Civilinė byla Nr. e2-473-944/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09647-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija:

3.2.6; 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,

dalyvaujant ieškovui M. B., jo atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,

atsakovei A. B., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

atsakovės E. V. atstovui advokatui P. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo bei atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl santuokos nutraukimo santuokos metu įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, atsakovei E. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys „P. P. Capital“ AS (su savarankišku reikalavimu dėl skolos priteisimo), AB „Lietuvos draudimas“ 234-V gyvenamojo namo statybos bendrija, UAB „Legal Balance“, Latvijos Respublikos bendrovė SIA „B2Kapital“, V. B..

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.       nutraukti ieškovo

2.       nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gruodžio 1 d., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi;

3.       pripažinti po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovės A. B. prievolėmis skolinius įsipareigojimus kreditoriams: „PliusPlius Capital“ AS, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Legal balance“, SIA „B2Kapital“, 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijai;

4.       pripažinti po santuokos nutraukimo asmenine M. B.

5.       padalinti po santuokos nutraukimo bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą:

5.1.       priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovui M. B.

5.2.       priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei A. B.

6.       priteisti iš atsakovės A. B. ieškovui M. B. 5670 Eur piniginę kompensaciją už

7.       priteisti iš atsakovės A. B. ieškovo M. B. naudai 37 650,60 Eur (130 000 Lt) skolą, 6 116,93 Eur įstatymines metines palūkanas nuo pradelstos mokėti paskolos sumos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017-06-12 patikslinto ieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

8.       bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė kalta dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, t. y. žiauriai elgėsi su ieškovu, smurtavo prieš kitus šeimos narius, gadino jų turtą, nuo 2012 m. pabaigos paliko šeimą bei ja nesirūpino. Ieškovo vertinimu, santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tačiau konkrečių aplinkybių patvirtinančių atsakovės kaltę prašo teismo sprendime nenurodyti. Ieškovas nurodo, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes įgyti iki santuokos sudarymo. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad šis turtas turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovei priteista kompensacija. Pažymi, kad šis turtas nebuvo iš esmės pagerintas santuokos metu, todėl neatitinka nustatytų kriterijų dėl šio turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas nurodo, kad gyvenamasis namas nebuvo rekonstruotas. Gyvenamojo namo priestatai sunykę, kompensacijos už juos atsakovė neprašo. Atitinkamai asmeniniu turtu laikytinas turtas įgytas iki santuokos sudarymo, o atsakovės asmeniniu turtu laikomas turtas įgytas paveldėjimo būdu. Ieškovas nurodo, kad turi asmeninę prievolę trečiajam asmeniui V. B., kurią po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai, t. y. ši prievolė laikytina asmenine ieškovo prievole. Ieškovas nurodė, kad neturi jokių bendrų įsipareigojimų su sutuoktine, byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti kreditoriai yra atsakovės A. B., todėl po santuokos nutraukimo ji turi vykdyti šiuos įsipareigojimus. Ieškovo vertinimu santuokos nutraukimo teisinės pasekmės turi būti taikomos nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium 2012-12-01, t. y. kada šalys nustojo kartu gyventi. Ieškovas nesutinka su atsakovės nurodyta faktinio gyvenimo skyrium data – 2012-06-01, nes UAB „Interveba“ steigimo dokumentuose nurodomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), be to, atsakovė A. B. dalyvavo ieškovo motinos gimtadienyje ir pan. Ieškovas prašo padalyti santuokos metu įgytą turtą tokiu būdu: vienam sutuoktiniui priteisiant turtą natūrą, kitam – kompensaciją, tokiu būdu sumažinant tarp šalių galimus konfliktus ateityje dėl turto naudojimo ir pan. Ieškovas prašo padalyti natūra 234–V gyvenamojo namo statybos bendrijos santuokos metu įgyto pajinio įnašo dalį. Ieškovo vertinimu, kitas nekilnojamasis turtas dalijimas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenyje nurodytą nekilnojamojo turto vertę, o akcijos atitinkamai pagal nominalią akcijų vertę. Ieškovas nurodo, kad šalims gyvenant skyrium, jis paskolino atsakovei 37650,60 Eur sumą, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs. Dėl šios aplinkybės ši suma turi būti priteista iš atsakovės ieškovui, bei priteistos palūkanos dėl termino praleidimo grąžinti skolą, bei procesinės palūkanos.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

1.       Santuoką tarp M. B. ir A. B., sudarytą 1999 m. kovo 12 d. Kauno miesto CMB (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl M. B. kaltės.

2.       Po santuokos nutraukimo A. B. palikti santuokinę pavardę B..

3.       Nustatyti, kad santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. birželio 1 d.

4.       Atsakovės A. B. asmenine nuosavybe pripažinti: 234–V gyvenamojo namo statybos bendrijai, įmonės kodas 135415167, iki 1999-03-12 sumokėtą pajinį įnašą – 40 175 Lt (11 635,48 Eur) už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); UAB „Interveba“ akcijas, 100 vnt. akcijų, kurių vertė 2 896 Eur.

5.       Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(vidutinė rinkos vertė – 116 000 Eur) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 45 800 Eur), esančius (duomenys neskelbtini).

6.       Priteisti ieškovui gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(vidutinė rinkos vertė – 116 000 Eur) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 45 800 Eur), esančius (duomenys neskelbtini), iš ieškovo atsakovei priteisti 80 900 Eur  dydžio piniginę kompensaciją už 1/2 dalį turto.

7.       Pripažinti, kad 2008 m. balandžio 8 d. 196 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalies dėl šio turto pirkėjos E. V., yra apsimestinė ir negaliojanti, bei nustatyti, kad 196 vnt. akcijų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis pagal šią sutartį įgijo ieškovas ir atsakovė.

8.       Po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 894 Eur; UAB „Energijos sektorius“ 200 vnt. bendrovės akcijų, vertė – 219 404 Eur; motociklą YAMAHA (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), pirma registracija 1998 m., vidutinė rinkos vertė – 2480 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 348 Eur, pastatas–galvenų džiovinimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4 576 Eur, esantys (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 4 924 Eur).

9.       Po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 226 Eur, pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 638 Eur, esančius adresu (duomenys neskelbtini). (bendra vertė – 2864 Eur); pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5 706 Eur, pastatą–kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 192 Eur, pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 246 Eur, pastatą–klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 187 Eur, pastatą–tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 524 Eur, pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 434 Eur, pastatą–daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 675 Eur, pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 121 Eur, pastatą–malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 157 Eur, pastatą–malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 359 Eur, kitus statinius (inžinerinius)–kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). vidutinė rinkos vertė – 50 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 8651 Eur); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 377 Eur; UAB „Energijos sektorius“, įmonės kodas 136012767, 200 vnt. bendrovės akcijų, vertė – 219 404 Eur; 234–V gyvenamojo namo statybos bendrijos, įmonės kodas 135415167, esančios (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, santuokoje įgytas pajaus dalis – 17 896 Eur (61 791 Lt);

10.       priteisti iš atsakovės ieškovui 10 745 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; priteisti iš atsakovės ieškovui 375 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; priteisti iš ieškovo atsakovei 41 141,60 Eur dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

11.       Pripažinti 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2014 m. kovo 3 d. atsakovės pasirašytus skolos raštelius, dėl (37 650,60 Eur) 130000 Lt skolos, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

12.       Po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis A. B. prievolėmis šiuos skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims: 507,05 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijai; AB „Lietuvos draudimas“ dėl 3 594,20 Eur žalos atlyginimo; UAB „Legal balance“ dėl 2 636,58 Eur, SIA „B2Kapital“ dėl 634,56 Eur skolos;

13.       Po santuokos nutraukimo pripažinti solidariomis A. B. ir M. B., prievolėmis: kreditoriui „PliusPlius Capital“ AS dėl 3 665,39 Eur skolos, 312,31 Eur palūkanų, 120,61 Eur delspinigių, 12,75 proc. mokėjimo palūkanų, 5 proc. palūkanų; kreditoriui „PliusPlius Capital“ AS dėl 1 557,05 Eur skolos ir 21 proc. palūkanų.

14.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, t. y. ieškovo smurto. Dėl tokio ieškovo elgesio ji buvo priversta palikti bendrus namus ir išsikelti gyventi į jai priklausantį būstą. Nurodė, kad ieškovas pakeitė spynas, todėl ji negalėjo įeiti į namus. Ji bendravo su sūnumi ir nežinant ieškovui atvykdavo pas jį. Atsakovės vertinimu šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2012 m. birželio 1 d., kai ieškovas nebeįsileido atsakovės į namus. Atitinkamai nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios turi būti dalijamas ir turtas. Pažymi, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nors registruoti ieškovo vardu ir įgyti iki santuokos, turi būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes santuokos metu iš esmės buvo pagerintas. Dėl šios aplinkybės atsakovei priteistina kompensacija lygi pusei šio turto vertės. Paaiškina, kad 234–V gyvenamojo namo statybos bendrijai pajinis įnašas yra jos asmeninis, nes ji bendrijos nare tapo iki santuokos sudarymo. Taip pat nurodė, kad UAB „Interveba“ įsteigta, kai šalys gyveno skyrium iš asmeninių atsakovės lėšų, todėl pripažintinas asmeniniu turtu. Atsakovės vertinimu, ieškovas nepagrįstai didindamas UAB „Energijos sektorius“ įstatinį kapitalą išleistas akcijas perleido atsakovei E. V.. Šis sandoris yra negaliojantis, todėl perleistos akcijos turi būti dalijamos kaip santuokos metu įgytas turtas. Prašo akcijas padalyti natūra, nesutinka, kad UAB „Energijos sektorius“ akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal nominalią akcijų vertę.  Paaiškino, kad ieškovas perleido abiem sutuoktiniams priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau šių lėšų atsakovė negavo, todėl atsakovei priteistina kompensacija dėl santuokos metu įgyto turto sumažėjimo. Atsakovė pažymi, kad tarp jos ir sutuoktinio pasirašyti skolos rašteliai yra negaliojantys, nes šalių valia nebuvo sukurti paskolinius santykius, o pasidalinti santuokos metu turėtas lėšas. Teigia, kad skolos „PliusPlius Capital“ turi būti laikomos solidariomis, nes kilo sutuoktiniams gyvenant kartu, jomis buvo mokama už remontą. Dėl kitų prievolių kreditoriams sutinka, kad turi būti pripažįstamos asmeninėmis. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

Atsakovė E. V. atsiliepimu prašė atmesti priešieškinio reikalavimą, kuriuo atsakovė A. B. prašo pripažinti, kad 2008-04-08 akcijų pasirašymo sutartis dėl 196 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų yra apsimestinė, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šis sandoris nėra apsimestinis, nes už akcijas buvo apmokėta, sutarties nuginčijimas prieštarautų akcininko sprendimui, kuris nėra ginčijamas. Teismo posėdžio metu palaikė savo atsikirtimus.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo SIA „B2Kapital“ prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo „P. P. Capital“ su savarankišku reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės skolą. Nurodė, kad prievoles pagal asmeninės kredito linijos sutartį atsakovė turėtų vykdyti asmeniškai.

Trečiasis asmuo V. B. atsilepimu nurodė, kad ieškovui skolino pinigus, kurių nėra grąžinęs.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1999 m. kovo 12 d. sudaryta santuoka tarp M. B. ir A. B. Kauno miesto CMB (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 1, l. 15). Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada G-1306 dėl M. B. sveikatos sutrikdymo 2008-04-21 (el. b. t. 1, l. 148, 154). Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada G-1307 dėl A. B. sveikatos sutrikdymo 2008-04-21 (el. b. t. 1, l. 17–18). Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada G1811 dėl A. B. sveikatos sutrikdymo 2005-04-15 (el. b. t. 4, l. 45–46). 2008-05-14 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. 6, b. l. 28). 2016-02-15 pareiškimas (el. b. t. 6, l. 29–30). Administracinių teisės pažeidimo registro duomenys dėl atsakovės A. B. (el. b. t. 1, l. 20–26). 234–V gyvenamojo namo statybos bendrijos pažyma (el. b. t. 1, l. 27). VĮ Registrų centro duomenys dėl UAB „Interveba“ akcininko (el. b. t. 1, l. 28), Juridinių asmenų registro išrašas dėl UAB „Interveba“ (el. b. t. 1, l. 29–31). 2012-06-25 UAB „Intervedba“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (el. b. t. 12, l. 77–78);  UAB „Energijos sektorius“ pažyma apie turimas akcijas (el. b. t. 1, l. 32); akcininkų sąrašas (el. b. t. 4, l. 54); juridinių asmenų registro išrašas dėl UAB „Energijos sektorius“ (el. b. t. 4, b. l. 49–53); UAB „Energijos sektorius“ steigimo aktas (el. b. t. 10, l. 37–39). 2008-04-08 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2, dėl UAB „Energijos sektorius“ įstatinio kapitalo didinimo ir akcijų įsigijimo (el. b. t. 4, l. 60). Kasos pajamų orderis, serija ES, Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 5, l. 123). Akcijų pasirašymo sutartis Nr. 2008/01 (el. b. t. 5, l. 125). UAB „Energijos sektorius“ 2008-04-08 pranešimas VĮ Registrų centrui (el. b. t. 5, l. 124). VĮ „Regitra“ pažyma apie transporto priemones (el. b. t. 1, l. 33). Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl žemės sklypo ir statinių, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 88–89, 185–186); dėl žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 90–105); dėl žemės sklypo ir statinio, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 106–109); dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 116–118); dėl 3/100 patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 178–180), dėl žemės sklypo ir statinių esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 181–184). 2018-06-28 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (el. b. t. 10, l. 145–157). 2014-10-31 pirkimo–pardavimo sutartis dėl buto/patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 122–129). 2014-06-10 pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 4, l. 38–43); nekilnojamojo turto registro išrašas dėl žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 131–134). 2013-12-10 atsakovės skolos raštelis (el. b. t. 6, l. 44), 2014-03-03 skolos raštelis (el. b. t. 10, l. 170). Ieškovo 2013-12-10 raštelis dėl pinigų gavimo iš V. B. (el. b. t. 10, l. 40). AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštas dėl informacijos suteikimo (el. b. t. 8, l. 75–76). Norvegijos karalystės mokesčių administratoriaus išrašas (el. b. t. 8, l. 87–90). 2016-06-24 pateikta VMI deklaracija (el. b. t. 8, l. 91). VMI 2013-02-18 nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma dėl ieškovo individualios veiklos vykdymo (el. b. t. 8, l. 120); pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registracijos pažymėjimas Nr. 20141099 (el. b. t. 8, l. 121). Energetikos ministerijos 2013-03-29 leidimas Nr. LG-1508 gaminti elektros energiją (el. b. t. 9, l. 61); gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras (el. b. t. 9, l. 78–84). 2018-09-12 liudytojo A. B. parodymai pas notarą (el. b. t. 10, l. 171–173).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovas procesiniuose dokumentuose prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė neigia savo kaltę dėl santuokos iširimo ir teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas atsakovės kaltę grindžia tuo, kad ji nesirūpino šeima, t. y. nuo 2012 m. pabaigos paliko šeimą ir ja nebesirūpino, taip pat dėl atsakovės konfliktiško elgesio. Atsakovė ieškovo kaltę įvardija, kaip fizinio smurto naudojimą, todėl buvo priversta palikti bendrus šeimos namus.  

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas nurodo, kad santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK

Ieškovas prašo pripažinti, kad santuoka išrimo dėl sutuoktinės kaltės, tačiau prašo nenurodyti konkrečių santuokos išrimo priežasčių. Pagal CK 3.63 straipsnį abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Išaiškintina, kad ši nuostata taikytina tais atvejais, kai, pirmiausia, yra abiejų sutuoktinių prašymas ir antra, sutuoktiniai sutaria, kas kaltas dėl santuokos išrimo – vienas sutuoktinis ar abu. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokio prašymo nereiškė, be to, sutuoktiniai nesutaria, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms teismas privalo išanalizuoti procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes dėl sutuoktinių kaltės.

Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo santuokos sudarymo kildavo ginčai, kivirčai nesutarimai. Atsakovė, po sūnaus gimimo, jį augino gana trumpą laiką, pasamdė auklę, pradėjo dirbti. Ieškovo nuomone, dėl atsakovės alkoholio vartojimo ir jos ūmaus būdo, kildavo konfliktai namuose, kurių metu nukentėdavo ir pats ieškovas. Ieškovas stengėsi išsaugoti šeimą, lankė su atsakove šokių ansamblį, tačiau šeimos ryšių išsaugoti nepavyko. Nurodė, kad nuo 2012 m. pabaigos atsakovė paliko šeimos namus ir sūnų. Ieškovas neigia smurto vartojimą, paaiškina, kad būdavo priverstas gintis nuo atsakovės dėl agresyvaus elgesio. Atsakovė iš esmės ieškovo kaltę grindžia fizinio smurto vartojimu ir šią aplinkybę įrodinėja specialisto išvadomis. Šalys kaltę iš esmės grindė savo paaiškinimais.

Teismas nurodo, kad byloje pateiktos specialisto išvados dėl asmens sužalojimo atliktos atsakovei 2005-04-15 ir 2008-04-21, ieškovui – 2008-04-21. Šalių teigimu šeima faktiškai iširo 2012 m. pagal byloje pateiktas fotonuotraukas matyti, kad ir po minėtų specialistų išvadų surašymo, šalys ilgą laiką gyveno kartu bendruose namuose, minėjo šventes ir pan. Darytina išvada, kad nepaisant konfliktų, kurių metu galimai buvo padaromi tam tikri fiziniai sužalojimai, faktiškai šalių santuoka iširo daug vėliau, t. y. specialistų išvadose fiksuoti sužalojimai, kaip galimo smurto atvejai, nebuvo lemiantys ir turėję esminę reikšmę santuokos iširimui ir pradžiai dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta, kaip liudytoja atsakovės sesuo G. R., kuri konkrečių aplinkybių dėl sutuoktinių tarpusavio santykių negalėjo nurodyti. Išklausius šio asmens parodymus pripažintina, kad su atsakove jų tarpusavio ryšys, kaip seserų, nebuvo itin glaudus, konfliktiškose situacijose kartu neteko būti/stebėti/dalyvauti ir pan., todėl atitinkamai dėl fizinio smurto vartojimo ar pan. negalėjo nurodyti reikšmingų bylai aplinkybių, susijusių su sutuoktinių tarpusavio santykiais. Šis asmuo nepatvirtino ieškovo nurodytų aplinkybių dėl atsakovės alkoholio vartojimo. Be to, šiuo metu atsakovė ir liudytoju apklaustas asmuo G. R. yra užvedusios teisminius procesus kitose civilinėse bylose, kuriose jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas. Dėl šios aplinkybės minėtos liudytojos parodymai vertintini kritiškai dėl galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškovas pateikė šalių sūnaus pas notarą duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad nuo mažens tėvai konfliktuodavo, namuose būdavo barniai kivirčai (el. b. t. 9, l. 171–173). Atsakovė nurodė, kad jai buvo užkirsta galimybė teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytoją sūnų, nes tokį prašymą teismas atmetė. Teismas nurodo, kad teisminio proceso metu atsakovė prašė apklausti A. B., jam išsiunčiant teismo šaukimą. Ieškovas nurodė, kad sūnus mokosi užsienyje, atitinkamai pateikė teismui duomenis, kad A. B. studijuoja kitoje šalyje. Dėl šios priežasties teismas išaiškino atsakovei, kad pagal CPK 90 straipsnio nuostatas galimoms liudytojo atvykimo į teismo posėdį išlaidoms padengti būtina įnešti avansą į teismo depozitinę sąskaitą. Esant tokioms aplinkybėms atsakovė atsisakė prašymo dėl liudytojo A. B., kaip liudytojo apklausos. Darytina išvada, kad atsakovei nebuvo užkirsta galimybė dėl liudytojo apklausos, tačiau tokio prašymo atsisakė.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad jos konfliktuoja daugelį metų, realiai nuo santuokos sudarymo. Teismas nurodo, kad asmens būdas pats savaime negali būti laikomas išimtinai kaltais asmens veiksmais. Šalys teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokių konkrečių priemonių ėmėsi, kad išsaugotų šeimą, išspręstų kilusius sunkumus, atkurtų šeiminius santykius. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl bendrų šokių užsiėmimų yra susijusios su šalių bendru gyvenimu, kai faktinis šeimyninis gyvenimas nebuvo nutrūkęs, šalys dar gyveno kartu, tačiau kokių veiksmų ėmėsi 2012 m., kad būtų atkurti šeiminiai santykiai nenurodė ir jokių duomenų nepateikė.

Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo taip pat grindė prezumpcija įtvirtinta CK 3.60 straipsnio 3 dalyje. Minėtoje teisės normoje įtvirtina, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas grįsdamas atsakovės kaltę pagal minėtą teisės normą, turėjo įrodyti, kad atsakovė visiškai nesirūpino šeima ilgiau kaip metus. Ieškovas nurodė, kad atsakovė išsikraustė iš bendrų šeimos namų 2012 m. pabaigoje, paliko sūnų su ieškovu jam neteikė išlaikymo. Teismas nurodo, kad vien tas faktas, kad asmuo išsikraustė iš šeimos namų pats savaime nėra pakankamas preziumuoti asmens kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas nurodo, kad būstas, kuriame gyveno šeima yra įgytas ikisantuokos sudarymo, registruotas ieškovo vardu (šioje byloje keliamas reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe), todėl pareigos šį turtą išlaikyti ir prižiūrėti atsakovė neturėjo. Ieškovas nurodė, kad visą šį laiką atsakovė neteikė sūnui išlaikymo, tokiu būdu juo nesirūpino. Atsakovė nurodė, kad su sūnumi bendravo, padėjo mokymosi proceso metu ir pan. A. B. duodamas parodymus pas notarą nurodė, kad, kai tėvai pradėjo gyventi atskirai, jis nemažai laiko praleido tiek pas mamą, tiek pas tėtį. Šis asmuo nurodė, kad abu tėvai jautėsi gerai pradėję gyventi skyriumi. Teismas nurodo, kad tais atvejais, kai asmuo neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, kyla pagrindas priteisti išlaikymą, o ne pripažinti sutuoktinės kaltus veiksmus dėl santuokos iširimo. Be to, duomenų, kad ieškovas kreipėsi dėl pagalbos ar paramos dėl sūnaus išlaikymo nėra, atvirkščiai – šalims pradėjus gyventi atskirai atsakovė prašė ieškovo finansinės pagalbos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, kad atsakovė ilgiau kaip vienerius metus paliko šeimą ir ja nesirūpino (CPK 178 straipsnis).

Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių charakterių nesutapimo, nenoro spręsti kilusių konfliktų abipusių nuolaidų derybų būdu, neieškojimo profesionalios pagalbos šeimai, pasyvumas ir apatija lėmė tarpusavio konfliktus, bendrų interesų išnykimą ir pan. Atsižvelgus į tai, kad tiek ieškovo ar atsakovės paaiškinimai bei ieškovo liudytojų parodymai nėra pakankami vieno sutuoktinių kaltei nustatyti, t. y. abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl pripažintina, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momento.

CK 3.127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
Pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata (CK 3.127 straipsnio 2 dalis) neatsiejamai yra taikytina su CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią tokio prašymo (dalinti tik turtą, kuris įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium) negali reikšti sutuoktinis, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013, kurioje kasacinis teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams. Draudimas kaltam dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniui remtis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi grindžiamas kaltės dėl santuokos iširimo teisiniu reglamentavimu, lemiančiu neigiamas santuokos nutraukimo pasekmes kaltam sutuoktiniui. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo), tačiau tokia nauda neturi būti teikiama asmeniui, kuris savo kaltais veiksmais lėmė santuokos iširimą. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo nėra, kad jos faktiškai kartu nustojo gyventi nuo 2012 m., tačiau nesutariama, nuo kurio mėnesio. Ieškovas nurodo, kad šalys pradėjo skyrium gyventi 2012-12-01, atsakovė teigia, kad nuo 2012-06-01. Nuo šios datos priklauso dalytino turto apimtis, t. y. dėl UAB „Interveba“ ir gautų pajamų už elektros energiją.

Ieškovas šią datą grindžia savo paaiškinimais, liudytojos G. R. parodymais. A. B. parodymais duotais pas notarą, atsakovės E. V. paaiškinimais. Teismas nurodo, kad atsakovės A. B. ir atsakovės E. V. tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šioje byloje jų suinteresuotumas priešingas, byloje pateikti duomenys dėl jų tarpusavio konfliktų, kuriuos spręsti buvo iškviesta policija ir pan. Liudytoja G. R. duodama paaiškinimus dėl sutuoktinių tarpusavio santykių reikšmingų aplinkybių negalėjo nurodyti, t. y. glaudaus šeimyninio bendravimo aplinkybių nenurodė, tačiau tiksliai nurodė metus ir mėnesį, kada sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, negalėdama paaiškinti, kaip šią datą įsiminė, kuo ji svarbi. A. B. duodamas parodymus pas notarą taip pat lakoniškai nurodė, kad tėvai pradėjo gyventi skyrium nuo 2012 m. gruodžio mėnesio. Teismas nurodo, kad liudytojų parodymai nelaikytini patikimais dėl galimo suinteresuotumo ir palankumo ieškovui.

Atsakovė 2012-06-01 datą grindžia savo paaiškinimais, tačiau pati atsakovė nėra nuosekli, t. y. teigia, kad šalys skyrium gyvena nuo 2012-06-01, tačiau prašo priteisti kompensaciją iš ieškovo už elektros energiją, kuri buvo gauta iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Teismo vertinimu tokia atsakovės pozicija nelaikytina sąžininga, nes atsakovė siekia, kad UAB „Interveba“ būtų laikoma jos asmeniniu turtu, įgytu po faktinio gyvenimo skyrium, tačiau kartu siekia piniginės kompensacijos už laikotarpį, kai šalys faktiškai gyveno atskirai. 

Kitų objektyvaus pobūdžio duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, šalys nepateikė. Nesant byloje pakankamai duomenų dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios, abiem sutuoktiniam nesutarus dėl šios datos, o liudytojų parodymus teismui nelaikant pakankamais, toks prašymas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo šį turtą: žemės sklypą su statiniais, esančiais, (duomenys neskelbtini)  (el. b. t. 1, l. 88–89, 185–186); žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 90–105); žemės sklypą su statiniu, esančiais (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 106–109); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 116–118). Dėl šio turto ginčo byloje nėra, t. y., kad jis įgytas santuokos metu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti dalijimas santuokos nutraukimo byloje.

Santuokos metu šalys įgijo dvi transporto priemones. Tarp šalių ginčo, kad šios transporto priemonės buvo įgytos santuokos metu ir turi būti dalijamos ginčo nėra. Nesutariama tik dėl vertės. Ieškovo vardu registruotas YAMAHA (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. 672D (el. b. t. 1, l. 33). Atsakovės A. B. vardu buvo registruota transporto priemonė TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri bylos nagrinėjimo metu buvo 2018-10-01 buvo parduota. Kad ši transporto priemonė buvo įgyta santuokos metu tarp šalių ginčo nebuvo, todėl perleidus šią transporto priemonė turi būti sprendžiamas lėšų padalijimo klausimas.

Atsakovės A. B. vardu registruota ½ buto, esančio Dariaus ir Girėno g. 13-46, Marijampolėje, įgyta paveldėjimo būdu (el. b. t. 1, l. 161); žemės sklypas, esantis Klevų g. 65,. Palangoje, įgytas 2014-07-04 pirkimo–pardavimo sutartimi, registruotas, kaip asmeninė nuosavybė (el. b. t. 1, l. 163). Šis turtas pagal CPK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 7 punktą laikytinas asmeniniu ir santuokos nutraukimo byloje nedalytinas. Dėl šio turto ginčo tarp šalių nėra.

Atsakovo vardu registruota 3/100 patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 178–180), kuri įgyta iki santuokos sudarymo, todėl pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikytinas asmeniniu ir santuokos nutraukimo byloje nedalytinas. Dėl šio turto ginčo tarp šalių nėra.

Atsakovė reiškia reikalavimą dėl ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įgytas iki santuokos sudarymo pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovė prašo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis minėtu adresu, įsigytas 1996-03-07 pirkimo–pardavimo sutartimi. Šiame sklype pastatas/gyvenamasis namas įregistruotas 1997-02-21 statinio priėmimo naudotu aktu, įrašas galioja nuo 1998-03-12. Šalių santuoka sudaryta 1999-03-12.

Darytina išvada, kad aptartas turtas įgytas iki santuokos sudarymo, todėl pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas laikytinas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pagerintas. Nekilnojamojo turto registro išraše prie registro pastabų ir nuorodų nurodyta, kad 2005-08-10 kadastrinių matavimų duomenimis pastato 1A1p bendras plotas 412,33 kv. m, priestatų 1a1p (5 kv. m), 2a1p (56,98 kv. m) 3A1p (61,93 kv. m) ir naujai užfiksuotų statinių: tvorai t1, t2, kiemo aikštelei b1 įregistravimui NT registre dokumentai nepateikti. Atsakovė teigia, kad po santuokos sudarymo buvo baigtas statyti namas ir priestatai, išaugo bendras plotas, todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalytinas po santuokos nutraukimo. Iš esmės savo reikalavimą atsakovė grindžia gyvenamojo namo bendro ploto padidėjimu nuo 312,39 kv. m, iki 412,33 kv. m, t. y. 32 proc. Pastebėtina, kad atsakovė teigia, kad visas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), turi būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau kuo iš esmės pagerėjo žemės sklypas net duodama paaiškinimus nenurodė. Vienintelis atsakovės argumentas dėl turto pagerinimo yra pasikeitęs gyvenamojo namo bendras plotas.

 Atsakovė nei teismo posėdžio metu, nei rašytiniais duomenis pagerinimo apimties, atliktų darbų, jų kainos ir pan. nedetalizavo. Gyvenamojo namo būklę, kad jis iš esmės pagerintas grindė fotonuotraukomis, kuriose fiksuotos bendro gyvenimo akimirkos. Pastebėtina, kad teisminio proceso metu, buvo pateiktas prašymas dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo šiam turtui, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą į teismo depozitinę sąskaitą pagal CPK 90 straipsnio nuostatas neįnešė avanso galimoms ekspertizės išlaidoms, todėl teismas šio prašymo nesprendė. Teisminio proceso metu atsakovė nurodė, kad nepavyko surasti pakankamai lėšų, prašė pratęsti terminą avansui įnešti, tačiau pakartotinio prašymo teismui neteikė. Teismas nurodo, kad ekspertizės aktas yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl net ir neatlikus teismo ekspertizės šaliai nėra užkertamas kelias įrodinėti savo reikalavimus ir atsikirtimus visais leistinais įrodymais.

Įvertinus šiuos duomenis pripažintina, kad atsakovė šį reikalavimą grindė tik gyvenamojo namo bendro ploto pokyčiu – padidėjimu. Duodama paaiškinimus nenurodė, kokie atlikti darbai po santuokos sudarymo lėmė turto pagerinimą. Paaiškinimo, kad turtas buvo gerinamas iš bendrų lėšų.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių atsakovė nenurodė, ir jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikė. Teismas nurodo, kad vien tas faktas, kad padidėjo gyvenamojo namo bendras plotas, pats savaime nelaikytinas pakankamu pripažinti turto pagerinimą iš esmės.

Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju jokių duomenų, kurie pinigine verte galėtų atspindėti atliktų darbų apimtį, investuotų lėšų dydį ir pan. nėra. Pastebėtina, kad atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, įrodinėjimo naštos paskirstymas ir rungimosi principas buvo šalims išaiškintas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas ir gyvenamasis namas) buvo iš esmės pagerinti po santuokos sudarymo bendromis lėšomis, todėl reikalavimas pripažinti šį turtą bendrąja sutuoktinių nuosavybę atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų dėl atliktų darbų, jų vertės, atitinkamai nėra galimybės įvertinti, kokia dalimi atsakovei turtėtų būti kompensuojami ne esminiai pagerinimai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas asmeniniu ieškovo turtu, o atsakovė reikalavimai dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestini, kaip neįrodyti.

Dėl UAB „Energijos sektorius“ akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Atsakovė reiškia reikalavimą pripažinti 2008-04-08 196 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalį negaliojančia dėl akcijų pirkėjos E. V. bei nustatyti, kad 196 vnt. akcijų bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ieškovas ir atsakovė A. B.. Sandorio negaliojimą grindžia apsimestinio sandorio nuostatomis pagal CK 1.87 straipsnį.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008-04-08 priimtas vienintelio akcininko sprendimas Nr. 2, kuriuo padidintas bendrovės įstatinis kapitalas nuo 20 000 Lt iki 40 000 Lt papildomai išleidžiant 200 vieno šimto litų vertės paprastųjų vardinių akcijų; akcijos apmokamos jas įsigyjančių asmenų lėšomis; leista įsigyta 196 vnt. naujai išleidžiamas bendrovės akcijas E. B. (V.) (el. b. t. 4, l. 60). Tą pačią dieną sudaryta akcijų pasirašymo sutartis Nr. 2008/01 dėl 196 vnt. paprastosios vardinės akcijos (el. b. t. 5, l. 125). 2008-04-15 kasos pajamų orderiu, serija ES, Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė E. V. (B.) įnešė 19600 Lt sumą UAB „Energijos sektoriui“ (el. b. t. 5, l. 123). Atsakovės A. B. vertinimu šis sandorius yra apsimestinis, nes tikroji šalių valia buvo akcijų įsigijimas ieškovo ir atsakovės A. B. naudai.

Teismas nurodo, kad atsakovė E. V. nurodo, kad vienintelio akcininko sprendimas nėra ginčijamas, todėl galimai panaikinus akcijų pasirašymo sutartį atsakovei A. B. jos nurodomos teisinės pasekmės nekiltų. Teismas nesutinka su tokiais motyvais.

Teismas nurodo, kad pats savaime vienintelio akcininko sprendimas nesukelia teisinių pasekmių, nes buvo būtina kito asmens – šiuo atveju atsakovės E. V., valia įsigyti/perimti akcijas ir tik akcijų perleidimo sutartimi atsakovei E. V. kilo pareiga sumokėti už įsigytas 196 vnt. akcijų. Darytina išvada, kad akcijų pasirašymo sutartis atitinka dvišalio sandorio požymius (CK 1.63 straipsnio 6 dalis), todėl gali būti reiškiami reikalavimai dėl šios sandorio galiojimo.

CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 17 punktas). CK 1.87 straipsnio 2 ir 3 dalys įtvirtina apsimestinių sandorių galiojimo tretiesiems asmenims teisines pasekmes. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu.

Šiuo atveju atsakovė A. B. nurodo, kad UAB „Energijos sektorius“ įstatinio kapitalo didinimu nebuvo siekiama perleisti akcijas atsakovei E. V., todėl akcijas įgijo ieškovas. Darytina išvada, kad pagal atsakovės nurodomas aplinkybes apsimestinio sandorio išorinis sandoris buvo naujai išleidžiamų akcijų perleidimas atsakovei E. V., tačiau nėra nurodoma, koks šių asmenų vidinis sandoris, kokį sandorį buvo siekiama pridengti, kokie realūs šalių ketinimai buvo. Duomenų, aplinkybių, dėl kokių aplinkybių įstatinio kapitalo didinimu buvo siekiama galimai nuslėpti tikrąjį išleidžiamų akcijų įgijėją nėra pateikta.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2008-04-08, kai sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, sutuoktiniai pradėjo skyrium gyventi tik 2012 m., t. y. praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos. Duomenų, kad sandorio sudarymo metu buvo pašliję sutuoktinių tarpusavio santykiai ir buvo siekiama pakeisti santuokinio turto mastą, nėra. Pastebtina, kad byloje pateiktos specialistų išvados dėl sveikatos sutrikdymo yra 2008-04-21(el. b. t. 1, l. 148, 154, 17–18), t. y. po ginčijamo sandorio, ankstesnė atsakovės pateikta išvada yra 2005-04-15 (el. b. t. 4, l. 45–46), yra ankstesnė net trejais metais iki ginčijamo sandorio sudarymo. Byloje pateikti duomenys dėl atsakovės A. B. ir E. V. konflikto 2008-04-15, t. y. po ginčijamo sandorio sudarymo, tačiau duomenų, kad šis konfliktas kilo dėl šio sandorio ar pan. nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra pateikta duomenų apie galimą vidinį sandorį sudariusių asmenų ketinimą, kaip būtiną elementą, reiškiant reikalavimą dėl sandorio apsimestinumo.

Atsakovė sandorio negaliojimą įrodinėja tuo, kad atsakovė E. V. neturėjo lėšų sumokėti už įsigyjamas akcijas. Pagal byloje esančius duomenis akcijų pasirašymo sutartyje Nr. 2008/01 11 punkte numatyta akcijų apmokėjimo tvarka ir teisinės pasekmės. Byloje pateiktas 2008-05-15 kasas pajamų orderis, serija ES, Nr. 080415/1, kuriuo atsakovė sumokėjo 5676,55 Eur (19600 Lt) sumą. Byloje pateikti duomenys apie atsakovės gautas pajamas iš Norvegijos karalystės patvirtina, kad atsakovė E. V. turėjo lėšų. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji dirbo užsienyje tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Norvegijoje (el. b. t. 8, l. 87–90), todėl turėjo lėšų įsigyti ieškovo–tėvo pasiūlytas akcijas. Šias aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai duomenys, taip pat VMI deklaracijos (el. b. t. 8, l. 91). Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl duomenų apie atsakovės patirtas išlaidas pragyvenimui ir pan., nepaneigia šių rašytinių įrodymų.

Atsakovė A. B. nurodė, kad atsakovė E. V. UAB „Energijos sektorius“ neužėmė jokių pareigų, realiai neatliko jokios veiklos. Teismo posėdžio metu E. V. nurodė, kad jos tėvas (ieškovas) pasiūlė įsigyti akcijų. Ji pasitikėdama savo tėvu sutiko įsigyti akcijas. Paaiškino, kad Juridinio asmens veikla nesidomėjo todėl, kad žinojo, kad UAB „Energijos sektorius“ priklauso jos tėvui, jis užima vadovo pareigas. Teismo vertinimu, dėl glaudžių ieškovo ir atsakovės E. V. santykių, kaip tėvo ir dukters, kuriuos siejo pasitikėjimas, neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kad atsakovė E. V. neturėjo konkrečių duomenų dėl juridinio asmens veiklos, jo finansinės būklės ir pan., tokiu būdu ji prisiėmė riziką dėl savo apsisprendimo įsigyti akcijas.

Teismas nurodo, kad pagal CK 1.87 straipsnio nuostatas valios ydingumas turi būti nustatomas sandorio sudarymo metu. Atsakovė A. B. 2008-04-08 sandorio šalių interesus ir tikrąją valią įrodinėja E. V. veikla po akcijų įsigijimo, t. y. tuo, kad ji nedalyvavo juridinio asmens veikloje. Teismas nurodo, kad akcininkų teisės ir pareigos reglamentuojamos Akcinių bendrovių įstatymo ketvirtame skirsnyje. Teismas nurodo, kad pats akcininkas sprendžia, kokiu būdu ir apimtimi įgyvendins ir naudosis jam suteikiamomis teisėmis ir kokiu būdu bus vykdomos jam įstatymo nustatytos pareigos. Ta aplinkybė, kad E. V. nedirbo/neužėmė pareigų UAB „Energijos sektorius“ nesudaro pagrindo laikyti, pripažinti, kad ji ginčijamo sandorio sudarymo metu neišreiškė valios įsigyti akcijas.

Teismas nurodo, kad pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šalių sudarytos sutarties išreikštos tikrosios valios nėra pagrindo pripažinti prieštaraujančia įstatymams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad 2008-04-08 akcijų pasirašymo sutartis yra apsimestinė ir yra pagrindas pagal CK 1.87 straipsnio nuostatas šį sandorį pripažinti negaliojančiu. Teismas nurodo, kad UAB „Energijos sektorius“ sudaryti sandoriai su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios aplinkybės buvo ne kartą išaiškintos teisminio proceso metu, todėl teismas nepasisako dėl šių atsakovės A. B. motyvų.

Pagal byloje esančius duomenis ieškovui nuosavybės teise priklauso 204 vnt UAB „Energijos sektorius“ akcijų, kurios turi būti dalijamos santuokos nutraukimo byloje.

Dėl 234–V gyvenamojo namo bendrijai sumokėto pajinio įnašo.

Iš bylos duomenų, t. y. 234–V gyvenamojo namo statybos bendrijos pažymos nustatyta, kad atsakovė A. B. yra 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijos narė nuo 1993-10-11; A. B. pajinis įnašas sudaro 31070,44 Eur (107280 Lt), iš kurių lengvatinio kredito sumą bendrijai sudaro 17895,91 Eur (61791 Lt); iki 1999-03-12 A. B. yra sumokėjusi 11635,48 Eur (40175 Lt) pajinį įnašą (el. b. t. 1, l. 27). Tarp šalių ginčo, kad 11635,48 Eur (40175 Lt) pajinio įnašo sumokėta iki santuokos sudarymo ir priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra, todėl šis turtas nėra dalijamas santuokos nutraukimo byloje. 

 Abi šalys procesiniuose dokumentuos nurodė, kad santuokos metu sumokėta 19434,95 Eur (67105 Lt) pajinio įnašo suma. Atsakovė nesutinka, kad pajinis įnašas yra bendroji jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tuo tarpu ieškovas prašo padalyti pajinį įnašą natūra. Teismas nurodo, kad byloje ginčo dėl pajinio įnašo sumos – 19434,95 Eur, sumokėjimo santuokos metu iš santuokinių lėšų nėra. Duomenų, kad ši suma būtų sumokėta iš asmeninių atsakovė lėšų (dovanojimo, paveldėjimo ar pan.) nėra pateikta. Ši santuokos metu sumokėta suma artima lengvatinio kredito bendrijai sumai – 17895,91 Eur (61791 Lt). Ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad santuokos metu sumokėta didesnė pajinio įnašo dalis, todėl ši pajinio įnašo dalis turi būti laikoma bendru sutuoktinių turtu ir dalijama.

Teismas nurodo, kad įsipareigojimai mokėti pajinius įnašus atsirado, kai atsakovė tapo bendrijos nare. Darytina išvada, kad santuokos metu atsakovė turėjo vykdyti prisiimtas prievoles dėl pajinio įnašo mokėjimo, kilusias iki santuokos sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pajinio įnašo dalį sudarė lengvatinis kreditas suteiktas bendrijai.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. CK 3.110 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.

Teismas nurodo, kad pareiga mokėti pajinį įnašą atsirado iki santuokos sudarymo. Byloje jokių duomenų nėra, kad sutuoktiniai šiuo turtu naudojosi, kaip šeimos būstu ir pan. Ieškovas nurodė, kad sumokėtas pajinis įnašas suteikia teisę registruoti nekilnojamąjį turtą, tačiau duomenų dėl šio turto vertės ar pan. byloje nėra. Ieškovo pozicija, kad nekilnojamasis turtas yra didesnės vertės, nei pajinio įnašo dalis nėra paremta jokiais byloje esančiais duomenimis. Ieškovo nuomone, atsakovė A. B. šio turto neregistruodama siekia išvengti jo pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismas nurodo, kad nuo santuokos sudarymo iki šalių gyvenimo skyrium pradžios buvo praėję apie trylika metų, kad nuo santuokos sudarymo pradžios atsakovė siekė mažinti dalytino turto vertę nėra pateikta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad santuokos metu atsakovė iš bendrų šeimos lėšų vykdė savo asmeninius įsipareigojimus, t. y. sumokėjo pajinį įnašą, todėl pusė šios sumos turi būti kompensuota ieškovui – ½ nuo 19434,95 Eur (67105 Lt).

Dėl UAB „Interveba“ akcijų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Interveba“ akcijų priklauso A. B. (VĮ Registrų centro duomenys dėl UAB „Interveba“ akcininko el. b. t. 1, l. 28). Pagal Juridinių asmenų registro išrašo UAB „Interveba“ duomenis atsakovė A. B. yra juridinio asmens vadovė (el. b. t. 1, l. 29–31). Atsakovė 2012-06-25 sudarė UAB „Intervedba“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (el. b. t. 12, l. 77–78). Atsakovė nurodė, kad akcijos buvo įsigytos po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, ieškovas niekada nedalyvavo juridinio asmens valdyme, jo veikla nesidomėjo, todėl akcijos turi būti laikomas jos asmenine nuosavybe. Teismas nesutinka su tokiais motyvais.

CK

Šiuo atveju atsakovė aplinkybę, kad akcijos priklauso jai asmeninės nuosavybės teise grindžia tik savo paaiškinimais, t. y. tuo, kad  šalys faktiškai gyveno skyrium. Teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2012-06-01, atitinkamai dėl šios priežasties netenkino šalių reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktiniams atsirado anksčiau.

 Pastebėtina, kad byloje pateikta pinigų dovanojimo sutartus, kuria atsakovei A. B. buvo padovanota 24000 Lt suma sudaryta 2014-07-04; pirkimo–pardavimo sutartis, kuria perleistas žemės sklypas, esantis Tarpučių II k., Šakių r. sudaryta 2013-07-03,  t. y. po UAB „Interveba“ akcijų įsigijimo (el. b. t. 1, l. 166). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė A. B. pirkimo–pardavimo sutartimi 2009-03-09 perleido žemės sklypą, esantį Žvirgždės 2-asis tak. 7, Bartonių k., Jonavos r., ši sutartis sudaryta ženkliai anksčiau nei buvo įsigytos UAB „Interveba“ akcijos, todėl nesudaro pagrindo pripažinti, kad akcijos įgytos už asmenines lėšas.  Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime (el. b. t. 8, l. 67–69), paveldimos pinigų sumos nėra ženklios, be to šis dokumentas sudarytas 2009-04-10, t. y. iki UAB „Interveba“ akcijų įsigijimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių kad atsakovė UAB „Interveba“ akcijas įsigijo už asmenines lėšas. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovas nesidomėjo juridinio asmens veikla ir nedalyvavo jos valdyme nepaneigia santuokos metu įgyti turto bendrumo prezumpcijos.

Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovė nepaneigė CK 3.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, todėl UAB „Interveba“ 100 vnt. laikytina įgytos santuokos metu ir nutraukiant santuoką turi būti dalijamos.

Dėl sutuoktinių padalijimo būdo parinkimo.

Pažymėtina, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Nė vienas iš sutuoktinių neprašo nukrypsti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Byloje šalys nesutaria dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-259-378/2015).

Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011).

Apibendrindamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad, spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas.

Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria arba kai vienam iš sutuoktinių pareiškus savo pageidavimą dėl turto padalijimo būdo antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiškia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja.

Nustatęs, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, teismas, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti: pirmiausia, ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas. Šios aplinkybės gali būti: objektyvaus pobūdžio (turto nedalumas); subjektyvaus pobūdžio (sutuoktinių konfliktiški santykiai, dėl kurių neįmanoma toliau bendrai naudotis turtu, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesai); antra, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto). Teismo šioje byloje nustatyta, kad dalytinas nekilnojamasis turtas nėra šalių gyvenamasis būstas.

Pagal šalių nurodytus pageidavimus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) priteisimo atsakovei, ieškovui išmokant kompensaciją. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovui, atitinkamai atsakovei išmokant kompensaciją. Teismo vertinimu nėra byloje nustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių galėtų būti nepaisoma išsakyta šalių valia.

Šalys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nesutarė dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo, t. y. abu sutuoktiniai pageidavo, kad šis turtas būtų priteistas vienas kitam, atitinkamai išmokant kompensaciją. Byloje nėra nurodyta aplinkybių, dėl kurių šis turtas neturėtų būti priteisiamas kuriam nors iš sutuoktinių, todėl sprendžiant dėl šio turto priteisimo, teismas atsižvelgia į asmens galimybes mokėti kompensacija, t. y. kuriam iš sutuoktinių kiltų didesnė našta mokėti kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą. Teismui pagal šalių valią priteisus atsakovei nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atitinkamai jai nustačius pareigą kompensuoti ieškovui už šį turtą, siekiant šalių interesų balanso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovui.

Šalių procesiniuose dokumentuose aptarto nekilnojamojo turto vertė nurodyta skirtinga, tačiau abi šalys vadovavosi pagal Nekilnojamojo turto registro centro duomenis, teismo ekspertizės turto vertei nustatyti neteikė, turto vertinimo ataskaitų taip pat nepateikė. Nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip dveji metai. Pagal CK 3.119 straipsnio nuostatas dalijamo turto nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismo vertinimu siekiant teisingai nustatyti mokėtinos kompensacijos dydį sprendimo priėmimo metu, tikslinga vadovautis vidutinės rinkos vertės nustatymo duomenimis pagal VĮ Registrų centro viešą paiešką (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp).

Darytina išvada, kad ieškovui priteistino turto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 1610; Pastato–Galvenų džiovinimo cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); rinkos vertė 4576 Eur; žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 1760 Eur.

Atsakovei priteistino turto: pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 3230 Eur; žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 379 Eur; pastato–gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 6410 Eur; pastato–kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 198 Eur; pastato–malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 248 Eur; pastato–tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 545 Eur; pastatą–klėčio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 188 Eur; pastato–ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 388 Eur; pastato–daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 698 Eur; pastato–sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 107 Eur; pastato–malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 139 Eur; pastato–malkinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 317 Eur; kiemo statinio (inžinerinio)–šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 50 Eur; žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 645 Eur. 

Dėl transporto priemonių.

Iškėlus civilinę bylą kiekvieno iš sutuoktinių vardu buvo registruota po vieną transporto priemonę. Ieškovo vardu buvo registruota transporto priemonė motociklas YAMAHA (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) 562). Dėl šios transporto priemonės padalijimo tarp šalių ginčo nėra, t. y. jos priteisimo ieškovui. Šalys nesutaria dėl šios transporto priemonės vertės: ieškovas nurodo 300 Eur, tuo tarpu atsakovė – 2480 Eur. Ieškovas transporto priemonės vertę grindžia pirkimo–pardavimo sutartimi, atsakovė VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Daugiau objektyvaus pobūdžio duomenų byloje dėl transporto priemonės vertės nėra pateikta. Kadangi santuokos nutraukimo metu turi būti turtas padalijimas pagal rinkos vertę teismas, todėl teismas vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ 2018 m. liepos mėn. kaina, kurioje nurodyta transporto priemonės YAMAHA (duomenys neskelbtini) vertė 2480 Eur. Byloje duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti ženkliai mažesnę kainą nėra, pvz. dėl prastos transpotro priemonės būklės, susidėvėjimo ir pan.

Teisminio proceso metu atsakovė valdė transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2018-10-01 buvo parduota už 750 Eur sumą. Ieškovas nesutinka, kad ši suma būdų dalijama už santuokos metu įgytą automobilį, nes, jo vertinimu, šio turto vertė didesnė. Atsakovė nurodė, kad buvo pakliuvusi į autoįvykį, todėl automobilio vertė sumažėjo. Teismas nurodo, kad turtas dalijamas pagal jo rinkos vertę, tačiau ta aplinkybė, kad teisminio proceso metu sumažėja turto vertė dėl jo galimo netinkamo valdymo, negali būti pagrindu šį turto nuvertėjimą laikyti pagrįstu. Pastebėtina, kad iki automobilio pardavimo atsakovė savo procesiniuose dokumentuose automobilio vertę nurodė 1860 Eur, ji buvo perleista už ženkliai mažesnę sumą, sutartyje nebuvo nurodyti automobilio defektai/trūkumai ar pan. Kadangi šalys nesutarė dėl automobilio vertės, teismas vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ 2018 m. liepos mėn. kaina, kurioje nurodyta transporto priemonės TOYOTA AVENSIS Verso 2,0 D-4D vertė 1860 Eur. Ieškovas duomenų dėl didesnės šio turto vertės nepateikė.

Dėl UAB „Interveba“ akcijų padalijimo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Interveba“ įregistruota 2012-06-19, jos vienintelė akcininkė atsakovė A. B.; įstatinio kapitalo dydis 10 000 Lt; akcijų skaičius 100 vnt.; vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 100 Lt. Iš esmės šalys sutinka, kad šios akcijos būtų atsakovės, tačiau ieškovas nurodo, kad šio juridinio asmens akcijos būtų skaičiuojamos pagal nominalią vertę, su sąlyga, kad tokiu pat būdu bus skaičiuojamos UAB „Energijos sektorius“ akcijos.

Teismas nurodo, kad pagal CK 1.102 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, kitas įstatymų nustatytas teises. Akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis turtines ir neturtines akcijos turėtojo teises. Nominali akcijos vertė yra šiame vertybiniame popieriuje nurodyta vertė. Nominalioji vertė suteikiama vertybiniam popieriui, kai jis pirmą sykį išleidžiamas. Pagal nominaliąją akcijų vertę skaičiuojamas balsų skaičius akcinėje bendrovėje. Nominalioji vertė skiriasi nuo vertybinio popieriaus rinkos kainos, kuri gali būti ir didesnė, ir mažesnė už nominaliąją vertę. Teismas nurodo, kad CK 3.119 straipsnis reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).

Darytina išvada, kad juridinio asmens akcijų dalijimas pagal nominalią vertę galimas tik tais atvejais, kai šalys dėl to sutaria. Šiuo atveju ieškovas sutinka kad UAB „Interveda“ akcijos būtų vertinamos pagal nominalią vertrę tik su sąlyga, kad tokiu pat būdu bus vertinamos ir UAB „Energijos sektorius“ akcijos. Kadangi tarp šalių didelis ginčas dėl UAB „Energijos sektorius“ akcijų vertės, todėl UAB „Interveba“ akcijas dalyti skaičiuojant pagal jų nominalią vertę nėra teisinio pagrindo. Jokių duomenų apie šio asmens akcijų rinkos vertęs nėra pateikta, todėl nėra galimybės nustatyti galimą kompensacijos dydį ieškovui visas UAB „Interveba“ akcijas palikus atsakovei.

Teismas nurodo, kad UAB „Interveba“ veikla rūpinosi tik atsakovė, ji yra vienintelė jos akcijų savininkė ir vadovė, tačiau nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo nėra teisinio pagrindo. Kad nebūtų apsunkintas juridinio asmens valdymas ir vienam sutuoktiniui būtų priteistos 49 vnt., o kitam 51 vnt. turi būti duomenų dėl tų dviejų akcijų vertės, kurios byloje nėra. Teismas nustatė, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovė nepaneigė, todėl šio juridinio asmens akcijos dalytinos kaip santuokos metu įgytas turtas kiekvienam sutuoktiniui po 50 vnt. UAB „Interveba“ akcijų.

Dėl „Energijos sektorius“ akcijų padalijimo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Energijos sektorius“ įregistruota 2003-07-21, įstatinio kapitalo dydis 11584 Eur; akcijų skaičius 400 vnt.; vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 28,96 Eur. Šio juridinio asmens vadovas nuo 2014-01-14 A. Z.; 204 vnt. akcijų priklauso ieškovui; 196 vnt. akcijų priklauso atsakovei E. V..

Ieškovas prašo šio juridinio asmens akcijas priteisti jam, atsakovei išmokant kompensaciją, pagal nominalią šių akcijų vertę. Pirmiausia atsakovė nesutinka, kad akcijos vertė būtų skaičiuojama pagal jos nominalą vertę, prašo padalyti šį turtą natūra. Baigiamųjų kaltų atsakovė sutiko dėl šio juridinio asmens akcijų priteisino jai už nominalią vertę. Teismas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė skirti ekspertizę akcijų vertei nustatyti, tačiau jai pagal CPK 90 straipsnio nuostatas neįnešus į teismo depozitą avanso galimoms ekspertizės išlaidoms padengti, šio prašymo teismas nesprendė. Teismas nurodo, kad atsakovė UAB „Energijos sektorius“ akcijų vertę skaičiuoja pagal šios juridinio asmens balanso duomenis. Teismas nurodo, kad turto vertei nustatyti būtinos specialios žinios, juridinio asmens balanso duomenys nelaikytini pakankamais, sprendžiant dėl akcijų rinkos vertės. Darytina išvada, kad atsakovės nurodyta akcijų verte teismas negali vadovautis spręsdamas dėl akcijų padalijimo priteisiant kompensaciją. 

Ieškovas prašo UAB „Energijos sektorius“ akcijas priteisti jam, nes jis įsteigė šį juridinį asmenį, turi specialių žinių susijusių su juridinio asmens atliekama veikla, atsakovės konfliktiškas būdas prieš ieškovą ir atsakovę E. V., galimai trukdytų juridinio asmens valdymui. Teismas šiuos motyvus nelaiko pakankamais sprendžiant dėl akcijų padalijimo būdo.

Pirmiausia pastebėtina, kad nei ieškovas, nei atsakovė E. V. neužima UAB „Energijos sektorius“ vadovaujančių pareigų, t. y. šiuo metu vadovas – A. Z., ieškovas yra tik darbuotojas – darbų vadovas. Teismas nurodo, kad akcininkų turtinės ir neturtinės teisės reglamentuotos Akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Šiuo atveju subjektyvaus pobūdžio aplinkybės dėl sutuoktinių tarpusavio santykių, ar atsakovės A. B. ir E. V. santykiai, nelaikytini sudarančiu pakankamą pagrindą visą akcijų paketą priteisti tik ieškovui, o atsakovei ½ akcijų paketo vertę kompensuoti pinigais, pagal nominalią akcijų vertę. Teismas nenustatė objektyvaus turinio veiksnių, dėl kurių UAB „Energijos sektorius“ akcijos negalėtų būti padalintos natūra ir lygiomis dalimis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes 204 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijos dalytinos kiekvienam sutuoktiniui po lygiai – 102 vnt.

Apibendrinant aptartas aplinkybes ieškovui atitenka nekilnojamojo turto už 7946 Eur sumą, transporto priemonė YAMAHA (duomenys neskelbtini) už 2480 Eur sumą, 50 vnt. UAB „Interveba“ akcijų, 102 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų.

Atsakovei atitenka nekilnojamojo turto už 13542 Eur, 1860 Eur suma už transporto priemonę TOYOTA AVENSIS; 50 vnt. UAB „Interveba“ akcijų, 102 vnt. UAB „Energijos sektorius“ akcijų, 19434,95 Eur (67105 Lt) 234–V gyvenamojo namo statybos bendrijos pajinis įnašas.

Kadangi atsakovei atitenka didesnės vertės turtas iš jos ieškovui priteistina kompensacija – 12 205,48 Eur už jai tenkančio didesnio turto dalį.

Dėl kompensacijos už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2014-06-10 sutuoktiniai ir D. G. sudarė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Šios sutarties 3.1 dalyje nurodyta, kad daikto kaina yra 29830,86 Eur (103 000 Lt); kuri pagal 4.1–4.2.2 punktus buvo sumokėta ieškovui; pagal 6.1 punktą šis turtas priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (el. b. t. 4, l. 38–43). Ieškovas sudarytos sutarties sąlygų neginčijo, neneigė, kad gavo šią sumą iš pirkėjo.

2014-10-31 sutuoktiniai ir UAB „Energijos sektorius“ sudarė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; šios sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad daikto kaina 14481 Eur (50 000 Lt), kuri pagal 4.1 punktą buvo sumokėta ieškovui; pagal 6.3 punktą šis turtas priklausė pardavėjams (sutuoktiniams), šis turtas registruotas, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (el. b. t. 1, l. 122–128). Ieškovas sudarytos sutarties sąlygų neginčijo, neneigė, kad gavo šią sumą iš pirkėjo.

Ieškovas nesutiko dėl kompensacijos mokėjimo, nes nurodė, kad tokia buvo šalių valia visas lėšas pervesti ieškovui. Teismas nurodo, kad byloje nekeliamas ginčas dėl perleisto turto priklausymo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Byloje šalys nurodo, kad šeiminių santykių nepalaikė nuo 2012 m., t. y. šalių gyvenimas skyrium prasidėjo gerokai anksčiau nei sudarytos aptartos sutartys.

Teismas nurodo, kad CK

Dėl santuokos metu gautų lėšų padalijimo.

Atsakovė A. B. prašo priteisti 18985,67 Eur sumą už ieškovui už laikotarpį nuo 2013-05-31 iki 2016-03-31 sumokėtą elektros energiją, kuri buvo pagaminta bendrosios jungtinės nuosavybės sutuoktiniams priklausiusiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas nesutinka su šiuo reikalavimu, nes šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2012 m., ir jis prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes nuo 2012-12-01. Kadangi teismas šalių prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes anksčiau, atmetė, todėl pripažintina, kad šis reikalavimas pagrįstas.

Teismas nurodo, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad Kauno apskrities valstybė mokesčių inspekcija 2013-02-18 išdavė pažymą, kuria nurodė, kad ieškovas vykdo individualią veiklą: elektros energijos gamyba, perdavimas ir apskirstymas (el. b. t. 8, l. 120). 2013-02-21 ieškovas įregistruotas į Pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registrą (el. b. t. 8, l. 121). 2013-03-29 išduotas ieškovui leidimas gaminti elektros energiją (el. b. t. 9, l. 61). AB „Energijos skirstymo operatorius raštu nurodė, kad nuo 2011-01-01 iki 2016-05-12 ieškovui išmokėta 37971,33 Eur su PVM (el. b. t. 8, l. 75). Darytina išvada, kad ieškovas santuokos metu užsiėmė individualia veikla, kurios metu gavo pajamas. Byloje duomenų paneigiančių CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytą prezumpciją ieškovas nepateikė, todėl laikytina, kad gautos pajamos turi būti dalijamos santuokos nutraukimo byloje.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė nepagrįstai prašo padalyti gautas pajamas kartu su PVM. Teismas sutinka su šiuo ieškovo motyvu. Pagal ieškovo pateiktus duomenis matyti, kad jis yra PVM mokėtojas, todėl atitinkamai nuo gautos sumos turėjo mokėti PVM mokestį. Darytina išvada, kad atsakovė gali reikalauti padalyti 31381,25 Eur sumą.

Ieškovas nurodė, kad turėjo 44 635,85 Eur išlaidų, kurias sudaro 34 722,245 Eur išlaidos įsigyjant saulės baterijas ir joms skirtus profilius, 2 556,09 Eur saulės baterijų apsaugos išlaidos; 140,76 Eur saulės baterijų draudimo išlaidos; 800,35 Eur kitos su individualia veikla susijusios išlaidos.

 Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad saulės baterijų įsigijimui buvo panaudotos asmeninės lėšos, kurias buvo sukaupęs iš uždarbio, taip pat padėjo artimieji. Teismas nurodo, jeigu ieškovas iki gyvenimo skyrium pradžios turėjo lėšų gautų iš darbo užmokesčio, tai pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos laikomos bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Duomenų apie dovanotas, paveldėtas lėšas statant/montuojant saulės kolektorius ieškovas nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas neįrodė, kad saulės kolektorius statė už asmenines lėšas. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas su atsakove A. B. žemės sklypą su saulės kolektoriais padovanojo sūnui. Teismas nurodo, kad ieškovas pateikė gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą bei pateikė PVM sąskaitas faktūras, tačiau sutarčių ir pan. duomenų nėra pateikta. Darytina išvada, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti, kad jo nurodomos išlaidos yra realios ir pagrįstos, todėl pripažintina, kad ieškovas neįrodė, kad turėjo 44635,85 Eur išlaidų susijusių su saulės baterijomis (CPK 178 straipsnis).

 Teismas nurodo, kad atsakovas nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos, todėl iš jo individualios veiklos gautos lėšos be PVM laikytinas santuokos metu įgytomis lėšomis ir pusė jų priteistina atsakovei – 15690,63 Eur (31381,25 Eur dalijama pusiau).

Dėl skolos raštelio pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 37650,60 Eur skolą ir 6116,93 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas pagal 2013-12-10 ir 2014-03-03 skolos raštelius. Atsakovė pareiškė reikalavimą dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.86 straipsnio nuostatas.

Teismas nurodo, kad situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas.

 Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą grindžia 2013-12-10 skolos rašteliu, kuriuo atsakovė A. B. nurodė, kad pasiskolino iš ieškovo 37650,60 Eur (130000 Lt) sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2014-03-14; nurodė, kad pinigus gavo. Kitame 2014-03-03 skolos raštelyje nurodytas tokio paties turinio tekstas, išskyrus skolos grąžinimo datą – 2014-05-14, taip pat ranka padarytas prierašas, kad tai skolos raštelio 2013-12-10 tokio pat turinio pratęsimas, nes pasibaigęs terminas. Ieškovas nurodė, kad atsakovei reikėjo pinigų, tuo metu jie gyveno skyrium. Šiuos pinigus jis pasiskolino iš savo brolio trečiojo asmens V. B.. Atsakovė neneigė, kad skolos raštelyje nurodytą pinigų sumą, tačiau nurodė, kad tai nebuvo paskola. Atsakovės vertinimu tokiu būdu šalys pasidalijo santuokos metu turėtas pinigines lėšas. Atsakovė paaiškino, kad pasirašė skolos raštelius nes jai reikėjo pinigų, o ieškovas kitaip tų pinigų nedavė. Byloje pateikti A. B. parodymai pas notarą taip pat patvirtina, kad atsakovė pinigus gavo. Darytina išvada, kad ginčo, kad pinigai buvo perduoti atsakovei nėra. Duomenų, kad šalys dalijosi santuokos turėtas lėšas, byloje nėra pateikta. Teismas nurodo, kad abi šalys teigė, kad skyrium negyveno nuo 2012 m. Pirmasis skolos raštelis surašytas 2013-12-10, kitas raštelis dėl termino pratęsimo – 2014-03-03. Pastebėtina, kad pastarajame raštelyje atsakovės ranka padarytas prierašas dėl skolos raštelio termino pratęsimo. 

Pagal aptartą teisinį reglamentavimą tariamas sandoris nesukelia teisinių pasekmių, nes jis nevykdomas. Šiuo atveju ieškovas, kaip kreditorius perdavė 37650,60 Eur (130000 Lt) sumą atsakovei A. B., šią aplinkybę ji patvirtina pasirašydama 2013-12-10 ir 2014-03-03 skolos raštelius. Vien dėl šios aplinkybės sandoris negali būti laikomas tariamu pagal CK 1.86 straipsnio nuostatas. Atsakovė teisminio bylos metu nurodė, kad tokiu būdu buvo dalijamasi santuokos metu įgytos lėšos, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, kad 2013 m. ar 2014 m. šalys siekė išspręsti turto dalijimosi klausimą nepateikta, taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti dėl šiuo laikotarpiu gautų lėšų, kurios būtų vertinamos kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė taip pat nurodė, kad pirminiuose procesiniuose dokumentuose ieškovas šio reikalavimo nereiškė, tai galimai patvirtina sandorio fiktyvumą.

Teismas nurodo, kad proceso metu ne kartą buvo išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje sprendžiami klausimai susiję su turtu, todėl turi būti pateikti visi duomenys dėl sutuoktinių turto, prievolių atitinkamai ir reikalavimų teisių. Ta aplinkybė, kad tik paskutiniuose teismo posėdžiuose buvo nurodytos aplinkybės dėl atsakovė skolos, nesudaro pagrindo laikyti ginčo sandorį buvo fiktyviu ir nesukuriančiu teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skolos rašteliai negali būti laikomi fiktyviais sandoriais, nes jie buvo įvykdyti, sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas t. y. pinigus atsakovė gavo bei įsipareigojo juos grąžinti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė subjektyviai buvo įsitikinusi, kad ieškovas nereikalaus pinigų, negali būti laikoma sandorio negaliojimo pagrindu. Esant šioms aplinkybėms atsakovės reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis) ir spręstini ieškovo reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-5/2014). Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų; paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos sutarties buvimo, (CK 6.870, 6.871 straipsniai). Tais atvejais, kai atsakovas paskolos fakto nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti šių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

Šiuo atveju atsakovė pripažino, kad pinigai buvo gauti, tą pati patvirtino ir A. B. parodymai duoti pas notarą. Skolos rašteliuose numatytas atsakovės A. B. įsipareigojimas dėl šios sumos grąžinimo. Duomenų, kad ši suma būtų grąžinta ieškovui nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas turi reikalavimo teisę gaut skolos rašteliuose nurodytą pinigų sumą – 37650,60 Eur (130000 Lt), todėl ji priteistina iš ieškovo atsakovei.

Vadovaujantis CK 6.874 straipsniu, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis.).

Ieškovas prašo priteisti 6116,93 Eur palūkanas, nes buvo praleistas terminas skolai grąžinti. Šias palūkanas skaičiuoja nuo 2014-03-15 iki 2017-06-12. Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad 2013-12-10 skolos raštelyje skolos grąžinimo terminas numatytas 2014-03-14 (el. b. t. 4, b. l. 44), tačiau 2014-03-03 skolos raštelyje nurodyta, kad šis raštelis yra 2013-12-10 raštelio pratęsimas ir skolos grąžinimo terminas nurodytas 2014-05-14. Darytina išvada, kad antruoju rašteliu buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas, todėl pripažintina terminas prievolei vykdyti suėjo 2014-05-14. Dėl šios aplinkybės ieškovas turi teisę reikalauti priteisti palūkanas nuo termino vykdyti piniginę prievolę suėjimo datos – 2015-05-15 iki reikalavimo teismui pateikimo dienos.

Darytina išvada, kad ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės už 1124 dienas 5 proc. palūkanas nuo 37650,60 Eur (130000 Lt), t. y. 5797 Eur.

Teismas nurodo, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Procesinių palūkanų įrodinėti nereikia. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo reikalavimo priėmimo teisme (2017-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl prievolių vykdymo kreditoriams.

Byloje pateikti duomenys dėl šių sutuoktinių kreditorių AB „Lietuvos draudimas”, UAB „Legal Balance“, SIA „B2Kapital“, 234-V gyvenamojo namo statybos bendrija, „PliusPlius Capital”, AS, V. B..

Ginčo dėl prievolės pobūdžio kreditoriams AB „Lietuvos draudimas”, UAB „Legal Balance“, SIA „B2Kapital“, 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijai ir V. B. byloje nėra.

Atsakovė A. B. nurodo, kad po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai šiuos įsipareigojimus: 507,05 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijai; AB „Lietuvos draudimas“ dėl 3 594,20 Eur žalos atlyginimo; UAB „Legal balance“ dėl 2 636,58 Eur SIA „B2Kapital“ dėl 634,56 Eur skolos. Ieškovas nurodo, kad po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys įsipareigojimui V. B..

Teismas nurodo, kad pagal CPK 141 straipsnio 2 dalį, bet kurioje stadijoje atsakovas gali pripažinti ieškinį ar jo dalį. Tokiu atveju teismas surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Byloje ginčo dėl prievolių vykdymo šiems kreditoriams nėra, kreditoriai, kurie įtraukti trečiaisiais asmenimis, prieštaravimų nereiškė, todėl po santuokos nutraukimo atsakovei A. B. paliktini vykdyti šie įsipareigojimai: 507,05 Eur dydžio skolinis įsipareigojimas 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijai; AB „Lietuvos draudimas“ dėl 3 594,20 Eur žalos atlyginimo; UAB „Legal balance“ dėl 2 636,58 Eur, SIA „B2Kapital“ dėl 634,56 Eur skolos; ieškovui po santuokos nutraukimo paliktini vykdyti įsipareigojimai V. B. pagal 2013-12-10 paskolos raštelį 37650,60 Eur sumai.

Dėl prievolė pripažinimo solidaria.

Šioje byloje prijungta civilinė byla Nr. e2-20160-848/2018, kurioje „PliusPlius Capital”, AS prašė priteisti iš atsakovės A. B. 4 098,31 Eur skolą, kurią sudaro 3 665,39 Eur negrąžintas kreditas, 312,31 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, 120,61 Eur delspinigiai, 12,75 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 3 665,39 Eur sumos nuo 2018 m. sausio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat turi įsiskolinimą „PliusPlius Capital”, AS dėl 1557,05 Eur skolos; 21 proc. mokėjimo palūkanas nuo 1557,05 Eur 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė prašė įsiskolinimus „PliusPlius Capital”, AS pripažinti solidariais, nes prievolės atsidaro šalims gyvenant kartu, šis kreditorius perėmė reikalavimo teisę iš AB „Swedbank“. Teigia, kad šiomis lėšomis buvo finansuojami remonto darbai šeimos verslui priklausančiuose objektuose.

Teismas nurodo, kad sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.). Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.).

Išaiškintina, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (LR CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (žr. pirmiau nurodytą plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalis kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Darytina išvada, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą pripažinti prievolę solidaria, turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, ir/arba sutuoktinė pritarė šiam sandoriui (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių duomenų dėl lėšų naudojimo šeimos poreikiams tenkinti, t. y. tik duodama paaiškinimus nurodė, kad iš gautų lėšų buvo atliekami remonto darbai. Teismas nurodo, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimą ir atsikirtimus į savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad prievolės kilo santuokos metu nesudaro pagrindo jų pripažinti solidariomis. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovės reikalavimas dėl prievolių pripažinimo solidariomis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Teismas nurodo, kad trečiajam asmeniui „PliusPlius Capital” AS skola dėl 1557,05 Eur sumos; 21 proc. mokėjimo palūkanas nuo 1557,05 Eur 5 proc. metinių procesinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išspręsta Kauno apylinkės teismo 2018-05-16 sprendimu civilinėje byloje e2-5689-748/2018, todėl po santuokos nutraukimo šią prievolę pripažintina vykdyti atsakovei asmeniškai.

Trečiasis asmuo „PliusPlius Capital” AS reiškia savarankišką reikalavimą, pagal prijungtą civilinę bylą e2-20160-848/2018, kurioje „PliusPlius Capital”, AS dėl 3 665,39 Eur negrąžinto kredito, 312,31 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 120,61 Eur delspinigiių, 12,75 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 3 665,39 Eur sumos nuo 2018 m. sausio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Šis reikalavimas tenkintinas.

Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovė A. B. su AB „Swedbank“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 12-028326-CL, kuria bankas suteikė atsakovei kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesines įmokas, o laiku negrąžinant kredito – mokėti palūkanas ir delspinigius. Atsakovei nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, bankas nutraukė sutartį. Ieškovė su banku sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (faktinė perleidimo diena 2017 m. gruodžio 5 d.), kuria bankas perleido reikalavimo teises į atsakovės skolą. Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną pagrindinio įsiskolinimo, tai yra negrąžinto kredito likutis sudarė 3 665,39 Eur. Reikalavimo perleidimo dieną palūkanų įsiskolinimas sudarė 254,72 Eur. Po reikalavimo perleidimo, nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 19 d. palūkanos už 45 dienas išaugo dar 57,59 Eur. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos 2018 m. sausio 19 d. sudaro 312,31 Eur. Delspinigiai sudaro 120,61 Eur (38,14 Eur (atsiradę iki reikalavimo perleidimo) + 82,47 Eur (atsiradę po reikalavimo perleidimo už 45 dienas).

Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys sudarytas sutartis privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). „Swedbank“, AB atsakovei yra perdavusi paskolos sutarties dalyką – pinigus, tačiau atsakovė jų nėra grąžinusi. Reikalavimo perleidimo sutartimi šis reikalavimas atsakovės atžvilgiu buvo perleistas ieškovei, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 3 665,39 Eur paskola.

Atsakovė A. B. ir bankas sutartyje sutarė dėl 12,75 proc. metinių palūkanų. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 312,31 Eur mokėjimo palūkanos iki 2018 m. sausio 19 d. ir 12,75 proc. metinės mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos už 3 665,39 Eur sumą nuo 2018 m. sausio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo.

Šalys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebūtų vykdoma ar būtų netinkamai vykdoma (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalys sutartimi susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių mokėjimo už piniginių prievolių termino praleidimą nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Atsakovė neįvykdė sutarties, todėl, vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis, atsakovė privalo sumokėti netesybas. Ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma sudaro 120,61 Eur. Tokia delspinigių suma atitinka šalių interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis) ir priteistina iš atsakovės.

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Trečiojo asmens savarankišką reikalavimą tenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 92,00 Eur žyminis mokestis

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas kreipdamasis į teismą turėjo šias išlaidas: 241 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, l. 14), 546 Eur žyminio mokesčio suma ieškovui buvo atidėta teismo 2016-05-16 nutartimi (el. b. t. 1, l. 39–40), likusios žyminio mokesčio mokėtinos sumos mokėjimas atidėtas 2017-06-21 nutartimi (el. b. t. 6, l. 72). Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo už šį reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio dalis, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 dalį, kuri buvo atidėta priteistina iš atsakovės A. B. valstybei – 877 Eur.

Atsakovė A. B. kreipdamasis į teismą turėjo šias išlaidas 31 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 4, l. 23). Kauno apylinkės teismo 2017-02-28 nutartimi atsakovei atidėta 2219 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas (el. b. t. 5, l. 23) Kauno apygardos teismo 2017-05-03 atidėta 1000 Eur žyminio mokesčio suma, likusio žyminio mokesčio mokėtinos sumos mokėjimas atidėtas 2018-01-25 nutartimi (el. b. t. 8, l. 92–93). Pagal 2018-11-29 patikslinto priešieškinio reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma apskaičiuotina tokiu būdu: atsakovė reiškia du neturtinio pobūdžio reikalavimus 82 Eur (du po 41 Eur.) (priešieškinio pateikimo teismo metu galiojo CPK redakcija, kuri numatė 41 Eur žyminio mokesčio dydį už neturtinio pobūdžio reikalavimą), dėl UAB „Interveba“ akcijų pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe, dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, dėl 2008-04-08 UAB „Energijos sektorius“ akcijų perleidimo pripažinimo negaliojančiu, dėl santuokos metu įgytų turto padalijimo, dėl kompensacijos atsakovei priteisimo už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą ir gautas lėšas, mokėtinas žyminio mokesčio dydis už šiuos reikalavimus pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas – žyminio mokesčio suma už šiuos reikalavimus sudarytų 8853 Eur; dėl 2013-12-10 ir 2014-03-03 skolos raštelių pripažinimo negaliojančiais, kaip tariamų sandorių, mokėtinas žyminio mokesčio dydis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą – 100 Eur; dėl prievolių modifikavimo pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą – 200 Eur, todėl už reikalavimą pripažinti „PliusPlius Capital” AS prievoles solidariomis mokėtina žyminio mokesčio suma 400 Eur.; atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bendra žyminio mokesčio suma už visus priešieškinio reikalavimus sudarytų 9435 Eur sumą, kuri mažintina pagal CPK 80 straipsnio 7 d. ir mokėtina žyminio mokesčio suma sudarytų – 7076 Eur.

Šie atsakovės reikalavimai buvo atmesti: dėl UAB „Interveba“ akcijų pripažinimo asmeninėmis, dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo jungtine sutuoktine nuosavybe ir to turto padalijimo, dėl 2008-04-09 UAB „Energijos sektorius“ akcijų perleidimo pripažinimo negaliojančiu, dėl 2013-12-10 ir 2014-03-03 skolos raštelių pripažinimo negaliojančiais, dėl prievolių „PliusPlius Capital” AS modifikavimo, todėl už šiuo reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei – 4837 Eur, mažintinas pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį iki 3628 Eur. Kadangi atsakovė buvo sumokėjusi 31 Eur sumą su priešieškinio pateikimu iš atsakovės valstybei priteistina 3597 Eur suma už priešieškinio reikalavimus bei 877 Eur už tenkintus ieškinio reikalavimus.

Ieškovo ir atsakovės A. B. turėtas išlaidas bylinėjimosi išlaidas, teisinei pagalbai apmokėti palieka pačioms šalims pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, įvertinus jų procesinį elgesį, kad nė vienos šalies reikalavimai nebuvo pateikti visiškai ir pan. Atsakovė turėjo 1070 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. 13, l. 24–34), kurios paliktinos atsakovei.

Atsakovė E. V. turėjo 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. t. 13, l. 173–175). Kadangi šis reikalavimas buvo atmestas šios išlaidos priteistinos iš atsakovės A. B. atsakovei E. V..

Valstybė šioje byloje patyrė 21,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, o trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai taip pat patenkinti iš dalies, todėl šios išlaidos paskirstytinos šalims ir tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais po lygiai, t. y. po 10,68 Eur (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą 1999 m. kovo 12 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

Po santuokos nutraukimo ieškovui M. B. palikti turimą pavardę – B., atsakovei A. B. palikti santuokinę pavardę – B.

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:

1.       ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti:

transporto priemonę: motociklą YAMAHA (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini));

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1610;

pastatą–Galvenų džiovinimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); rinkos vertė 4576 Eur;

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1760 Eur.

102 vnt. UAB „Energijos sektorius“ (įmonės kodas 136012767) akcijų;

50 vnt UAB „Interveba“ (juridinio asmens kodas 302804864) akcijų.

2.       atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti:

pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3230 Eur;

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 379 Eur; 

pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 6410 Eur; 

pastatą–kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 198 Eur;

pastatą–malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 248 Eur;

pastatą–tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 545 Eur; 

pastatą–klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 188 Eur;

pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 388 Eur;

pastatą–daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 698 Eur; 

pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 107 Eur; 

pastatą–malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 139 Eur;

pastatą–malkinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 317 Eur; 

kiemo statinį (inžinerinį)–šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 50 Eur; 

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 645 Eur.

234-V gyvenamojo namo statybos bendrijos, juridinio asmens kodas 135415167, adresas (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), Kaunas, turtinio įnašo (pajaus) 19434,95 Eur dalį;

50 vnt. UAB „Interveba“, juridinio asmens kodas 302804864, akcijų.

102 vnt. UAB „Energijos sektorius“, juridinio asmens kodas 136012767, akcijų;

Ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 12 205,48 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančio didesnio santuokos metu įgyto turto dalį.

Atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 155,93 Eur kompensaciją dėl santuokos metu įgyto turto sumažėjimą.

Atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)15 690,63 Eur sumą už santuokos metu gautas pajamas iš bendrosios junginė nuosavybės.

Po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis šiuos skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims: 507,05 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą 234-V gyvenamojo namo statybos bendrijai, juridinio asmens kodas 135415167; AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, dėl 3 594,20 Eur žalos atlyginimo; UAB „Legal balance“, juridinio asmens kodas 302528679, dėl 2 636,58 Eur; SIA „B2Kapital“, atstovaujamai Lietuvoje UAB „Skolų valdymo centras“ juridinio asmens kodas 225516770, dėl 634,56 Eur skolos; „PliusPlius Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, 1 557,05 Eur skolos ir 21 proc. palūkanų.

Trečiojo asmens „PlusPlus Capital“ AS savarankišką reikalavimą tenkinti: priteisti trečiajam asmeniui su savarankišku reikalavimu „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, adresas Vilnius, A. Mickevičiaus g. 6, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, akcinėje bendrovėje, iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 665,39 Eur skolą, 312,31 Eur palūkanas, 120,61 Eur delspinigius, 12,75 proc. metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 3 665,39 Eur, skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 665,39 Eur) nuo reikalavimo iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,00 Eur žyminio mokesčio.

Pripažinti po santuokos nutraukimo asmenine M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole (37650,60 Eur) (130000 Lt) dydžio skolinį įsipareigojimą pagal 2013-12-10 paskolos raštelį kreditoriui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 37 650,60 Eur skolą, 5797 Eur Eur įstatymines metines palūkanas nuo pradelstos mokėti paskolos sumos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017-06-12 reikalavimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

Atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimą ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Atsakovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4474 Eur žyminio mokesčio ir 10,68 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,68 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                   Aušra Barškietytė