Administracinė byla Nr. A756-1623/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 15.2.1.1.; 15.2.3.2.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos
pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant atsakovo atstovui S. V.,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovui D. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę
bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos
administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje
pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei,
atstovaujamai Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos, trečiuoju
suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos, dėl akto panaikinimo ir neturtinės žalos
atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas V. K. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį
teismą prašydamas panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios
kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų
elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktą
ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų
pataisos namų - atvirosios kolonijos, 5 000
000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti
skundo padavimo terminą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
su prašymu nustatyti, ar Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios
kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18
straipsnio 1 daliai, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 25
straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlieka bausmę Pravieniškių
2-uosiuose pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Pareiškėjas 2009 m.
birželio 5 d. kreipėsi į pataisos namų direktorių su prašymu, kad jam būtų
leista auginti barzdą. Pataisos namų
direktorius 2009 m. birželio 18 d. raštu Nr. 22-275 atsisakė tenkinti pareiškėjo
prašymą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos. Tačiau Kalėjimų departamentas 2009 m.
liepos 15 d. sprendimu Nr. 2S-1959 nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
Pareiškėjo nuomone, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos
nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktas,
draudžiantis nuteistiesiems auginti barzdą, prieštarauja Konstitucijai.
Draudimas auginti barzdą pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises ir jo, kaip
žmogaus, prigimtines teises, žemina jo orumą, pabrėžia jo socialinę padėtį. Todėl
pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti priteistina 5 000 000 Lt
suma.
Atsakovui
atstovaujantys Pravieniškių 2-ieji pataisos namai - atviroji kolonija (toliau
– ir atsakovas) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė,
kad Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų
elementariosios elgesio taisyklės buvo patvirtintos
atsižvelgiant į Kalėjimų departamento 2009 m. kovo 31 d. raštą Nr.
1S-1053, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos
2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis
ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK). Tai,
kad pareiškėjui nėra būtina auginti barzdą pagal medicinines indikacijas,
patvirtina įstaigos medicinos priežiūros tarnybos 20009 m. rugpjūčio 10 d. pažyma
Nr. 72295. Todėl daryti išlygas pareiškėjui dėl barzdos auginimo būtų
neteisinga kitų nuteistųjų atžvilgiu. Atsakovas pažymėjo, kad Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios
kolonijos administracija nesiekė ir nesiekia pažeisti pareiškėjo žmogiškojo
orumo. Pareiškėjas dėl padaryto nusikaltimo, žalos visuomenei pats sudarė sau
sąlygas būti ten, kur negali elgtis taip pat, kaip būdamas laisvėje. Pravieniškių
2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos vadovas, nesutikdamas su nuteistojo
prašymu leisti jam auginti barzdą, nesant medicininių prielaidų ir pagrindų,
veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, žalos
atlyginimas pareiškėjui nepriteistinas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio
3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir
administracinę bylą dalyje dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios
kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų
elementariųjų elgesio taisyklių 19 punkto
panaikinimo nutraukė, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas
sprendime nurodė, kad, jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas
administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto
paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą)
įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau
– ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas su Pravieniškių 2-ųjų
pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariosiomis elgesio taisyklėmis
buvo pasirašytinai supažindintas 2009 m. birželio 4 d. (b. l. 20). Todėl
pareiškėjas skundą dėl minėtų elgesio taisyklių galėjo paduoti iki 2009 m.
liepos 7 d. (nes 2009 m. liepos 4-6 dienos buvo ne darbo dienos). Skundą
pareiškėjas teismui išsiuntė 2009 m. liepos 27 d. (b. l. 11), t. y. praleidęs
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. ABTĮ 34
straipsnis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo
padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas
dėl svarbios priežasties. Tačiau pareiškėjas nei savo prašyme, nei teismo
posėdžio metu nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Todėl nagrinėjamu
atveju nėra pagrindo terminui atnaujinti. Dėl nurodytų priežasčių
administracinė byla dalyje dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios
kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų
elementariųjų elgesio taisyklių 19 punkto
panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos
Konstitucinį Teismą teismas sprendime pažymėjo, kad teismui nekelia abejonių
Pravieniškių 2-ujų pataisos namų atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m.
birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Nuteistųjų elementariųjų elgesio
taisyklų 19 punkto atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio
1 daliai, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 25 straipsnio 1
daliai, 26 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas sprendime
nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2009 m. birželio 5 d.
kreipėsi į pataisos namų direktorių su prašymu,
kad jam pataisos namuose būtų leista auginti barzdą. Pataisos namų direktorius
2009 m. birželio 18 d. raštu Nr. 22-275 atsisakė pareiškėjo prašymą
tenkinti. Minėtą sprendimą teisėtu pripažino ir Kalėjimų departamentas 2009 m.
liepos 15 d. sprendimu Nr. 2S-1959. Tačiau pareiškėjas minėtų aktų neskundžia. Pareiškėjas jam padarytą
neturinę žalą kildina iš Pravieniškių 2-ųių pataisos namų -atvirosios
kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų
elementariosios elgesio taisyklių 19 punkto, draudžiančio nuteistiesiems
auginti barzdą. BVK 2 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso numatytais
atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais
ir tokie teisės aktai nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų
nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. BVK 12
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų
reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, taip pat privalo
vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir
įsakymus. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje
nuteistųjų teises, draudimus bei pareigas reglamentuoja šios įstaigos direktoriaus
2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintos Pravieniškių 2-ųjų pataisos
namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariosios elgesio taisyklės. Šių
Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad
nuteistieji privalo laikytis asmens higienos, būti nusiskutus barzdą, ūsus
ir žandenas (išskyrus atvejus, kai įstaigos administracija leidžia auginti
barzdą). Tokie draudimai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nuteistieji
yra asmenys, kurių teisinė padėtis speciali – jų asmeninių laisvių suvaržymai,
draudimai, apribojimai, kai to reikalauja viešieji visuomenės interesai, naujos
specialios teisės ir pareigos, kurių neturi nenuteisti asmenys, yra
neišvengiami. Pataisos namų vidaus tvarkoje nustatytas draudimas auginti barzdą
nepažeidžia nuteistųjų orumo, nėra diskriminuojančio pobūdžio, neprieštarauja
bausmių vykdymo principams ir sietinas su kalinių asmeninės higienos skatinimu,
jų įpročių ugdymu, būtinumu tiksliai ir operatyviai identifikuoti nuteistųjų
asmenybes, kontroliuojant jų judėjimą ir elgesį įstaigos viduje, taip pat siekiant,
kad tokie asmenys po laisvės atėmimo bausmės atlikimo įgytų tinkamus
socialinius įgūdžius. Todėl, nenustačius Pravieniškių 2-ujų pataisos namų -
atvirosios kolonijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas dalyje dėl
5 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo
panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d.
sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos
namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88
patvirtintų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų
elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktą
ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų
pataisos namų - atvirosios kolonijos, 5 000
000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į
Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar Pravieniškių
2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio
taisyklių 19 punktas neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio 1 daliai, 21 straipsnio
2 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 25 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 1, 2, 3
dalims ir 29 straipsnio 2 daliai. Pareiškėjas nurodo, kad BVK ir Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato jokių terminų, per kuriuos gali būti
apskųstos pataisos namų direktoriaus patvirtintos nuteistųjų elgesio taisyklės.
Tai pareiškėjui buvo paaiškinta ir Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų -
atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 22-661. Todėl
teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas
praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėjo nuomone, draudimas auginti barzdą
pažeidžia jo prigimtines teises. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pažeidė
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, 6
straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, 9, 10, 13,
14 ir 18 straipsnius. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismo posėdžio metu jam
nebuvo leista naudotis techninėmis priemonėmis garso ar vaizdo įrašams daryti.
Pareiškėjo nuomone, teismas nagrinėjamu atveju buvo šališkas.
Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. skundą
atsakovui atstovaujantys Pravieniškių 2-ieji pataisos namai - atviroji kolonija
(toliau – ir atsakovas) prašo palikti Kauno apygardos administracinio
teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį
skundą atmesti. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas pateikia
iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į
pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone,
teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas sutinka su teismo
sprendimo motyvais. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių
priežasčių, dėl kurių, jo manymu, teismas galėjo būti šališkas.
Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. skundą
tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prašo palikti Kauno
apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą nepakeistą, o
pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone,
teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus
bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas, tačiau pirmosios
instancijos teismo sprendimo motyvai keistini.
Dėl
neturtinės žalos atlyginimo
Šioje byloje pareiškėjas V. K.,
atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose -
atvirojoje kolonijoje, reikalauja neturtinės žalos, atsiradusios dėl, jo
nuomone, neteisėtų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos
veiksmų, atlyginimo.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų
neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –
ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą,
atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo
atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės
tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio
kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje
terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą
(valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar
kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį,
atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios
institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai
daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės
institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai,
fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir
nutartis). Civilinei atsakomybei
atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK
6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);
3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK
6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios
institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei
atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje
nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį
atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal
įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl,
sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina
nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar
jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai
privalėjo veikti.
Pareiškėjo teigimu, žala jam atsirado dėl neteisėto Pravieniškių
2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos atsisakymo leisti
jam auginti barzdą. Iš pareiškėjo paduoto skundo matyti, kad pareiškėjas žalos
atsiradimą sieja su Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos
direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių
2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio
taisyklių 19 punktu.
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios
kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų
elementariųjų elgesio taisyklių 19 punkte, kurį prašo panaikinti pareiškėjas,
nustatyta nuteistųjų pareiga laikytis asmens higienos, nuteistiesiems vyrams
nešioti trumpą (elektrinės ar rankinės plaukų kirpimo mašinėlės galimybėmis
užtikrinamą) tvarkingą šukuoseną (kai plaukai visi vienodo ilgio visoje galvos
dalyje ir ne ilgesni kaip 1 cm) ir būti nusiskutus barzdą, ūsus ir žandenas
(išskyrus atvejus, kai įstaigos administracija leidžia auginti barzdą). Taigi, Pravieniškių
2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d.
įsakymu Nr. 1-88 patvirtintos Taisyklės nenustato absoliutaus draudimo nuteistiesiems
auginti barzdą. Pagal Taisyklių nuostatas, nuteistasis turi teisę kreiptis į
administraciją su prašymu leisti auginti barzdą. Taisyklės nenustato jokių apribojimų,
sąlygų ar kriterijų, į kuriuos pataisos įstaigos administracija turėtų
atsižvelgti nagrinėdama tokį prašymą ir spręsdama, ar leisti nuteistajam
auginti barzdą. Todėl, pagal Taisyklių nuostatas, pataisos įstaigos
administracija kiekvienu konkrečiu atveju individualiai išsprendžia šį
klausimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Kaip matyti iš bylos
medžiagos, pareiškėjas V. K. kreipėsi į Pravieniškių 2-ųjų
pataisos namų - atvirosios kolonijos administraciją su prašymu leisti jam auginti
barzdą. Tačiau Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktorius
nepatenkino šio pareiškėjo prašymo (2009 m. birželio 18 d. raštas Nr. 22-275)
(b. l. 7). Pažymėtina, kad šis Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios
kolonijos direktoriaus sprendimas nėra grindžiamas Pravieniškių 2-ųjų pataisos
namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88
patvirtintų Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų
elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktu. Taigi, tiesioginės
įtakos pareiškėjo teisėms šiuo atveju turėjo (uždraudė auginti barzdą) būtent paminėtas
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus
sprendimas.
Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų
veiksmų ir sprendimų apskundimą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis (2002 m. birželio
27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu),
pagal kurį <...> terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos
galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami atitinkamą bausmę
vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų
departamento direktoriui (2 dalis). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai
ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo
jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis).
Taigi, įstatymų leidėjas nustatė
specialią bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų bei sprendimų apskundimo tvarką.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios
kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui
neleista auginti barzdos, pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kartu prašydamas panaikinti ir
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų
elementariųjų elgesio taisyklių 19 punktą. Kalėjimų departamentas 2009 m.
liepos 15 d. sprendimu Nr. 2S-1959 pareiškėjo skundo nepatenkino (b. l. 8). Tačiau
šio Kalėjimų departamento sprendimo, kaip ir Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų -
atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimo, pareiškėjas
apygardos administraciniam teismui, kaip tai numatyta Bausmių vykdymo kodekso
183 straipsnio 3 dalyje, neskundė. Kauno apygardos administracinio teismo 2009
m. spalio 22 d. posėdyje pareiškėjui buvo išaiškinta jo procesinė teisė tikslinti
skundą ir, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, ginčyti paminėtus Pravieniškių
2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus bei Kalėjimų
departamento sprendimus. Tačiau pareiškėjas atsisakė tikslinti skundą ir ginčyti
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus bei
Kalėjimų departamento sprendimus (b. l. 41-44). Taigi, teismas, neperžengdamas
bylos nagrinėjimo ribų, negalėjo savarankiškai vertinti anksčiau nurodytų
pataisos įstaigos direktoriaus ir Kalėjimų departamento priimtų sprendimų
teisėtumo, o tuo pačiu ir spręsti neturtinės žalos, atsiradusios dėl šių
sprendimų, atlyginimo klausimo. Tik pripažinus Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų
- atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriuo
pareiškėjui uždrausta auginti barzdą, neteisėtu, galėtų būti vertinama, ar yra šiuo
atveju pagrindas priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo
reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas būtent dėl
anksčiau nurodytų priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas iš
esmės sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta auginti barzdą, teisėtumo, neturėjo
pagrindo spręsti klausimą ir dėl žalos atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos
teismo sprendimo dalies, kuria yra atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl
neturtinės žalos atlyginimo, motyvai keistini atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus
argumentus.
Dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios
kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių
2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio
taisyklių 19 punkto panaikinimo
Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę
bylą dalyje dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos
direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Pravieniškių
2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariųjų elgesio
taisyklių 19 punkto panaikinimo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktu,
numatančiu, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas)
buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė
terminų atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Pirmosios instancijos
teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje
nustatytą skundo padavimo terminą ir kad atnaujinti šį terminą nėra pagrindo. Tačiau
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas taikytinas tuo atveju, kai yra
skundžiamas individualus administracinis aktas. ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis
individualų teisės aktą apibrėžia kaip vienkartį teisės taikymo aktą, skirtą
konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.
Tuo tarpu, pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį, norminis teisės aktas – įstatymas,
administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas
individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, Nr.
AS438-763/2009), norminiuose teisės aktuose įtvirtinami bendro
pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie
orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti
neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais,
ratui. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis
panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose
santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Pravieniškių
2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d.
įsakymu Nr. 1-88 patvirtintos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos
nuteistųjų elementariosios elgesio taisyklės nėra vienkartis teisės taikymo
aktas. Šis administracinis aktas nustato taisykles (bendro pobūdžio nurodymus),
skirtas rūšiniais, o ne individualiais, požymiais apibūdintų subjektų grupei.
Todėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009
m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintos Taisyklės negali būti laikomos
individualiu administraciniu aktu, o priskirtinos norminių administracinių aktų
kategorijai.
ABTĮ nustato specialią norminių administracinių teisės
aktų teisėtumo tyrimo tvarką, be kita ko pasireiškiančią
tuo, kad yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl
norminių aktų teisėtumo, ratas. Pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, su pareiškimu
į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar
jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo
nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių
galimybių kontrolierius, valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos
ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos,
įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Pareiškėjas
nepriskirtinas ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, galintiems
paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Vadovaujantis
ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, kiti asmenys turi teisę prašyti administracinio
teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka
įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla
dėl jų teisių pažeidimo. ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo
atveju, kai nėra pagrindo atmesti tokį prašymą arba kai nagrinėdamas
individualią bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio
administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje,
teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinėjimą ir, jeigu
toko akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti
atitinkamą tyrimą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus
2009 m. birželio 18 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui neleista auginti barzdos,
buvo grindžiamas ne Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos
direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Taisyklių
nuostatomis, o Bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis. Prašymą
panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus
2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Taisyklių 19 punktą
pareiškėjas pareiškė tik Kalėjimų departamentui paduotame skunde dėl
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m.
birželio 18 d. sprendimo. Be to, kaip jau buvo minėta, Pravieniškių 2-ųjų
pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu
Nr. 1-88 patvirtintose Taisyklėse nebuvo nustatyta absoliutaus draudimo
nuteistiesiems auginti barzdą. Todėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų -
atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88
patvirtintos Taisyklės ir jų nuostatos iš esmės neturėtų reikšmės sprendžiant,
ar pareiškėjui teisėtai buvo uždrausta auginti barzdą pataisos įstaigos
direktoriaus sprendimu. Sprendžiant tokį ginčą (jei pareiškėjas ginčytų
paminėtą pataisos įstaigos direktoriaus sprendimą) turėtų būti taikomos Bausmių
vykdymo kodekso ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos, o
prireikus – ir tiesiogiai Konstitucijos nuostatos. Todėl nagrinėjamu atveju
nebuvo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą ir pradėti Pravieniškių 2-ųjų
pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu
Nr. 1-88 patvirtintų Taisyklių teisėtumo tyrimą.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad administracinių teismų
kompetencijai nepriskirta nagrinėti ABTĮ
110 straipsnio 1 dalyje nenurodytų subjektų abstrakčių prašymų ištirti norminio
administracinio akto teisėtumą, o pareiškėjas nepriskirtinas ABTĮ 110
straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų ratui, byla dalyje dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios
kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų
Taisyklių 19 punkto panaikinimo nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1
punktu, o ne ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu.
Atsižvelgdama į visus pirmiau nurodytus argumentus,
teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas
pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
nutraukdamas bylą dalyje dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios
kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Taisyklių
19 punkto panaikinimo, iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl
naikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Tačiau
pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai pakeičiami atsižvelgiant į šioje
nutartyje išdėstytus argumentus.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1
dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Kauno apygardos
administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą
palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Artūras
Drigotas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė