Civilinė byla Nr. 2A-228-739/2021
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00637-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.5.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2833-1055/2020 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. Ž. (toliau – ir atsakovas, ir apeliantas) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei 6110 eurų išlaikymo įsiskolinimą; vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant D. B.. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad duktė E. Ž. nuo pat gimimo gyvena su ja, ji vaiku rūpinasi, auklėja ir išlaiko materialiai. Atsakovas nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio dukrai geruoju moka išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį, tačiau ši išlaikymo suma vaikui yra per maža, neatitinka dukros poreikių. Ieškovės paskaičiavimu, dukros išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 535 Eur. Nurodė, kad ieškovė su dukra ir kitais vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, jokio kito turto neturi. Jos pajamas per mėnesį sudaro išmokos už 3 vaikus po 100 Eur ir minimalus darbo užmokestis, kitiems dviem nepilnamečiams vaikams jų tėvai moka išlaikymą. Taip pat ji stengiasi išlaikyti vaikus dirbdama papildomai savaitgaliais, ruošia maistą įvairiems privatiems pobūviams, renginiams, kadangi ji yra virėja. Pasak ieškovės, atsakovas E. Ž. yra statybininkas, kitų išlaikytinių neturi, yra darbingas ir sveikas, todėl turi realias galimybes susirasti gerai apmokamą darbą, o ne dirbti už minimalų atlyginimą, ir teikti dukrai išlaikymą, atitinkantį jos poreikius. Ieškovė su atsakovu po dukros gimimo apie porą metų gyveno kaip šeima ir tuo laiku jis kiekvieną savaitę, be algos, dar papildomai namo parsinešdavo grynais apie 300 Lt. Mano, kad panaši situacija yra ir dabar. Jos įsitikinimu, atsakovas sąmoningai vengia oficialiai rodyti savo gaunamas pajamas, nenorėdamas mokėti dukrai jos poreikius atitinkančio išlaikymo.
3. Atsakovas E. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame paaiškino, kad su ieškinio reikalavimu priteisti dukrai išlaikymą po 260 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis sutinka iš dalies, su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutiko visiškai. Sutiko mokėti didesnį išlaikymą dukrai, nei moka dabar, po 150 Eur per mėnesį, vėliau, teismo posėdžio metu sutiko mokėti po 180 Eur, nes dar papildomai moka už dukrai duotą planšetinį kompiuterį. Manė, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad ji E. Ž. poreikiams per mėnesį išleidžia apie 535 Eur, neatitinka tikrovės ir nėra patvirtinta realias išlaidas vaikui pagrindžiančiais dokumentais. Atsakovcas mano, kad ieškovės pateiktu išlaidų vaiko poreikiams skaičiavimai yra nerealūs, todėl būtina ištirti protingus (duomenys neskelbtini) vaiko poreikius, nustatyti būtinas, o ne prabangą rodančias 535 Eur siekiančias vaiko išlaikymo išlaidas. Teigė, kad nors gyvena atskirai, tačiau išlaikymas dukrai buvo teikiamas pastoviai.
4. Atsakovas paaiškino, kad jo turtinė padėtis yra sunki, kadangi nuosavo būsto ir transporto priemonių neturi, yra vienišas ir gyvena su tėvais jų namų valdoje. Jo atlyginimas (duomenys neskelbtini), kurioje dirbti pradėjo (duomenys neskelbtini), yra minimalus – 608 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Pastovaus darbo ir pastovių pajamų neturi, jokių socialinių išmokų negauna, santaupų neturi. Kas mėnesį maždaug iš 326,20 Eur darbinių pajamų turi apie 68 Eur dydžio kreditorinių įsipareigojimų, taigi jo poreikiai yra tenkinami minimaliai.
5. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadoje ir šios institucijos atstovės paaiškinimuose nurodoma, kad nėra žinoma, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų ar yra kitokių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas bei užtikrinti augančios dukros poreikius. Tarnybos vertinimu, atsakovas privalo dėti visas pastangas tam, kad dukros poreikiai maksimaliai būtų užtikrinti. Jei atsakovo E. Ž. turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis dukros poreikius išlaikymo dydis. Tarnybos nuomone, ieškovės patikslintu ieškiniu prašoma priteisti dukrai išlaikymo suma po 260 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės iš atsakovo E. Ž. yra pakankama patenkinti dukros būtiniausius poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo E. Ž. nepilnamečiam vaikui E. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, po 260,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2020 m. gegužės 4 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 6110,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskyrė ieškovę D. B. nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 1100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 277 Eur žyminio mokesčio ir 7,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
7. Vertindamas šalių turtinę padėtį teismas nustatė, kad atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 608 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio atlyginimą, ieškovė gauna ligos išmoką, ieškovė turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – 2 kambarių butą, už kurį kiekvieną mėnesį moka įmokas, savo vardu registruoto kilnojamojo turto neturi, šiuo metu yra nedarbinga, gauna ligos išmoką, augina 3 nepilnamečius vaikus. Bylos duomenimis ieškovė su vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute.
8. Taip pat pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus teismas nustatė, kad nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį reikia: mastui apie 200 Eur, pratyboms, mokymosi priemonėms apie 13 Eur, avalynei, rūbams, sportinei aprangai apie 38 Eur, vitaminams apie 30 Eur, dantų gydymui apie 20 Eur, higienos priemonėms apie 30 Eur, telefono sąskaitos papildymui 10 Eur, įvairiems renginiams mokykloje, ekskursijoms apie 30 Eur, pramogoms, smulkioms išlaidoms taip pat 30 Eur, akiniams ir lęšiams apie 25 Eur, dukros dalis mokant būsto paskolą ir draudimą yra 17 Eur per mėnesį, jai tenkanti dalis už komunalines paslaugas yra 24 Eur, papildomoms privačioms matematikos ir anglų kalbos pamokoms 68 Eur per mėnesį, iš viso per mėnesį vidutiniškai apie 535 Eur.
9. Teismas sprendė, kad nors atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi, tačiau gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame būste, taigi, išlaidų nuomai neturi, atsakovas dirba, gauna MMA dydžio atlyginimą. Tačiau sprendė, kad jis yra gana jauno amžiaus, darbingas, turintis pakankamai paklausią ir gerai apmokamą statybininko profesiją. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jis turėtų sveikatos problemų, trukdančių jam surasti ir dirbti geriau apmokamą darbą. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl pagrindo daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nėra, o tą aplinkybę, kad jis per 4 metus negalėjo rasti geriau, nei minimaliai apmokamo darbo, kad labiau prisidėtų prie vaiko išlaikymo, teismas vertino kritiškai.
10. Teismas, įvertino šalių vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, o ieškovė išlaiko dar 2 nepilnamečius vaikus, nors gauna iš valstybės po 100 Eur išmoką kiekvienam vaikui, tačiau jai tenka kasdienis rūpinimasis vaiku ir poreikių tenkinimas, ir darė išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 260 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas vaikui nėra per didelis, atitiks vaiko interesus ir leis užtikrinti vaiko minimalių poreikių patenkinimą, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principo, kadangi, teismo nuomone, atsakovas turi prisidėti prie savo dukros išlaikymo didesne dalimi.
11. Teismui nusprendus, kad vaikui turi būti teikiamas 260 Eur išlaikymas ir byloje nustačius, kad prašomu laikotarpiu teikiamas išlaikymas buvo mažesnis, nes iš viso per šį laikotarpį sumokėta 3250 Eur, o atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad teikė didesnį išlaikymą, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, atmetė atsakovo teiginius, jog išlaikymo įsiskolinimo nėra visiškai, kadangi ieškovė anksčiau nereikalavo didesnio išlaikymo vaikui ir konstatavo, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas vaikui sudaro 6110 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas E. Ž. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės D. B. atsakovui E. Ž. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
12.1. Apeliantas teigia, kad išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo yra priteistas už 3 metų ir 4 mėn. 3 dienų laikotarpį, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnio reikalavimus.
12.2. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nusprendė, kad nepilnametės E. Ž. poreikiai laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. per daugiau nei 3 metų ir 7 mėn. laikotarpį, nesikeitė, buvo ir yra tokie patys – 535 Eur. Teismas visiškai neišsiaiškino, nenustatė ir net nenustatinėjo vaiko poreikių laikotarpiu, už kurį buvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo. Tokių duomenų apie vaiko poreikius nuo 2017 m. gegužės 4 d. neįrodinėjo ir nepateikė pati ieškovė, nors tai buvo jos pareiga. Byloje nėra pateikti duomenys, kad dukra šiuo laikotarpiu lankė papildomas anglų kalbos ir matematikos pamokas pas korepetitorių. Be to, teismas nenustatė kokia buvo pačių šalių turtinė padėtis šiuo laikotarpiu, byloje nėra jokių duomenų apie abiejų šalių gautas pajamas šiuo laikotarpiu, todėl pati išlaikymo įsiskolinimo suma nėra nustatyta atsižvelgiant ne tik į vaiko poreikius, bet ir į šalių turtinę padėtį.
12.3. Teismas priimtame sprendime taip pat neteisingai nustatė atsakovo teiktą materialinį išlaikymą laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 3 d. Priimtame sprendime teismas neteisingai ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu sumokėjo 3250 Eur. Kaip nurodė teismas, tokią išvadą padarė dėl to, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad teikė didesnį išlaikymą, todėl turi pagrindą tenkinti tokį ieškovės reikalavimą. Su šia teismo padaryta išvada atsakovas kategoriškai nesutinka, kadangi byloje yra nustatytos ir kitos aplinkybės apie teikto išlaikymo dydį grynaisiais pinigais ir apie tai, kad atsakovas papildomai nupirkdavo dukrai maisto produktų, drabužių ir kitų reikalingų daiktų. Taip pat teigia, kad iki 2018 m. rugsėjo mėnesio atsakovas išlaikymą ieškovei mokėjo grynaisiais pinigais, po 50 Eur kas savaitę, t. y. po 200 Eur kas mėnesį.
12.4. Mano, kad dauguma ieškovės nurodomų išlaidų turėjo ir galėjo būti įrodyta rašytiniais įrodymais – kasos kvitais ir čekiais ar sąskaitomis iš vaistinės dėl tokio didelio kiekio ir turbūt labai brangių vitaminų dukrai kas mėnesį; dėl renginių mokykloje ir ekskursijų už tokia didelę sumą kas metai – mokyklos pažyma, raštais, pinigų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais; išlaidas už pramogas – kasos kvitais, renginių bilietais, fotonuotraukomis iš renginių; ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji įsiskolinimo laikotarpiu kas metai patyrė 300 Eur sumą akiniams ir lęšiams. Mano, kad nėra realu, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. ieškovė 2400 Eur per metus išleidžia dukros maisto produktams.
12.5. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės nurodytomis sumomis buto išlaikymui, t. y. ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad dukrai yra reikalingas būstas ir dėl to ji nuo 2017 m. gegužės 4 d. patiria 24 Eur sumą, kurią sudaro paskolos ir draudimo už butą mokėjimas, buto komunaliniai mokesčiai. Tačiau, kaip matyti iš ieškovės motinos paaiškinimo, ieškovė nuo 2019 m. pavasario iki 2019 m. rudens gyveno (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo, matyti, kad nuo 2019 m. sausio 14 d. ieškovė buvo išnuomojusi kitiems asmenims savo turimą butą ir 2019 m. sausio 14 d. iš L. S. gavo nuompinigius bei komunalinius mokesčius už išnuomuotą butą, tačiau tokias išlaidas buto komunaliniams mokesčiams, būsto paskolai ir net būsto draudimui priskyrė prie vaiko poreikių ir šias sumas nepagrįstai prašė priteisti iš atsakovo.
12.6. Teismas nenustatė šalių (abiejų tėvų) turtinės padėties, ją nustatė netinkamai, o atsakovo turtinę padėtį visiškai nepagrįstai vertino kaip nepakankamą, kadangi jis gauna minimalų darbo užmokestį. Atsakovas niekada nesakė, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Jis kaip tik nurodė, kad jam pragyventi lėšų užtenka, kadangi jis gyvena pas tėvus, kaimiškoje vietovėje, daugiau išlaikytinių neturi, dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 608 Eur dydžio pajamas iš darbo santykių, neatskaičius mokesčių. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nededa pastangų surasti ir dirbti geriau apmokamą darbą. Kuo remiantis tokią išvadą teismas padarė, susipažinus su teismo sprendimu, liko neaišku.
12.7. Mano, kad teismas nenustatė kitos svarbios aplinkybės – ieškovės kitų dviejų turimų vaikų gaunamo išlaikymo dydžio, kadangi iš šioje byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, kad ieškovė nepagrįstais ir akivaizdžiai išdidintais reikalavimais siekia ne tik patenkinti dukros E. Ž. poreikius, bet ir padengti kitų dviejų tėvų teikiamą nepakankamą išlaikymą savo vaikams ir savo nepakankamas pajamas išlaikyti tiek daug vaikų.
12.8. Teismas priimtame sprendime iš viso nepasisakė dėl ieškovės gaunamų išmokų už nepilnametį vaiką – E. Ž., mokamų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 d., ir ieškovės gaunamos periodinės bei vienkartinės išmokos neatėmė iš realių ir teismo nustatytų vaiko poreikių, tuo nukrypdamas nuo LAT praktikos (žiūrėti pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 164-687/2020).
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė D. B. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.
13.1. Ieškovė mano, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog pirmos instancijos teismas priteisė išlaikymą už 3 metų ir 4 mėnesių laikotarpį. Išlaikymo įsiskolinimą pirmos instancijos teismas priteisė už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 3 d., t. y. už tris metus, kaip numato Civilinio kodekso 3.200 straipsnis.
13.2. Teigia, kad atsakovas dukrai E. Ž. dalį laikotarpio išlaikymą mokėjo po 120 eurų per mėnesį, dalį laikotarpio po 50 eurų per mėnesį. Akivaizdu, kad ši suma buvo per maža dukrai išlaikyti . Jeigu atsakovas įrodinėjo, kad jis dukters išlaikymui skirdavo po 200 eurų, jis turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė.
13.3. Mano, kad atsakovas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad dukrai nereikia 30 eurų kas mėnesį vitaminams, nereikia 30 eurų pramogoms ir smulkioms išlaidoms ir t. t. Tokie atsakovo deklaratyvūs teiginiai, kad dukrai nereikia tokio išlaikymo, parodo jo nenorą mokėti išlaikymo. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad dukrai nereikia tokio dydžio išlaikymo, kurį priteisė pirmos instancijos teismas. Atsakovo deklaratyvūs, objektyviai nepamatuoti teiginiai, siekiant dukrai mokėti kuo mažesnį išlaikymą, parodo, kad jis visiškai nesidomi dukters poreikiais, nesidomi ugdymo procesu, nebendrauja su dukra.
13.4. Apeliaciniame skunde detaliai analizuojama, kad ieškovė D. B. gauna išlaikymą už kitus du vaikus t. y. E. S. ir S. S., nurodoma, kiek kiekvieną mėnesį už šiuos vaikus ieškovė gauna. Ieškovės tvirtinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi kitiems vaikams mokamas išlaikymas nebuvo šios bylos dalykas, ieškinyje nebuvo keliami reikalavimai, susiję su išlaikymu kitiems vaikams, atsakovas nėra šių vaikų tėvas.
13.5. Pasak ieškovės, dukrai E. Ž. (duomenys neskelbtini) suėjo (duomenys neskelbtini) metų, ji yra paauglė, todėl 260 eurų išlaikymas per mėnesį, kurį priteisė pirmos instancijos teismas, yra pagrįstas ir atitinkantis dukters poreikius ir tėvo galimybes.
13.6. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė už dukrą E. Ž. pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą gauna išmoką, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 111,20 Eur, ieškovė šią išmoką gauna augindama tris nepilnamečius vaikus. Šeimose, kuriose auga mažiau kaip trys vaikai nuo 2021 m. sausio 1 d. mokama 70 Eur išmoka. Ieškovės manymu, atsakovas turi išlaikyti tik vieną vaiką, t. y. dukrą E. Ž., todėl jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis turi būti mažintinas, tai iš atsakovo priteisto išlaikymo mažintina dalis turėtų būti skaičiuojama nuo 70 Eur išmokos, bet ne nuo 111,20 Eur, kadangi atsakovas su ieškove neaugina trijų ir daugiau vaikų, jis turi išlaikyti tik vieną vaiką.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankami padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Byloje nustatyta, kad bylos šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Ž., nepilnametis vaikas gyvena su motina, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo nuo 2018 m. rugsėjo mėn. prisideda mokėdamas po 120 Eur.
18. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo po 260 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, taip pat 6110 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas nei priteisdamas išlaikymą, nei išlaikymo įsiskolinimą, nevertino ir nenustatinėjo tikrųjų vaiko poreikių, todėl iš jo priteisė per didelį išlaikymą, mokant kas mėnesį po 260 Eur, ir tuo pačiu per didelį išlaikymo įsiskolinimą – 6610 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų, atsakovas pirmosios instancijos teisme sutiko mokėti išlaikymą po 180 Eur, tačiau nesutiko su išlaikymo įsiskolinimu, nurodydamas, kad visą laiką mokėjo išlaikymą.
Dėl išlaikymo priteisimo
19. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
20. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
22. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
23. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudarė apie 447 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra apie 468 Eur atskaičius mokesčius. Taigi ieškovės pateiktos vaiko išlaikymo išlaidos iš esmės yra didesnės nei minimali mėnesinė alga ir ieškovė privalėjo šias išlaidas pagrįsti. Sutiktina su atsakovu, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko papildomam ugdymui – 68 Eur, t. y. korepetitoriams, byloje buvo paneigtos liudytojos parodymais, todėl turi būti atimtos iš išlaikymui reikalingos sumos. Visos kitos ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra protingos ir realios, dalis iš jų yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pvz., akinių, lęšių pirkimas, odontologo paslaugos (1 t., 100–102 b. l.)), ir nors atsakovas teigia, kad dukros išlaidos maistui, higienai, vitaminams bei pramogoms yra per didelės ir niekaip nepagrįstos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turi būti užtikrinamas ir sveikatinimasis, poilsis, laisvalaikis, saviraiška ir pan. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (žr. nutarties 22 punktą). Kadangi iš ieškovės nurodytos išlaikymo sumos vaikui atėmus išlaidas korepetitoriams lieka 467 Eur, iš esmės tiek, kiek šiuo metu yra nustatyta minimali mėnesinė alga, teisėjų kolegija sprendžia, kad 467 Eur išlaikymo suma šalių nepilnamečiui vaikui būtų teisinga ir protinga, nepažeidžianti tokio amžiaus vaiko teisės į normalų vystymąsi, užtikrinanti jo visų poreikių patenkinimą. Juo labiau kad su tokia vaiko poreikių tenkinimui skirtina suma sutiko ir pats atsakovas teismo posėdyje.
24. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad išmoka vaikui, mokama valstybės, yra skirta vaiko poreikiams ir iš esmės turėtų būti atimama iš bendros nustatytos vaiko poreikiams reikalingos sumos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba vaiką auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei, auginant tris nepilnamečius vaikus, valstybė vaikui 2020 m., t. y. bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, mokėjo po 100 Eur, o nuo 2021 m. – 111,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažinamas ieškovei iš valstybės vaikui mokama 111 Eur išmokos suma, t. y. ginčo šalims tenkantis vaiko išlaikymo dydis mažinamas iki 356 Eur ir sudarytų po 178 Eur kiekvienam iš tėvų.
25. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. Nagrinėjamoje byloje atsakovas iš pradžių sutiko teikti dukrai 150 Eur išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis, papildomai mokant 50 Eur kas mėnesį už planšetinį kompiuterį (t. y. iš viso 200 Eur išlaikymą), vėliau sutiko teikti dukrai 180 Eur išlaikymą. Taigi nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
26. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi ta aplinkybė, kad šalių dukra gyvena su ieškove, atsakovas prie dukters išlaikymo šiuo metu prisideda tik materialiai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas šiuo metu su dukra nebendrauja (institucijos, teikiančios išvadą byloje, duomenys) ir kitaip prie jos auklėjimo neprisideda. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju tik ieškovė, su kuria gyvena nepilnametė dukra, skiria visą dėmesį dukters kasdienių poreikių patenkinimui. Net atsakovui ir pradėjus vėl bendrauti su dukra, ieškovės indėlis į vaiko gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene dukters buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turi didesnę finansinę pareigą prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, todėl iš atsakovo priteistinas 230 Eur išlaikymas per mėnesį.
27. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, pvz. susiję su ieškovės kitiems vaikams teikiamo išlaikymo dydžiais, gyvenamąja vieta, buto nuoma ir pan., yra deklaratyvūs, pagrįsti spėjimais ir abejonėmis, todėl nelemiantys skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl to teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
28. Kartu pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Dėl įsiskolinimo priteisimo
29. Kaip jau minėta, ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą – 6610 Eur, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki ieškinio teismui padavimo. Šį ieškovės reikalavimą pirmosios instancijos teismas patenkino visiškai. Atsakovas su tokiu sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistas už daugiau nei 3 metų laikotarpį, be to, pasak apelianto, jis visą laiką mokėjo išlaikymą, ieškovė pretenzijų dėl jo dydžio nereiškė, vadinasi, atsakovo mokėtų sumų dukros išlaikymui pakako. Be to, apelianto manymu, ieškovė net neįrodinėjo kokie buvo vaiko poreikio pašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, nepateikė jokių tokias sumas patvirtinančių rašytinių įrodymų.
30. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, išlaikymo įsiskolinimą teismas skaičiavo remdamasis 260 Eur išlaikymo suma ir paskaičiuodamas ją už 36 mėnesių laikotarpį (9360 Eur (260 x 36)) nuo ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo dienos, po to, atėmęs atsakovo ieškovei pervestas sumas vaiko išlaikymui nuo 2017 m. gegužės mėn. 800 Eur (50 Eur x 16), o 2018 m. rugsėjo mėn. – 2450 Eur (120 Eur x 18 +150 Eur + 140 Eur), sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra visiškai pagrįstas.
31. Visų pirma, sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai skaičiavo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, nurodydamas, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. gegužės 4 d., t. y. už tris metus iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo dienos, nors patikslintas ieškinys, kuriame pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismui pateiktas tik 2020 m. rugsėjo 4 d. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nuosekliai aiškinant CK 3.200 straipsnio nuostatą, darytina išvada, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas yra siejamas su ieškinio dėl įsiskolinimo priteisimo pareiškimo momentu. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo teismui pateikė 2020 m. gegužės 4 d., tačiau reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teisme pareiškė tik 2020 m. rugsėjo 4 d. Taigi šiuo atveju išlaikymo skola galėtų būti priteisiama ne daugiau nei už tris metus, skaičiuojant ją nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. Teisme pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, teisė į išlaikymą iki vaiko pilnametystės atsiranda nuo ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo momento, t. y. šiuo atveju nuo 2020 m. gegužės 4 d., todėl šiuo konkrečiu atveju už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. išlaikymo skola negali būti priteisiama, nes ji sutampa su išlaikymo priteisimo laikotarpiu. Dėl šios priežasties teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikotarpio keistina, nurodant, kad šioje byloje išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. gegužės 3 d. (imtinai).
32. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
33. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, pareiga įrodyti, kad nurodytu laikotarpiu išlaikymą teikė, tenka atsakovui (žr. nutarties 32 punktą). Byloje neginčijamai nustatyta, kad išlaikymą po 120 Eur atsakovas moka kas mėnesį, teisėjų kolegija taip pat laiko nustatyta aplinkybe ir tai, kad atsakovas iki 2018 m. rugsėjo 1 d. dukros išlaikymui skirdavo po 50 Eur, nes šią aplinkybę nurodė tiek pati ieškovė patikslintiname ieškinyje, tiek ir liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus vertina atsakovo teiginius, kad iki 2018 m. rugsėjo 1 d. jis teikė dukrai išlaikymą po 50 Eur per savaitę, o ne per mėnesį, kas sudarytų apie 200 Eur per mėnesį, kadangi tokie atsakovo teiginiai prieštarauja tiek ieškovės ir liudytojos paaiškinimas, tiek atsakovo veiksmams nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. teikiant tik 120 Eur išlaikymą per mėnesį. Atsakovas teisme neįrodė, kad vaiko poreikiai nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. tapo mažesni, kad taip buvo susitarta su ieškove ar, kad pablogėjo atsakovo turtinė padėtis ir dėl to buvo pradėtas teikti mažesnis išlaikymas vaikui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. atsakovas teikė dukrai 200 Eur per mėnesį išlaikymą. Taigi , per visą laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas vaiko išlaikymui sumokėjo 3050 Eur (skaičiuojant po 50 Eur nuo 2017 m. rugsėjo mėn., po 120 Eur nuo 2018 m. rugsėjo mėn., išskyrus 2018 m. rugsėjo ir gruodžio mėnesius, kai pervesta atitinkamai 140 Eur ir 150 Eur, iki 2020 m. gegužės mėn.).
34. Apeliantas nesutikdamas su priteistu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu nurodo, kad minėtu laikotarpiu išlaikymo įsiskolinimui apskaičiuoti ieškovės ir teismo taikytas 260,00 Eur išlaikymo per mėnesį dydis yra per didelis ir nepagrįstas. Šie apelianto argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, iš dalies yra pagrįsti. Visų pirma, ieškovė byloje neįrodinėjo kad iki 2019 m. pabaigos šalių nepilnamečiui vaikui buvo būtinos papildomos mokamos išlaidos odontologo paslaugoms, kad nuo 2017 m. vaikui buvo reikalingi akiniai ar kontaktiniai lęšiai, jau anksčiau paneigtos korepetitorių išlaidos. Vis dėlto, kaip matyti iš paties apelianto pozicijos ir jo įrodinėtų aplinkybių, kad iki 2018 m. rugsėjo mėn. jis teikė dukrai 200 Eur per mėnesį išlaikymą, nors šios aplinkybės ir neįrodė, tačiau akivaizdu, kad pats pripažino, jog tokio išlaikymo suma dukrai buvo būtina. Teisėjų kolegija, įvertinusi išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvusį mėnesinės algos dydį, ieškovės gautą valstybės išmoką vaikui, atsakovo pareigą didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, gyvenant su juo skyrium, į paties atsakovo pripažintą aplinkybę, kad vaiko poreikiams reikėjo 200 Eur, bet tuo pačiu atsižvelgusi į ieškovės ir liudytojos paaiškinimus, kad atsakovas kartais nupirkdavo dukrai rūbų, duodavo papildomai pinigų, sprendžia, kad teisinga bei protinga suma vaiko išlaikymo įsiskolinimui yra 6080 Eur (190 Eur x 32 mėn.). Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas vaiko išlaikymui įsiskolinimo laikotarpiu iš dalies teikė išlaikymą ir iš viso vaiko išlaikymui skyrė 3050 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui priteistinas 3030 Eur (6080 Eur – 3050 Eur) išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Nors apeliantas prašė bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus, pateiktus šalių paaiškinimus tiek procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, buvo galimybė bylą iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, neperduodant bylos pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalis).
36. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mažintinas iki 230 Eur, o išlaikymo įsiskolinimas mažintinas iki 3030 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
37. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
38. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas apie 70 procentų (88 procentais dėl išlaikymo priteisimo ir 50 procentų dėl išlaikymo įsiskolinimo), byloje nesant duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 770 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas 194 Eur žyminis mokestis valstybei bei 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, likusios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, nes jos neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
39. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas turėjo 208 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti, bei 847 Eur už advokato teisinę pagalbą ruošiant apeliacinį skundą, t. y. iš viso 1055 Eur. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas tik iš dalies (apie 37 procentus), šalims vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos yra panašios, todėl šalys apeliacinės instancijos teisme paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. gegužės 4 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3030,00 Eur (trijų tūkstančių trisdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą E. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Paskirti ieškovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 770 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 194 Eur (šimtą devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 5 Eur (penkis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbanke, AB įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui“.
Teisėjos Dalia Pranckienė
Laimutė Sankauskaitė
Birutė Valiulienė