Civilinė byla Nr. 2YT-15162-618/2017
Proceso Nr. 2-06-3-05353-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. spalio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Reda Vizgaudienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, o tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Antstolės patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar ši suma viršija MMA, todėl jai nelieka jokių lėšų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms, t.y. nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Suinteresuotas asmuo antstolė Reda Vizgaudienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas tenkintinas iš dalies
Vykdomosios bylos Nr. 0074/06/10713 duomenimis nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdo Palangos miesto policijos komisariato 2006-09-04 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 243539 dėl 1 448,10 Eur (5 000 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Antstolės žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0074/11/11185, vykdoma pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-12-14 nutarimą Nr. A.11.-38-04/2006 dėl 43,44 Eur (150,00 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos naudai. Antstolė 2017-02-24 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 1 950,94 Eur skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje. 2017-02-24 patvarkymas buvo grąžintas antstolei, kadangi skolininkas konvojuotas į Alytaus pataisos namus. Antstolė 2017-03-10 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17001375 areštavo 1 950,94 Eur skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje (vykd. b. l. 26, byla Nr. 0074/11/11185).
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK yra atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Išieškojimą iš skolininko turto reglamentuoja CPK 668 straipsnis. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK 668 nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Minėtas reglamentavimas draudžia nustačius patenkantį į CPK 668 straipsnio reglamentavimo sritį turtą ar pinigų sumą (santaupas) išieškoti iš skolininko jau turimo turto, tačiau nustačius, kai tokio turto nėra (kaip šiuo atveju), kai piniginių lėšų likutis nesiekia 1 MMA, tolesnis išieškojimas gali ir privalo būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas (šiuo atveju artimųjų įkalinimo įstaigai pervestas lėšas). Ir tokiu atveju galima ir privalu išieškoti ir tada, kai tos periodines ar reguliarios įplaukos nesiekia 1 MMA dydžio ir (ar) būna minimalios. Priešingas CPK 668 ir 736 straipsnių normų aiškinimas apskritai paneigtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CPK 18 straipsnį, išieškojimo galimybę ir kreditorių teisėtų interesų gynimą, nes paprastai, kai skolininko laisvė apribota, jis nedirba, tačiau gauna kitas pajamas, pavyzdžiui, artimųjų į jo sąskaitą pervestas lėšas. Kitoks šios normos aiškinimas leistų teigti, kad skolininkas, kurio laisvė apribota, pavyzdžiui, kas mėnesį gaudamas po 379,99 Eur per mėnesį įvairių įplaukų į savo sąskaitą, turėtų daugiau teisių, nei tiek pat skolinių įsipareigojimų turintis skolininkas, dirbantis ne visą darbo laiką ir gaunantis 350,00 Eur darbo užmokestį.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos MMA (nuo 2016-07-01 – 380,00 Eur). Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, kiekviename antstolio patvarkyme privalo būti aiškiai nurodytas išieškojimo teisinis reglamentavimas ir tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1267-513/2017).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte numatyta, jog priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, jas nuteistasis gali naudoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi, piniginės lėšos, kurias pareiškėjas (skolininkas) gauna iš savo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, nėra priskiriamos nė vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, iš kurių draudžiamas išieškojimas, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolė 2017-03-10 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17001375 areštavo 1 950,94 Eur skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, nurodydama, skolininkui leidžiama disponuoti ta areštuotų lėšų dalimi, kuri į sąskaitą pervedama kaip darbo užmokestis, prieš tai iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiavus 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA bei nurodydama, kad skolininkui leidžiama naudotis lėšomis, kurios į sąskaitą pervedamos, kaip pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti (CPK 739 straipsnis). Nustatyta, kad pareiškėjas gauna pingines lėšas iš trečiųjų asmenų, kurias naudoja kasdienėms prekėms įsigyti, t.y. tokios piniginės lėšos laikytinos kitos rūšies pajamomis – vienkartinėmis ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamomis lėšų įplaukomis, todėl vykdydama išieškojimą antstolė privalėjo vadovautis CPK 733–743 straipsnių nuostatomis.
Taigi, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, jog antstolė, priimdama 2017-03-10 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, netinkamai taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, todėl antstolė įpareigotina patikslinti 2017-03-10 patvarkymą nurodant, kad areštuojama 1 950,94 Eur suma, CPK 736 straipsnyje numatytais apribojimais.
Pareiškėjas skundu taip pat prašo, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas. Bylos duomenimis nustatyta, kad į antstolės depozitinę sąskaitą 2017-03-17 buvo pervesta 10,00 Eur skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, tačiau nėra aišku, ar vėliau nebuvo nurašyta daugiau piniginių lėšų, todėl šiuo atveju, jeigu buvo nepagrįstai nuskaičiuotos lėšos iš skolininko sąskaitos, antstolė turėtų spręsti klausimą dėl jų grąžinimo.
Pareiškėjas 2017-04-27 atsiliepimu į antstolės 2017-03-27 patvarkymą dėl skundo netenkinimo prašo teismo spręsti klausimą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, suėjus vykdymo senaties terminui. Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo ribas sudaro skundo reikalavimas (skundo dalykas) bei skundo pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės, o teismas įpareigotas bylą nagrinėti pagal pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų dalykas (reikalavimas) yra antstolės patvarkymo nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumas. Tuo tarpu 2017-04-27 atsiliepimu pareiškėjas kelia naujus reikalavimus dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, suėjus vykdymo senaties terminui ir kt., kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl vykdomųjų bylų vykdymo nutraukimo pareiškėjas turi kreiptis su skundu dėl antstolės veiksmų bendra CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.
Įpareigoti antstolę Redą Vizgaudienę patikslinti 2017-03-10 patvarkymą Nr. S-17001375 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje dalyje, kurioje vykdomas priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo (skolininko) A. G. lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nurodant, kad iš minėtų lėšų išieškojimas vykdomas, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nuostatas.
Įpareigoti antstolę Redą Vizgaudienę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nuostatomis, perskaičiuoti iš pareiškėjo A. G. nuskaičiuotinų lėšų dydį ir likusią dalį grąžinti pareiškėjui.
Kitos skundo dalies netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0074/06/10713, Nr. 0074/11/11185 grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Larisa Šimanskienė