Civilinė byla Nr. e2YT-1045-876/2017

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00706-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.19; 3.4.4.2; 3.1.3.6.1

(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 25 d.

Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,

sekretoriaujant Eglei Kukienei,

dalyvaujant pareiškėjo A. I. atstovei advokatei D. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. I. patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotu asmeniu byloje esant VĮ „Turto bankui“.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas A. I. patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedai Nr. 2, 3, 4). Iš 2017 m. kovo 14 d. VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo matyti, kad po palikėjo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (el. bylos priedas Nr. 5). Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir Šakių rajono antrojo notaro biuro notarės Z. D. (kurios veiklos teritorija 1998 metais buvo (duomenys neskelbtini)) raštas (el. bylos priedas Nr. 6). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad palikimo atsiradimo metu jam tebuvo 11 metų, todėl jis pats negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytą šešių mėnesių terminą. Tuo metu pareiškėjo motina A. P. dėl teisinio neišprusimo nepasinaudojo galimybe kreiptis į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)sulaukęs pilnametystės, pareiškėjas dėl teisinio neišprusimo ir dar neturėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties tam, kad pilna apimti pats galėtų įgyvendinti visas savo teises, nesikreipė ir nežinojo, kad reikia kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Pareiškėjas laikė, kad visas palikimas priklausė tik jo motinai ir nesuvokė, kad jis yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, turintis teisę paveldėti po savo tėvo mirties (1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso (toliau - LTSR CK) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patvirtino, kad tik sužinojęs, jog pareiškėjo motina nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas LTSR CK. Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. LTSR CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Paveldėjimo atsiradimo momentu galiojusiame LTSR CK 587 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad gautų palikimą įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (LTSR CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Patvirtino, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis jokių trečiųjų asmenų interesų, nes niekas nėra priėmęs palikimo po V. I. mirties. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo metu jam yra 30 metų, o palikimo atsirado dieną jam buvo tik 11 metų, todėl pareiškėjas pats tokio amžiaus negalėjo kreiptis į notarą, o jo atstovė pagal įstatymą - motina, tinkamai neįgyvendino pareiškėjo teisių priimti palikimą. Nurodė, kad pratęsus terminą palikimui priimti, pareiškėjas įgytų nuosavybės teisę į dalį palikėjo turto ir tokiu būdu pagerintų savo turtinę padėtį bei užsitikrintų stabilesnę ateitį. Tai, kad pareiškėjo motina, kaip įstatyminė jo atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjui. Atkreipė dėmesį į tai, kad V. I. registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjo (el. bylos priedai Nr. 6, 7), tačiau palikėjui nuosavybės teise priklausė 473 vienetai (duomenys neskelbtini) akcijų (el. bylos priedai Nr. 8). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo atnaujinti A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui po V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. I. palikimo perėjimą valstybei. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas pratęsti įstatymų nustatytą terminą V. I., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad po mirusio vyro V. I. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nurodė, kad nežinojo jog mirusiojo vardu yra kokio nors turto. Pažymėjo, kad apie mirusiojo palikimą negalvojo, jiems niekas įstatymų neaiškino, jokio turto mirusiojo vardu nebuvo. Nurodė, kad tik šių metų sausio mėnesį rado tarp dokumentų akcininko pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad miręs vyras turi akcijų (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėjas domėjosi dėl akcijų vertės ir dividendų išmokėjimo. Patvirtino, kad su mirusiuoju V. I. susituokusi nebuvo, o kai jie susipažino ir susilaukė sūnaus, jis jau buvo išsiskyręs.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyveno kartu su V. I. nuo vaikystės. Patvirtino, kad V. I. dirbo (duomenys neskelbtini) ir jam buvo žinoma, kad mirusysis turi akcijų, tačiau po jo mirties niekas jomis nesidomėjo ir buvo apie tai pamiršę. Patvirtino, kad jokio kito turto po V. I. mirties nebuvo, o akcininko pažymėjimą rado tik šiais metais.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 1987-07-13 išduotas gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas A. I. yra V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus (el. bylos priedas Nr. 1);

Šakių rajono savivaldybės Jankų seniūnijos 1998-06-25 išduotas mirties liudijimas patvirtina, kad V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas Nr. 2);

Valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. I. palikimo priėmimo ir atsisakymų faktų (el. bylos priedas Nr. 4);

Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D. 2017-04-14 raštas patvirtina, kad po V. I. mirties, paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai dėl turto paveldėjimo nesikreipė ir pareiškimų apie palikimo priėmimą neužregistruota (el. bylos priedas Nr. 5);

Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir Valstybės įmonės „Regitra“ išrašas patvirtina, kad V. I. savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (el. bylos priedas Nr. 6, 7);

(duomenys neskelbtini) akcininko pažymėjimas, Nr. 307 patvirtina, kad V. I. 1993 m. įsigijo 473 akcijas (el. bylos priedas Nr. 8).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) nustatytą šešių mėnesių terminą nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo po savo tėvo V. I. mirties, kuris mirė 1998 m. birželio 24 d. Taip pat nepriėmė palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo spręstinas tokiais atvejais, kai įpėdiniai nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, t. y. neatliko ar dėl tam tikrų priežasčių negalėjo atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. CK 588 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.57 straipsnyje, nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis, 57 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-319-695/2015).

Iš pareiškėjo A. I. pareiškimo, liudytojų paaiškinimų ir bylos medžiagos darytina išvada, jog šešių mėnesių terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi jo tėvui V. I. mirus, jis buvo nepilnametis (11 metų), taip pat nežinojo, jog turi teisę paveldėti ir, kad atsiras turto, kurį bus galima paveldėti. Šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo tik 2017 m. sausio mėnesį, kai tarp dokumentų rado (duomenys neskelbtini) akcininko pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad V. I. 1993 m. įsigijo 473 akcijas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nepateikė prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo, paveldėjimo teisės liudijimas į V. I. palikimą nėra išduotas ir paveldėjimo byla po jo mirties neužvesta, jokių aukštesnės eilės įpėdinių priimti palikimą po mirusiojo V. I. mirties neatsirado ir niekas nepriėmė palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl vadovaujantis pareiškėjo A. I. nurodytomis aplinkybėmis, liudytojų paaiškinimais, bylos medžiaga, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 442 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjo A. I. patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjui A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. 12), priimti, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                                Judita Sungailaitė