Civilinė byla Nr. e2-532-407/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01339-2015-9

     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.    

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Angolita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5264-823/2015 pagal ieškovo Perfetti Van Melle S.p.A ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Angolita“ dėl teisių į registruotus prekių ženklus ir registruotą dizainą pažeidimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmų; trečiasis asmuo – PMS International Group plc.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė Italijos įmonė Perfetti Van Melle S.p.A kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB Angolita“, dėl teisių į prekių ženklus bei registruotą dizainą pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos. Pateiktu ieškiniu ieškovė be kitų reikalavimų prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur žalą. Ieškovė taip pat prašė išreikalauti iš atsakovės įrodymus, pažymėdama, kad pagal juos tikslins ieškinio reikalavimus. Atsakovė UAB „Angolita“ 2015 m. rugsėjo 22 d. pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius prekių, kurios, ieškovės teigimu, pažeidžia jos intelektinės nuosavybės teises, įsigijimą, kainą, bei pajamas, gautas iš prekybos šiomis prekėmis. Atsakovė prašė teismo pripažinti šiuos dokumentus nevieša bylos medžiaga, nesuteikiant galimybės su šiais dokumentais susipažinti ir/ar juos kopijuoti byloje nedalyvaujantiems asmenims ir ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies:  pripažino atsakovės 2015 m. rugsėjo 22 d. teismui pateiktus įrodymus nevieša bylos medžiaga, nesuteikiant galimybės su jais susipažinti ir/ar juos kopijuoti byloje nedalyvaujantiems asmenims.

Teismas pripažino, kad informacija, kurią atsakovė prašė pripažinti nevieša, sudaro atsakovės komercinę paslaptį, todėl šiai informacijai apsaugoti galimi įstatyme numatyti viešumo principo ribojimai (CPK 10 str.). Teismas pažymėjo, kad viešumo principo išimtys pagal bendrą taisyklę taikomos tik byloje nedalyvaujantiems asmenims. Pasak teismo, pateikti PŽĮ 501 straipsnyje nurodyto pobūdžio informaciją (kuri, be kita ko, gali sudaryti atsakovo komercinę paslaptį) atsakovas gali būti įpareigotas pateikti ir ginčo dėl nuosavybės teisių pažeidimo nagrinėjimo metu, o ne tik esant priimtam teismo procesiniam sprendimui, kuriuo konstatuotas pažeidimo faktas. Teismas pažymėjo, kad nesudarius ieškovei galimybės susipažinti su atsakovės pateiktais įrodymais, ieškovės galimybės įrodinėti savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo būtų iš esmės paneigtos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,Angolita“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės reikalavimą nesuteikti galimybės su pateiktais įrodymais susipažinti ieškovei ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės reikalavimą nesuteikti galimybės su pateiktais įrodymais susipažinti ir/ar daryti jų kopijų ieškovei bei kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. PŽĮ 501 straipsnis nesuteikia teisė ieškovei susipažinti su konfidencialia informacija. PŽĮ 501 straipsnyje yra aiškiai nurodoma, jog informaciją privaloma teikti išimtinai apie šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes. Kokios prekės yra pažeidžiančios PŽĮ nuostatas nustato ne ieškovas teikdamas ieškinį, o teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, ir priėmęs galutinį sprendimą dėl to, ar konkrečios prekės pažeidžia PŽĮ nuostatas ar ne. Tik pripažinus, jog konkrečios prekės pažeidžia PŽĮ nuostatas, ieškovė įgytų teisę į informaciją, įskaitant konfidencialią-komercinę informaciją, apie tokias prekes vadovaujantis PŽĮ 501 straipsniu.

2. Skundžiama nutartimi teismas paneigė atsakovės teisę į konfidencialios komercinės informacijos apsaugą, kuri turėtų būti saugoma CK 1.116 straipsnyje nustatyta apimtimi. Ieškovei susipažinus su šiais duomenimis, nėra galimybės užtikrinti, kad atsakovė jų nepanaudotų nesąžiningai konkuruodama. Atsakovės teisių visiškais paneigimas vien tam, kad ieškovė galėtų neva patikslinti savo ieškinį, pažeidžia proporcingumo principą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Perfetti Van Melle S.p.A prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atitinkamo pobūdžio informacija, kuri be kita ko sudaro atsakovės komercinę paslaptį, gali būti pateikta ir ginčo dėl nuosavybės teisių pažeidimo nagrinėjimo metu, o ne tik esant priimtam teismo procesiniam sprendimui, kuriuo gali būti konstatuotas pažeidimo faktas. Pažymi, kad intelektinės nuosavybės savininko teisės negali būti nepagrįstai ribojamos vien todėl, kad tam tikrai bylai reikšminga informacija sudaro atsakovės komercinę paslaptį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundžiama nutartimi teismas pripažino atsakovės 2015 m. rugsėjo 22 d. pateiktus dokumentus nevieša bylos medžiaga ir neleido su jais susipažinti byloje nedalyvaujantiems asmenims. Atsakovė skundžia teismo sprendimo dalį, kuria teismas netenkino jos prašymo neleisti susipažinti su atsakovės 2015 m. rugsėjo 22 d. pateiktais dokumentais ieškovei. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė atskirąjį skundą pateikė dėl teismo nutarties dalies, priimtos vadovaujantis CPK 10 straipsnio 4 dalimi.

Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais bei tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1-2 p.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nutartis, priimta pagal CPK 10 straipsnio 4 dalį, negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1737/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-764-943/2015), nes jos apskundimo galimybė įstatyme nenumatyta ir ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ši nutarties dalis skundžiama, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad ji gali būti apeliacijos objektu  (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Kartu pažymėtina kad, kaip matyti iš bylos medžiagos (ieškovės dubliko), ieškovė jau yra susipažinusi su šiais atsakovės dokumentais. Jei ieškovė, susipažinusi su atsakovės komercinę paslaptį sudarančiais dokumentais, panaudotų ją su bylos nagrinėjimu nesusijusiais tikslais, atsakovei neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu skundžiama teismo nutarties dalis, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės UAB ,,Angolita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties.

Teisėjas                                                                                                                       Vigintas Višinskis