Civilinė byla Nr. e2VP-2333-420/2020
Proceso Nr. 2-54-3-00219-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.5.1
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gegužės 7 d.
Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) prašymą suinteresuotiems asmenims M. Š., G. Š. ir antstoliui Sigitui Osvaldui Grašiui, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja VMI prie FM kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ G. Š. darbo užmokesčio (atlyginimo). Prašyme nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-06-19 vykdomasis raštas Nr.e2-3319-842/2019 dėl 41,00 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š., Lietuvos Respublikos naudai. Skolininkas M. Š., nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su G. Š., kuri dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis S. O. Grašys 2020-02-24 išsiuntė pasiūlymą skolininkui M. Š. per 20 dienų nuo patvarkymo dėl turto dalies, bendros su kitais asmenimis arešto, priėmimo, pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas sutikimo nepateikė.
Suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su išieškotojo prašyme nurodytais argumentais ir aplinkybėmis nesutinka. Nurodo, kad skola atsirado 2018 m., rugpjūčio mėnesį – Teismo vykdomasis raštas Nr.e2-3319-842/2019, dėl 41,00 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š., Lietuvos Respublikos naudai, buvo patenkintas dar 2016-08-23 teismo sprendimu. Santuoka tarp suinteresuoto asmens G. Š. ir M. Š. buvo sudaryta tik (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad skola susidarė dar tuo metu, kai skolininkas nebuvo susituokęs su G. Š., be to, piniginio reikalavimo suma kildinama iš žalos, padarytos dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis atsakingas asmeniškai. Šios žalos atlyginimas yra siejamas su asmeniu, todėl žala turi būti išieškoma iš jo asmeniškai. Sutuoktinė niekaip nėra susijusi su jo skola ir neturi pareigos atlyginti sutuoktinio asmeninę ikisantuokinę skolą. Prašo atmesti VMI prie FM pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Skolos išieškojimą nukreipti vadovaujantis skolos išieškojimo tvarka iš paties skolininko M. Š. darbo užmokesčio ar turimo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto.
Suinteresuotas asmuo M. Š. ir antstolis S. O. Grašys atsiliepimų į VMI prie FM prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl teismas laiko, kad jie sutinka su prašymu.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).
Prašymas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0168/19/01123 nustatyta, kad antstolis S. O. Grašys vykdo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų vykdomąjį raštą, išduotą 2019-06-19 civilinėje byloje Nr. e2-3319-842/2019, dėl 41,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko M. Š. Lietuvos Respublikos naudai (vykdomoji byla Nr. 0168/19/01123, b. l. 1).
Suinteresuotų asmenų M. Š. ir G. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0168/19/01123, b. l. 4). Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, jog sutuoktiniai M. Š. ir G. Š. vedybų sutarties nėra sudarę (vykdomoji byla Nr. 0168/19/01123, b. l. 12). Antstolis nustatė, kad skolininko M. Š. sutuoktinė G. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį (vykdomoji byla Nr. 0168/19/01123, b. l. 13). Antstolis 2020-02-24 turto arešto aktu Nr. S-20-168-6534 areštavo G. Š. priklausančią darbo užmokesčio dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA), esančią (būsiančią) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vykdomoji byla Nr. 0168/19/01123, b. l. 15-16). Antstolis S. O. Grašys, vykdymo proceso metu nustatęs, kad skolininko M. Š. sutuoktinė G. Š. dirba ir gauna darbo užmokestį, pasiūlė išieškotojai kreiptis dėl skolininko M. Š. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (vykdomoji byla Nr. 0168/19/01123, b. l. 22-23).
Suinteresuotas asmuo G. Š. nesutiko su pareiškimu, nurodė, jog įsipareigojimas pareiškėjai yra skolininko M. Š. asmeninė prievolė atsiradusi iki suinteresuotų asmenų M. Š. ir G. Š. santuokos sudarymo. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko M. Š. prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko M. Š. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininko M. Š. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl skolininko M. Š. sutuoktinės G. Š. kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės, todėl argumentai, susiję su skolininko M. Š. prievolės pobūdžiu, atmestini.
CPK
666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys M. Š. ir G. Š. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnyje nustatyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgęs teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nustatyti CK 3.123 straipsnyje.
Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad skolininkas M. Š. turi pakankamai asmeninio turto prievolei įvykdyti, todėl išieškojimas gali būti įvykdytas iš skolininko M. Š. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 straipsnis). Suinteresuotojo asmens G. Š. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių M. Š. ir G. Š. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą nustatytina, kad skolininkui M. Š., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. Š., priklauso ½ G. Š. darbo užmokesčio (atlyginimo) (CK 3.112 straipsnis, CPK 667 straipsnis).
Teismo turėtos pašto išlaidos (3,46 Eur) neviršija 5 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 667 straipsniu,
n u t a r i a :
Prašymą patenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ G. Š. darbo užmokesčio (atlyginimo).
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Sigitui Osvaldui Grašiui vykdomąją bylą Nr. 0168/19/01123.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.
Teisėjas Vladimiras Kurasovas