo sandoris dukroms L. M. ir L. M..+-

16.       Sandorio apsimestinumą patvirtina tai, kad atsakovai A. B. ir I. B. butą įsigijo ne asmeniniams poreikiams tenkinti, nes butą „pardavė" jau po 104 dienų nuo buto įsigijimo. Akivaizdu, kad nei vienas protingas asmuo nesiperka buto keletui mėnesių, ir vos tik jį įsigijęs, neskuba jo perleisti. Svarbi bylai ir ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. B. ir I. B. nebuvo atsiskaitę su atsakove N. M. iki pat buto pardavimo atsakovams D. A. ir R. A. momento (2011 -07-18), o tai patvirtina, kad A. B. ir I. B. butą įsigijo neatlygintinai, nesant tarp šalių jokio atsiskaitymo, nepaisant to, kad buto perleidimo sandoris buvo pavadintas pirkimo-pardavimo sutartimi. Nepaisant CK 6.344 str. 4 d. reikalavimo, atsakovė N. M. butą perleido ypatingai rizikingai. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (priedas Nr. 14) buto nuosavybė buvo perleista iškart, nors buto pardavimo kaina iškart sumokėta nebuvo, ji nebuvo sumokėta ir per 3 mėnesių terminą iki pat buto tolesnio „pardavimo“ atsakovams R. A. ir D. A.. Ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovė N. M. nebūtų taip rizikavusi, jei sandoriai būtų atlygintinai ir jeigu sudariai būtų buvę sudaryti su nesusijusiais, ypatingą pasitikinėjimą neturinčiais asmenimis. Taigi tokio rizikingo sandorio sudarymas patvirtina aplinkybę, kad 2011-04-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P1-1072 buvo sudaryta tarp ypatingo pasitikėjimo ryšiais susijusių asmenų (N. M., A. B. ir I. B.) ir netgi neatlygintinai (faktiškai nesant atsiskaitymo už buto pardavimą). Ieškovas yra įsitikinęs, kad A. ir I. B., neatlygintinai įgiję buto nuosavybę, ją toliau perleido kitiems su M. susijusiems atsakovams R. A. ir D. A. taip pat neatlygintinai.

17.       Ieškovo manymu, sandorių apsimestinumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad butas 2011-07-18 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P1-2421 ir 2011-07-18 susitarimu pakeisti sutartį Nr. P1-2422 pagrindu buvo perleistas ne kam nors kitam, t.y. jokiais ryšiais nesusijusiam asmeniui, bet būtent R. A.. R. A. ir L. M. yra sugyventiniai (priedas Nr. 16). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovė L. M. yra UAB „Šaltakampis“ direktorė, o R. A. yra šios įmonės akcininkas (priedai Nr. 17-18), taigi neabejotinai atsakovus R. A. ir L. M. sandorių sudarymo metu siejo artimi asmeniniai santykiai.

18.       Sandorio apsimestinumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ginčo dalyku tapęs butas 2013-09-06 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P1-3233 parduotas ne bet kam, bet R. A. sugyventinei L. M. ir pastarosios sesei L. M., kurios yra atsakovės N. M. dukros.

19.       Ieškovas ieškinį grindžia ir CK 6.66 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias numatyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

20.       Ginčijamo 2010-08-16 sandorio sudarymo metu skola ieškovui buvo 996 030,51 EUR (priedas Nr. 21), 2011-04-05 ginčijamo sandorio sudarymo metu - 1 031 024,57 EUR (priedas Nr. 22), o 2011-06-22 ginčijamo sandorio sudarymo metu - 1 051 211,11 EUR (priedas Nr. 23). Kaip matyti iš šios bylos faktinių aplinkybių, atsakovė N. M. ginčijamus sandorius sudarė 2010-2011 metais, t.y. tuo metu, kai ieškovas buvo atsakovės N. M. kreditorius. Kaip buvo nurodyta ir anksčiau, ieškovas šiuo metu turi 1 108 904,26 EUR dydžio nepadengtą skolą. Ieškovo reikalavimo teisė į atsakovę N. M. nebuvo ir nėra ginčijama nei teismine, nei neteismine tvarka, yra galiojanti, todėl pripažintina, kad ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo ir šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę N. M..

21.       Atsakovė N. M. šiuo metu nuosavybės teise turi tik ieškovui įkeistą nekilnojamąjį turtą ir atsakovo A. P. L. naudai hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį turtą (priedai Nr. 12-13). Ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo teises ir sumažino ieškovo galimybes susigrąžinti skolą iš laiduotojos N. M., nes sandoriai pablogino atsakovės N. M. turtinę padėtį ir apribojo ieškovo galimybes atgauti paskolintas lėšas.

22.       Atsakovė L. M. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodo, jog nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad , iš ieškinyje nurodytų aplinkybių negalima sutikti su Ieškovo pakartotinai nurodomu vertinimu, jog atsakovė N. M. yra Ieškovo skolininkė. Atsakovė N. M. yra laiduotoja pagal laidavimo sutartį, o ne Ieškovo skolininkė (skolininkas yra kredito gavėjas, kuris nevykdo įsipareigojimų, o ne už jį laidavęs asmuo).

23.       Ieškovas byloje nepateikė rašytinių įrodymų ir net nepateikė jokių paaiškinimų ieškinyje dėl su trečiuoju asmeniu N. M. sudarytos kredito sutarties nutraukimo aplinkybių, pagrindo. Nei iš ieškinio teksto, nei iš kartu pateiktų rašytinių įrodymų apskritai nėra įmanoma suprasti kokiu pagrindu buvo nutraukta 2007 m. rugsėjo 6 d. kredito sutartis Nr. LOAN_45297.

24.       Laiduotojų įsipareigojimai kreditoriui atsiranda ne nuo Kredito sutarties ar laidavimo sutarties pasirašymo, o tik nuo Kredito sutarties netinkamo vykdymo bei atitinkamo kreditoriaus reikalavimo laiduotojui pareiškimo (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. laidavimo sutarties Nr. LS-F-07-65 (toliau tekste - Laidavimo sutartis) 2.1 p., 3.1 p.). Šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai kada kredito gavėjas N. M. nevykdė savo įsipareigojimų Ieškovui.

25.       Šioje civilinėje byloje Ieškovui neįrodžius, jog atsakovė N. M. atitinkamo byloje ginčijamo sandorio sudarymo momentu turėjo prievolę prieš Ieškovą įvykdyti kredito gavėjo nevykdomus įsipareigojimus, spręstina, kad Ieškovas apskritai neturi teisės reikšti reikalavimų dėl tuo laikotarpiu sudarytų sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo. Atsakovė N. M., neturėdama jokių prievolių bankui, neprivalėdama atsakyti už kredito gavėjo prievoles, kadangi šis jas vykdė tinkamai, turėjo teisę sudaryti ginčijamus sandorius ir juos sudarė teisėtai.

26.       Ieškiniu reiškiami reikalavimai pripažinti apsimestiniais sandoriais tris nekilnojamojo daikto - Buto - pirkimo-pardavimo sandorius (Sutartį Pl-1072, Sutartį Pl-2421, Sutartį Pl-3233), nurodant, jog jie buvo sudaryti pridengiant tariamą tikrąjį sandorį - Buto dovanojimo sutartį, kuria atsakovė N. M. Butą padovanojo Atsakovei ir L. M.. Atsakovės vertinimu, toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, nelogiškas ir atmestinas. Ieškovas tokį reikalavimą ne tik grindžia deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais, tačiau ir apskritai nenurodo realių sandorio pripažinimo apsimestiniu pagrindų.

27.       Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis apie ginčijamų tariamai apsimestinių sandorių sudarymo.

28.       Visų pirma, neegzistuoja jokie tamprūs ir glaudūs asmeniniai santykiai tarp atsakovės N. M. ir iš jos Butą įsigijusių asmenų A. B. bei I. B.. Atsakovės žiniomis, atsakovė N. M. šių asmenų iš anksto nepažinojo, jų jokie tarpusavio santykiai nesiejo.

29.       Taip pat neegzistuoja jokie tamprūs ir glaudūs asmeniniai santykiai tarp Atsakovės ir Remigijaus bei D. A., iš kurių Atsakovė įsigijo Butą. Atsakovė anksčiau dirbo R. A. įmonėje, taigi asmenis siejo darbiniai teisiniai santykiai, tačiau ir šie santykiai šiuo metu yra nutrūkę. Jokių tamprių asmeninių santykių, kaip kad Ieškinyje deklaratyviai nurodo Ieškovas, tarp atsakovų neegzistavo. Atsakovei nėra žinoma apie A. ir I. B. bei Remigijaus bei D. A. tarpusavio santykius.

30.       Atsakovei nėra ir negali būti žinomos aplinkybės, dėl ko A. ir I. B., įsigiję butą 2011 m. balandžio 5 d., jį pardavė 2011 m. liepos 8 d., tačiau logiška spręsti, kad tai galėjo įvykti dėl galimai pablogėjusios A. ir I. B. finansinės situacijos arba dėl tam tikrų jiems nepatikusių Buto savybių, pasikeitusių asmeninių aplinkybių ar planų. Manytina, kad visas šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu galės nurodyti patys atsakovai Irena ir A. B..

31.       Ieškovas byloje neįrodė savo deklaratyvaus pobūdžio teiginio, jog Sutartimi P1-1072 Irena ir A. B. butą iš N. M. įsigijo neatlygintinai. Nors Atsakovei nėra žinomos tikslios šio sandorio sąlygos, tačiau jai yra žinoma, kad sutarties sudarymo metu atsakovei N. M. itin trūko piniginių lėšų pragyvenimui, ji dėl suprastėjusių santykių su sutuoktiniu buvo likusi be pajamų ir su vieninteliu turtu - Butu, kurį nusprendė parduoti ir įgyti lėšų kasdieniam pragyvenimui.

32.       Dėl nurodytų priežasčių neatlygintinai Buto N. M. tikrai nebūtų norėjusi ir išgalėjusi perleisti kitiems asmenims, kadangi tuomet ji liktų ir be pajamų, ir be turto, t.y. dėl tuometinės finansinės padėties, N. M. negalėjo nei parduoti buto neatlygintinai, kaip visiškai nepagrįstai teigia, nei dovanoti buto Atsakovei ir L. M..

33.       Atsakovei nėra žinomos aplinkybės bei sąlygos, kurių pagrindu Irena ir A. B. perleido Butą Daliai ir R. A., tačiau ieškinyje nurodyti Ieškovo kaltinimai, jog turtas ir šia sutartimi buvo perleistas neatlygintinai, yra visiškai neįrodyti ir deklaratyvaus pobūdžio.

34.       Ieškovas visiškai nepagrįstai ir deklaratyviai teigia, kad Atsakovė ir R. A. buvo sugyventiniai. Tokios aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovė ir R. A. nebuvo sugyventiniai ir bendro ūkio nevedė. Atsakovė ir R. A. buvo susiję tik darbo teisiniais santykiais - Atsakovė dirbo R. A. bendrovėje. Šiuo metu minėti darbo santykiai yra pasibaigę ir asmenys nėra tarpusavyje susiję.

35.       Ieškovas aplinkybę, kad Atsakovė tariamai buvo R. A. sugyventinė įrodinėja tik spaudoje paskelbta informacija, t.y. deklaratyvaus, spekuliacinio pobūdžio neoficialia informacija.

36.       Atsakovei atsitiktinai tapo žinoma apie tai, kad atsakovas R. A. įsigijo Butą, kuriame ji pati augo, praleido vaikystę. Tuomet Atsakovei ir tapo žinomos aplinkybės, jog atsakovė N. M. Butą pardavė vien dėl tuometinės sunkios finansinės padėties. Tai sužinojusi Atsakovė paprašė R. A. jai ir L. M. lygiomis dalimis parduoti Butą.

37.       Butą Atsakovė ir L. M. įsigijo 2013 m. rugsėjo 6 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro įrašas Nr. Pl-3233).

38.        Sutarties 2.1 p. pardavėjai Dalia ir R. A. patvirtino, kad daikto (Buto) pardavimo kainą - 167.000,00 Lt pardavėjai iš pirkėjų gavo lygiomis dalimis prieš pasirašant sutartį. Nurodyta sutarties nuostata neginčijamai paneigia Ieškinyje nurodomus deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus, neva sandoris buvo neatlygintims. Pateikiamas rašytinis įrodymas patvirtina, kad sandoris buvo atlygintinis - pardavėjams buvo sumokėta daikto kaina, taigi sutartis atitinka visus pirkimo-pardavimo sandorio reikalavimus ir sukėlė pirkimo-pardavimo sandorio teisines pasekmes.

39.       Byloje nėra pateikta absoliučiai jokių įrodymų, nenurodyta argumentų, kurie leistų pagrįstai abejoti, jog Ieškovo ginčijamose pirkimo-pardavimo sutartyse nėra išreikšta tikroji kiekvieno sandorio šalių valia, kad ji neatitinka tikrųjų šalių ketinimų sudarant sandorį. Teigdamas, jog sandoriai yra apsimestiniai, Ieškovas privalo įrodyti, jog šalys iš tikrųjų nesiekė parduoti Buto, o siekė jį dovanoti. Ieškovas ieškinyje nepateikė nei vieno argumento, kuris leistų teigti, jog atsakovės N. M. siekis buvo Butą dovanoti Atsakovei ir/ar L. M..

40.       Šiame kontekste svarbu įvertinti jau anksčiau paminėtas faktines aplinkybes: (1) N. M. turtinė padėtis tuo metu buvo sunki, taigi Butą ji pardavė siekdama iš gautų pajamų patenkinti būtinuosius pragyvenimo kaštus; (2) N. M. tuo metu neturėjo jokių galiojančių prievolių Ieškovui, taigi neturėjo nei pagrindo, nei tikslo slėpti turtą nuo Ieškovo, vengti išieškojimo iš šio turto, kadangi joks išieškojimas nebuvo vykdomas, kredito gavėjas tinkamai vykdė visus įsipareigojimus ir laiduotojams pareiga vykdyti įsipareigojimus už kredito gavėją nebuvo kilusi.

41.       Ieškovas taip pat byloje reiškia reikalavimą dėl sandorių nuginčijimo CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu. Atsakovės vertinimu, toks reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, o todėl turi būti atmestas. Atsakovė pabrėžia, kad Ieškovas šioje byloje neįrodė būtinųjų actio Pauliana sąlygų egzistavimo, todėl reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestinas.

42.       Visu pirma, labai svarbu akcentuoti, kad Ieškovo ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2011 metais ir 2013 metais. Byloje nėra duomenų, kad kredito gavėjas N. M. minėtu laikotarpiu būtų nevykdęs savo įsipareigojimų Ieškovui, prisiimtų Kredito sutartimi. Tai reiškia, kad bankas kiekvieno konkretaus ginčijamo sandorio sudarymo momentu neturėjo galiojančios ir neginčijamos reikalavimo teisės į atsakovę N. M. ir/ar bet kurį kitą atsakovą šioje civilinėje byloje. Vėlgi, reikalaudamas pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, Ieškovas ieškinyje visiškai nepagrįstai atsakovę N. M. vadina skolininke.

43.       Tai, kad Ieškovas ginčo laikotarpiu turėjo reikalavimo teisę į kredito gavėją N. M., nereiškia, kad tokia reikalavimo teisė egzistavo ir atsakovės N. M. atžvilgiu. Kaip jau minėta, Laidavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog laiduotojo prievolės atsiranda tik tada, kai kredito gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį.

44.       Kredito sutartis nežinomais pagrindais ir dėl nežinomų priežasčių buvo nutraukta 2016 m. vasario 23 d. Tai leidžia teigti, kad 2011 m. ir 2013 m., kuomet buvo sudaryti ginčijami sandoriai, kredito sutartis buvo vykdoma tinkamai, taigi laiduotojams jokių reikalavimų nebuvo ir negalėjo būti reiškiama, kadangi bankas neturėjo neginčijamos ir galiojančios reikalavimo teisės laiduotojų atžvilgiu.

45.       Antra, Ieškovas byloje neįrodė ir antrosios actio Pauliana būtinosios sąlygos - kreditoriaus teisių pažeidimo. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad ginčijami sandoriai pažeidėjo teises. Ginčijami pirkimo-pardavimo sandoriai banko teisių nepažeidė, nes už parduotą turtą laiduotoja N. M. gavo realią pinigų sumą, atitinkančią tuometinę turto rinkos vertę. Kadangi N. M. ginčijamo sandorio sudarymo momentu nebuvo skolininkė, o tik laiduotoja, kredito gavėjui tinkamai vykdant savo įsipareigojimus ir Ieškovui neturint galiojančios reikalavimo teisės į laiduotoją, atsakovė N. M. turėjo teisę laisvai disponuoti gautomis lėšomis ir jas naudoti kasdienėms pragyvenimo reikmėms.

46.       Trečia, Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad šalys sudarydamos ginčijamus sandorius buvo nesąžiningos. Atsakovė N. M. nebuvo Ieškovo skolininkė, Ieškovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, todėl ji neturėjo pareigos kaupti pinigines lėšas banko sąskaitose, kaip kad ieškinyje teigia Ieškovas. Pastebėtina, jog tokios pareigos nenumato nei teisės aktai, nei atsakovės sudaryti sandoriai.

47.       Reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu yra taikoma 1 metų senaties terminas. Tai reiškia, kad Ieškovas, žinodamas apie sudarytus sandorius, tačiau per vienerių metų terminą nepareiškęs reikalavimo dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais, netenka teisės šiuos sandorius ginčyti.

48.       Atsakovė, susipažinusi su ieškinio reikalavimais, kartu su ieškiniu į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, daro išvadą, kad atsakovės N. M., o taip pat galimai ir atsakovų IĮ „Auksinis drakonas“, UAB „Kim servise“ bei trečiojo asmens N. M. laidavimai pagal atitinkamas laidavimo sutartis yra pasibaigę.

49.       Kaip patvirtina paties Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, Kredito sutarties sąlygos ne kartą buvo keičiamos papildomais rašytiniais susitarimais - buvo didinama kredito suma, keičiamos palūkanos, pratęsiamas kredito gražinimo terminas. Neabejotina, kad tokie Kredito sutarties sąlygų pakeitimai turėjo esminę įtaką laiduotojų atsakomybei, sukėlė jiems nepalankias sąlygas. Pažymėtina, kad papildomuose susitarimuose laiduotojai nėra davę sutikimų dėl Kredito sutarties sąlygų, o taip pat savo laidavimo apimties pakeitimų.

50.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad egzistuoja pagrindas pripažinti atsakovės N. M., o taip pat galimai ir atsakovų IĮ „Auksinis drakonas“, UAB „Kim servise“ bei trečiojo asmens N. M. laidavimus pagal laidavimo sutartis pasibaigusiais CK 6.87 str. 4 d. pagrindu.

51.       Ieškinyje Ieškovas nurodo, kad nors kredito gavėjo įsiskolinimas bankui yra 1.108.904,26 EUR, tačiau šioje byloje reikalaujama tik 700.000,00 EUR skolos dalies priteisimo. Manytina, kad bylą nagrinėjantis Teismas turėtų patvirtinti Ieškovo atsisakymą nuo kitos reikalavimo dalies, siekiant užkirsti kelią Ieškovui vėliau piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir didinti reikalavimus, pareiškiant papildomą reikalavimo dalį, kurios pats Ieškovas atsisakė pirminiu ieškiniu.

52.       Atsakovės L. ir L. M. pateiktame 2018 m. gruodžio 17 d. atsiliepime nurodė, kad jos nesutinka su ieškiniu ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. L. M. šioje byloje pateikė papildomą atsiliepimą. Jos nurodo, kad Ieškovas praleido senaties terminą reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindais pareikšti (CK 6.66 str. 3 d.). Ir iš esmės laikosi pozicijos išdėstytos ankstesniame atsakovės L. M. atsiliepime. Atsakovės L. M. ir L. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį taip pat prašo atmesti kaip nepagrįstą dėl šių argumentų:

53.       Ieškovas UAB Medicinos bankas žinojo apie jo ginčijamus sandorius nuo pat jų sudarymo. Ištuokos procesas tarp trečiojo asmens N. M. ir atsakovės N. M. vyko nuo 2009 m., šalys nuo to laiko kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Nuo šios datos (2009 m.) N. M. norėjo ir siekė išsituokti su N. M., tačiau ištuokai prieštaravo kreditoriai, tame tarpe ir ieškovas UAB Medicinos bankas. Tai, kad M. ištuokos procesą inicijuoja nuo 2009 m. patvirtina ir 2010 m. jų sudaryta povedybinė sutartis, kurioje aptarti turto padalijimo klausimai. Aplinkybes dėl ilgą laiką negyvenamo santuokinio gyvenimo ir nevedamo bendro ūkio ir sprendimas dėl santuokos nutraukimo.

54.       UAB Medicinos bankas žinojo visus aptartus N. M. ir N. M. finansinius sunkumus, o taip pat ir siekį išsiskirti su N. M., kadangi 2007 09 06 buvo sudaręs kredito sutartį dėl tikslinės paskolos suteikimo (kaimo turimo komplekso (duomenys neskelbtini) vystymui), iš kurios kildina savo reikalavimus nagrinėjamoje byloje. UAB Medicinos bankas žinojo, jog N. M. skiriasi su N. M., o žinojo todėl, kad N. M. derybos su UAB Medicinos banku dėl ištuokos proceso ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo vyko nuo pat nuo 2009 m., kadangi N. M. kreditorinius įsipareigojimus Ieškovui UAB Medicinos bankas visuomet norėjo ir siekė prisiimti sau juos vykdyti po santuokos nutraukimo. Tai matyti pridedamoje 2011 09 26 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 4.1 punktas. LITEKO duomenų bazėje turėtų būti matoma, jog dokumentai dėl santuokos tarp M. nutraukimo Teismui buvo teikiami dar nuo 2009 m., tačiau nebuvo patvirtinti, nes tam prieštaravo pats ieškovas UAB „Medicinos bankas“.

55.       UAB Medicinos Bankas nuo pat 2009 m. žinojo apie tarp M. vykstantį ištuokos procesą. Su UAB Medicinos bankas nuo pat 2009 m. buvo ne tik deramasi dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo priskyrimo N. M., tačiau UAB Medicinos bankas teikė atsiliepimus (turimas omenyje 2012 04 13 UAB Medicinos bankas atsiliepimas į prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutikimu Nr. 1220) į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą c.b. Nr. 2-5733-595/2012 dėl santuokos tarp M. nutraukimo (atsiliepimo Priedai Nr. 5), kuriame aiškiai išreiškė poziciją, jog nesutinka dėl prievolių vykdymo priskyrimo N. M. po santuokos nutraukimo ir prašė Teismo netvirtinti M. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pripažinti, kad pagal 2007 09 06 Kredito sutartį M. atsako solidariai.

56.       Atsakovė L. M. pažymi, jog jos ir R. A. niekada nesiejo jokie santykiai, išskyrus darbinius santykius, kurie yra nutrūkę. Ieškovas išgalvoja aplinkybes, neva L. M. ir R. A. yra ar buvo sugyventiniai. Jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, todėl Ieškovas nepagrįstai teigia, neva L. M. ir R. A. buvo ar yra sugyventiniai. Lygiai taip pat Ieškovas nepagrįstai teigia, jog N. M. neva siejo kokie santykiai su B., A..

57.       Byloje yra pateikta 2013 09 06 datos ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pateikė atsakovė L. M. su 2016 08 03 datos atsiliepimu. Iš šios sutarties matyti, kad R. A. ir D. A. atsakovėms L. M. ir L. M. pardavė ginčo butą, kuris atsakovėms perėjo ½ nuosavybės teise (Sutarties 1.1 punktas). Aptariamos sutarties 2.1 punkte yra aiškiai aprašyta atsiskaitymo už ginčo turtą tvarka, t.y. 167 000 Lt, kas atitinka 48 366,54 Eur. Dalia ir R. A. patvirtino, kad šiuos pinigus iš atsakovių gavo.

58.       L. M. savo atsiliepimu, šių, kaip ir kitų Ieškovo ginčijamų sandorių sudarymo metu, Bankas nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų nei N. M., nei N. M., kuri net ne skolininkė, o laiduotoja prie Kredito sutarties, iš kurios tariamo nevykdymo Ieškovas kildina savo reikalavimus. Byloje esantys duomenys tik patvirtina, jog Bankas 2016 m. vasario mėn. nutraukė Kredito sutartį, apie tokį nutraukimą įspėjęs vos prie 1 (vieną) mėnesį. Byloje nėra ir negali būti (Ieškovas nereiškė) jokių pretenzijų nei N. M. (skolininkui), juo labiau – laiduotojams, iki pat 2016 metų, kai nutraukė Kredito sutartį. Todėl akivaizdu, jog N. M., sudariusi ginčijamus sandorius, nebuvo Ieškovo skolininkė, jai, kaip ir atsakovėms L.i ir L. M.. Ieškovas nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų, nežinojo ir negalėjo žinoti apie jokius Ieškovo įsivaizduojamus, tariamus jo teisių pažeidimus

59.       Atsakovas IĮ Auksinis Drakonas pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodo, jog nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas neįrodė actio Paulianą sąlygų. Ginčo sandorių sudarymo metu Bankas neturėjo jokių pretenzijų M. ir laiduotojams dėl kredito sutarties vykdymo - pirmasis Banko išsiųstas pranešimas apie Kredito sutarties pažeidimą buvo pateiktas 2015 m. rugpjūčio 13 d.

60.       Atsakovas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jis ieškojo nupirkti butą savo motinai greta savo namų ir patalpino skelbimą. Vieną dieną jam paskambino moteris, kuri pasiūlė pirkti ginčo butą. Jis sumokėjo 40 000 Lt avansą. Tačiau jam nepavyko šio sandorio užbaigti dėl finansinių problemų. Tuomet jam paskambino R. A., kuris pasiūlė perimti minėtą sandorį ir nupirkti ginčo butą. A. B. tam neprieštaravo. A. B. paaiškino, kad N. M. jam nebuvo pažystama prieš sudarant sandorį, jokie giminystės santykiai jo nesieja su M. šeimą.

61.       Trečiasis asmuo N. M. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodo, jog nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad 2006 12 06 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA), atstovaujama direktoriaus pavaduotojo V. L., ir ūkininkas N. M. sudarė Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos srities „kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ paramos sutartį Nr. BPD 2004 – EZUOGF – 4.4.5-03-05/0/0038 (toliau – Paramos sutartis). Pagal šią sutartį, ūkininkas N. M., kaip projekto “Kaimo turizmo komplekso įkūrimas N. kaime“ Nr. BPD 2004 – EZUOGF – 4.4.5-03-05/0/0038 (toliau – Projektas) vykdytojas, įsipareigojo įgyvendinti projektą.

62.       Su Projektu susiję statybos darbai N. M. lėšomis buvo pradėti vykdyti dar 2005 m. – t.y., N. kaime esantys poilsio namai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pradėti statyti dar 2005 m., o šalia esantys nuotekų šalinimo tinklai, artezinis gręžinys pradėtas įrenginėti 2007 m., t.y., N. M. laikantis NMA nustatytos tvarkos;

63.       Projektas 2009 metais buvo beveik užbaigtas – t.y., pirmasis Projekto darbų etapas buvo pabaigtas ir galutiniam jo įgyvendinimui buvo reikalingi tik baigiamieji darbai, kuriuos Bankas pavedė atlikti BUAB Largijai, nevykdžiusiai sutartinių įsipareigojimų, dėl ko Projektas iki šios dienos nėra baigtas, neteikia pelno, ir dėl ko nėra galimybės atsiskaityti su Banku būtent dėl nesąžiningų Banko veiksmų.

64.       Kredito sutartis su Banku buvo pasirašyta jau po Paramos sutarties sudarymo, atitinkamai, Bankas žinojo apie vystomą Projektą, dėl ko ir suteikė N. M. tikslinį kreditą, skirtą Projekto įgyvendinimui.

65.       Preliminariais skaičiavimais, Projektas turėjo būti užbaigtas 2009 metais (iki jo pabaigimo buvo likę tik baigiamieji darbai, dėstoma toliau), ir tuo metu, N. M. investavus nuosavas lėšas ir turtą, mokant palūkanas, Projektui siekiant apie 2 285 000 Lt vertės, Bankas savo iniciatyva inicijavo 2009 11 19 Statybos darbų patikros paslaugų sutarties Nr. 2009-430 (toliau – Trišalė sutartis) pasirašymą, o konkrečiai - 2009 11 19 datai tarp Ieškovo, N. M. ir UAB „Largija“ buvo sudaryta sutartis, kuria, remiantis tarp Banko ir N. M. sudaryta Kredito sutartimi, Medicinos bankas sutiko finansuoti baigiamuosius Projekto statybos darbus, o lėšas pagal papildomą susitarimą Nr. 4, kaip bus dėstoma toliau, išmokėjo su Banku siejamai BUAB Largija, nevykdžiusiai savo įsipareigojimų, dėl ko Projektas iki šios dienos nėra įgyvendintas, neteikia pelno, o Bankas, siekdamas nepagrįstai praturtėti, pradėjo vykdyti priverstinį išieškojimą N. M., laiduotojų, Projekto ir kt. asmenų atžvilgiu siekdamas pripažinti turto perleidimo sandorius negaliojančiais.

66.       Tretysis asmuo pažymi, jog 2011 m., kai N. M. sudarė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, M. Bankas jokių pretenzijų dėl kredito grąžinimo nereiškė – t.y., turto perleidimo sandoriu M. mokumas nebuvo pablogintas. Priešingai – kaip matyti iš išdėstyto, būtent 2011 m. dėl Banko kaltės projektas nebuvo baigtas, dėl to ir reikalavimas pripažinti negaliojančiais nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius ir nutraukti sutartį bei priteisti susidariusį įsiskolinimą yra nepagrįstas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

67.       Šalys 2007-09-06 kredito sutartimi Nr. LOAN_45297 (toliau tekste 2007-09-06 kredito sutartis Nr. LOAN_45297 su visais vėlesniais papildomais susitarimais – „kredito sutartis“(ieškinio priedas Nr. 3) suteikė trečiajam asmeniui N. M. 637 000 EUR dydžio kreditą.

68.       2007 m. lapkričio 5 d. Bankas ir N. M. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo susitarė pakeisti sutarties 2.7.5 punktą ir jį išdėstyti taip: ne vėliau kaip iki 2008-03-31 papildomam kredito užtikrinimui Kredito gavėjas įsipareigoja įkeisti Bankui priimtiną nekilnojamą turtą ne mažesnės kaip 300 000 litų rinkos vertės. Nustatytu terminu Kredito gavėjui neįvykdžius šio Įsipareigojimo, Kredito gavėjas įsipareigoja sumokėti Bankui 100 000 litų baudą.“

69.       2009 m. sausio 19 d. Bankas ir N. M. sudarė papildomą susitarimą Nr. 2, kuriuo susitarė pakeisti ir papildyti Sutartį - pakeisti Sutarties 2.1.1 ir 2.2. punktą bei 2.7.5. p. - atidėti 100 000 litų baudos mokėjimą bankui už kredito sutarties sąlygų nevykdymą iki 2012-01-01. Priskaičiuotų 4 528,71 eurų delspinigių mokėjimą atidėti iki 2009-09-16.

70.       2009-10-12 papildomu susitarimu Nr. 4 tretysis asmuo N. M. ir ieškovas susitarė dėl papildomo 272 555 EUR dydžio kredito išdavimo, numatant galutinį kredito grąžinimo terminą 2016-11-16.

71.       2011-07-20 papildomu susitarimu Nr. 7 galutinis kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2019-10-16. Už paimtą kreditą N. M. įsipareigojo mokėti kredito sutartyje numatytas palūkanas (kredito sutarties 2.2 punktas), taip pat 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos (kredito sutarties 2.9 punktas, pakeistas 2011-07-20 papildomu susitarimu Nr. 7, ir kredito sutarties 6.4.2 punktas).

72.       Už N. M. 2007-09-06 laidavimo sutartimi Nr. LS-F-07-65 (toliau tekste - „laidavimo sutartis“) laidavo atsakovė N. M. (ieškinio priedas Nr. 4), 2009-10-12 laidavimo sutartimi Nr. LOAN_45297 laidavo atsakovas IĮ „Auksinis drakonas“ (ieškinio priedas Nr. 5), 2011-07-20 laidavimo sutartimi Nr. LOAN_45297 laidavo atsakovas UAB „Kim servise“ (ieškinio priedas Nr. 6), kurie įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui už atsakovą N. M. savo turtu tokia pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas N. M., jeigu N. M. neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal Kredito sutartį (laidavimo sutarčių 2.1 p., 3.1-3.3 p.).

73.       Suteikto kredito grąžinimas taip pat buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausančio N. M. ir N. M., hipoteka pagal 2007-09-06 hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio priedas Nr. 7) ir hipoteka pagal 2007-11-12 hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio priedas Nr. 8).

74.       N. M. nevykdė įsipareigojimų ieškovui pagal kredito sutartį, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį 2016-02-23 (ieškinio priedas Nr. 9) ir pareikalavo ne vėliau kaip kredito sutarties nutraukimo dieną, grąžinti ieškovui visą skolą - negrąžintą kredito likutį, sumokėti iki nutraukimo dienos priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitas mokėtinas sumas, tačiau N. M. skolos ieškovui negrąžino.

75.       N. M. priešieškiniu (2016-11-28) ginčijo vienašališkai nutrauktą kredito sutartį 2016-02-23. LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-03-15 sprendimu ieškovo N. M. ieškinį atsakovei UAB „Medicinos bankas“ atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-359-464/2018 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

76.       Byloje taip pat nustatyta, jog buvo sudaryti sandoriai dėl ginčo turto – buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): 2011-04-05 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P1-1072, sudaryta tarp atsakovės N. M., A. B., I. B., 2011-07-18 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P1-2421 bei 2011-07-18 susitarimas pakeisti sutartį Nr. P1-2422, sudaryti tarp A. B., I. B., R. A. ir D. A. bei 2013-09-06 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P1-3233, sudaryta tarp R. A., D. A., L. M., L. M., kuriomis buvo perleistas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

77.       Taip pat tarp atsakovės N. M. ir L. M. 2011-06-22 buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. P1- 2119, kuria atsakovė N. M. atsakovei L. M. padovanojo garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

78.       Ieškovas – Bankas 2018 m. spalio 15 d. patiksL.me ieškinyje taip pat nurodė, ir pridėjo tai patvirtinančius dokumentus, patvirtinančius faktą, kad buvo realizuotas trečiojo asmens skolininko N. M. ir laiduotojos N. M. įkeistas pagal 2007-09-06 hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) ir pagal 2007-11-12 hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) N. M. kaip ūkininko skolai pagal 2007-09-06 kredito sutartį Nr. LOAN_45297 dengti turtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadangi įkeistą turtą 2018-08-17 Turto perdavimo išieškotojui aktu (ieškinio priedas Nr. 1) perėmė Bankas ir šio perimto turto verte 415 315 Eur suma buvo padengta trečiojo asmens N. M. kaip ūkininko skola Bankui (Banko PAAS 2018-08-23 nurodymas PAS dėl skolos dengimo pateiktas 2 priede; nurodyme nurodytas sandorio numeris LOAN 102411 banko apskaitos programoje buvo suteiktas 2009-10-12 papildomam susitarimui Nr.4 (prie 2007-09-06 kredito sutartį Nr. LOAN 45297), kuriuo buvo suteikta papildoma 272 555 Eur kredito suma).

79.       2018-10-12 nepadengta skola pagal 2007-09-06 kredito sutartį Nr. LOAN_45297 sudaro: 614 242,08 Eur negrąžinta kredito suma; 77 725,42 Eur nesumokėta iki 2015-06-30 priskaičiuotų palūkanų suma (jų grąžinimas buvo atidėtas iki 2019-10-16 pagal 2013-06-28 papildomą susitarimą Nr.8 ir 2014-10-15 papildomą susitarimą Nr.10 prie 2007-09­06 kredito sutarties Nr. LOAN_45297); 6 936,55 Eur nesumokėta iki 2013-06-28 priskaičiuotų delspinigių suma (jų grąžinimas buvo atidėtas iki 2019-10-16 pagal 2013-06-28 papildomą susitarimą Nr.8 prie 2007-09-06 kredito sutartį Nr. LOAN_45297); iš viso pagal 1)-3) p.: 698 904,05 Eur; 22 100,60 Eur palūkanų suma nuo kredito likučio nuo 2016-03-01; iš viso pagal 1)-4) p.: 721 004,65 Eur; 54 348,76 Eur kitos su skolos išieškojimu susijusios išlaidos, iš jų, be kitų, išlaidos antstoliui sudaro 12 787,91 Eur (patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo ir mokėjimo pavedimas pateikti 4 priede); iš viso pagal 1)-5) p.: 775 353,41 Eur. Tačiau ieškinio suma pagal patikslintą ieškinį nepakito.

80.       Byloje pateiktos VĮ registrų centras pažymos patvirtina, kad ginčo sandorius sudarę atsakovai asmenys nesusiję giminystės ryšiais. Išskyrus tai, kad gyventojų registro duomenimis, N. M. turi dvi dukras – L. M. ir L. M.. Taip pat giminystės ryšiais nesusijęs ir atsakovas A. B., VĮ registrų centras pažyma patvirtino jog nėra duomenų apie giminystės ryšius su N. M., L. M. ir L. M.. I. B., R. A., D. A..

Teisiniai argumentai

Dėl laidavimo pabaigos ir kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą laiduotojui įgyvendinimo

81.       Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustatyta laidavimo sutartyje, tai skolininkas, laiku neįvykdęs pagrindinės prievolės, ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

82.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB Swedbank v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2014; kt.). Šios bylos atveju pagrindinės skolininko N. M., kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas užtikrintas jo nekilnojamojo turto hipoteka bei atsakovų N. M., IĮ „Auksinis drakonas“ ir UAB „Kim servise“ laidavimu pagal sutartį, įtvirtinančią jų solidariąją prievolę. Laidavimo sutartyse nustatyta kreditoriaus (banko) teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Taigi, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas.

83.       Teismas taip pat pažymi, kad įstatyme nustatytas bendrasis principas, jog laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant teisės normas dėl terminuotos laidavimo sutarties galiojimo, nurodyta, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kredito sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. UAB ,,SV Investicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-459/2012). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad trečiojo asmens ir ieškovo kredito sutarčiai užtikrinti sudarytose atsakovų (laiduotojų) ir ieškovo laidavimo sutartyje suformuluota sąlyga, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo. Vadovaudamasis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, teismas konstatuoja, jog CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikytinas – pagal ieškovo ir laiduotojų sutartis laidavimas galioja tol, kol bus ieškovui įvykdyta prievolė pagal kredito sutartį. Konstatavus, kad šiuo atveju nepasibaigęs įsipareigojimo pagal laidavimo sutartį terminas, teismas nepasisako dėl senaties termino ieškiniui pareikšti, šio termino skaičiavimo, nes jie neturi nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės. Taigi šioje dalyje ieškinys yra tenkinamas ir iš laiduotojų priteistina prašoma 700 000 EUR suma.

Ieškinio senaties terminas reiškiant actio Pauliana

84.       Atsakovai ir trečiasis asmuo atsiliepimuose prašo taikyti ieškinio senatį. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nustatytas siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą.

85.       Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-822/2003; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2005; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; kt.). Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Kai ieškovo–kreditoriaus amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią. Taigi CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį laiką. Pavyzdžiui, turto arešto aktas, kurį surašant kreditorius nedalyvavo, akte nesant duomenų apie turto perleidimo sandorio šalį arba esant ne visiems duomenims, negali būti pripažintas pakankamu, kad kreditorius būtų pripažintas neapdairiu ir nerūpestingu išaiškinant turtą, į kurį jis galėtų nukreipti išieškojimą, kartu nėra pagrindo pripažinti turto arešto akto surašymo dienos sužinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą diena (turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, perleidimas, paslėpimas) ir momentu, nuo kurio prasideda senaties termino eiga actio Pauliana pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

86.       Nagrinėjamu atveju, ginčijami sandoriai buvo sudaryti: tarp atsakovės N. M. ir atsakovo A. P. L. 2010-08-16 sudaryta sutartinė hipoteka; 2011-04-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P1 -1072, sudaryta tarp atsakovės N. M., A. B., I. B., 2011-07-18 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P1-2421 bei 2011-07-18 susitarimas pakeisti sutartį Nr. P1-2422, sudaryta tarp A. B., I. B., R. A., D. A. bei 2013-09-06 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P1-3233, sudaryta tarp R. A., D. A., L. M. ir L. M.; atsakovės N. M. ir L. M. 2011-06-22 sudarytą dovanojimo sutartį Nr. P1- 2119, kuria atsakovė N. M. atsakovei L. M. padovanojo garažą.

87.       Atsakovai IĮ „Auksinis drakonas, L. M., L. M., R. A. ir trečiasis asmuo nurodo, jog ieškinio senaties termino pradžios eiga skaičiuotina nuo 2012 m., kuomet ieškovas buvo įtrauktas į atsakovės N. M. ir trečiojo asmens N. M. bylą kaip kreditorius, nes tuomet iš viešai prieinamų duomenų buvo galimą matyti ginčijamus sandorius. Teismas nagrinėjamu aspektu sutinka su ieškovo atstovo teismo posėdyje pareikštu argumentu, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina – 2016 m. vasario 23 d., nes nuo šios datos ieškovas suprato, jog ginčijamu sandoriu galėjo būti pažeistos jo teisės, nes įkeisto turto nepakako įsiskolinimui padengti. Ieškinį dėl ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu pateikus 2016 m. balandžio 4 d., laikytina, kad jis pareikštas nepraleidus CK 6.66 straipsnyje 3 dalyje nustatyto termino.

Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų

88.       Ginčas byloje kilo dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, kai hipotekinis kreditorius bankas ginčija prieš 6 metus iki kreditavimo sutarties nutraukimo su nesusijusiais asmenimis sudarytą sutartį, teigdamas, jog butas buvo parduotas susijusiems asmenims ir neatlygintinai, siekiant neatsiskaityti su banku pagal kreditavimo sutartį, nes laiko, kad pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, su ieškovu nebus galutinai atsiskaityta.

89.       Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

90.       Taigi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme nustatytos sąlygos ginčijamą laidavimo sandorį pripažinti negaliojančiu.

Dėl Ieškovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

91.       Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi, kreditorius turi įrodyti neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsiradimą iki ginčijamo sandorio sudarymo.

92.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tai reiškia, kad, spręsdamas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad tokią teisę kreditorius turėjo ginčijamo sandorio sudarymo metu, bet ir tai, kad ją (reikalavimo teisę) tebeturi ir teismo sprendimo priėmimo metu.

93.       Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis); ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus teismas sprendžia, kad ieškovui reikalavimo teisė atsakovei N. M. kildinama iš 2007-09-06 laidavimo sutarties Nr. LS-F-07-65 (Ieškinio priedas Nr. 4) ir fakto, kad pagrindinis skolininkas – trečiasis asmuo N. M. tinkamai neįvykdė prievolės, už kurios tinkamą įvykdymą laidavo atsakovė.

94.       Kaip matyti iš šios bylos faktinių aplinkybių, atsakovė N. M. ginčijamus sandorius sudarė 2010-2011 metais, t.y. tuo metu, kai ieškovas buvo atsakovės N. M. kreditorius. Pagal Patikslintą ieškinį ieškovas šiuo metu turi 700 000 EUR dydžio nepadengtą skolą. Ieškovo reikalavimo teisė į atsakovę N. M. nebuvo ir nėra ginčijama nei teismine, nei neteismine tvarka, yra galiojanti, todėl pripažintina, kad ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo ir šiuo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę N. M..

Dėl Ginčijamų sandorių sudarymas pažeidė ieškovo teises.

95.       Ieškovas įrodinėja, jog atsakovė N. M. šiuo metu nuosavybės teise turi tik ieškovui įkeistą nekilnojamąjį turtą ir atsakovo A. P. L. naudai hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį turtą (ieškinio priedai Nr. 12-13). Ieškovo manymu ginčijami sandoriai pažeidė ieškovo teises ir sumažino ieškovo galimybes susigrąžinti skolą iš laiduotojos N. M., nes sandoriai pablogino atsakovės N. M. turtinę padėtį ir apribojo ieškovo galimybes atgauti paskolintas lėšas.

96.       Ieškovas taip pat įrodinėja, jog sudarydama ginčijamus sandorius, atsakovė N. M. pablogino savo mokumą, t.y. nesant pakankamai ieškovui įkeisto turto, atsakovė N. M. perleido turimą nekilnojamąjį turtą arba jį apsunkino, todėl pablogino savo mokumą ir apribojo ieškovo galimybės bent iš dalies pasidengti ypatingai didelę skolą iš atsakovei priklausiusio vertingo nekilnojamojo turto. Atsakovė N. M. sąmoningai vertingą ir lengvai apčiuopiamą ir išieškomą turtą (kuris registruojamas VĮ Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre, kurį nesudėtinga surasti, areštuoti ir realizuoti priverstine tvarka) perleido tik susijusiems asmenims, nepadengus ieškovui nei vieno euro cento skolos, piniginių lėšų į banko sąskaitą neįnešus, savo vardo neįsigijus jokio vertingo nekilnojamojo turto. Ieškovas taip pat yra įsitikinęs, kad atsakovė N. M., sudariusi ginčijamus sandorius, negavo jokių piniginių lėšų. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė N. M. su susijusiais atsakovais A. B., I. B., R. A., D. A., L. M. ir L. M. sudarė apsimestinius sandorius, dovanojimo sandorį pridengiant pirkimo-pardavimo sutartimis. Atsakovė N. M. garažą padovanojo dukrai L. M., t.y. taip pat neatlygintinai perleido šio nekilnojamojo turto nuosavybę, o žemės sklypą su sodo namu hipotekos sandoriu įkeitė giminaičiui A. P. L., tokiu būdu apribodama (CPK 4.170 str. 3 d.) ieškovo galimybes nukreipti reikalavimą į šį turtą.

97.       Bylos duomenys patvirtina ieškovo argumentaus, jog sudariusi neatlygintinus sandorius atsakovė N. M. mainais negavo jokio vertingo turto ar piniginių lėšų, iš kurių ieškovas galėtų išieškoti atsakovės N. M. skolą. Teismas laiko pagrįstu ir įrodytu ieškovo argumentą, jog atsakovė N. M. sudarydama ginčo sandorius pažeidė 2007-09-06 laidavimo sutarties Nr. LS-F-07-65 5.1.4 punktu prisiimtą įsipareigojimą, kuriuo atsakovė N. M. įsipareigojo be ieškovo rašytinio sutikimo neparduoti ar kitaip neperleisti kito asmens nuosavybėn turimo nekilnojamojo turto, neįkeisti turimo turto ir pan. Tokio rašytinio pažeidimas yra akivaizdus ieškovo teisių pažeidimas. Atsakovė ne tik kad tokio rašytinio leidimo neprašė, bet apskritai net neinformavo ieškovo apie sandorių sudarymą, kaip ir nepateikė pačių ginčijamų sandorių.

Atsakovė N. M. ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo

98.       CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta praktika). Nagrinėjamu atveju nei įstatymai, nei jokie kiti teisės aktai nenumatė pareigos atsakovams sudaryti ginčijamus sandorius. Tokius sprendimus atsakovė N. M. turėjo arba galėjo suvokti, kad ieškovas nukreips reikalavimus į atsakovės N. M. vertingą nekilnojamąjį turtą.

Atsakovai sudarė apsimestinius sandorius ir buvo nesąžiningi.

99.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama actio Pauliana taikymo sąlyga yra ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad ir trečiasis asmuo, sudarydamas atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

100.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

101.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos plečiamai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

Dėl N. M. nesąžiningumo

102.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė N. M. sudarė ginčijamus sandorius, kuriais buvo pažeistos ieškovo teisės. Atsakovė N. M., būdama ieškovo 1,1 mln. eurų viršijančios skolos skolininkė, sudarė ginčijamus sandorius, blogindama savo turtinę padėtį ir mažindama turimo turto masę – vertingą turtą dovanodama, sudarydama apsimestinius sandorius, neįsigydama jokio kito vertingo turto, mainais negaudama jokio kito apčiuopiamo ir lengvai išieškomo turto, nekaupdama piniginių lėšų bankų sąskaitose ir pan. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad bet kuris sąžiningai besielgiantis asmuo stengiasi su kreditoriais atsiskaityti, o ne priešingai - sudaręs vertingo nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, neskiria kreditoriams nei vieno euro cento skolos dengimui. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė N. M. skolos ieškovui nepadengė, nors sudarė vertingo nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Kaip jau minėta, N. M. ne tik kad negavo ieškovo rašytinio leidimo sudaryti ginčijamus sandorius, bet nepranešusi, apsimestinai sudarė ginčijamus vertingo nekilnojamojo turto sandorius, siekdama galimai šį vertingą turtą išsaugoti nuo potencialiai gresiančio ieškovo išieškojimo. Atsakovė N. M. sandorio sudarymo aplinkybių ieškovui nepaaiškino, sandorių ieškovui nepateikė, kas taip pat patvirtina ypatingą jos nesąžiningumą. Ji turėjo arba galėjo suvokti, kad pagrindiniam skolininkui N. M. nepadengus skolos, nepakankant įkeisto turto skolai grąžinti, ieškovas nukreips ieškojimą į atsakovės N. M. vertingą nekilnojamąjį turtą, todėl remiantis byloje esančių įrodymų visetu galima spręsti, kad atsakovė N. M. sąmoningai vienus turtus įkeitė, kitus padovanojo ir/ar perleido apsimestinių sandorių pagrindu (pridengiant dovanojimo sandorį) dukroms L. M., L. M. bei broliui A. P. L..

Dėl N. M., A. B., I. B.. R. A., D. A., L. M., L. M. nesąžiningumo, sudarant buto (duomenys neskelbtini) perleidimo sandorius bei Teisiniai argumentai, susiję su sandorių ginčijimu CK 1.87 str. (apsimestinio sandorio negaliojimas) nustatyta tvarka.

103.       Teismas vertindamas rašytinių įrodymų visetą šioje byloje bei atsakovų N. M., A. P. L., A. B., I. B., R. A., D. A. poziciją neteikti įrodymų. Teismas taip pat įvertino A. B. dalyvavimą teismo posėdyje duodant paaiškinimus, R. A. ir D. A. pateiktą ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį tarp jų ir L. ir L. M. bei sprendimą už akių, kuriuo buvo priteista skola A. už ginčo buto komunalines paslaugas, o taip pat L. ir L. M. atsiliepimus ir priedus bei atitinkamai jų atstovų išreikštą poziciją dėl bylos aplinkybių

104.       Tačiau atsakovai N. M., A. P. L., A. B., I. B., R. A., D. A. nepateikė ginčijamų sutarčių: 2011-04-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-1072, sudarytą tarp atsakovės N. M., A. B., I. B., 2011-07-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-2421 bei 2011-07-18 susitarimą pakeisti sutartį Nr. P1-2422, sudarytus tarp A. B., I. B., R. A. ir D. A. bei įrodymų apie faktišką atsiskaitymą už ginčo butą. Teismui buvo pateikta 2013-09-06 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P1-3233, sudarytą tarp R. A., D. A., L. M., L. M., kuriomis buvo parduotas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo pateikti įrodymai apie faktišką atsiskaitymą už šį ginčo butą.

105.       CK 1.87 str. 1 d. numatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus teismo argumentus bei į tai, kad 2011-04-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P1-1072, 2011-07-18 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P1-2421, 2011-07- 18 susitarimas pakeisti sutartį Nr. P1-2422 ir 2013-09-06 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P1-3233 yra apsimestiniai sandoriai, pridengę realiai įvykusį N. M. buto dovanojimo dukroms L. M. ir L. M. sandorį. Pripažinus aukščiau nurodytus sandorius apsimestiniais, byloje yra pagrindas juos pripažinti negaliojančiais ir CK 6.66 str. pagrindu.

106.       Kaip buvo nurodyta ir anksčiau, atsakovė N. M. 2011-04-05 sudarė buto pirkimo- pardavimo sutartį. Nr. P1-1072, kuria butą pardavė atsakovams A. B. ir I. B., kurie 2011-07-18 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P1-2421 ir 2011-07-18 susitarimu pakeisti sutartį Nr. P1-2422 butą pardavė atsakovams R. A. ir D. A., kurie 2013-09-06 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P1-3233 butą pardavė atsakovėms L. M. ir L. M.. Ieškovas įrodinėja, kad šiais sandoriais faktiškai buvo pridengtas įvykęs N. M. buto dovanojimo sandoris dukroms L. M. ir L. M..

107.       Kaip jau minėta, aukščiau nurodyti atsakovų sudaryti ginčijami sandoriai turi būti aiškintini ne izoliuotai, bet kompleksiškai. Byloje pateikti ieškovo įrodymai leidžia spręsti, kad ginčijamų sandorių šalys A. B., I. B., R. A., D. A. buvo pasirinktos dėl tamprių ir glaudžių asmeninių santykių su N. M. ir jos šeimos nariais ir padėjo pridengti faktiškai įvykusį dovanojimo sandorį.

108.       Sandorio apsimestinumą pirmiausiai patvirtina tai, kad atsakovai A. B. ir I. B. butą įsigijo ne asmeniniams poreikiams tenkinti, nes butą pardavė jau po 104 dienų nuo buto įsigijimo. Svarbi bylai ir ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. B. ir I. B. nebuvo atsiskaitę su atsakove N. M. iki pat buto pardavimo atsakovams D. A. ir R. A. momento (2011 -07-18), o tai patvirtina, kad A. B. ir I. B. butą įsigijo neatlygintinai, nesant tarp šalių jokio atsiskaitymo, nepaisant to, kad buto perleidimo sandoris buvo pavadintas pirkimo-pardavimo sutartimi. Nepaisant CK 6.344 str. 4 d. reikalavimo, teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog atsakovė N. M. butą pardavė ypatingai rizikingai. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Ieškinio priedas Nr. 14) buto nuosavybė buvo perleista iškart, nors buto pardavimo kaina iškart sumokėta nebuvo, ji nebuvo sumokėta ir per 3 mėnesių terminą iki pat buto tolesnio pardavimo atsakovams R. A. ir D. A.. Taigi tokio rizikingo sandorio sudarymas patvirtina aplinkybę, kad 2011-04-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P1-1072 buvo sudaryta tarp ypatingo pasitikėjimo ryšiais susijusių asmenų (N. M., A. B. ir I. B.) ir netgi neatlygintinai (faktiškai nesant atsiskaitymo už buto pardavimą). Byloje nepaneigta ieškovo prielaida, kad A. ir I. B., neatlygintinai įgiję buto nuosavybę, ją toliau perleido kitiems su M. susijusiems atsakovams R. A. ir D. A. taip pat neatlygintinai.

109.       Sandorių apsimestinumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad butas 2011-07-18 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P1-2421 ir 2011-07-18 susitarimu pakeisti sutartį Nr. P1-2422 pagrindu buvo perleistas ne kam nors kitam (t.y. jokiais ryšiais nesusijusiam asmeniui), bet būtent R. A.. Atkreiptinas dėmesys, kad R. A. ir L. M. yra, ar buvo draugiškuose santykiuose (ieškinio priedas Nr. 16). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovė L. M. yra UAB „Šaltakampis“ direktorė, o R. A. yra šios įmonės akcininkas (ieškinio priedai Nr. 17-18), taigi neabejotinai atsakovus R. A. ir L. M. sandorių sudarymo metu siejo artimi asmeniniai santykiai. Vertinant aplinkybes sandorių ginčijimo bylose gerokai didesnė įrodomoji reikšmė suteikiama netiesioginiams įrodymams ir jų visetui.

110.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog artimi šeiminiai sandorio šalių tarpusavio santykiai, tikėtinas jų interesų bendrumas ir tam tikras šių santykių uždarumas ne tik vertintini kaip vienas iš jų nesąžiningumo įrodymų, bet ir yra aplinkybė, gerokai suvaržanti šių santykių šalių tikrosios valios, jų veiksmų motyvų ir tikslų įrodinėjimo galimybes. Teismas, spręsdamas dėl tokių asmenų nesąžiningumui patvirtinti teikiamų įrodymų pakankamumo ir jais patvirtintų aplinkybių įrodytinumo, turi atsižvelgti į tai, kad kreditoriui gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio šalių nesąžiningumo įrodymų, todėl netiesioginių įrodymų pateikimas turi būti pripažįstamas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu, o pateikti įrodymai vertinami atsižvelgiant į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, laikantis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013).

111.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-552/2010).

112.       Taigi netiesioginiai įrodymai yra tokie duomenys, kurie tiesiogiai vienareikšmiškai nepatvirtina byloje įrodinėtinų aplinkybių (šiuo atveju – trečiųjų asmenų žinojimo ar turėjimo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia skolininko kreditorių interesus), tačiau jie gali patvirtinti kitokias, su įrodinėjimo dalyku betarpiškai susijusias, aplinkybes, kurių visetas gali leisti teismui daryti išvadas apie įrodinėtinų aplinkybių buvimą arba nebuvimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovų nesąžiningumą grindžia tuo, kad iš atsakovų veiksmų vidinės logikos stokos ir nenuoseklumo kyla pagrįsta abejonė, jog jais buvo siekiama ne viešai deklaruotų teisėtų tikslų, bet išvengti skolininko N. M. ir N. M. kreditoriaus reikalavimų nukreipimo į ginčo turtą ir išsaugoti jį šeimoje. O iš šių aplinkybių išplaukia išvada, kad atsakovė žinojo apie skolininko N. M. turtinę padėtį ir apie tai, jog jis turi kreditorių, su kuriais nepajėgus atsiskaityti. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, jog trečiasis asmuo žinotų, kad sudaromas sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alginsta“ v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-341/2013; kt.).

113.       Bylai svarbi ir ta aplinkybė, kad pagal viešojoje erdvėje esančią informaciją (ieškinio priedai Nr. 16, 19-20) atsakovė L. M. buvo kaltinama sukėlusi juridinio asmens tyčinį bankrotą ir vekselių klastojimu, o atsakovas R. A. kaltinamas svetimo turto iššvaistymu, sukčiavimu ir vekselių klastojimu. Šios atsakovus charakterizuojančios aplinkybės yra gana reikšmingos, vertinant tikėtiną atsakovų bendrumą, patirtį niekinių sandorių sudaryme, bei tikėtiną šių asmenų nesąžiningumą. Tai, kad L. M. buvo kaltinama dėl bendrovės tyčinio bankroto, patvirtina aplinkybę, kad ji sąmoningai ir jau ne pirmą kartą blogino kito asmens turinę būklę. Tai, kad R. A. ir L. M. buvo kaltinami vekselių klastojimu, patvirtina aplinkybę, kad šie asmenys ne pirmą kartą dalyvavo fiktyvių sandorių, neatitinkančių sandorio šalių vidinės valios, sudaryme. Tesimas laiko ieškovo poziciją pagrįstą, jog neatsitiktinai būtent tokie asmenys, artimai susijęs su atsakove N. M., ir dalyvavo buto perleidimo sandorių grandinėje, kur faktinis sandorių tikslas buvo ne vertingo buto pardavimas, bet dovanojimas.

114.       Sandorio apsimestinumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ginčo dalyku tapęs butas 2013-09-06 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P1-3233 parduotas ne bet kam, bet R. A. pažystamai L. M. ir pastarosios seseriai L. M., kurios yra atsakovės N. M. dukros. Taigi būtent aukščiau nurodyta sandorių seka ir neįtikėtinas sutapimas, kad turtą perpardavus net kelis kartus, galutinėmis po ½ buto įgijėjomis tapo nes kas nors kitas, tačiau atsakovės N. M. dukros L. M. ir L. M., atskleidžia tikrąjį ginčijamų sandorių tikslą, t.y. vertingo buto nuosavybės perleidimo (dovanojimą) galutinėms turto įgijėjoms atsakovės N. M. dukroms L. M. ir L. M., ir ne bet kaip, bet įprastu dovanojimo būdu, t.y. kiekvienai N. M. dukrai po lygiai - po ½ buto. Teismas sutinka su nepaneigta ieškovo prielaida, kad butu buvo manipuliuojama tarpusavyje susijusių asmenų grupėje pagal išorinę išraišką sandorius įforminant pirkimo-pardavimo sutartimis, tačiau faktiškai šiais sandoriais siekiant sandoriuose nenumatytų tikslų, bet simuliuojant sandorių šalių valią, butą faktiškai padovanoti N. M. dukroms L. M. ir L. M., idant turtas būtų išsaugotas nuo ieškovo gresiančio skolos išieškojimo ir tokio sandorio ginčijimo. Vertinant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visiškai neįtikėtina aplinkybė, kad vertingas nekilnojamasis turtas susijusių asmenų viduje galėjo būti parduotas net kelis kartus ir atsitiktinai tapti su N. M. ir N. M. dukrų L. M. ir L. M., kurios nėra skolingos ieškovui, nuosavybe.

115.       Teismo veiksmus įrodinėjimo procese reglamentuoja CPK 179 straipsnis, kuris nepakeičia CPK 178 straipsnyje nustatytų teismo pareigų dispozityviose bylose, kuriose nėra viešojo intereso ir visa apimtimi galioja rungimosi bei dispozityvumo principai. Antai kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

116.       Nagrinėjamu atveju, vertinant atsakovų nesąžiningumą teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje pateikto ieškovo dubliko priedo matyti, jog iš N. M. 2016 06 17 pareikšto patikslinto ieškinio atsakovei N. M. žinoma, kad Butas buvo perrašytas atsakovės artimo asmens V. R. naudai (ieškovo dubliko Priedas Nr. 9). Ši Skolininko asmeniškai nurodyta aplinkybė gali reikšti ir tai, kad net tuo atveju, jeigu atsakovai A. ir I. B. neturėjo artimų santykių su atsakove N. M., yra nepaneigta ieškovo prielaida, jog galėjo būti susiję ir su Skolininko nurodytu V. R.. Esant šioms žinomoms aplinkybėms atsakovai A. ir I. B. 2011 07 18 tariamai ginčo butą pardavė atsakovams Remigijui ir D. A.. Byloje pateikti ieškovo įrodymai iš viešai prieinamų informacijų šaltinių patvirtina aplinkybę, kad R. A. jau buvo žinomas atsakovei N. M.. Šie asmenys 2011 03 29 sudarė preliminariąją buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį (ieškovo dubliko Priedas Nr. 8). Ši preliminarioji sutartis buvo sudaryta keletą dienų iki tariamo 2011 04 05 Buto pardavimo atsakovams A. ir I. B.. Tai reiškia, kad 2011 04 05 Butas buvo parduotas teismui patenkinus prašymą dėl teismo leidimo, kurį atsakovė N. M. grindė su atsakovu R. A. 2011 03 29 sudaryta preliminariąja buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi. Kitaip tariant, atsakovas R. A. dalyvavo Buto perleidimo mechanizme nuo 2011 04 05 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su atsakovais A. ir I. B..

117.       Pažymėtina, kad gavusi teismo leidimą parduoti Butą atsakovė N. M. savo vardu neįgijo buto, adresu (duomenys neskelbtini), teisę į kurį turėjo pagal 2011 03 29 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad aptariama preliminarioji sutartis buvo pasirašyta nesiekiant tikslo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, bet tik tam, kad būtų gautas teismo leidimas Buto pardavimui, t. y., sudarytas vaizdas dėl kito buto pirkimo. Tai patvirtina aukščiau prieitą išvadą, kad atsakovas R. A. dalyvavo Buto perleidimo mechanizme nuo pirmojo tariamo Buto perleidimo 2011 04 05. Be to, kaip matyti iš ieškinio priedo Nr. 17 - Juridinių asmenų registro išrašo duomenų apie atsakovės L. M. vadovaujamos UAB „Šaltakampis", kurios akcijos priklauso R. A., atsakovės L. M. deklaruota gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini), įregistruota nuo 2011 10 26, t.y. beveik 2 metai iki paskutinio Buto perleidimo sandorio įforminimo bei galiojant Z. A. ir K. A. atsakovui R. A. išduotam 2010 03 18 įgaliojimui savo nuožiūra naudoti, valdyti ir disponuoti butu adresu (duomenys neskelbtini) (dubliko Priedas Nr. 8). Buto perleidimo sandorių apsimestinumą papildomai patvirtina pateikta N. M. ir atsakovės N. M. santuokos nutraukimo bylos medžiaga (dubliko Priedas Nr. 10), kurioje aiškiai nurodoma, kad N. M. turtas 2015 09 29 dienai yra įregistruotos jos dukrų vardu.

118.       Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl turi būti taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: kas teigia, tas įrodinėja. Taigi, teismas vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis sprendžia, kad atsakovai N. M., A. B., I. B., R. A., D. A., L. M., L. M. sudarė apsimestinius sandorius, t.y. buto dovanojimo sandorį pridengiant apsimestinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis. Visa tai leidžia spręsti ir dėl šių ginčijamuose sandoriuose dalyvavusių atsakovų nesąžiningumo. Teismas šiuo atveju sutinka su ieškovo pagrįsta pozicija, kad nei vienas sąžiningas asmuo nesimuliuoja sandorio šalių valia, t.y. neįgyja turto fiktyviai, apsimestinai nesudaro sandorių kitiems sandoriams pridengti ir skolininko turtinei padėčiai pabloginti. Be to, teismas įvertina ir pačią ginčo buto sandorių schemą, pagal kurią butas grįžo L. ir L. M.. Teismas pabrėžia esant tokiai sandorių grandinei atsakovai turėjo įrodyti kiekvieno ginčijamo sandorio sąžiningumą, atlygintinumą ir paneigti bet kokias abejones, tačiau to nepadarė. Šalių nesąžiningumą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad ginčo dalyku tapęs butas buvo perleidžiamas neatlygintinai, t.y. faktiškai nesant jokio atsiskaitymo. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus sprendžia jog ieškovo argumentai dėl ginčijamų sandorių yra pagrįsti pakankamais įrodymais ir tenkintini visa apimtimi.

Dėl A. P. L. nesąžiningumo, sudarant 2010-08-16 sutartinės hipotekos (hipotekos identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) sandorį

119.       Iš VĮ registro centro pažymos matyti, kad Atsakovė N. M. žemės sklypą ir sodo namą (duomenys neskelbtini)) paveldėjo iš motinos – V. L.. Teismo posėdyje nustatyta, kad atsakovė N. M. yra A. P. L. artima giminaitė (sesuo). Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus bei vadovaudamasis CK 6.67 straipsnyje 1 p. nustatytomis skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos nuostatomis, sprendžia, kad yra pagrindas preziumuoti N. M. ir A. P. L. nesąžiningumą. Atsakovai N. M. ir A. P. L. byloje įrodymų neteikė ir minėtos prezumpcijos nepaneigė, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl L. M. nesąžiningumo, sudarant 2011-06-22 dovanojimo sutartį Nr. P1-2119

120.        Tarp N. M. ir L. M. buvo 2011-06-22 sudarytą dovanojimo sutartis Nr. P1- 2119, kuria atsakovė N. M. atsakovei L. M. padovanojo garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus bei vadovaudamasis CK 6.67 straipsnyje 1 p. nustatytomis skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos nuostatomis, sprendžia jog nurodyta prezumpcija atsakovų nebuvo paneigta ir į tai, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl restitucijos taikymo

121.       Pripažinus 2011-04-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1 -1072, 2011-07-18 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P1-2421,2011-07-18 susitarimą pakeisti sutartį Nr. P1-2422, 2013-09-06 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P1-3233 apsimestinėmis ir negaliojančiomis, taikyti restituciją, t.y. iš atsakovų išreikalauti ginčijamais sandoriais perleistą butą atsakovės N. M. nuosavybėn. Pagal kasacinio teismo suformuotą CK 6.66 str. 4 d. aiškinimo ir taikymo praktiką patenkinus actio Pauliana ieškinį kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į ginčijamo sandorio dalyku buvusį ir skolininkui grąžintiną turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010; 2006 -01-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-17/2006; 2006-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 11-13 nutartį civilinėje byloje R. P. v. /. G.). Vadovaujantis CK 6.66 str. 4 d., teismas atsakovės N. M. skolos ieškovui išieškojimą nukreipti į ginčijamais sandoriais perleistą butą.

122.       Atkreiptinas dėmesys ir į tas aplinkybes, kad teismų praktikoje yra pripažinta, kad tais atvejais, kai nesąžiningas trečiasis asmuo iš skolininko įgytą turtą yra perleidęs sąžiningam kitam trečiajam asmeniui, tai kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ir kitos nesąžiningos sandorio šalies solidariai atlyginti turto vertę pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002). Kaip buvo nurodyta anksčiau, 2011-06-22 dovanojimo sutartimi Nr. P1-2119 atsakovė N. M. atsakovei L. M. padovanojo garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuri turtą perleido trečiajam asmeniui A. P. 2012-04-26 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P1-1396 pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažinus negaliojančia 2011-06-22 dovanojimo sutartį Nr. P1-2119, iš atsakovių N. M. ir L. M. solidariai priteistina 1 793 EUR suma (garažo rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, ieškinio priedas Nr. 15).

123.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ pateikė teismui duomenis apie patirtas 968 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš atsakovų N. M., UAB „Kim servise“, IĮ „Auksinis drakonas“, A. P. L., A. B., I. B., R. A., D. A., L. M., L. M., ir trečiojo asmenys N. M., ieškovo UAB „Medicinos Bankas“ naudai lygiomis dalimis priteistinos 968 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270str. str., teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškovo UAB Medicinos bankas (į/k 112027077) ieškinį patenkinti visiškai.

1.1.        iš atsakovų N. M. (a/k (duomenys neskelbtini) IĮ „Auksinis drakonas“ (į/k 186481315), UAB „Kim servise“ (į/k 302032626), solidariai priteisti ieškovui UAB Medicinos bankui 700 000 EUR negrąžinto kredito;

1.2.        iš atsakovės N. M. priteisti ieškovui UAB Medicinos bankui įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant palūkanas nuo prašomos priteisti sumos (700 000 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

1.3.        iš atsakovų IĮ „Auksinis drakonas“, UAB „Kim servise“ priteisti ieškovui UAB Medicinos bankui įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant palūkanas nuo prašomos priteisti sumos (700 000 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

1.4.        nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia tarp atsakovės N. M. ir atsakovo A. P. L. 2010-08-16 sudarytą sutartinę hipoteką (hipotekos identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), kuria atsakovė N. M. atsakovo A. P. L. naudai įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir N. M. skolos UAB Medicinos bankui išieškojimą nukreipti į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

1.5.        2011-04-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1 -1072, sudarytą tarp atsakovės N. M., A. B., I. B., 2011-07-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-2421 bei 2011-07-18 susitarimą pakeisti sutartį Nr. P1-2422, sudarytus tarp A. B., I. B., R. A., D. A. bei 2013-09-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-3233, sudarytą tarp R. A., D. A., L. M. ir L. M., pripažinti apsimestiniais sandoriais, pridengiant atsakovės N. M. buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį atsakovėms L. M. ir L. M.;

1.6.        nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančiomis 2011-04-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-1072, sudarytą tarp atsakovės N. M., A. B., I. B., 2011-07-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-2421 bei 2011-07-18 susitarimą pakeisti sutartį Nr. P1-2422, sudarytus tarp A. B., I. B., R. A. ir D. A. bei 2013-09-06 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P1-3233, sudarytą tarp R. A., D. A., L. M., L. M., kuriomis buvo perleistas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovės N. M. nuosavybėn butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o N. M. skolos UAB Medicinos bankui išieškojimą nukreipti į grąžintiną butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

1.7.        nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia tarp atsakovės N. M. ir L. M. 2011-06-22 sudarytą dovanojimo sutartį Nr. P1- 2119, kuria atsakovė N. M. atsakovei L. M. padovanojo garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir taikyti vienašalę restituciją - iš atsakovės L. M. ieškovo UAB Medicinos banko naudai priteisti 1 793 EUR;

1.8. Priteisti ieškovui UAB Medicinos bankas (į/k 112027077) 968 eurus bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš atsakovų N. M. a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Kim servise“ į.k. 302032626, IĮ „Auksinis drakonas“ į.k. 186481315, A. P. L. a.k. nežinomas, A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) I. B. a.k. (duomenys neskelbtini) R. A. a.k. (duomenys neskelbtini) D. A. a.k. (duomenys neskelbtini) L. M. a.k. (duomenys neskelbtini), L. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmenys N. M. a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                                        Alvydas Barkauskas