Civilinė byla Nr. 2-4239-192/2013
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01215-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 116.5.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
PRIIMTAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 8 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4Finance“ ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „4Finance“, į.k. 301881644, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės J. V., 3360 Lt skolos, kurią sudaro 1000 Lt paskola, 200 litų komisinis mokestis ir 2160 Lt delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei teismo dokumentus įteikus įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio, b.l. 25), jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė nepateikimo priežasčių, todėl esant ieškovo prašymui, rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Atlikus formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų: 2009-05-07 Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų (b.l. 6), bendrųjų paskolos sutarties sąlygų (b.l. 7-9), 2009 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymo (b.l. 11), paaiškinimo dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos ir dydžio (b.l. 12) tyrimą bei atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad savo piniginę prievolę ieškovui ji yra įvykdžiusi, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu, o už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. (CK 6.71 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas nustatė, kad remiantis Bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 7.2 punktu, jei paskolos gavėjas uždelsia sumokėti bet kurį paskolos sutartyje nustatytą mokėjimą, paskolos gavėjas (atsakovas) už kiekvieną vėlavimo dieną moka paskolos davėjui (ieškovui) 1 procento dydžio delspinigius už sutarties nevykdymą nuo bendrosios uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo prašomų priteisti 2160 Lt delspinigių dydžio ir jų pagrįstumo pažymi, kad formuodamas vieningą teisminę praktiką kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, jog sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje, ir priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Be to, kaip yra pažymėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės.
Teismas šioje civilinėje byloje atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį, t.y. jog tarp šalių - ieškovo UAB „4Finance“ ir atsakovės - yra susiklostę vartojimo kredito civiliniai teisiniai santykiai, t.y. sutartis sudaryta naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios su atsakovu nebuvo individualiai aptariamos, t.y. atsakovas būdamas silpnesniąja sutarties šalimi faktiškai negalėjo laisva valia derėtis dėl sutarties sąlygų ir įtakoti delspinigių dydžio. Tai reiškia, kad sudarant sutartį nebuvo užtikrintas sutarčių laisvės principo visiškas įgyvendinimas (CK 1.2 straipsnis, 6.156 straipsnis). Teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, taip pat atsižvelgia į tai, kad prašomų priteisti delspinigių dydis 2160 Lt sumoje netgi viršija paskolos sumą – 1000 Lt. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad jo patirti nuostoliai dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo yra tokie dideli kaip reikalaujama priteisti netesybų suma, t.y. kad prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio. Visų šių aplinkybių visetas teismui leidžia daryti teisinę išvadą, kad šioje byloje, šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis teismui yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti. Teismas, spręsdamas iki kokio dydžio mažinti Bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 7.2 punktu nustatytus 1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo dieną nuo visų uždelstų mokėjimų, atsižvelgia į nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismo įsitikinimu, netesybų mažinimas iki 0,05 procentų dydžio delspinigių į dieną už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos grąžintinos sumos laikytinas pagrįstu ir pakankamu delspinigių dydžiu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius bei šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis atitinka ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip nėra pažeidžiama sutarties šalių interesų pusiausvyra (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas ir į šalių sutartimi sutartas sąlygas bei ieškovo pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, todėl iš jo ieškovo naudai priteistina 1000 Lt skolos, 200 Lt komisinio mokesčio ir 90 Lt delspinigių (180 dienų x 0,50 Lt/d (1000 Lt x 0,05 proc.)).
Teismas pažymi, kad atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme nustatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl ši ieškinio dalis tenkintina.
Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos žyminio mokesčio išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (38 proc.) – 39,00 Lt (b.l. 5) (CPK 93 str. 2 d.).
Valstybė šioje byloje patyrė 5,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10 Lt, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „4Finance“, į.k. 301881644, adresas Jonavos g. 254A, Kaune, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT29 7300 0101 1206 5574, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) paskolos, 200,00 Lt (du šimtus litų) komisinio mokesčio, 90,00 Lt (devyniasdešimt litų 00 centų) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. vasario 1 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39 Lt (trisdešimt devynis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Milda Remeikienė