Baudžiamoji byla Nr. 1- 96-795/2011

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.3., 1.1.7.2.7., 1.19.2., 1.1.10.1., 1.2.25.4.3.;2.3.6.2.1.15.3.3.2.,

(S)

KLAIPEDOS  MIESTO APYLINKES TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužes 3 d.

Klaipeda

Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Kristina Baškiene, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, Nijolei Rupšaitei, Linai Beniušienei, Kristinai Stankeviciutei, Juratei Kaušakytei ir Linai Strimilaitei, dalyvaujant:

Klaipedos miesto apylinkes prokuraturos prokurorams Juozui Sykui ir Vytautui Agintui,

nukentejusiajai ir civilinei ieškovei V. O. G.,

jos atstovui pagal istatyma J. T. ir igaliotam atstovui advokatui Petrui Maceniui,

civiliniu atsakovu UAB „Klaipedos autobusu parkas“ igaliotiems atstovams V. Ž., S. B. ir advokatui Henrikui Mackeviciui, AB „Lietuvos draudimas“ igaliotam atstovui G. T.,

kaltinamajam V. P.,

kaltinamojo gynejui advokatui Algirdui Plataunai,

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini) Klaipedos r., lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokes, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dali,

n u s t a t e:

V. P. vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del to ivyko eismo ivykis, del kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2008 m. liepos 24 d., apie 11.50 val., Statybininku pr., prie namo Nr. 45, Klaipedoje, darbo metu vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti autobusa Mersedes Benz 0405, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) esant sausai asfaltuotai kelio dangai, naturaliam apšvietimui, kai matomumas i prieki 300 m, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu kitu eismo dalyviu saugumui užtikrinti, iš autobusu stoteles „Darželis“ pradejo važiuoti neisitikines, kad nekelia pavojaus ir nekliudo kitiems asmenims, pervažiavo kojas iš autobuso išlipusiai ir nespejusiai nuo jo nueiti V. O. G.. Del šio eismo ivykio metu patirtu sužalojimu buvo sunkiai sutrikdyta V.O. G. sveikata.

Šiais savo veiksmais V. P. pažeide Keliu eismo taisykliu, patvirtintu LR Vyriausybes 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 53 punkta, nustatanti, kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugojimui ir netrukdyti eismo; 145 punkta, nustatanti, kad  prieš pradedamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo krypti, vairuotojas privalo isitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelia(nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino ir parode, kad ivykio diena vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti autobusa. Apie 11 val., Statybininku pr., sustojo stoteleje „Darželis“. Sustojo apie 1 m atstumu nuo šaligatvio. Del autobuso ilgio ir technines charakteristikos, mažo stoteles ilgio, autobusa sustabde susukta per viduri. Išlaipines iš autobuso keleivius, uždare duris. Užsidege kontroline lempute, kuri patvirtina, kad visos durys uždarytos. Pažiurejo per veidrodeli, del autobuso stovejimo padeties galiniu autobuso duru nesimate. Pradejes važiuoti suko vaira i kaire, žiurejo i kaire, nes pirmoje kelio juostoje buvo daug mašinu. Pavažiavus apie 1 metra išgirdo šaukiant, kad sužalojo žmogu. Sustabde autobusa, išlipo ir pamate prie autobuso dešines puses galinio rato ant žemes gulincia nukentejusiaja. Ji V. P. pasake, kad ji pati kalta, o jis nekaltas. Nukentejusiosios kojos buvo sužalotos, kruvinos. Tarp autobuso vidurinio ir galinio tiltu metesi nukentejusiosios batas. V. P. iškviete policija ir greitaja medicinos pagalba. Autobuse yra trejos duris, iki 2009 m. birželio men. keleiviai galejo ilipti ir išlipti per bet kurias duris.

Nukentejusioji V. O. G. parode, kad liepos menesi, ivykio diena, maršrutiniu autobusu iš turgaus važiavo i namus. Statybininku prospekte autobusu stoteleje išlipo iš autobuso per viduriniasias jo duris. Po to nieko neatsimena, todel negali paaiškinti, kas jai nutiko. Atgavusi samone gulejo gatveje, ant nugaros. Mate virš saves autobusa, nejaute koju. Ivykio metu ji buvo sužalota, prarado kojas.

Eismo ivykio vietos apžiuros protokolas patvirtina, kad 2008 m. liepos 24 d., Klaipedoje, Statybininku pr. , prie namo Nr. 45, autobusu stoteleje, užfiksuotas stovintis prailgintas autobusas. Dešinysis galinis  autobuso ratas 0,93 m atstumu nuo šaligatvio, priekinis dešinysis ratas 1.22 m atstumu nuo šaligatvio. 1,15 m atstumu nuo šaligatvio rasta deme- 30x20 cm skersmens, panaši i krauja (I t., b.l. 7-11).

Liudytojas R. S. parode, kad dirba Klaipedos apskrities keliu policijos biure. 2008 m. vasara, gaves pranešima apie eismo ivyki, atvyko i ivykio vieta. Ivykio vietoje pamate moteri, gulincia ant nugaros. Ji gulejo ant šaligatvio, kojomis– ant gatves, prie autobuso trecios ašies galinio rato. Vienos kojos ciurna buvo sužeista, koja persukta per peda. Liudytojo manymu, nukentejusioji autobuso buvo pervažiuota gulinti. Autobusas stovejo susuktas, liudytojas suprato, kad autobusas sustabdytas išvažiuojantis iš stoteles. Nukentejusioji buvo samoninga. Stoteleje buve žmones papasakojo, kad autobusas pervažiavo moteriai kojas. Už autobuso ant gatves matesi kraujo deme. Liudytojas nubraiže ivykio vietos schema, autobuso vairuotojas prieštaravimu del schemos nepareiške. Jei autobusu sustojime butu stoveje kiti automobiliai, R. S. butu juos pažymejes schemoje. Liudytojas nubraiže autoivykio vietos schemas (I t., b.l. 10-11). Schemoje pažymejo autobuso padeti, kraujo demes lokalizacija, o nukentejusiosios radimo vietos nepažymejo.

Liudytoja V. P. parode, kad ivykio diena ji buvo netoli ivykio vietos. Pamate stoteleje stovinti V. P. vairuojama autobusa ijungtu avariniu signalu. Už autobuso galo stovejo viena ar dvi mašinos. V. P. stovejo šalia autobuso. Priejusi arciau pamate atvažiavusi policijos automobili.  Po autobuso ratais, ant gatves, gulejo moteris. Viena jos koja žemiau kelio buvo kruvina. Moteris gulejo ant nugaros, buvo samoninga, kalbejo. Vienas jos batas buvo apautas ant kojos, kitas moters maišelyje.

Liudytoja L. S. D. parode, kad ji dirba greitosios medicinos pagalbos stotyje felcere – slaugytoja. 2008 m. liepos 24 d. pagal iškvietima vyko i  Statybininku pr. Autobusu stoteleje gulejo nukentejusioji V.O. G.. Jai buvo nustatyti šie sužalojimai: kaires pedos atviras kaulo lužis, dešines blauzdos ir kelio sanario suspaudimas, itariamas ir lužis, muštine žaizda pakaušyje. Nukentejusioji buvo samoninga, pati papasakojo, kad išlipdama iš autobuso pargriuvo.

V. R. parode, kad ji atliko ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje. Nukentejusiosios V.O. G. sužalojimo mechanizma nustate iš jos pacios parodymu, kitu duomenu. Kaltinamasis V. P. papasakojo ivykio aplinkybes, kaltu prisipažino iš dalies Kaltinamasis pasiraše apklausos protokole, pastabu del protokolo trukumu nepareiške, gynejo dalyvavimo atsisake.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipedos skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad eismo ivykio metu kaltinamasis V. P. buvo blaivus (I t., b.l. 16).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipedos skyriaus specialisto D. V. išvada 2009-01-27 Nr. G150/09(03) patvirtina, kad 2008 m. liepos 24 d., apie 11.50 val., V. G. padaryti šie sužalojimai: dešiniojo šlaunikaulio tolimojo galo skeveldrinis sanarinis lužis, dešines blauzdos kaulu artimojo ir tolimojo galo lužiai, kairiojo  šeivikaulio fragmentinis lužis, kairiojo blauzdikaulio tolimojo galo, šokikaulio ir kulnikaulio skeveldriniai lužiai, dideles pleštines – traiškytines kaires pedos žaizdos ir masyvios abieju koju minkštuju audiniu kraujosruvos. Taip pat padaryta muštine viršugalvio (pakaušio) žaizda. Del koju sužalojimu išsivyste sunkus šokas, mažakraujyste, veliau kaires pedos, dešines ciurnos, dešinio kelio sanario bei dešines šlaunies nekroze. V. G. padaryti koju sužalojimai sukele pavoju nukentejusiosios gyvybei ir sunkiai sutrikde jos sveikata (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu 6.6.15 punktas). Koju sužalojimai padaryti pervažiavus jas autobuso ratais (I t., b.l. 24-25).

Specialistas D. V. patvirtino šia savo išvada ir paaiškino, kad išvada suteike pagal tyrimui pateiktus nukentejusiosios V.O. G. medicininius dokumentus, ligos istorija. Nukentejusiajai buvo sužalota dešine koja šlaunikaulio lygyje, nustatyti šlaunikaulio apatinio trecdalio ir kelio sanario lužiai. Kairioji koja sužalota šeivikaulio ir blauzdikaulio srityje, lužes kairiosios kojos kulnikaulis, šokikaulis. Lužiai dideli, skeveldriniai, masyvios kraujosruvos su pleštinemis žaizdomis. Del šiu sužalojimu išsivyste odos nekroze. Nukentejusiosios sužalojimai atsirado jos kojas pervažiavus transporto priemones placiais ratais , nes didelis žalojancio kontakto plotas. Griunant tokie sužalojimai negalejo atsirasti. Šio sužalojimai sukele pavoju nukentejusiosios gyvybei. Del patirtu traumu ir sunkaus potrauminio šoko nukentejusioji galejo prarasti atminti. Žaizda nukentejusiosios pakaušyje galejo atsirasti jai pargriuvus. Kitokiu sužalojimu, odos nubrozdinimu, smugio požymiu nebuvo nustatyta. Pervažiavimo metu nukentejusiosios O. G. kunas galejo buti gulimoje padetyje.

Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipedos skyriaus 2010-09-16 kompleksines teismo medicinines – autotechnines ir transporto trasologines ekspertizes aktas ekspertizes aktas Nr. EG 1451(03) patvirtina, kad eismo ivykio metu V. G. padaryti sužalojimai: dešiniojo šlaunikaulio tolimojo galo skeveldrinis sanarinis lužis, dešines blauzdos kaulo artimojo ir tolimojo galo lužiai, kairiojo šeivikaulio fragmentinis lužis, kairiojo blauzdikaulio tolimojo galo, šokikaulio ir kulnikaulio skeveldriniai lužiai, dideles pleštines – traiškytines kaires pedos žaizdos ir masyvios abieju koju minkštuju audiniu kraujosruvos. Taip pat padaryta muštine viršugalvio (ar pakaušio) žaizda. Del koju sužalojimu išsivyste sunkus šokas, mažakraujyste, veliau – kaires pedos, dešines ciurnos, dešinio kelio sanario, bei dešines šlaunies odos nekroze, po to dešinio kelio sanario pulingas artritas, puliuojantys abieju koju minkštuju audiniu defektai, todel Klaipedos apskrities ligonineje 2008-10-21 dešinioji koja amputuota šlaunies vidurio – apatinio trecdalio riboje, o 2008-10-31 kairioji koja amputuota blauzdos viduriniajame trecdalyje. V. G. padaryti koju sužalojimai sukele realu pavoju nukentejusiosios gyvybei ir sunku sveikatos sutrikdyma. Be to, sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir pagal pasekmes, nes del dešines ir kaires koju netekimo nukentejusioji prarado 100 procentu bendrojo darbingumo (sveikatos sutrikdymu masto nustatymo taisykliu priedo – del sužalojimu prarasto bendrojo darbingumo procentu nustatymo lenteles 88 ir 96 straipsniai) (II t., b.l. 137-140).

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pateike dokumentus: autobuso Mersedes- Benz, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) techniniu parametru išraša ir technine charakteristika. Minetuose dokumentuose nurodyta, kad autobuso vairuojamoji ašis yra priekiniai ratai. Manevruojant autobusa, susukus autobuso vaira, trecioji ašis nera valdoma, susukami tik priekiniai autobuso ratai. Pasukus autobusa kampu, nematoma zona prie treciuju autobuso duru – 15 cm, prie treciojo varanciojo tilto – 20 cm (II t., b.l. 40-45, 73-79).

Lietuvos teismo ekspertizes centro ir Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipedos skyriaus 2010-10-07 kompleksines teismo medicinines – autotechnines ir transporto trasologines ekspertizes aktas Nr. 11K-231(10) patvirtina, kad visi nustatyti V.O. G. sužalojimai atsirado nagrinejamo ivykio metu jai pargriuvus ir pakaušiu atsitrenkus i kieta pagrinda, galimai važiuojamosios dalies ar šaligatvio paviršiu, bei kojoms patekus po autobuso Mersedes Benz 0 405, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) apacia, tiketina, tarp vidurines ir galines ratu ašiu, autobusui dešines puses galiniais ratais pervažiavus V.O. G. kojas. Užvažiavimo ant V.O. G. koju momentu jos dešinioji koja buvo ištiesta, kairioji koja, tiketina, patraukta ir atvesta (sulenkta kelio sanaryje, bei pasukta i šona), o pati V.O. G. gulejo aukštielninka (II t., b.l.143-147). 

Lietuvos teismo ekspertizes centro 2010-10-07 kompleksines teismo medicinines – autotechnines ir transporto trasologines ekspertizes aktas Nr. 2010-10-07 Nr. 11K-362 (10), patvirtina, kad techniniu požiuriu nagrinejamo ivykio kilima salygojo autobuso Mersedes Benz O 405, valstybis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. P. veiksmai: budamas autobuso dešiniuoju šonu sustojes ne prie pat maršrutinio transporto sustojimo aikšteles dešineje puseje esancio šaligatvio krašto, pradedamas važiuoti (pajudedamas) iš aikšteles, vairuojamo autobuso dešiniaisiais ratais pervažiavo per aikšteles važiuojamojoje dalyje buvusios V. O. G. kojas (II t., b.l. 148-149).

Išanalizaves ir ivertines šiu duomenu visuma, teismas pripažista irodyta, kad kaltinamasis V. P., vairuodamas autobusa, pažeide 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybes nutarimu Nr. 1950 patvirtintu Keliu eismo taisykliu 53 ir 145 punktu (nauja redakcija patvirtinta LR Vyriausybes 2008 m. liepos16 d. nutarimu Nr. 768) reikalavimus, autobusu stoteleje sustojo ne prie pat maršrutinio transporto sustojimo aikšteles dešineje puseje esancio šaligatvio krašto ir pradejo važiuoti iš autobusu stoteles neisitikines, kad  tai daryti yra saugu, del to kilo eismo ivykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentejusiosios V.O. G. sveikata. Kaltinamasis V. P. neprisipažino pažeides Keliu eismo taisykles ir teige, kad pati nukentejusioji pažeide minetu taisykliu reikalavimus, išlipusi iš autobuso pargriuvo, ir kad šis jos pažeidimas buvo pirmine ir pagrindine eismo ivykio technine priežastis. Be to, del autobuso gabaritu ir stovejimo padeties stoteleje (autobusas stovejo susuktas per viduri) galinio vaizdo veidrodeliai nerodo apatines automobilio dalies, galiniu jo duru, todel V. P. ne tik nepastebejo, bet ir negalejo pastebeti , kad viena keleive, išlipusi iš autobuso, pargriuvo po jo ratais. 

Keliu eismo taisykliu 53 ir 145 punktai isakmiai ipareigoja vairuotoja, prieš pradedant važiuoti, isitikinti, kad tai daryti yra saugu, taigi vairuotojo kaltes nepašalina ta aplinkybe, kad per veidrodeli nesimato galine ir apatine autobuso dalis, nes kaltinamasis tokiu atveju privalejo buti itin atidus, palaukti kol nukentejusioji atsidurs saugiame atstume ir tik tada pradeti važiuoti. Be to, vairuotojo pareiga yra autobuso veidrodelius sureguliuoti ir autobusa sustabdyti taip, kad jis galetu užtikrinti transporto priemones saugu vairavima. Pagrindine eismo ivykio priežastis buvo ne ta, jog nukentejusioji V.O. G. išlipdama (išlipusi) iš autobuso pargriuvo, nes del to ji susižalojo tik pakauši (šis sužalojimas neturejo itakos sunkaus sužalojimo mastui kvalifikuoti), o ta, kad autobuso vairuotojas V. P., durims užsidarius, neisitikino, kad išlipusi keleive pasitrauke per saugu atstuma, pradejo važiuoti ir pargriuvusiai V.O. G. sužalojo kojas. Šie jo veiksmai buvo eismo ivykio metu kilusiu padariniu pagrindine priežastis. Tarp kaltinamojo padarytu Keliu eismo taisykliu 53 ir 145 punktuose numatytu reikalavimu pažeidimu ir atsiradusiu padariniu – sunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys. V. P. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dali.

V. P. buvo kaltinamas ir bendrojo pobudžio Keliu eismo taisykliu reikalavimu, numatytu 51 punkte (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais istatyma, moketi šias taisykles ir ju laikytis) pažeidimu. Nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai kilo kaltinamajam V. P. pažeidus specialius Keliu eismo taisykliu reikalavimus, numatytus 145 punkte, todel bendruju Keliu eismo taisykliu reikalavimu pažeidimu išvardijimas yra perteklinis ir iš kaltinimo pašalinamas.

Kaltinamasis V. P. neatsargu nusikaltima padare del nusikalstamo nerupestingumo. Jis nenumate, kad del jo veikimo  -sprendimo pajudeti iš vietos tuoj po to, kai užsidare durys, neisitikinus, kad tai daryti yra saugu, gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal ivykio situacija (autobusas stovejo susuktas per viduri, per galinio vaizdo veidrodelius nesimate autobuso apacios ir galiniu duru) ir kaltinamojo asmenines savybes (turi ilgameti vairuotojo staža, autobusu vežioja keleivius) turejo ir galejo tai numatyti.  Pažeisdamas Keliu eismo taisykliu reikalavimus V. P. turejo ir galejo numatyti, kad del tokios jo veikos gali kilti eismo ivykis, kurio metu, judant transporto priemonei, žus ar bus sužeisti žmones, arba bus sugadintas turtas, o ne konkrecius padarinius, numatytus Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje.

V. P. anksciau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, nusikalto pirma karta. Nuo nusikaltimo padarymo praejus daugiau nei dvejiems su puse metu nauju nusikalstamu veiku ar teises pažeidimu nepadare. V. P. nera baustas už keliu eismo taisykliu pažeidimus, turi šeima, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Darbdavio charakterizuojamas, kaip atsakingas, sažiningas, neturintis drausminiu nuobaudu darbuotojas (II t., b.l.8)

Kaltinamasis neprisipažino padares nusikaltima, kritiškai savo elgesio nevertina ir del jo pasekmiu kaltina pacia nukentejusiaja bei nepalankiai susiklosciusiais aplinkybes, nukentejusiosios neatsipraše. V. P. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nera.

Ivertinus visas šias aplinkybes, V. P. skiriama Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme, mažesne, nei istatymo numatytas šios bausmes vidurkis.

V. P. padare nusikaltima del neatsargumo, per daugiau nei dvejus metus nauju nusikalstamu veiku ar teises pažeidimu nepadare, dirba, todel teismas mano, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus laisves atemimo bausmes atlikimo. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmes vykdymas atidedamas dvejiems metams. Atsižvelgiant i tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika buvo padaryta didele žala – negrižtamai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, siekiant padeti kaltinamajam pakeisti savo elgesi ir susilaikyti nuo nauju teises pažeidimu ar nusikalstamu veiku padarymo, padeti igyvendinti bausmes paskirti, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone –draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visu rušiu transporto priemones. Bausmes vykdymo atidejimo termino pradžia skaiciuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (Teismu praktikos taikant bausmes vykdymo atidejima apžvalgos 7.2 punktas, LAT Teismu praktikos biuletenis Nr. 28).

Nukentejusioji V.O. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiške 1 442 281 Lt civilini ieškini, reikalaudama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti 442 281,86 Lt turtine žala ir 500 000 Lt neturtine žala, o iš  AB „Lietuvos draudimas“ atlyginti 500 000 Lt žala asmeniui.

Teisiamojo posedžio metu nukentejusiosios V.O. G. igaliotas atstovas advokatas P.Macenis ir atstovas pagal istatyma J. T. atsisake reikalavimo 500 000 Lt žalai asmeniui atlyginti, motyvuodami tuo, kad ši žalos rušis pagal savo prigimti yra tapati neturtinei žalai. Byla del nukentejusiosios pareikšto 500 000 Lt civilinio ieškinio žalai, padarytai asmeniui, atlyginti, nutraukiama. 

Pagal BPK 109 straipsni civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtine ir ar neturtine žala.

Turtine žala, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dali, yra turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtine žala visada susijusi su materialines sferos dalyku praradimu. Atlyginama tik ta žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su nusikalstama veika.

V.O. G. reiškia 1031,86 Lt ieškini del patirtu gydymo išlaidu. Nurodo, kad del V. P. nusikalstamos veikos ji buvo sunkiai sužalota, gydymui pirko vaistus, taciau ju visu isigijima patvirtinanciu dokumentu neturi. Pateike kasos kvitus ir PVM saskaitas fakturas, pagrindžiancias vaistu už 487,83 Lt isigijima (III t., b.l. 13-28). Nustatyta, kad del kaltinamojo V. P. nusikalstamos veikos V.O. G. buvo sunkiai sužalota ir ilgai gydesi ligonineje. Veliau gydesi ambulatorineje gydymo istaigoje ir namuose. Jos sveikatos sutrikdymas yra nepagydomas ir susijes su ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais. Nors V.O. G. neišsaugojo gydymo (vaistu isigijimo) išlaidas patvirtinanciu dokumentu, taciau jos nurodyto dydžio išlaidos, atsižvelgiant i sužalojimu sunkuma ir gydymo trukme, atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus. Civilinis ieškinys 1031,86 Lt turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

V.O. G. nurodo, kad turtine žala sudaro del patirto streso 2008 m. rugsejo 29 d. mirusio jos sutuoktinio J. G. kapo tvarkymo išlaidos (ieškinyje nenurodytas ju dydis) ir preliminari antkapio pastatymo verte 15 000 Lt (pateiktas R. S. paminklu gamybos imones komercinis pasiulymas I t., b.l. 48).teisiamojo posedžio metu V.O. G. paaiškino, kad jos sutuoktinis J. G. mire del širdies veiklos sutrikimo ir, kad šia liga jis sirgo keleta metu. Jos atstovo teismui pateiktame J. G. mirties liudijime užfiksuota mirties priežastis K 25.0 – umi skrandžio opa su kraujavimu (II t., b.l. 67). Nukentejusiosios ir civilines ieškoves V.O. G. sutuoktinio mirtis nera priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo V. P. nusikalstama veika, J. G. jau seniai turejo sveikatos sutrikimu, lemusiu jo mirti. Šie bendro pobudžio susirgimai nera kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekme, todel 15 000 Lt dydžio nukentejusiosios turtinis reikalavimas atmetamas.

V.O. G. reiškia 5000 Lt turtini reikalavima del negautu pajamu. Ji nurodo, kad Vaiteliu k., Klaipedos raj., turi žemes sklypa, kuriame vasara augino daržoves, vaisius ir pardavusi turguje kasmet  gaudavo 5000 Lt pajamu. Del kaltinamojo V. P. nusikalstamos veikos netekusi abieju koju nukentejusioji neteko galimybes gauti pajamu iš vaisiu ir daržoviu pardavimo. Teisiamojo posedžio metu nukentejusioji V.O. G. paaiškino, kad verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymejimo ji nebuvo isigijusi, prekyvietes mokescio nemokejo, o vaisius ir daržoves pardavinejo ivairiose miesto vietose. Nagrinejant klausima del negautu pajamu teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis apie pajamas, kurias nukentejusioji gavo, arba realiai galejo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, o ne numatomomis ar tiketinomis aplinkybemis. Nukentejusiosios V.O. G. 5000 Lt pajamu gavimas iš sodo gerybiu pardavimo neirodytas, pagristas tik prielaidomis, todel šis turtinis reikalavimas atmestinas.

V.O. G. reikalauja atlyginti 114 000 Lt vertes automobilio VW Caravelle Comfortline isigijimo iš UAB „Baltic Auto“ išlaidas, bei 14 000 Lt invalido vežimelio, pritaikyto šiam automobiliui, busimas išlaidas. Pateikia UAB „Baltic Auto“ 2009-03-19 pasiulyma isigyti nauja automobili  VW Caravelle Comfortline KRS 2,5 l TDI dyzelinas, 96kW/131Ag, ir 2009-03-23 komercini pasiulyma Nr. SKP0000058 del automobilio elektrohidraulinio lifto neigaliesiems irengimo (I t., b.l. 44-45, 46). Ši savo prašyma nukentejusioji motyvuoja tuo, kad ji, netekusi abieju koju,  i soda, gydymo ir kitas istaigas, negali važiuoti visuomeniniu transportu, todel jai reikalingas specialiai neigaliems žmonems vežioti pritaikyta transporto priemone su automobilio elektrohidrauliniu liftu. Teisiamojo posedžio metu nukentejusioji V.O. G. paaiškino, kad iki sveikatos sužalojimo ji transporto priemones neturejo, automobilio nevairavo, o naujuoju automobiliu ja vežios sunus J. T.. Nukentejusiosios atstovas pagal istatyma J. T. paaiškino, kad turi automobili, kuriuo šiuo metu vežioja neigalia motina, taciau jo automobilis specialiai nera pritaikytas neigaliesiems. Turtine žala, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dali, yra turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentejusiosios V.O. G. 128 000 Lt turtinis reikalavimas naujam automobiliui isigyti, neieina i minetu istatymu apibrežta turtines žalos samprata. Nukentejusioji iki sveikatos sužalojimo automobilio neturejo ir nevairavo, naudojosi visuomeniniu transportu ir sunaus J. T. paslaugomis. Pastarosiomis paslaugomis naudojasi iki šiol. Teismui nekelia abejoniu, kad del kaltinamojo V. P. nusikalstamos veikos patirtu sužalojimu V.O. G. judejimo galimybes iš esmes sumažejo, taciau del šiu nepatogumu ir bendravimo galimybiu sumažejimo kompensavimo nukentejusioji reiškia reikalavima neturtinei žalai atlyginti. Nukentejusiosios V.O. G. 128 000 Lt turtinis reikalavimas naujam automobiliui isigyti atmetamas.

Nukentejusioji reiškia ir 263 250 Lt turtini reikalavima naujam vieno kambario butui pirmame daugiabucio namo aukšte isigyti ir 30 000 Lt turtini reikalavima po daugiabuciu namu esanciam garažui isigyti. Šiam reikalavimui pagristi pateikia UAB „Bilukas“ 2009-03-19 komercini pasiulyma del vieno kambario, 40,5 m2 buto, kvartale „Danes Vingis“, su pilna apdaila ir PVM už 263250 Lt ir požemines automobilio parkavimo vietos už 30 000 Lt isigijimo. Prašyma naujam butui isigyti nukentejusioji motyvuoja tuo, kad iki sveikatos sutrikdymo ir šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini). Šis butas yra antrajame daugiabucio namo aukšte, todel ji, netekusi abieju koju, negali pakilti i savo buta. Be to, dabartinis jos butas nepritaikytas asmeniui su negalia gyventi. Ketinamas isigyti naujas butas yra vos už 300 m nuo sunaus J. T. gyvenamosios vietos, todel sunus gales ja pasirupinti. Baigiamojoje kalboje nukentejusioji nurode, kad kitas, esantis toje pacioje vietoje ir panašios vertes i šiuo metu jos gyvenama buta, butas jos netenkintu, nes gyvendama tame paciame rajone, bet pirmame daugiabucio namo aukšte, ji jaustu nuolatine baime del galimo neteiseto isibrovimo, vagysciu. Nukentejusiosios V.O. G. 293 250 Lt turtinis reikalavimas naujam butui ir požeminei parkavimo vietai isigyti, neieina i CK 6.249 straipsnio 1 dalyje itvirtinta turtines žalos samprata. Nukentejusioji iki sveikatos sužalojimo gyveno savo bute, (duomenys neskelbtini). Šio turto ji neprarado (jo verte nesumažejo) ir del V. P. nusikalstamos veikos. Neabejotinai nukentejusiosios gyvenimo ir buities kokybe pablogejo del kaltinamojo V. P. padaryto nusikaltimo pasekmiu, taciau del šiu praradimu kompensavimo nukentejusioji reiškia reikalavima neturtinei žalai atlyginti.  Del kaltinamojo veikos nukentejusioji neprarado nuosavybes, neturejo išlaidu del buities pritaikymo neigaliam žmogui. Pažymetina, kad naujas butas, kurio isigijimui nukentejusioji pateike komercini pasiulyma, taip pat nera specialiai pritaikytas neigaliam žmogui. Nukentejusiosios V.O. G. 293 250 Lt turtinis reikalavimas naujam butui isigyti atmetamas.

Nukentejusiosios V.O. G. civilinis ieškinys 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Pagal CK 6.250 straipsni neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, ir kita, teismo ivertinti pinigais. Išgyvenimai del asmeniui gyvybiškai svarbiu dalyku, tokiu, kaip sveikata, yra ypac dideli. Neturtines žalos ivertinti pinigais neimanoma, todel teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda.

Nustatyta, kad del kaltinamojo V. P. nusikalstamos veikos nukentejusiajai V.O. G. buvo sužalotos abi kojos. Del koju sužalojimu išsivyste sunkus šokas, mažakraujyste, veliau – kaires pedos, dešines ciurnos, dešinio kelio sanario, bei dešines šlaunies odos nekroze, po to dešinio kelio sanario pulingas artritas, puliuojantys abieju koju minkštuju audiniu defektai. Nukentejusiajai buvo atliktos net kelios sudetingos chirurgines operacijos, 2008-10-21 Klaipedos apskrities ligonineje amputuota dešinioji koja, o 2008-10-31 amputuota kairioji koja. Padaryti koju sužalojimai sukele realu pavoju nukentejusiosios gyvybei ir sunku V. G. sveikatos sutrikdyma. Be patirto fizinio skausmo, nukentejusioji patyre dvasinius sukretimus ir išgyvenima del savo sveikatos ir gyvybes. Del sužalojimu nukentejusioji negrižtamai apribota judejimo laisve, galimybe gyventi visaverti gyvenima, sumažejo jos bendravimo galimybes. Ji neteko 100 procentu bendrojo darbingumo. Nukentejusioji V.O. G., nors ir senyvo amžiaus, taciau iki traumos gyveno aktyvu gyvenima, darbavosi sode, Vaiteliu k., Klaipedos raj. Tapusi neigalia ji nebegali vaikšcioti, negali savarankiškai apsitarnauti, tapo invalide. Taciau kaltinamasis nusikaltima padare neatsargia kaltes forma, samoningai nesiekdamas sukelti nukentejusiajai fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus. Jis pažeide Keliu eismo taisykliu reikalavimus, visuomenine transporto  priemone vairavo neisitikines, kad yra saugu. Šiais savo neteisetais veiksmais sukele sunkias pasekmes – buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Ivertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentejusiajai V.O. G. priteisiama 80000 Lt neturtines žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatyma salygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, butinybe atsižvelgti i visuomenes interesa, išlaikyti tam tikra nukentejusio asmens ir kaltininko skirtingu interesu pusiausvyra.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal BPK nuostatas (BPk 113 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo BPK nereglamentuoja, gali buti taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). CPK normos, reglamentuojancios civilinio atsakovo pakeitimo klausimus, netaikomos, nes BPK 45 straipsnyje numatyta teisejo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareiguno pareiga išaiškinti proceso dalyviams ju procesines teises ir užtikrinti galimybe jomis pasinaudoti. Taigi, nors civiline ieškove V.O. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiške civilini ieškini, reikalaudama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti 442  281,86 Lt turtine žala ir 500 000 Lt neturtine žala (iš  AB „Lietuvos draudimas“ reikalavo atlyginti 500 000 Lt žala asmeniui, kurios atlyginimo teisiamojo posedžio metu atsisake),  ikiteisminio tyrimo pareiguno sprendimu civiliniais atsakovais i procesa buvo itraukti du materialiai atsakingi asmenys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „Lietuvos draudimas“. Nuo nutarimo pripažinti juos civiliniais atsakovais priemimo, civiliniai atsakovai igijo BPK 111 straipsnio 1 dalyje numatytas teises.

Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos eidamas darbines pareigas, žala nukentejusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad istatymu ar sutarties numatytais atvejais civiline atsakomybe gali buti draudžiama sudarant civilines atsakomybes draudimo sutarti. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dali draudejas turi atlyginti žala tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (išmoka). Kaltinamasis V. P. eismo ivyki sukele vykdydamas darbines pareigas, vairuodamas darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti automobili, kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu. Kai civiline atsakomybe yra apdrausta, nukentejusieji igyja teise reikšti tiesiogini  ieškini draudikui (CK 6.254, 6.987 str.). Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti nukentejusiajai V.O. G. padaryta žala pagrindas yra 2007 m. rugsejo 5 d. sudaryta transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymas (toliau TPVCAPD). Nuo 2007 m. birželio 11 d. galioja 2007 m. gegužes 17 d. šio istatymo 11 straipsnio redakcija (istatymo Nr. X-1137, Žin., 2007, Nr. 61-2340 (2007-06-02), atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 63), pagal kuria draudiko pareiga atlyginti nukentejusiam asmeniui padaryta žala ribojama šiomis sumomis: 500 000 EUR del žalos atlyginimo asmeniui (tarp ju 1000 EUR del neturtines žalos) ir 100 000 EUR del žalos turtui. Taigi AB „Lietuvos draudimas“, 2007 m. rugsejo 5 d. sudares su UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti del transporto priemones Mersedes Benz 0405, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) isipareigojo eismo ivykio metu atlyginti nukentejusiajam treciajam asmeniui žala, neviršijancia minetu sumu. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dali draudejas turi atlyginti žala tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (išmoka). 

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ dar iki teismo posedžio pats apskaiciavo ir nukentejusiajai V.O. G. atlygino neturtine žala-3452,80 Lt. Teismui nustacius didesni nei buvo atlyginta neturtines žalos dydi, viršijanti AB „Lietuvos draudimas“ pareigos apimti (draudimo sutarties sudarymo metu galiojusi TPVCAPD istatymo nustatyta maksimalu žalos dydi), iš civilinio atsakovo -darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukentejusiajai priteisiama likusi neatlyginta 76547,2 Lt dydžio neturtine žala. Turtine žala - 1031,86 Lt, neviršijanti draudimo sutarties sudarymo metu galiojusio TPVCAPD istatymo nustatyto maksimalaus šios žalos dydžio, priteisiama iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Nukentejusiosios V.O. G. patirtos 3000 Lt atstovavimo išlaidos pripažistamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo V. P..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d e:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti laisves atemima dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmes vykdyma atideti dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemone ir vienerius metus uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti keliu transporto priemones.

Bausmes vykdymo atidejimo termino pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentejusiosios V. O. G. pareikšta civilini ieškini tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos Draudimas“ 1031,86 Lt turtines žalos, o iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 76547,2 Lt neturtines žalos atlyginima. Kitoje dalyje V.O. G. civilini ieškini atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentejusiajai V.O. G. 3000 Lt proceso išlaidu atlyginima.

Nuosprendis per dvidešimt dienu nuo paskelbimo gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

Teiseja                                                                                                                     Kristina Baškiene