Administracinė byla Nr. I-4575-243/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00635-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1; 18.12; 41; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 3 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

dalyvaujant pareiškėjos B. S. atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2017 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 16S-65-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja B. S.  skundu prašo:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 16S-65-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste, pilietei B. S.“;                               

2) įpareigoti atsakovę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių savininkų K. ir V. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį, atkuriant nekilnojamąjį turtą natūra, suteikiant naują žemės sklypą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patikslino antrąjį skundo reikalavimą, prašydamas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo  perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą.

Nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 16S-65-(14.16.3) atkūrė nuosavybės teises į likusią valstybės išperkamą buvusių savininkų K. ir V. S. žemės dalį – 0,0630 ha, už ją atlyginant pinigais. Pareiškėjos teigimu, ji  Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka yra pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkantį buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,4539 ha žemės, esančios Palangos mieste,  iki skundžiamo sprendimo priėmimo iš jai tenkančio buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 24150 natūra atkurta į 0,0505 ha žemę, NŽT 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-49-(14.16.3) į 0,1500 ha žemę ir NŽT 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-48-(14.16.3.) į 0,1904 ha žemę, suteikiant lygiaverčius žemės sklypus. Nurodo, jog prašė atkurti nekilnojamąjį turtą natūra ir savo išreikštos valios nekeitė, tačiau nuosavybės teisė į tenkančią nekilnojamojo turto 0,0630 ha dalį, už ją atlyginant pinigais. Teigia, jog atsakovės sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nes jame nėra nurodyti sprendimo priėmimo pagrindai ir motyvai. Akcentuoja,  kad nesant galimybės nuosavybės teises atkurti natūra, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, jai privalėjo būti pasiūlyti kiti šiame įstatyme numatyti atlyginimo būdai. Nurodo, jog atsakovė nepranešė  apie tai, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teisės nurodytu būdu ir nepasiūlė pasirinki kitą atkūrimo būdą, o priėmė sprendimą, kuris nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis.

Pareiškėjos atstovas prašo skundo reikalavimus patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24-29). Nurodo, jog pareiškėja Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais Klaipėdos apskrities viršininko administracijai 2001 m. balandžio 4 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų iki nacionalizacijos valdytą 0,4539 ha žemę Palangos mieste, nurodydama save kaip vienintelę pretendentę ir išreiškė norą gauti žemės tame pačiame ūkyje, tačiau nebūtinai toje pačioje vietoje. Pareiškėja Palangos miesto žemėtvarkos skyriui 2004 m. gruodžio 15 d. padavė prašymą už turėtą žemę suteikti kompensaciją pinigais, o 2005 m. gegužės 4 d. padavė kitą prašymą, kuriuo atsisakė prašymo už turėtą žemę suteikti kompensaciją pinigais. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 2415 atkūrė nuosavybės teises pretendentei B. S. į buvusių žemės savininkų iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto dalį – 0,0505 ha (iš bendro 0,4539 ha) natūra, žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini), ir kad NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 16 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-553 pretendentę informavo, jog Seimas pakeitė Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių nuostatas, kurios įsigalios nuo 2012 m. vasario 1 d. ir kuriose  įtvirtintas papildomas atlyginimo būdas už valstybės išperkamą žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atlyginimo būdas pinigais. Nurodo, jog Palangos skyrius 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1945 taip pat informavo apie galimybę pakeisti valią ir iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, pareiškėja valios dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje neišreiškė.

Atsakovės teigimu,  NŽT Palangos skyrius 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1665 kvietė pareiškėją atvykti į Palangos skyrių 2016 m. rugpjūčio 29 d. dėl naujo iki 0,2 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo neatlygintinai nuosavybėn. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 19 d. prašymu atsisakė Palangos skyriaus siūlomų iki 0,2 ha dydžio žemės sklypų. NŽT Palangos skyrius 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 16SD-1547-(14.16.104.) kvietė pareiškėją atvykti į Palangos skyrių 2017 m. lapkričio 30 d. 17.00 val. dėl naujo iki 0,2 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai ir dėl naujo iki 0,2 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai, NŽT Palangos skyrius 2018 m. kovo 29 d. raštu Nr. 16SD-542-(14.16.104.) informavo pareiškėjos įgaliotą asmenį, kad NŽT Palangos skyrius parengė sprendimą atkurti nuosavybės teises, atlyginant pinigais už valstybės išperkamą 0,014 ha pareiškėjai tenkančią buvusios žemės savininkės K. S. ir už 0,0516 buvusio žemės savininko V. S. žemės dalį. Teigia, jog NŽT Palangos skyrius, vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, vadovavosi Atkūrimo įstatymo nuostatomis ir skundžiamą sprendimą priėmė teisėtą ir pagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjos skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 135-136). Nurodo, jog NŽT Palangos skyrius 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1665 kvietė pareiškėją atvykti į Palangos skyrių 2013 m. rugpjūčio 29 d. 16.20 val. dėl naujo iki 0,2 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo neatlygintinai nuosavybėn. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 19 d. prašymu atsisakė Palangos skyriaus siūlomų iki 0,2 ha dydžio žemės sklypų. NŽT Palangos skyrius 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1945 informavo pareiškėją apie galimybę pakeisti valią ir iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo. Nurodo, jog šiuo metu nėra galimybių įpareigoti atsakovę grąžinti naują 0,0630 ha sklypą, nes NŽT pagal pareiškėjų pageidavimus sklypų neformuoja, sklypai yra formuojami racionalūs, 0,0630 ha dydžio sklypų Palangos mieste nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčas dalykas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 16S-65-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste, pilietei B. S.“ (toliau – skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teises į 0,0630 ha tenkančią dalį žemės, atlyginant pinigais 700,66 Er, ž, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.

 Nėra ginčo dėl pretendentės B. S. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K. ir V. S. žemės dalį – 0,0630 ha iš 0,4539 ha žemės. Pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka ir terminais padavė prašymą ir dokumentus atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę. Ginčas kyla dėl to, jog pareiškėjai skundžiamu 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 0,0630 ha tenkančią dalį žemės, už ją atlyginant pinigais, nors ji buvo išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises natūra.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. <...> Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Analogiškos nuostatos buvo numatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Nutarimas Nr. 1057) 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.), pagal kurį ir įgyvendinama minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, buvo nurodyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d.) nustatyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Pagal nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos Nr. 127 duomenis pareiškėja Klaipėdos apskrities viršininko administracijai 2001 m. balandžio 4 d. padavė  prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų iki nacionalizacijos valdytą 0,4539 ha žemę Palangos mieste, nurodydama, jog nori gauti žemę tame pačiame ūkyje, tačiau gali būti ir kitoje vietoje. Palangos miesto žemėtvarkos skyriui 2004 m. gruodžio 15 d. buvo padavusi prašymą gauti kompensaciją pinigais, o 2005 m. gegužės 4 d. prašymu atsisakė prašymo už turėtą žemę gauti kompensaciją pinigais. Vertinant šiuos pareiškėjos prašymus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalies aspektu,  prašymai dėl valios pakeitimo atkuriant nuosavybės teises, paduoti po 2003 m. balandžio 1 d., nepakeitė 2001 m. balandžio 4 d. paduotame prašyme išreikštos valios, nes pareiškėja  pakeisti valią dėl atkūrimo būdo galėjo tik iki 2003 m. balandžio 1 d. Paskutinė pareiškėjos išreikšta valia buvo atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę, ją grąžinant tame pačiame ūkyje, tačiau nebūtinai toje pačioje vietoje. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja kitais prašymais pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal bylos duomenis  pareiškėjai iki skundžiamo sprendimo priėmimo iš jai tenkančio buvusių savininkų nuosavybės teisėmis 0,4539 ha  valdyto nekilnojamojo turto Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 2415  atkurtos nuosavybės teisės į  0,0505 ha dalį žemės, ją perduodant natūra, NŽT 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-49-(14.16.3) į 0,1904 ha dalį žemės, perduodant naują žemės sklypą, NŽT 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-48-(14.16.3.) į 0,1500 ha dalį žemės, perduodant naują žemės sklypą (b. l. 30-31, 38-41). Skundžiamu NŽT 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 16S-65-(14.16.3.) pareiškėjai atkurtos nuosavybės teises į 0,0630 ha tenkančią dalį žemės, už ją atlyginant pinigais. Atsakovė pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į 0,0630 ha tenkančią dalį žemės tokiu būdu, kurio pareiškėja neprašė padaryti ir nenurodė sprendimo motyvų.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, to paties straipsnio 2 dalis numato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2244-1062/2018 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 nurodė, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

NŽT Palangos skyriaus 2018 m. balandžio 20 d. lydimajame rašte Nr. 16SD-726-(14.16.104.) ir skundžiamame sprendime nėra  duomenų, patvirtinančių faktines ir teisines sprendimo priėmimo priežastis.  Pareiškėja buvo išreiškusi valią gauti lygiavertį naują sklypą, NŽT sprendimais 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-49-(14.16.3) ir 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 16S-48-(14.16.3. jai buvo atkurtos nuosavybės teises suteikiant naujus žemės sklypus.  Iš byloje esančių atsakovės siųstų raštų pareiškėjai,  matyti, kad ji nenurodė, jog negali  pareiškėjos prašomu būdu negali atkurti nuosavybės teisių. Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime teigia, kad šiuo metu nėra galimybių įpareigoti atsakovę suteikti naują 0,0630 ha sklypą, nes sklypai yra formuojami racionalių ribų ir tokio 0,0630 ha dydžio sklypų Palangos mieste nėra, tačiau nenurodo teisinio reguliavimo, kuris draustų formuoti 0,0630 ha dydžio žemės sklypą Palangos mieste. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, nenurodo, jog 0,0630 ha dydžio sklypai nėra formuojami. Taisyklių 46 punktas nurodo tik tai, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Vertinant šias aplinkybes, spręstina, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai teigia, jog 0,0630 ha dydžio sklypai neformuojami ir yra neracionalaus dydžio.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (angl. a review) t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas. Teismas gali įvertinti tik skundžiamame administraciniame akte nurodytas teisines bei faktines aplinkybes ir ar jomis remiantis buvo pagrindas priimti administracinį aktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013). Skundžiamame sprendime, tiek lydimajame rašte pareiškėjai nenurodžius skundžiamo sprendimo priėmimo faktinį ir teisinį pagrindą, toks Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjai turi būti žinomi ir suprantami tokio Sprendimo priėmimo motyvai, o jų neįvardijant, toks Sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl jis naikintinas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galio teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti  pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių savininkų K. ir V. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį.

Skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos B. S. skundą,

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 16S-65-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste, pilietei B. S.“,

įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos  iš naujo  išnagrinėti pareiškėjos B. S. prašymą atkurti nuosavybės teises į  jai tenkančią buvusių savininkų K. ir V. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį,              

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai          Laimutė Jokubauskaitė

Aušrelė Mažrimienė

                                                                                                                 Vida Stonkuvienė