Civilinė byla Nr. e2-9653-845/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05044-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.2; 2.6.10.2.4.2; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Lovely mess“ dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Lovely mess“, prašydama priteisti iš pastarosios 1000 Eur turtinę žalą, 500 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė teikia švenčių organizavimo paslaugas „Zuikių miestas“, kai pagal užsakymą pasitelkdama aktorius (animatorius), organizuoja temines šventes vaikams bei teikia kitas kasdienines vaikams skirtų pramogų paslaugas. Pažymėjo, kad ieškovė yra profesionali kino ir teatro aktorė, kuri 2022 m. dirbdama su animatorių grupe (duomenys neskelbtini) dalyvavo ir rūpinosi vaikų užimtumu atsakovės organizuotame renginyje. Ieškovės teigimu, jai buvo žinoma, jog renginyje bus fotografuojama ir atitinkamai neprieštaravo, kad jos, kaip vieno iš renginio dalyvių atvaizdas būtų užfiksuotas; ieškovei taip pat buvo žinoma, kad animatorių grupė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė susitarė, kad atsakovės paskyrose, esančiose socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram, paskelbs animatorių grupės (duomenys neskelbtini) fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas ieškovės atvaizdas ir kuri buvo padaryta atsakovės organizuojamos šventės metu, siekiant reklamuoti animatorių grupės (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas. Pasak ieškovės, 2023 m. birželio mėnesį jai tapo žinoma, kad minėtoje vaikų šventėje padaryta fotonuotrauka, kurioje stambiu planu užfiksuotas ieškovės veidas, buvo atgaminta ir panaudota kaip atsakovės teikiamų paslaugų skaitmeninė reklama ir viešai paskelbta prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), patalpose. Ieškovė pažymėjo, jog sutikimo atvaizduoti jos fotonuotrauką atsakovės reklamai nedavė, o jai, kaip profesionalei aktorei, yra itin svarbu pačiai nuspręsti dėl jos atvaizdo komercinio panaudojimo. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl jos reklamoje panaudotos ieškovės fotonuotraukos ir atsakovė pripažino aplinkybę, jog reikėjo gauti ieškovės sutikimą bei pasiūlė ieškovei 400 Eur atlyginimą. Ieškovės nuomone, pasiūlytas 400 Eur kompensacijos dydis nėra pakankamas nagrinėjamu atveju, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 1000 Eur turtinę žalą bei 500 Eur neturtinę žalą.
Atsakovė MB „Lovely mess“ pateikė atsiliepimą ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2021 m. atsakovė pradėjo naują verslą – išsinuomojo patalpas prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir pradėjo jose organizuoti bei vesti įvairius renginius vaikams. Atsakovė dar prieš veiklos pradžią susisiekė su paslaugų tiekėju (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė kartu bendradarbiauti didinant abiejų šalių teikiamų paslaugų žinomumą. (duomenys neskelbtini) įvyko planuota atidarymo šventė; renginys buvo viešas ir jame galėjo dalyvauti visi norintys asmenys. Minėtoje atidarymo šventėje dalyvavo įvairių žiniasklaidos priemonių atstovai, fotografai fiksavo šventės akimirkas, vėliau minėtas renginys buvo publikuotas spaudoje. Atsakovės teigimu, ieškovė žinojo, jog jos fotonuotraukos bus publikuojamos, noriai pozavo su kitais renginio dalyviais, neslėpė savo veido, šypsojosi. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) apie įvykusį renginį su tiesiogine nuoroda į vieną iš žiniasklaidos skelbtų straipsnių paskelbė (duomenys neskelbtini) savo socialinio tinklų Instagram bei Facebook paskyrose. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) socialinių tinklų paskyrose paskelbė dar vieną įrašą, kuriame panaudota ieškovės nuotrauka su atvaizdu stambiu planu. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini), skelbiant šiuos įrašus, buvo pažymėta fotonuotraukos padarymo vieta, t. y. daryta tiesioginė nuoroda į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) nuomojamas patalpas „Zuikių miestas“ bei tuo pačiu į įrašą įtraukta atsakovės socialinių tinklų paskyra. Pabrėžė, kad ieškovė buvo davusi savo sutikimą dėl fotonuotraukos viešinimo komerciniais tikslais, siekiant didinant (duomenys neskelbtini) ir atsakovės teikiamų paslaugų žinomumą, be to, atsakovė tik persidalino ieškovės fotonuotrauka savo socialiniuose tinkluose, todėl minėta fotonuotrauka negali būti analizuojama atsiejamai nuo kartu skelbiamo teksto. Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškovės argumentais, jog jos fotonuotrauka buvo neteisėtai panaudota atsakovės komerciniams tikslams pasiekti kitoje reklamoje. Pažymėjo, kad ieškovei buvo siunčiama informacija apie tai, kad konkrečiai reklamai buvo sukurtas vaizdo klipas, kuris pagal failo formatą buvo garso/ vaizdo skaitmeninis dokumentas; vaizdo klipo trukmė buvo 10 sekundžių, o ginčo nuotrauka panaudota tik 1 sekundę, kaip vizualinis fonas antrame plane, ir iš jos nėra galimybės atpažinti ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo ieškinyje neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys turėtų būti atmestas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnyje nustatytas bylas dėl mažų piniginių sumų (iki 5000 Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma yra 1500 Eur. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant tam tikro pobūdžio ginčams, teismas neprivalo nagrinėti bylos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Eriksson v. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65). Be to, EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pabrėžė, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Vadovaujantis išdėstytu bei į aplinkybę, kad šalys tinkamai įgyvendino rungtyniškumo principus – pateikė išsamias savo pozicijas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, nereiškė prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Teisė į atvaizdą yra pripažįstama privataus gyvenimo sudėtine dalimi, dėl to asmens nuotrauka, asmens atvaizdas gali būti paviešinti tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų, turint teisėtą tikslą bei egzistuojant būtinumui demokratinėje visuomenėje. CK 2.22 str. 1 d. įtvirtinta konkretesnė teisės į atvaizdo, kaip privataus gyvenimo dalies apsaugos ir gynimo, nuostata, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Šiuo atveju, įskaitant ir siekiant užfiksuoti asmens atvaizdą filmavimo būdu, būtina gauti asmens sutikimą. Sprendžiant šalių ginčą teismas pažymi, kad asmens teisė į atvaizdą – asmeninė neturtinė teisė, kurią gina įstatymai. CK 1.114 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė teisė saugo asmenines turtines teises ir vertybes, t. y. asmens teisę į atvaizdą.
Byloje nustatyta, kad atsakovė teikia vaikų švenčių organizavimo paslaugas „Zuikių miestas“ patalpose, esančiose prekybos centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys liudija, jog ieškovė, dirbdama su animatorių grupe (duomenys neskelbtini) rūpinosi atsakovės organizuotoje šventėje vaikų užimtumu. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė davė sutikimą naudoti jos fotonuotraukas, darytas šventės metu atsakovės socialiniuose tinkluose tikslu reklamuoti animatorių grupės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės teikiamas paslaugas.
Ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, kad 2023 m. birželio 23 d. ji sužinojo, kad jos fotonuotrauka, padaryta vaikų šventėje, kurioje stambiu planu užfiksuotas ieškovės veidas, atsakovės buvo atgaminta ir panaudota kaip jos teikiamų paslaugų skaitmeninė reklama bei viešai paskelbta prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje ieškovės pateikta reklamos stendo fotonuotrauka su ieškovės atvaizdu ir 2023 m. liepos 20 d. atsakovės atstovės L. G. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad atsakovė panaudojo ieškovės fotonuotrauką (duomenys neskelbtini) paslaugų reklamavimo tikslams, patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog jos atvaizdas buvo panaudotas reklamoje prekybos centre (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog ieškovė pati davė sutikimą naudoti jos fotonuotraukas iš renginio, kurioje ji su kitais (duomenys neskelbtini) personažais dalyvavo ir noriai pozavo fotografams, todėl, atsakovės teigimu, ji žinojo, kad nuotraukos bus viešai publikuojamos. Atsakovė taip pat nurodė, kad konkrečiai reklamai buvo sukurtas vaizdo klipas, kurio metu tik 1 sekundę kaip vizualinis fonas antrame plane buvo pavaizduotas ieškovės atvaizdas; teigė, kad iš antraeiliame plane naudotos nuotraukos negalima atpažinti ieškovės.
CK 2.22 straipsnio nuostatose nereglamentuojama, kaip turi būti išreikštas asmens sutikimas būti fotografuojamam ar demonstruoti jo atvaizdą. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pateikęs išaiškinimus, kad asmens sutikimas CK 2.22 straipsnio prasme gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutikimas fotografuotis savaime nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ir pan. (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civ .byloje Nr. e3K-3-278-403/2020; Vilniaus apygardos teismo 2023-12-05 d. nutartis civ. byloje e2A-2234-603/2023).
Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės sutikimas naudoti jos ginčo fotonuotrauką, darytą atsakovės organizuoto renginio metu, atsakovės socialiniuose tinkluose, buvo duotas naudoti išimtinai veikiant ieškovei kartu su animatorių grupe (duomenys neskelbtini), siekiant reklamuoti animatorių grupės (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas; taigi tokio pobūdžio nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė sutiko jos fotonuotrauką naudoti kitų atsakovės teikiamų paslaugų reklamai; byloje nėra ieškovės rašytinio ar kito sutikimo atsakovei neatlygintinai jos atvaizdą skaitmeninti, padaryti prieinamą viešai.
Teismas, spręsdamas dėl šalių pateiktų argumentų pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad asmens teisė į atvaizdą yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu be jo sutikimo padarytoje ir platinamoje nuotraukoje ar vaizdo medžiagoje užfiksuotas asmuo yra identifikuojamas, t. y. atpažįstamas. Sutikimas naudoti atvaizdą nereikalingas, jei dėl asmens vaizdavimo būdo ar atvaizdo kokybės konkretaus asmens fotografijoje neįmanoma identifikuoti. Toks sutikimas teisine prasme reikšmingas tuo atveju, kai iš panaudoto atvaizdo ar iš jo dalies galima identifikuoti patį asmenį, jį fotografuojant/filmuojant pilnu planu, kuriame matosi asmens veidas, jo bruožai, nes asmens atvaizdas atskleidžia jo unikalias savybes ir yra vienas iš esminių asmenybės atributų.
Teismų praktikoje aiškinama, kad asmens atvaizdas atskleidžia unikalias asmens savybes ir yra vienas pagrindinių asmenybės atributų. Fizinio asmens nuotrauka ar jos dalis, įskaitant atskiras kūno dalis (veidą, rankas, kojas, vaizdą iki juosmens ir pan.), iš kurių būtų galima identifikuoti konkretų asmenį, gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Toks aiškinimas suponuoja, jog asmeniui užtikrinama teisė kontroliuoti jo atvaizdo naudojimą, apibrėžti konkrečias ribas, terminus, prieštarauti atvaizdo naudojimui, atgaminimui, tačiau taip pat suteikiama teisė leisti atvaizdą atgaminti ir jį parduoti.
Kita vertus paminėtinas aspektas, numatytas CK 2.22 str. 2 d., jog asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jei tai žemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Požymių numatytų CK 2.22 str. 2 d., dėl kurių sutikimas nereikalingas, nėra.
Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Įstatymai numato du atskirus sutikimus. Pirma, sutikimas būti fotografuojamam/filmuojamam, antra – sutikimas, kad ta fotografija ar vaizdo medžiaga būtų naudojama. Pažymėtina, kad jeigu asmuo neprieštaravo, kad jį fotografuotų (kaip nagrinėjamu atveju), tai savaime nereiškia, kad jis sutiko, kad ši nuotrauka bus naudojama kitais, nei šalys susitarė, tikslais; tam būtinas atskiras sutikimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė sutikimo dėl jos fotonuotraukos atsakovės teikiamų (duomenys neskelbtini) paslaugų reklamai naudojimo nedavė. Atsakovės teiginys, jog ji tik persidalino ieškovės fotonuotrauka savo socialiniuose tinkluose, savaime neatleido jos nuo pareigos gauti ieškovės sutikimą, juolab, kad persidalinimas soc. tinkluose yra priliginamas platinimui, viešinimui, demonstravimui ir pan.
Teisės aktai nenustato reikalavimų sutikimo formai. Asmuo savo sutikimą gali išreikšti bet kokia forma: žodžiu, raštu ar net konkliudentiniais veiksmais: jei fotografuojamas asmuo, tam neprieštarauja – laikoma, kad jis sutinka. Tai išaiškinta ir teismų praktikoje (LAT 2020-10-28 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K3-278-403/2020, 2012-02-13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-22/2012, 2010-08-06 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-358/2010).
Pažymėtina, kad apie sutikimą būti fotografuojam, pakanka neprieštaravimo, tačiau fotografijos ar vaizdo naudojimui komerciniais tikslais yra reikalingas arba rašytinis arba kitoks aiškiai ir suprantamai išreikštas sutikimas, kuriame būtų nurodyta, kur ir kokiu tikslu nuotraukos bus naudojamos. Vėliau nuotrauka ar vaizdo įrašai gali būti naudojami tik tokiais tikslais ir tik ten, kaip nurodyta sutikime. Naudoti asmens atvaizdą, vaizdo įrašą komercinėje veikloje (verslo reklamoje) galima tik su asmens sutikimu, jeigu toje nuotraukoje ar vaizdo galima identifikuoti asmenį.
Nagrinėjamu atveju iš pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad ginčo fotonuotraukoje ieškovė yra aiškiai atpažįstama, tekstinis reklamos turinys nėra dominuojantis kaip teigė atsiliepime atsakovė. Panaudojus asmens atvaizdą be jo ar įgaliotų atstovų sutikimo, pagal CK?6.245?str.?4?d. kyla deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais.
CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.) Turtinė žala - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Faktas, kad atsakovė paviešino atvaizdą be asmens sutikimo yra pagrindinė ir esminė sąlyga atsakomybei atsirasti; tuo tarpu pažeidus teisę į atvaizdą, fizinis asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, jog šiuo atveju kaltė yra preziumuojama, todėl pareigą ją paneigti turi skleidėjas, nagrinėjamu atveju – atsakovė.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 1000 Eur turtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad paslaugų, kai yra fotografuojama kaip modelis komercinėms trečiųjų asmenų reklamoms, ji neteikia, todėl aptariamu atveju nėra įmanoma pateikti įrodymų, patvirtinančių ieškovės pajamas, kurias ieškovė būtų gavusi, teikdama analogiškas paslaugas.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (A. T. 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (A. T. 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (A. T. 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
Pagal CPK 177 straipsnio nuostatas šalių paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo priemonė. Pažymėtina, kad pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį, šalių paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylos šalys (ieškovas ar atsakovas) yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi (Lietuvos A. T. 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).
Nagrinėjamoje byloje, 2023 m. liepos 20 d. atsakovės atstovė elektroniniame laiške nurodė bei pridėjo rašytinius įrodymus, apie tai, kad Lietuvos rinkoje mokama suma už modelio darbą ir nuotraukos panaudojimą yra 400 Eur, kurią sutiko atsakovė sumokėti ieškovei. Tuo tarpu ieškovė rėmėsi 2014 m. spalio 28 d, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1714-173/2014 dėl neteisėto atvaizdo panaudojimo, kurioje teismas įvertino bylos medžiagą ir šaliai priteisė 5000 LT (apie 1448,10 Eur); minėtoje byloje nebuvo galimybės nustatyti galimai gautinų pajamų. Ieškovė su papildomais įrodymais pateikė teismui Lietuvos gretutinių teisių asociacijos vykdytos aktorių apklausos dėl jų atvaizdo panaudojimo reklamoje duomenis, iš kurių matyti, kad absoliuti atlikėjų, dalyvavusių apklausoje, dauguma (t. y. 65,4 %), atsakydami į klausimą, kokią pinigų sumą jiems reklamos užsakovai yra sumokėję už atvaizdo panaudojimą reklaminiame stende, nurodė, kad už atvaizdo panaudojimą reklaminiame stende jiems buvo sumokėta 1000 Eur ir daugiau.
Įvertinus bylos faktinius duomenis ir šalių pateiktus rašytinius paaiškinimu, teismas sprendžia, kad jog ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas (CK 6.245, 6.249 straipsniai). Ieškovės prašoma priteisti 1000 Eur suma pripažintina adekvačia, pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl priteistina iš atsakovės.
Dėl neturtinės žalos
Lietuvos CK 6.250 str. 1 d. išaiškina neturtinę žalą kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.250 str. pakanka vien fakto, kad neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasėkoje nukentėjusiam asmeniui buvo sudaryti nepatogumais
Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad yra diplomuota muzikinio teatro aktorė, muzikinio teatro mokytoja, profesionalaus komedijos teatro „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aktorė, televizijos serialo (duomenys neskelbtini) aktorė bei muzikinio teatro vaikams (duomenys neskelbtini) įkūrėja ir aktorė, todėl jai yra itin svarbu įvertinti ir pačiai nuspręsti dėl galimų jos atvaizdo komercinio panaudojimo galimybių. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovė, panaudodama ieškovės atvaizdą be sutikimo, dėl ieškovės turimų veiklų ir žinomumo, galėjo pažeisti ieškovės įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis bei pažeisti pastarosios teisę apsispręsti ar toks atvaizdo panaudojimas bus naudingas pačiai ieškovei; byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė, pasinaudodama ieškovės žinomumu, siekė sau naudingų komercinių tikslų, todėl tai yra vertinama kaip ieškovei jos teisės į atvaizdą pažeidimu padaryta neturtinė žala, kurios dydis nustatomas teismo (CK 6.250 straipsnis).
Įvertindamas neturtinę žalą teismas atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis); 7) konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių, kurių sąrašas nėra baigtinis, visumą (LAT nutartys, priimtos civ .bylose Nr. 3K-3-103/2009; Nr. 3K-3-371/2003; Nr. 3K-3-450/2006; Nr. 3K-3-210/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-22 nutartis civ. byloje Nr. e2A-603-826/2018).
Nagrinėjamu atveju, teismo daro išvadą, kad, atsakovei neveikus tiek apdairiai ir atsakingai, kiek reikalaujama iš profesionalaus verslininko, kuriam keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai, - atsakovės veiksmais ieškovei buvo padaryta neturtinė žala. Įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas ieškovei (CK 1.5 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 4819,55 Eur išlaidas: už pateiktą ieškinį ji sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį ir turėjo 4785,55 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų dydžių, be to, įvertinus advokatės darbo ir laiko sąnaudas, aplinkybę, kad advokatė rinko įrodymus, teismas sprendžia, kad prašomos atstovavimo išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir protingos, todėl patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 4819,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). EŽTT byloje National Movement Ekoglasnost v. Bulgaria, no. 31678/17, 15 March 2021, § 74 pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o būtent – bendro principo, kad moka pralaimėjusi šalis; šio principo tikslas – išvengti nepagrįsto bylinėjimosi; šiuo principu siekiama teisėto tikslo – užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir apsaugoti kitų teises.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (8,64 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės A. L. ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Lovely mess“, j. a. k. 304503347, ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) turtinę žalą, 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4819,55 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų devyniolikos eurų 55 ct ) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Lovely mess“, j. a. k. 304503347, valstybei 8,64 Eur (aštuonių eurų ir 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lijana Le Huede