(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 23 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka išsprendęs kreditoriaus UAB „4finance“ pareiškimo dėl skolos, sutartinių vėlavimo palūkanų, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės I. V. teismo įsakymu priėmimo klausimą,

nustatė:

Kreditorius UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, Jonavos g. 254A, LT- 44132 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašoma išduodant teismo įsakymą priteisti 750,00 Lt skolą, 1185,42 Lt sutartines vėlavimo palūkanas už 263 dienas pagal 2011-06-02 Vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), bei 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11,00 Lt žyminį mokestį iš skolininkės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Iš pateikto pareiškimo matyti, kad kreditorių ir skolininką sieja teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., civilines bylas Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).

Palūkanos ekonomine ir teisine prasme yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi iš kreditoriaus pasiskolintais pinigais, nepriklausomai nuo to, kokie yra naudojimosi rezultatai. Be minėtų atlyginimo (mokėjimo) funkciją atliekančių palūkanų, išskiriamos ir kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją atliekančios palūkanos. Nei mokėjimo, nei kompensacinės palūkanos negali būti suprantamos kaip priemonė, leidžianti stipresniajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant palūkanas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatyrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Todėl vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl palūkanų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl palūkanų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio palūkanos, užuot atlikusios mokėjimo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą.

Reikalaujama priteisti negrąžinto kredito suma yra 750,00 Lt. Be šios sumos, kreditorius prašo priteisti per 263 dienas priskaičiuotas 1185,42 Lt sutartines vėlavimo palūkanas. Kreditorius remiasi Sutarties 7.1 punktu, kuriame numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ar palūkanų mokėjimo terminą palūkanos yra toliau skaičiuojamos nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles. Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad delspinigiai pavėluotoms įmokoms nėra taikomi, tačiau šalims pažeidus bet kurią iš Sutarties kylančią prievolę, kaltoji šalis įsipareigoja atlyginti visus kitos šalies dėl tokio pažeidimo atsiradusius tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Kreditorius paaiškinime dėl vėlavimo palūkanų skaičiavimo tvarkos ir dydžio vėlavimo palūkanas įvardina ir kaip minimalius nuostolius. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyta, kad reikalaujamų vėlavimo palūkanų metinė norma yra 249,89%.

Sutartis sudaryta 2011-06-02, todėl jai taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatos. VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 250%. Kaip nurodyta pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 249,89%, taigi už prezumpcijoje nurodytą dydį ji yra mažesnė tik 0,11%. Teismo vertinimu, 249,89% ir panašaus ribinio dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje. Antai kreditorius UAB „4finance“, valdantis sistemą „SMScredit.lt“, nuotoliniu būdu teikia „greituosius“ vartojimo kreditus ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui. Suėjus kredito grąžinimo terminui, kredito gavėjui suteikiama galimybė sumokant priskaičiuotas palūkanas pratęsti kredito grąžinimo terminą kitam ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui. Taigi kredito gavėjas savo galimybę įsipareigoti pagal 249,89% ir panašaus ribinio dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą vertina tik trumpuoju laikotarpiu.

Teismas sprendžia, kad kreditoriaus nurodyto dydžio palūkanos gali būti taikomos tik iki sueinant kredito grąžinimo terminui. Skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės turi būti skaičiuojamos ne palūkanos, bet netesybos, numatytos vartojimo kredito santykius reglamentuojančio specialaus teisės norminio akto – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Priešingai aiškinant, t.y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais gali būti priskaičiuojamos didžiulės sutartinės palūkanos, VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti piniginių prievolių, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į lupikavimą.

Atsižvelgtina ir į tai, kad CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Kreditoriaus taikomos palūkanos penkiasdešimt kartų viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą palūkanų dydį. Lyginant pagrindinės skolos ir reikalaujamų palūkanų dydžius (750,00 Lt/1185,42 Lt) matyti, kad palūkanų suma 1,58 karto didesnė už pagrindinę skolą, taigi jų galutinė vertinė išraiška yra tiek neproporcingai didelė, kad visiškai nedera su Lietuvos įstatymų pagrindiniais principais.

Įvertinant tai, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę Sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos sąlygų, kuriose nustatytas palūkanų dydis, turint omenyje, kad didžiulių palūkanų reikalaujama už daug ilgesnį laikotarpį nei tas, kuriam buvo paimtas vartojimo kreditas, darytina išvada, kad reikalaujamos sutartinės vėlavimo palūkanos yra neprotingo dydžio, nepagrįstos nei ekonomiškai, nei teisiškai, neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyrą pastarojo nenaudai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio palūkanas – aiškiai nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu bei VKĮ 21 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti sutartines palūkanas, tačiau to daryti teismas negali bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nes šios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalimi teismas

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, 2012-11-22 pareiškimą dėl skolos, sutartinių vėlavimo palūkanų, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti kreditoriui, jog atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.