ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. birželio 30 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-430-1119/2021 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Mažieji šnekoriai“ dėl priešmokyklinio ugdymo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti sutartį ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. G. ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Mažieji šnekoriai“ (toliau – ir Darželis) 2020 m. rugpjūčio 26 d. Priešmokyklinio ugdymo paslaugų sutartį Nr. 510 (toliau – Ugdymo sutartis) su ieškove D. G. nutraukė neteisėtai ir įpareigoti atsakovę VšĮ „Mažieji šnekoriai“ Ugdymo sutartį įvykdyti, priteisti ieškovei D. G. iš atsakovė VšĮ „Mažieji šnekoriai“ 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ji su atsakove sudarė Ugdymo sutartį dėl ieškovės dukters P. G. ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Numatyta ugdymo pradžia – 2020 m. rugsėjo 2 d. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. vaiko į Darželį nenuvedė, tačiau apie tai telefonu informavo atsakovės atsakingus darbuotojus. Be to informavo, kad prieš Ugdymo sutarties pasirašymą buvo pateikusi prašymą dėl priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimo valstybiniam darželiui „Berželis“, tačiau valstybinio darželio atsisakė. 2020 m. rusėjo 3 d. ieškovė nuvedė savo vaiką į Darželio patalpas, esančias Šiauliuose, Vytauto g. 110, tačiau atsakovės darbuotojai jos vaiko nepriėmė, pasakė, kad yra nutraukta Ugdymo sutartis. 2020 m. rugsėjo 3 d. ieškovė į mobilaus ryšio telefoną gavo žinutę: „Laba diena. Jūsų sutartis negalioja, priklausote kitai švietimo įstaigai. Stojamasis mokestis Jums bus grąžintas“. Atsakovė nutraukė Ugdymo sutartį be pateisinamų priežasčių. Ugdymo sutartyje nėra numatytas pagrindas nutraukti sutartį, jei vaikas priklauso kitai švietimo įstaigai, o kitais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai apie tai raštu ar elektroniniu paštu įspėjus klientą prieš vieną mėnesį.

3.       2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovė SMS žinute parašė atsakovei, kokį grafiką pasirenka – 1 mėnesį nutarė vesti vaiką į Darželį iki pietų, bei tą pačią dieną parašė žinutę darželiui „Berželis“, kad nori nutraukti dukters registraciją. Jai nebuvo išaiškinta vaiko registracijos ar jos nutraukimo darželyje tvarka, pasekmės. Ji negalėjo greitai parašyti prašymo darželiui „Berželis“ dėl vaiko registracijos nutraukimo, nes namuose slaugo neįgalų sūnų. Dėl to, kad vaikas nebegalėjo niekur lankyti darželio, ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d.  gavo įspėjimą iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos.

4.       Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė didelę neturtinę žalą, nes pagal Ugdymo sutartį, jos nepilnamečiui vaikui nebuvo suteiktos privalomos ir būtinos priešmokyklinio ugdymo paslaugos, pažeista ieškovės konstitucinė teisė pasirinkti švietimo įstaigą, teikiančią kokybiškas švietimo paslaugas ir ją keisti. Ieškovė dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų buvo pažeminta, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nes su ja atsakovė gali nesiskaityti, nesilaikyti įstatymo galią turinčios Ugdymo sutarties ir ją nutraukti be jokių pateisinamų priežasčių. Ieškovė turi visiems pažįstamiems aiškintis, kodėl neveda vaiko į darželį, turi aiškintis ir prisiekinėti savo mamai ir kitiems artimiems asmenims, kad šiuo atveju, ji tikrai jokių Ugdymo sutarties sąlygų nepažeidė. Visos šios aplinkybės ieškovei sukelia didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus bendravimo srityje, t. y., didžiulę dvasinę skriaudą. Ieškovė dėl 2020 m. rugsėjo pabaigoje susidariusios situacijos patyrė šoką, pablogėjo sveikata, jai apie 20-30 minučių buvo nutirpusi ranka, dešinė kūno pusė, kuri ir toliau tirpsta, atsirado kraujospūdžio problemos. Patirtą moralinę skriaudą (neturtinę žalą) vertina 2000,00 Eur suma.

5.       Darželis „Berželis“ netiko, nes yra toliau nuo namų. Kadangi vaiko Šiauliuose veikiantys darželiai nepriėmė, ji buvo priversta palikti savo neįgalų sūnų kito asmens globai, keisti savo gyvenamąją vietą – išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur jos mama nuomojasi namą, o vaikas (duomenys neskelbtini) lanko darželį. Iš pradžių vaikas sunkiai adaptavosi, jautėsi blogai. Nebandė spręsti vaiko priėmimo į darželį klausimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriuje.

6.       Atsakovė VšĮ „Mažieji šnekoriai“ prašė ieškovės D. G. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės D. G. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. pasirašant Ugdymo sutartį ieškovė šiek tiek dvejojo, tačiau vis tik ją pasirašė su galimybe per tris dienas apsispręsti. Ieškovė nebuvo pasirinkusi lankymo modulio, norėjo pagalvoti kelias dienas ir paskambinti. Pagal sutarties sąlygas stojamasis mokestis buvo sumokėtas laiku. Norėdama registruoti ieškovės dukrą elektroniniame Mokinių registre, direktorė to padaryti negalėjo, nes ieškovės dukra iki 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo registruota darželyje „Berželis“, Šiauliuose. 2020 m. rugsėjo 1 d. direktorė bandė susisiekti su ieškove, norėjo sužinoti, ar ji apsisprendė dėl lankymo modulio, tačiau ieškovė nekėlė ragelio. Atsakovės darbuotojas parašė ieškovei SMS žinutę jos nurodytu telefonu, kad patikslintų lankymo modulį. 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovė atsakė į SMS žinutę, pasirinko lankymo modulį. 2020 m. rugsėjo 2 d. atsakingas darbuotojas bandė susisiekti su ieškove dėl vis dar nesutvarkytų vaiko įrašymo į darželį dokumentų, dėl ko negalima buvo įregistruoti vaiko Mokinių registre, tačiau susisiekti su ieškove nepavyko. Buvo susisiekta su ugdymo įstaiga, kurioje registruota ieškovės dukra. Įstaiga pranešė, kad ieškovė dingo, neatsiliepia į telefono skambučius bei žinutes, neparašė prašymo išregistruoti iš įstaigos. Nepavykus laiku ieškovei susitvarkyti dokumentų, Ugdymo sutartis su ieškove buvo nutraukta ir gražintas stojamasis mokestis, SMS žinute buvo pranešta apie sutarties nutraukimą, nes kitaip susisiekti su ieškove nepavyko. Po kelių dienų paskambino ieškovė ir pranešė, kad susitvarkė dokumentus, nors buvo dar nesusitvarkiusi, reikalavo priimti jos dukrą į darželį. Pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. T-459 „Dėl vaikų registravimo ir priėmimo į Šiaulių miesto savivaldybės švietimo įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 8 punktą vaiką užregistruoti į eilę Duomenų bazėje galima tik vienoje bendrosios paskirties švietimo įstaigoje.

7.       Atsakovė nesutiko taip pat su ieškovės reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, nes ginčas yra kilęs iš sutartinių teisinių santykių, o tokie ginčai nesukelia dvasinių nepatogumų, ieškovė nepateikė įrodymų, kad neturėjo galimybių dukrą vesti į kitą Šiauliuose veikiantį darželį. VšĮ „Mažieji šnekoriai“ nėra valstybinis darželis, kuris įsipareigoja įstatymo pagrindu priimti visų besikreipiančių tėvų vaikus, tačiau priimant vaikus privalo vadovautis Aprašu. Būtina sąlyga, kad vaikui būtų teikiamos ugdymo paslaugos – jis neturi būti registruotas kitoje švietimo įstaigoje, tačiau įstatymas nenustato pareigos švietimo įstaigai tikrinti, ar vaikas nėra registruotas kitoje įstaigoje. Dėl pačios ieškovės veiksmų buvo nutraukta Ugdymo sutartis, nes ieškovė nenutraukė vaiko registracijos kitame darželyje. Nuo ieškovės namų (duomenys neskelbtini) gatvėje iki Darželio yra apie 100 m atstumas, o nuo jos namų iki darželio „Berželis“ yra apie 500 m atstumas, todėl toks nedidelis atstumų tarp darželių skirtumas negalėjo sukelti ieškovei dvasinių kančių ar kitokių nepatogumų, o atstumas nuo ieškovės namų iki darželio „Berželis“ nėra toks didelis, kad ieškovė nebūtų galėjusi nuėjusi į darželį parašyti prašymo dėl dukters išbraukimo iš duomenų bazės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovė VšĮ „Mažieji šnekoriai“ neteisėtai nutraukė 2020 m. rugpjūčio 26 d. Priešmokyklinio ugdymo paslaugų sutartį Nr. 510, sudarytą su ieškove D. G. ir įpareigojo atsakovę VšĮ „Mažieji šnekoriai“ vykdyti 2020 m. rugpjūčio 26 d. Priešmokyklinio ugdymo paslaugų sutartį Nr. 510. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės VšĮ „Mažieji šnekoriai“ valstybei 97,50 Eur žyminį mokestį ir iš ieškovės D. G. priteisė atsakovei VšĮ „Mažieji šnekoriai“ 1000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

9.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. papildomu sprendimu iš atsakovės VšĮ „Mažieji šnekoriai“ priteisė ieškovei D. G. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įskaitė priešpriešinius ieškovės D. G. ir atsakovės VšĮ „Mažieji šnekoriai“ reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė iš ieškovės D. G. atsakovei VšĮ „Mažieji šnekoriai“ 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas nustatė, kad pagal Ugdymo sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo teikti ieškovės dukrai nematerialaus pobūdžio ugdymo paslaugas – ugdyti vaiką pagal vienerių metų priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, suteikti ieškovei visą informaciją apie vaikui teikiamas paslaugas, o ieškovė įsipareigojo laiku ir tinkamai už suteiktas paslaugas apmokėti, taip pat bendradarbiauti su atsakove. Tarp ieškovės (fizinio asmens) ir atsakovės (juridinio asmens) buvo sudaryta vartojimo paslaugų sutartis.

11.       Teismas pažymėjo, kad nutraukiant Ugdymo sutartį atsakovė nesivadovavo sutarties 2.13-2.27, 3.2 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, o rėmėsi Aprašu. Teismas, vadovaudamasis Aprašo 7, 8, 12, 15 punktais padarė išvadą, kad vaiko tėvams nepatvirtinus iki einamų metų vasario 1 d. pageidavimo lankyti šveitimo įstaigą, kai nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. nori ją pradėti lankyti, nesant paskiau registruotų vaikų, ši vieta laikoma laisva, o į laisvas vietas vaikai priimami visus metus. Taip teismas, vadovaudamasis Aprašo 24–28 punktais sprendė, kad vaikų registracija į eilę švietimo įstaigoje, kai galima vaiką registruoti tik vienoje švietimo įstaigoje, yra pradinis vaiko priėmimo į švietimo įstaigą etapas, kuris netaikomas tuo atveju, jei įstaigoje yra laisvų vietų. Be to, registracija į eilę švietimo įstaigoje nėra prilyginama vaiko priėmimui, nes vaikas laikomas priimtas švietimo įstaigoje tada, kai įstaigos vadovas priima įsakymą ir yra sudaroma dvišalė ugdymo sutartis. Priėmus vaiką atliekami kiti veiksmai – vaikas registruojamas Mokinio registre, ugdymo sutartis registruojama Mokymo sutarčių registre. Vaiko registracija Mokinio registre neužkerta kelio vaiko tėvams sudaryti ugdymo sutarties kitoje švietimo įstaigoje, nes vaikai lankantys (priimti) švietimo įstaigas, gali būti priimami į kitą švietimo įstaigą, jei joje yra laisvų vietų.

12.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės direktorė 2020 m. rugsėjo 2 d. norėjo registruoti ieškovės dukrą Mokinių registre, t. y., po to, kai buvo suformuotos priešmokyklinio ugdymo grupės (pagal Aprašo 15 p. grupės formuojamos iki rugsėjo 1 d.), sprendė, kad ieškovės dukra sudarius Ugdymo sutartį buvo priimta į laisvą švietimo įstaigoje esančios priešmokyklinio ugdymo grupės vietą. Taip pat padarė išvadą, kad ieškovei nebuvo taikoma registracijos į eilę švietimo įstaigoje tvarka, pagal kurią vaikas gali būti registruotas tik vienoje švietimo įstaigoje.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovės dukra sudarant Ugdymo sutartį buvo registruota kitos švietimo įstaigos Mokinių registre (ne Vaikų registracijos į švietimo įstaigas elektroninėje duomenų bazėje, kurioje gali būti vaikas registruotas tik 1 švietimo įstaigoje). Šiuo atveju nėra reikšminga, ar atsakovei buvo žinoma apie tai, kad ieškovės dukra yra registruota kitos švietimo įstaigos Mokinio registre ir tai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe ar esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę nutraukti Ugdymo sutartį.

14.       Teismas pažymėjo, kad sudarius Ugdymo sutartį, ieškovė turėjo pateikti prašymą Šiaulių lopšelio – darželio „Berželis“ administracijai dėl vaiko išbraukimo iš švietimo įstaigos vaikų sąrašų. Nei Aprašas, nei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-53 patvirtintas Priėmimo į priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašas (toliau – Priėmimo aprašas), nei Ugdymo sutartis nenustato termino vaiko tėvams (atstovams) pateikti prašymą švietimo įstaigai dėl vaiko išbraukimo iš švietimo įstaigos vaikų sąrašų. Teismas sprendė, kad tokiu atveju yra taikomos bendrosios prievolių teisės normos, o būtent prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Teismas iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad ieškovei nebuvo išaiškinta vaikų priėmimo į darželį tvarka, nustatyta Apraše. Duomenų, kad atsakovė būtų nustačius ieškovei terminą pateikti kitai švietimo įstaigai prašymą dėl vaiko išbraukimo iš švietimo įstaigos vaikų sąrašų, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų nurodžiusi nedelsiant ieškovei minėtą prievolę įvykdyti.

15.       Teismas, vadovaudamasis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad atsakovei 2020 m. rugsėjo 2 d. pareikalavus, jog ieškovė pateiktų kitai švietimo įstaigai prašymą dėl vaiko išbraukimo iš švietimo įstaigos vaikų sąrašų, ieškovė privalėjo šią pareigą įvykdyti iki 2020 m. rugsėjo 9 d. Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 2 d. elektroniniu paštu pranešė Šiaulių lopšeliui – darželiui „Berželis“ apie tai, kad ketina vaiką leisti į šalia namų esantį darželį, bei paklausė, ar reikalinga parašyti prašymą. Minėtą prašymą ieškovė parašė 2020 m. rugsėjo 8 d. Atsižvelgiantį į tai, teismas vertino, kad ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė pareigą pateikti prašymą dėl vaiko išbraukimo iš švietimo įstaigos (Šiaulių lopšelio-darželio „Berželis“) vaikų sąrašų, todėl atsakovė nepagrįstai 2020 m. rugsėjo 3 d. nutraukė Ugdymo sutartį, nepasibaigus ieškovės prievolės pateikti kitai švietimo įstaigai prašymą dėl vaiko išbraukimo iš švietimo įstaigos (Šiaulių lopšelio-darželio „Berželis“) vaikų sąrašų terminui. Nurodė, kad Aprašas taikomas visoms be išimties švietimo įstaigoms, nepaisant jų finansavimo formos, kurios teikia priešmokyklinio ugdymo paslaugas, todėl atsakovė, teikdama priešmokyklinio ugdymo paslaugas, privalo vykdyti Apraše nustatytas pareigas, ir šiuo atveju Darželyje esant laisvų vietų priimti bet kurį vaiką į priešmokyklinio ugdymo grupę. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė atsakovės teiginį, kad ji turi laisvę spręsti dėl vaikų priėmimo atmestinas kaip nepagrįstas.

16.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesilaikydama Ugdymo sutarties 3.2 punkte nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, Ugdymo sutartį nutraukė vienašališkai. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų pažeidusi nors vieną Ugdymo sutartyje nustatytą pareigą, kurios pažeidimas sudaro pagrindą atsakovei nutraukti Ugdymo sutartį įspėjus apie sutarties nutraukimą raštu ar elektroniniu paštu prieš 7 dienas (Ugdymo sutarties 3.2 punktas), ar kad ieškovė būtų padariusi bet kokį kitą esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnis), kuriam esant atsakovė turėtų teisę nutraukti Ugdymo sutartį prieš terminą. Teismas sprendė, kad Ugdymo sutartis nutraukta neteisėtai, nesilaikant joje nustatytos tvarkos ir terminų, taip pat nesant įstatymuose nustatytų pagrindų ir nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos ir terminų, todėl ieškovės ieškinio dalį dėl Ugdymo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas įvertinęs, kad Darželio vieta yra arčiausiai ieškovės šeimos namų ir ieškovė turi interesą vesti vaiką ne į bet kokią švietimo įstaigą, o į Darželį, be to atsakovė nenurodė argumentų bei neteikė įrodymų, kad ji neturi galimybių vykdyti Ugdymo sutartį, todėl tenkino išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę vykdyti Ugdymo sutartį.

17.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad nė vienas įstatymas nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo neteisėto Ugdymo sutarties nutraukimo atveju, taip pat, kad  ieškovės nurodyti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir trumpalaikis sveikatos sutrikimas kilo ne iš karto sužinojus apie Ugdymo sutarties nutraukimą, o gerokai vėliau 2020 m. rugsėjo pabaigoje, taip pat, kad dvasiniai išgyvenimai bei trumpalaikis sveikatos sutrikimas kilo ne dėl sutarties nutraukimo, o dėl tarp ieškovės ir kitų asmenų (socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos institucijos ir kt.) kilusių konfliktų, ieškinį šioje dalyje atmetė.

18.       Teismas įvertinęs tai, kad ieškovė sumokėjo 60,00 Eur žyminį mokestį, ir Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi likusi 135,00 Eur žyminio mokesčio dalis buvo atidėta iki sprendimo byloje priėmimo, kad ieškinys tenkintas iš dalies (50 proc.), iš ieškovės valstybei priteisė 37,50 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovės valstybei priteisė 97,50 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš ieškovės atsakovei priteisė 1000,00 Eur, t. y. 50 procentų, išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

                  III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19.       Apeliaciniu skundu ieškovė D. G. prašo 2021 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir ieškovės D. G. ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės VšĮ „Mažieji šnekoriai“ ieškovei D. G. 2000 Eur neturtinės žalos ir ieškovės patirtas visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priimti naujus įrodymus, kurių pateikti anksčiau atsakovė neturėjo galimybės. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

19.1.                      Tarp šalių kilęs ginčas tinkamai kvalifikuotas kaip vartojimo paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai. Teismas turi pareigą ex officio kvalifikuoti sutartį kaip vartojimo sutartį ir vartojimo sutarčių sąlygas – kaip nesąžiningas (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis). Nesutinka su teismo išvada, kad įstatymas nenumato ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog vartotojas turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog įstatymas nenumato ieškovei teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nes įstatymas – priešingai, nei teigiama skundžiame sprendime – tokią teisę ieškovei numato. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, net nenustatinėjo nurodytų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir apsiribojo teiginiu, kad teisės aktai nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo Ugdymo sutarties nutraukimo atvejais ir ieškovės prašymą atmetė.

19.2.                      Ieškovė teismo posėdyje išsamiai paaiškino apie patirtą pažeminimą, apie savo ir vaiko stresą, šoką, kai išpuoštą dukrelę nuvedė pirmą dieną į naują darželį ir net nebuvo įleista į vidų – kieme jai buvo nurodyta, kad sutartis su ja nutraukta, ieškovei niekas nesuteikė bent būtiniausios informacijos, su ieškove niekas deramai ir pagarbiai, kaip tiktų ugdymo įstaigos atstovams, net nepasiaiškino dėl šio incidento. Dėl neteisėto sutarties nutraukimo ieškovė patyrė sveikatos sutrikimus, nes po 2018 m. atliktos sudėtingos operacijos buvo gavusi griežtas gydytojų rekomendacijas vengti streso. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovė patvirtino, kad  gavo administracinę nuobaudą – įspėjimą dėl to, kad jos dukra Paulina nelankė privalomojo ugdymo įstaigos, tačiau teismas nepasiūlė ieškovei pateikti šiuos dokumentus. Be to, ieškovė turėjo žemintis ir aiškintis dėl nutrauktos sutarties savo mamai.

19.3.                      Ieškovė negalėjo dukros Paulinos vesti į valstybinę ugdymo įstaigą „Berželis“, kadangi ši įstaiga yra per toli nuo namų, kad ieškovė kas dieną ar keletą kartų per savaitę galėtų palikti namuose vieną patį neįgalų devyniolikmetį sūnų M. G., kuriam nustatytas neįgalumas iki 2067 m. balandžio 26 d. ir kurio darbingumo lygis yra 0 procentų, kuriam reikalinga nuolatinė, nepertraukiama globa ir kito asmens priežiūra. Ieškovė paaiškino teismui, kokių nepatogumų ji patyrė dėl to, kad nutraukus Ugdymo sutartį jos mama buvo priversta nuomotis gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) mieste, laikinai keisti gyvenamąją vietą, nes tik ten su mamos J. A. pagalba galėjo pradėti vesti dukrą Pauliną į darželį (duomenys neskelbtini). Didelę neturtinę žalą ir dvasinį skausmą sukėlė ieškovei nusivylimas, supratus, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ji prarado galimybę vesti vaiką į darželį visiškai šalia namų. Neabejotinai visus išvardintus nepatogumus sukėlė neteisėti atsakovės veiksmai.

19.4.                      Pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio reikalavimui dėl neturtinės žalos ir iš esmės jo nenagrinėjo, nenurodė ieškovei būtinų įrodyti reikšmingų aplinkybių ir duomenų, nepatikslino ieškovės įrodinėjimo pareigos ir net ieškovei rankose laikant kai kuriuos neturtinės žalos įrodymus nepasiūlė jų pateikti teismui, nepaklausė, kodėl ieškovė jais remiasi, bet neteikia į bylą. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog arba šioje byloje turėtų būti priimti nauji įrodymai, teikiami su šiuo apeliaciniu skundu, arba turi būti laikoma, kad neatskleista ginčo esmė ir byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

20.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ „Mažieji šnekoriai“ prašo ieškovės D. G. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-430-1119/2021 palikti nepakeistą; atsisakyti priimti naujai pateikiamus apeliantės įrodymus; priteisti iš ieškovės D. G. atsakovės VšĮ „Mažieji šnekoriai“ bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliaciniame procese. Taip pat prašė prijungti prie bylos atstumų fotonuotraukas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

20.1.                      Sutinka, kad tarp šalių susiklostė vartojimo santykiai, tačiau tai nereiškia, kad nutrūkus santykiams dėl atsakovės kaltės, jai atsirado prievolė atlyginti vartotojai (apeliantei) neturtinę žalą. Apeliantė neįrodė patirtos žalos, o pats susiklostęs santykis nebuvo tai, kas neabejotinai lemtų neturtinės žalos atsiradimą.

20.2.                      Apeliantė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei paaiškinimų teisme metu nekalbėjo, ar jos nepilnametė dukra, kuri nebuvo priimta į darželį, kaip nors blogai pasijuto ar pan. Susidaro įspūdis, kad tik ieškovei pačiai dėl to, kad jos dukra negavo vietos lankyti pageidaujamą ieškovės darželį, ieškovė neva patyrė neturtinę žalą, ir tai pateikia per civilinių sutartinių santykių nutraukimo prizmę. Ieškovė neturtinės žalos neįrodinėjo jokiais medicininiais dokumentais. Ieškovė teisme pasakė tik viena frazę: „nutirpo ranka gal kokį 20 sekundžių“. Ieškovė nepateikė nei vieno konkretaus įrodymo, kad jai būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, dėl to, kad atsakovė nutraukė su ieškove Priešmokyklinio ugdymo paslaugų sutartį Nr. 510.

20.3.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė dalyvavo su profesionaliu teisininku ir teikti įrodymus galėjo be teismo siūlymo. Be to, bylos dalykas buvo ne administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybės. Tai, kad asmuo turi aiškintis savo artimam žmogui, ar bet kam aiškintis, nelaikytina asmens dvasiniu išgyvenimu ar tai kažkokia neturtinės žalos išraiška. Teisminio proceso metu apeliantė ne kartą pasakojo, kad pastoviai konfliktuoja su socialinėmis darbuotojomis ir dėl to galėjo būti susinervinusi ir nepatenkinta, o ne dėl to, kad įvyko konfliktas su atsakovu.

20.4.                      Apeliantė klaidina teismą, kad jai yra per didelis atstumas vesti vaiką nuo buvusio gyvenamojo,  adresu (duomenys neskelbtini), iki darželio „Berželis“. Elektroninis GOOGLE MAPS žemėlapis parodo, kad nuo ieškovės namų iki darželio „Berželis“ yra 600 m pėsčiomis ir tai užima 8 min. ėjimo laiką; o atstumas iki Vytauto g. 110, kur yra atsakovo darželis yra 240 m ir sudaro 3 min. ėjimo laiką. Tai visiškai panašūs laiko atžvilgiu atstumai, skirtumas tik 5 min, todėl tai nėra toks didelis atstumas, dėl ko atsirado neturtinė žala ieškovei.

20.5.                      Ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad jos dukra eitų į kokį nors kitą darželį Šiaulių mieste, netgi į tą patį darželį „Berželis“. Ieškovė nepateikė tai pat ir jokių įrodymų, dėl ko jos dukra nebūtų priimama į darželį Šiaulių mieste. Ieškovė dėl nesuprantamų priežasčių pati sau apsisunkino gyvenimo sąlygas išvykdama gyventi iš Šiaulių į (duomenys neskelbtini).

20.6.                      Neprotinga būtų vertinti, kad asmeniui už sutarties nevykdymą – vaiko nepatekimą į norimą darželį, būtų sukelti ieškinyje nurodyti: dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, nepatogumai bendravimo srityje. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei nebebuvo galimybės iškart 2020 m. rugsėjo 4 d. vesti vaiką į kitą darželį, pvz. į tą patį „Berželis“. Tai, kad ieškovei nepavyko vesti vaiko į konkretų jos norimą darželį – VšĮ „Mažieji šnekoriai“ darželį, kuomet yra ir kitų alternatyvų (pvz. kitų privačių darželių), nesudaro pagrindo teigti, kad tai yra kažkokia moralinė kančia, neišsprendžiama problema, kuri sukelia asmeniui emocinę traumą. VšĮ „Mažieji šnekoriai“ nėra valstybinis darželis, kuris privalo įsipareigoti įstatymo pagrindu priimti visų besikreipiančių tėvų vaikus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas atmestinas.

21.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

22.                      Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23.                      Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2020 m. spalio 18 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, 2020 m. spalio 26 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą, 2020 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pažymą dėl P. G. darželio lankymo. Apeliantė nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė šiuos dokumentus turėjo, citavo, skaitė, tačiau jų apeliantė nepateikė teismui dėl nepakankamo teisinio išprusimo.

24.                      Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Todėl CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent šioje proceso stadijoje pagal proceso operatyvumo, koncentracijos bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, todėl pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu byloje dalyvaujantys asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

25.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktai).

26.                      Kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

27.                      Teismas įvertinęs apeliantės pateiktus naujus rašytinius įrodymus sprendžia, kad apeliantė pateiktais naujais įrodymais įrodinėja aplinkybes, kurios buvo nustatytos pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, t. y., kad apeliantės dukra P. G. lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), kad apeliantės mama J. A. nuomojasi gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tam, kad galėtų prižiūrėti anūkę, lankančią darželį (duomenys neskelbtini), taip pat, kad apeliantei 2020 m. spalio 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji neveda dukters P. G., kuri yra šešerių metų amžiaus, į ugdymo įstaigą ir dėl to neužtikrina vaiko teisės į tinkamą ugdymą ir tai, kad 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 80 straipsnio 1 dalimi, jai buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. 

28.                      Apeliantė pateiktais rašytiniais įrodymais neįrodinėja naujų aplinkybių, be to, kaip ir pripažino pati apeliantė, ji šiuos įrodymus turėjo ir galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui. Nenustatyta, kad būtinybė pateikti šiuo įrodymus iškilo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliantė skunde teigia, kad ji dėl teisinio neišprusimo šių įrodymų nepateikė teismui, be to neprašė pateikti ir pats teismas, pažymėtina, kad apeliantė ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. lapkričio 6 d., tiek 2021 m. sausio 19 d. teismo parengiamojo posėdžio metu, tiek 2021 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu apeliantę atstovavo advokato padėjėjas, iš teismo posėdžių garso įrašų nenustatyta, kad pati apeliantė ar jos atstovas būtų prašę prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliantę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas, kuriam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios normos, todėl spręstina, kad tiek pati apeliantė, tiek jos atstovas turėjo visas galimybes pateikti naujus rašytinius įrodymus teismui, ir vertintina kad apeliantės argumentas, kad ji dėl teisinio neišprusimo laiku nepateikė į bylą naujų įrodymų yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė turėjo visas galimybes pateikti dokumentus pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo priimti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

29.                      Taip pat atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: „Google“ žemėlapio nuotraukas, iš kurių matyti esamas atstumas nuo apeliantės namų iki lopšelio-darželio „Berželis“ ir darželio „Mažieji šnekoriai“. Atsakovė naujais įrodymais siekia paaiškinti, kad nuo apeliantės namų iki minėtų ugdymo įstaigų atstumų skirtumas nėra didelis, kad apeliantė nebūtų galėjusi dukters vesti lopšelį-darželį „Berželis“.

30.                      Byloje nenustatyta, kad atsakovė nebūtų turėjusi galimybės pateikti šiuos papildomus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nenustatyta, kad iškilo būtinybė šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, juo labiau, kad atstumų nuo apeliantės namų iki ugdymo įstaigų nedideliu skirtumu atsakovė rėmėsi duodama paaiškinimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovę visos proceso pirmosios instancijos metu atstovavęs advokatas turėjo galimybę į bylą pateikti šiuo naujus įrodymus, todėl atsakovės prašymas prijungti prie bylos šiuo įrodymus netenkintinas (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

31.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė D. G. yra nepilnametės P. G., gim. 2014 m. rugpjūčio 27 d., motina. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys sutiko, kad 2020 m. rugpjūčio 24 ar 25 d. ieškovė pateikė prašymą Šiaulių lopšeliui-darželiui „Berželis“ dėl priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimo P. G. ir P. G. buvo registruota Mokinių registre. 2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė D. G. ir atsakovė VšĮ „Mažieji šnekoriai“ pasirašė Priešmokyklinio ugdymo paslaugų sutartį Nr. 510, pagal kurią Darželis įsipareigojo teikti ugdymo paslaugas P. G., pagal Ugdymo sutarties 2 priedą ugdymo pradžia numatyta 2020 m. rugsėjo 2 d. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys patvirtino, kad ieškovė laiku sumokėjo atsakovei 100,00 Eur stojamąjį mokestį pagal Ugdymo sutarties 2.15 punktą bei 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovė informavo atsakovę apie tai, kad tą dieną neatves dukters į Darželį, bei pasirinko lankymo modulį. Apeliantė 2020 m. rugsėjo 2 d. elektroniniu laišku kreipėsi į  Šiaulių lopšelį-darželį „Berželis“ dėl galimybės išbraukti dukrą iš priimtų į darželį vaikų sąrašo. Šiaulių lopšelio-darželio „Berželis“ darbuotoja 2020 m. rugsėjo 3 d. atsakydama į apeliantės laišką nurodė, kad būtina atvykti į švietimo įstaigą ir parašyti prašymą dėl išsibraukimo. Šiaulių lopšelis-darželis „Berželis“ 2020 m. gruodžio 21 d. pažymoje nurodė, kad P. G. lopšelio-darželio „Berželis“ priešmokyklinio ugdymo grupės „Riešutėliai“ sąrašuose buvo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., tačiau įstaigos nelankė, išbraukta iš minėtų sąrašų mamos 2020 m. rugsėjo 8 d. prašymu, kuri tokį sprendimą motyvavo tuo, jog jai nepatogi darželio vieta ir ji neturi galimybių atvesti dukrą. Iš byloje esačių Mokinių registro duomenų nustatyta, kad apeliantės dukra P. G. lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini).

Dėl teismo pareigos ex officio vertinti Ugdymo sutarties sąlygų atitikimo nesąžiningumo kriterijams, kai nėra ginčo dėl pačių sutarties sąlygų

32.                      Apeliantė skunde teigia, kad šalių sudaryta Ugdymo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas ir peržiūrėti sprendimą nenurodytais apeliantės pagrindais bei turi pareigą kvalifikuoti Ugdymo sutarties sąlygas kaip nesąžiningas.

33.                      Europos Teisingumo Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi būti laikomas „pardavėju ar tiekėju“, kaip tai suprantama pagal 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvą 93/13/EEB (toliau – Direktyva 93/13), jei jis vykdo profesinę veiklą. Pobūdis (viešasis ar privatusis), dalykas (visuomeninės ar privačios užduotys, bendrojo intereso užduotys) ir rezultatas (pelno ar ne pelno) nėra svarbūs. Pagal Direktyvos 93/13 2 straipsnio c punktą iš jos taikymo srities nepašalinami nei bendrojo intereso užduotį vykdantys subjektai, nei viešosios teisės suteikiamą statusą turintys subjektai (žr., 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Karel de Grote–Hogeschool Katholieke Hogeschool Antwerpen, bylos Nr. C-147/16, 49, 51 ir 52 punktus).

34.                      Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 punkte įtvirtinta vartotojo sąvoka, kad tai fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 24 punkte įtvirtinta, kad verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

35.                      Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė – nepriklausomai nuo jos teisinio statuso, pobūdžio ir tikslų, atitinka subjektyviuosius verslininko požymius, įtvirtintus Vartotojų teisių įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje, o apeliantė yra fizinis asmuo. Įvertinus tai, konstatuotina, kad atsakovės ir apeliantės sudaryta Ugdymo sutartis yra vartojimo paslaugų sutartis, todėl sutiktina su apeliante, kad šiai sutarčiai yra taikomos vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Ugdymo sutartį pripažino neteisėtai nutraukta, o apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apskritai nekėlė klausimo dėl Ugdymo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, nenurodė, kokios šios sutarties sąlygos pažeidžia jos kaip vartotojos interesus, ir apskritai neginčijo sąlygų, todėl apeliantės skunde keliamą naują klausimą dėl Ugdymo sutarties pripažinimo nesąžiningomis yra pagrindo vertinti ir kaip  siurprizinį atsakovei.

36.                      Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai) (CPK 312 straipsnis). Apeliacinis skundas taip pat negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

37.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

38.                      Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti.

39.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, apeliaciniu skundu prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje ir priteisti neturtinę žalą, kartu prašo įvertinti Ugdymo, kaip vartojimo, sutarties sąlygų sąžiningumą, tačiau skunde nenurodo, kokią įtaką sutarties sąlygos turi neturtinės žalos atsiradimui. Apeliantė pirmosios instancijos teisme neginčijo Ugdymo sutarties sąlygų, net nekėlė klausimo, kad šios sutarties sąlygos kažkaip pažeidė jos interesus, kai tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes – būtinybę teismui vertinti Ugdymo sutarties sąlygas vartojimo sutarties sąžiningumo aspektu. Pažymėtina, kad nors CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva), tačiau nagrinėjamu atveju bylos dalykas nėra ginčas dėl pačios Ugdymo sutarties sąlygų sąžiningumo, ginčas kilo dėl Ugdymo sutarties nutraukimo pagrįstumo, esant konkrečioms faktinėms aplinkybėms, t. y. buvo keliamas klausimas, ar atsakovė vienašališkai nutraukdama su apeliante Ugdymo sutartį, pati nepažeidė šios sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismas neturi pareigos taikyti CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą taisyklę ir ex officio vertinti Ugdymo sutarties, kaip vartojimo sutarties, sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams.

    Dėl neturtinės žalos atlyginimo

40.                      Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jai iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtai nutrauktos Ugdymo sutarties.

41.                      Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra, inter alia, įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę (Konstitucijos terminais – moralinę) žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-403/2019).

42.                      Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2016). Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė).

43.                      Pažymėtina, kad apeliantė neturtinę žalą grindžia tik savo paaiškinimais, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad apeliantės patirti nepatogumai, neigiamos emocijos viršytų natūralaus dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose ribas. Neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti ją patyręs asmuo turi pateikti teismui reikšmingų juos patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Apeliantė nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, kad dėl atsakovės veiksmų, jai pablogėjo sveikata ir dėl to jai buvo taikomas gydymas (CPK 178 straipsnis). Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad dėl to, kad jai buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas dėl to, kad ji neleido dukters į ugdymo įstaigą, ji patyrė išgyvenimus, stresą, nepatvirtina, fakto, kad apeliantė nepatogumus ir išgyvenimus patyrė dėl to, kad atsakovė nutraukė Ugdymo sutartį. Apeliantės, skunde nurodytos aplinkybės, kad ji nesutaria su vaiko teisių institucijos atstovais, socialinėmis darbuotojomis, niekaip nesisieja su Ugdymo sutarties nutraukimu.

44.                      Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra įrodymų, kad po to, kai atsakovė nutraukė su apeliante Ugdymo sutartį, apeliantė kreipėsi Šiaulių miesto savivaldybės nustatyta tvarka, dėl jos dukters priėmimo į priešmokyklinio ugdymo įstaigą ir jos dukra dėl to nebūtų įtraukta į Mokinių registrą, priešingai apeliantė, žinodama, kad atsakovė nutraukė su ja Ugdymo sutartį, pati 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė Šiaulių lopšeliui-darželiui „Berželis“ prašymą išbraukti jos dukrą iš šią ugdymo įstaigą lankančių vaikų sąrašo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentams, kad atstumas tarp lopšelio-darželio „Mažieji šnekoriai“ ir Šiaulių lopšelio-darželio „Berželis“ nėra didelis, kadangi pastarasis darželis nuo apeliantės namų yra nutolęs 600 metrų  atstumu (8 minutės kelio), o lopšelis-darželis „Mažieji šnekoriai“ – 200 metrų (3 minutės kelio), todėl apeliantė neįrodė, kad esamas atstumas tarp ugdymo įstaigų buvo toks reikšmingas, kad ji nebūtų galėjusi vesti dukters į Šiaulių lopšelį-darželį „Berželis“. Tai, kad šiuo metu apeliantės dukra lanko priešmokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) m., yra pačios apeliantės sprendimas, ir natūralu, kad dėl to, kad šiuo metu apeliantė ir jos dukra gyvena (duomenys neskelbtini) išnuomotame name, o ne Šiauliuose, kur yra apeliantės šeimos namai, apeliantė tikėtina dėl tokių jos pačios priimtų sprendimų gali patirti nepatogumus ir tam tikrus išgyvenimus.

45.                      Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad pats teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

46.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė su apeliante Ugdymo sutartį ir įpareigojo atsakovę vykdyti Ugdymo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nenustatyta, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai apeliantės teisei apginti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimo, ieškinio reikalavimų pripažinti Ugdymo sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakove įvykdyti Ugdymo sutartį patenkinimas, yra pakankama satisfakcija atsakovei dėl jo galimai patirtų nepatogumų.

47.                      Be to civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

48.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir trumpalaikis sveikatos sutrikimas kilo ne iš karto sužinojus apie Ugdymo sutarties nutraukimą, o gerokai vėliau 2020 m. rugsėjo pabaigoje, taip pat sprendė, kad dvasiniai išgyvenimai bei trumpalaikis sveikatos sutrikimas kilo ne dėl sutarties nutraukimo, o dėl to, kad tarp ieškovės ir kitų asmenų (socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos institucijos ir kt.) kilo konfliktai. Teismas pažymėjo, kad  nenustačius, kad šiuo konkrečiu atveju įstatymai nustato prievolę atsakingam asmeniui (atsakovei) atlyginti neturtinę žalą ieškovei, ieškinį šioje dalyje atmetė.

49.                      Neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos faktą, kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių pasekmių. Konkrečiu atveju byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos, faktui, kad apeliantei buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas. Nėra pagrindo vertinti, kad byloje netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, netinkamai įvertinti įrodymai bei padarytos nepagrįstos išvados.

 Dėl bylos procesinės baigties

50.                      Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas spręsdamas dėl neturtinės žalos atsiradimo fakto ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

52.                      Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė patyrė 1300 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, taip pat teismas atsižvelgęs į procesinio dokumento turinį, argumentus, galimai sugaištą laiką, bei tai, kad atsakovę pirmosios instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas ir rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, jam nebereikėjo iš esmės gilintis į naujas bylos aplinkybes, į tai, kad byla nėra sudėtinga ir yra nedidelės apimties, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti atsakovės patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, jas mažinant iki 900 Eur ir šias išlaidas priteisti atsakovei iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Mažieji šnekoriai“, juridinio asmens kodas 302659696, iš apeliantės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų ) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja               Vilija Valantienė