Civilinė byla Nr. e2-5856-998/2021

    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03340-2021-6

    Procesinio sprendimo kategorijos:

    2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1;

    3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos

sekretoriaujant Ritai Bružinskienei,  

dalyvaujant ieškovui M. P.,

ieškovo atstovei advokato padėjėjai Vaildai Matėjai Bagdonei,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei U. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. patikslintą ieškinį atsakovei R. A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 

1. pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje e2SP-8183-1032/2020 esančius pirmą ir antrą punktus, bendravimo tvarką su vaikais palikti neapribotą, mamai prieš tai su vaikų tėčiu dėl susitikimo suderinus laiką ir datą raštu;

2. nustatyti nepilnamečių M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su juo, ieškovu vaikų tėvu M. P.;

3. panaikinti jam, M. P., nustatytą pareigą mokėti išlaikymą vaikams;

4. priteisti iš atsakovės M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 215 Eur kiekvienam vaikui kol vaikai sulauks pilnametystės;

5. priteisti iš atsakovės patirtas išlaidas už teisines paslaugas.

Ieškovas nurodo, kad su atsakove civilinės santuokos nebuvo sudarę, tačiau turi du bendrus nepilnamečius vaikus M. P. ir N. P.. Nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove pagal 2020 liepos 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį Nr. e2SP-8183-1032/2020. Po nebegyvenimo kartu buvo keletas atvejų, kai vaikai buvo paimti iš atsakovės, būtent dėl to, kad ji jais nesirūpino, palikdavo vienus, alkanus ir be suaugusiųjų priežiūros. Po šių incidentų vaikai buvo perduodami laikinai gyventi su juo (ieškovu). Klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nebuvo išspręstas įstatymo nustatyta tvarka, todėl ankstesniais atvejais vaikams tekdavo grįžti gyventi pas atsakovę. Ieškovas nurodo, kad abiem vaikams išreiškus pageidavimą, 2021 m. balandžio 26 d. vaikai N. P. ir M. P. perduoti jam (ieškovui M. P.) ir iki šiol gyvena su juo. Vaikams gyventi tėvo namuose yra sudarytos geros sąlygos. Abu vaikai yra išreiškę norą gyventi su juo (tėvu). Vaikai yra nurodę, kad su tėvu gerai sutaria, o mama jais visiškai nesirūpina, yra nedirbanti ir pati gyvena tik iš valstybinės išmokos vaikams. Ieškovas pažymi, jog vaikams nėra užtikrintas stabilus ir saugus gyvenimas kartu su atsakove.

Ieškovo teigimu, jo santykiai su vaikais yra geri ir artimi, vaikai norėtų ir toliau gyventi su tėvu kaip ir gyvena dabar. Ieškovas nurodo, kad dirba, turi pakankamai pajamų ir neturi žalingų įpročių, deramai rūpinasi savo vaikais, suteikia jiems saugumą. Puikiai sutaria su sūnumis, turi norą ir galimybę toliau auklėti savo vaikus, o vaikai nori gyventi su juo ir visiškai nenori gyventi su atsakove. Vaikų bendras gyvenimas su tėvu visiškai atitinka jų interesus ir užtikrina jų saugų gyvenimą ir tinkamas auklėjimo sąlygas. 

Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovei mokėjo 430 Eur išlaikymą savo vaikams, t. y. 215 Eur/mėn., kiekvienam vaikui. Tokį pat išlaikymą prašo priteisti ir iš atsakovės. Ieškovo teigimu, išlaikymo dydžio reikalingumas yra pagrįstas, nes ir taip yra minimalus, maisto ir aprangos poreikiams tenkinti jo įrodinėjimas yra bevertis, nes suprantama, kad vaikai turi būti aprengti ir pavalgę.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 130 straipsnio 1 dalį. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad šeima į Socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą įrašyta nebuvo. Galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nustatyti 2019 m. rugpjūčio 4 d. (pranešimas dėl konflikto tarp tėvų), 2020 m. gruodžio 20 d. (pranešimas dėl paliktų namuose vaikų), 2021 m. balandžio 20 d. (konfliktas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos); galimas smurtas prieš vaikus ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – 2020 m. rugpjūčio 15 d. (buvo gautas pranešimas dėl dviejų namuose galimai paliktų namuose vaikų, galimai buvo alkani). Kitais atvejais, ištyrus gautus pranešimus (2019 m. rugpjūčio 4 d., 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. balandžio 21 d.), vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Skyrius kreipėsi į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą (toliau Centras), kad šeimai būtų paskirtas atvejo vadybininkas ir pradėtos teikti reikalingos socialinės paslaugos. Nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriame numatyta, kad tėvai bendradarbiautų su vaikų ugdymo įstaiga, dalyvautų susirinkimuose su mokytojais, lankytų tėvystės įgūdžių kursus, psichologo konsultacijas, mediacijos užsiėmimus ir kt. 2021 m. balandžio 2 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, socialinės darbuotojos pateiktą informaciją, jog dažnai lankėsi paslaugų gavėjos R. A. namuose darbo valandomis ir po darbo valandų, visų apsilankymų metu motinos namuose nerado, duris atverdavo vaikai, kurie patvirtino, kad dažnai būna vieni namuose, bijo būti vieni naktį, R. A. visiškai nebendradarbiavo, susitikimus nuolat atkeldavo, bendru sutarimu buvo nutarta, jog vaikai nuo 2021 m. balandžio 2 d. pagyvens su tėvu M. P.. Skyriaus specialistė apsilankė ieškovo M. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovas nuomojasi vieno kambario butą (44 m2). Kartu su ieškovu gyvena jo vaikai M. P. ir N. P.. Namai tvarkingi, švarūs, su visais patogumais, sanitarinės sąlygos geros. Vaikams yra sudarytos sąlygos jų poreikiams tenkinti. N. M. ir N. P. lanko Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją. N. P. papildomų būrelių nelanko, jo brolis M. P. lanko rankinį. Abu vaikai buvo kalbinami individualiai, vienas kito pokalbio negirdėjo, abu tvirtino, kad gyvendami su mama buvo nuolat paliekami vieni, mamos dažnai nebūdavo namuose nei dieną, nei naktimis, kartais ji negrįždavo po dvi dienas, namuose nebūdavo šilto ar galimai kitokio maisto. M. P. taip pat sakė, kad mama nepirkdavo žaislų, taip pat neprisiminė, kad su mama būtų kur važiavęs, poilsiavęs, tik vieną kartą buvo su mama prie jūros. M. nurodė, kad su tėčiu gyventi jam patinka ir toliau norėtų su juo gyventi, pas tėtį jaučiasi gerai, mylimas. Tėtis ir močiutė nupirko jam drabužių, mokyklinių priemonių, nes kai išėjo pas tėtį gyventi, nieko neturėjo. M. teigė, kad kartu su tėčiu leidžia laisvalaikį, tėtis aprodė Klaipėdos miestą, nuveža savaitgaliais pas močiutę. Kartais jį ir brolį prižiūri teta B., berniukui patinka su teta pabūti. Vaikas paaiškino, kad namuose tėtis gamina pietus, maisto visada yra. Berniukas teigė, kad tėtis jam artimiausias šeimos narys. N. P. teigė, kad tėčio gyvenamoji vieta jam patinka, pas tėtį geriau nei pas mamą, nes tėtis nepalieka jo vieno su broliu taip, kaip mama. Pažymėjo, kad yra pas tėtį maisto, taip pat su tėčiu dažnai pasikalba, o su mama retai kalbėdavo. Vaikas teigė, jog neprisimena, ką nupirkdavo mama ir ką tėtis, paminėjo, kad brolis turi dviratį, močiutė nupirko telefoną. N. nurodė, kad laimingesnis jaučiasi gyvendamas su tėčiu, norėtų su juo gyventi. Skyriaus specialistė du kartus buvo susisiekusi telefonu su atsakove R. A. dėl jos gyvenimo sąlygų patikrinimo. Moteris teigė, kad (duomenys neskelbtini), nebegyvena, apsistojusi pas giminaičius, nežino, kada susiras kitą butą. Atsižvelgdama į tai, Skyriaus specialistė neturėjo galimybių įvertinti atsakovės gyvenimo sąlygų. Skyrius neturi duomenų, jog tėvas vaikais rūpintųsi netinkamai ar vaikams tėvo aplinkoje būtų nesaugu, vaikai išsakė nuomonę, jog norėtų gyventi su tėvu, nes gyvendami su mama būdavo nuolat paliekami vieni namuose, kartais pas motiną namuose nebūdavo maisto. Skyriaus nuomone, šiuo metu vaikų M. ir N. P. interesus atitiktų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu M. P.. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, ieškiniu prašomas priteisti iš atsakovės vaikams išlaikymas po 215 Eur kas mėnesį galėtų tenkinti vaikų būtinuosius poreikius.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Papildė, kad atsakovė vaikais nesirūpindavo, jis išlaikymą mokėdavo, tačiau atsakovė net maisto nenupirkdavo vaikams. Šiuo metu jis gyvena su vaikais, jiems suteikiamos visos sąlygos. Atsakovė su vaikais buvo susitikusi vieną kartu, praleido puse valandos, daugiau vaikais nesidomėjo. Dėl vaikų išlaikymo mano, kad 215 Eur patenkintų vaikų poreikius. Vaikas N. turi papildomų sunkumų su mokslais, turi spec. poreikių. Jaunesnysis sūnus lanko būrelius.

Teismo posėdyje ieškovo atstovo palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, rėmėsi ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad vaikai patys yra išreiškę norą gyventi su tėčiu, o ne su mama.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo gyvenamosios vietos sąlygos yra geros, namai tvarkingi ir švarūs. Buvo išklausyta vaikų nuomonė. Vaikai nurodė, kad nori gyventi su tėvu. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu ir 215 Eur išlaikymo priteisimas geriausiai atitiktų vaikų interesus. Papildė, kad vaikai ne pirmą kartą buvo paimti iš atsakovės dėl vaikų nepriežiūros.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

bylos duomenimis nustatyta, kad M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo M. P. ir atsakovės R. A. vaikai.

Klaipėdos

Nepilnamečių vaikų tėvas ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. A. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Ieškovas, prašydamas pakeisti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su juo, nurodo, kad atsakovė vaikais nesirūpina, palieka juos vienus, alkanus ir be suaugusiųjų priežiūros.

Byloje pateiktas 2021 m. balandžio 2 d. pagalbos planas, kuriame išdėstyta BĮ Klaipėdos miesto ir šeimos gerovės centro Pagalbos šeimoms padalinio Darbo su šeimomis skyriaus Socialinės darbuotojos darbui su šeimomis ir jų vaikais nuomonė, kad buvo lankytasi pas atsakovę, tačiau visų apsilankymų metu R. A. namuose nerado, duris atverdavo vaikai. R. A. visiškai nebendradarbiauja, susitikimai nuolat atkeliami. Teirautasi vaikų kaip dažnai mama išeina ir palieka juos vienus, vaikai teigė, jog mama išeina anksti ryte, kai jiems dar vyksta pamokos, ir grįžta vėlai vakare, kai vaikai miega. Pasiteiravus vaikų su kuo jie jaučiasi saugiau su mama ar tėčiu, vaikai atsakė, kad su tėčiu jie jaučiasi saugiau. Vaikų teigimu, tėtis su jais daugiau užsiima laisvalaikiu, domisi jų veikla ir pan. Mama vaikų poreikiais visiškai nesirūpina, kadangi N. yra specialiųjų poreikių, ir matosi, jog vaikams trūksta bendravimo įgūdžių. Vaikų teirautasi dėl karšto maisto, ar mama pagamina, vaikų teigimu, mama dažnai nepadaro karšto maisto, vieną dieną paminėjo, jog buvo valgę tik saldainius.

Byloje pateiktos Skyriaus 2021 m. balandžio 26 d. vaikų situacijos vertinimo anketos, kuriose nurodyta, kad atvykus pas ieškovą, tėvą, adresu (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaikais metu berniukai buvo susigūžę, išsigandę ir mažai kalbėjo. Vaikai teigė, kad nenori niekur eiti, nori likti kartu gyventi su tėčiu, nenori eiti pas mamą, pas mamą nėra namuose valgyti, dažnai palieka vienus dieną ir naktį ir jie neturi ką valgyti. Anketose taip pat nurodyta, kad vaikų mama jais nesirūpina, per tą laiką, kai buvo apgyvendinti pas laikiną globėją, nė karto neaplankė, nepaskambino. Tėvas ateidavo kasdien, atnešdavo valgyti, ruošdavo pamokas kartu.

2021 m. balandžio 26 d. Skyriaus vaikų perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vaikai N. P. ir M. P. perduoti atstovui pagal įstatymą tėvui M. P., gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktas 2021 m. gegužės 13 d. pagalbos planas, kuriame išdėstyta BĮ Klaipėdos miesto ir šeimos gerovės centro Pagalbos šeimoms padalinio Darbo su šeimomis skyriaus Socialinės darbuotojos darbui su šeimomis ir jų vaikais nuomonė, kad tėvas vaikus pilnai aprūpina, domisi pasiekimais, kreipėsi dėl korepetitoriaus pagalbos N.. Tėvas skatina vaikų aktyvią gyvenseną su įvairiais žaidimais. Matomas nuoširdus tėvo rūpinimasis vaikais. Buvo bendrauta su vaikais, vaikų teigimu, jiems pas tėvą gyventi patinka ir yra laimingi.

Teismui išanalizavus pateiktus duomenis, darytina išvada, kad atsakovė R. A. nesugeba savo vaikams sukurti saugios ir vaikų normaliam vystymuisi reikalingos gyvenimo aplinkos, vaikai yra paliekami vieni, nepamaitinami, socialiai apleisti, todėl yra pagrindas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas, vaikų tėvas, vaikais rūpinasi, sukuria jiems pilnavertišką aplinką, taip pat vaikai yra aiškiai išsakę norą gyventi su tėčiu. Taip pat byloje pateiktas 2021 m. birželio 18 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovo gyvenimo sąlygos atitinka vaikų poreikius. Taigi manytina, jog pakeitus vaikų gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškovu, būtų užtikrinti geriausi vaikų interesai, sukurta saugi bei atitinkanti visus reikalavimus vaikų normaliam vystymuisi aplinka. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu net nežinoma, kur atsakovė gyvena, po vaikų paėmimo ji nebendravo su vaikais, nedėjo pastangų juos susigrąžinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartimi nustatytą vaikų gyvenamąją vietą ir nepilnamečių vaikų M. P. ir N. P. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ieškovu M. P. jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). 

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atsakovei bendravimo tvarką su vaikais palikti neapribotą, mamai prieš tai su vaikų tėčiu dėl susitikimo suderinus laiką ir datą raštu.

Kadangi teismas nusprendė pakeisti vaikų gyvenamą vietą ir nustatyti ją su ieškovu, yra pagrindas nustatyti vaikų bendravimo tvarką su atsakove, motina R. A..

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimus bei išdėstytą reglamentavimą, teismo vertinimu, ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus bei abiejų tėvų bendravimo galimybes ir pusiausvyrą, yra realiai įgyvendinama, be to, atsakovė savo siūlomos tvarkos teismui neteikė, todėl ieškinio reikalavimas pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką su vaikais tenkintinas ir nustatytina, kad motina R. A. su vaikais M. P. ir N. P. bendrauja neribotai, prieš tai raštu susitikimų laiką ir vietą suderinus su vaikų tėvu ieškovu M. P. (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Pakeitus vaikų gyvenamąją vietą, ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 215 Eur kiekvienam vaikui, kol vaikai sulauks pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Be to, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi du nepilnamečius vaikus M. P. ir N. P.. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamos per mėnesį sudaro 1 500 Eur. Su vaikais gyvena nuomojame 44 m2 bute, ketina ieškotis didesnio būsto.

Ieškovas paaiškino, kad 215 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui patenkintų vaikų poreikius. Vaikas N. turi papildomų sunkumų su mokslais, turi spec. poreikių. Jaunesnysis sūnus lanko būrelius.

Atsižvelgiant į teismų praktiką, laikytina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui, per mėnesį turėtų pakakti vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur, taigi išlaikymo, skiriamo vaikui, orientacinis dydis turėtų būti pusė šios sumos (atskaičius mokesčius), t. y. apie 250 Eur.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymui po 215 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovė byloje atsiliepimo nepateikė. 

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių sūnų amžių, į specialius vyriausio sūnaus poreikius, į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, turi galimybę dirbti ir užsidirbti, taip pat į teisingumo, proporcingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas – iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams sūnums periodinėmis išmokomis po 215 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2021 m. gegužės 10 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytojas uzufrukto teisėmis skirtinas ieškovas (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovas patyrė 505 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 430 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Visiškai tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos 505 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybės naudai.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 procentų, todėl už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 116 Eur (215 Eur x 2 vaikai x 12 mėn x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Iš atsakovės priteistina 116 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8183-1032/2020 nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo tvarko bei priteistą išlaikymą ir:

– nepilnamečių vaikų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų tėvų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

– priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) išlaikymą kiekvienam sūnui, M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 10 d., iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto tvarka paskirti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

– nustatyti atsakovės R. A. su nepilnamečiais vaikais M. P. ir N. P. bendravimo tvarką, numatant, kad motina R. A. su vaikais M. P. ir N. P. bendrauja neribotai, prieš tai raštu susitikimų laiką ir vietą suderinus su vaikų tėvu ieškovu M. P.

Priteisti iš atsakovės R. A. 505 Eur (penkių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. P. naudai.

Priteisti iš atsakovės R. A. į valstybės biudžetą 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja