Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-11-14][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1463-232-2017].docx
Bylos nr.: e2A-1463-232/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
SB Lizingas 234995490 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Kitos bylos dėl pirkimo-pardavimo

Civilinė byla Nr. e2A-1463-232/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04114-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „SB lizingas“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

  1. Ieškovas UAB „SB lizingas“ prašė priteisti iš atsakovo 471,74 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-04-01 šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C504610565, kuria ieškovas suteikė vartojimo kreditą pagal mokėjimo grafiką 752,49 Eur sumai. Atsakovas įsipareigojimų pilnai neįvykdė. Sutarties 13.1 punkte nustatyta, kad, pažeidus mokėjimo grafiką įsipareigojama mokėti 0,05 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. 2015-03-02 dienai pradelstų mokėjimų suma yra 457,66 Eur, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai sudaro 79,44 Eur (paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2016-01-15 iki 2016-03-02), pašto išlaidos – 1,30 Eur bei 2,02 Eur. Bendra įsiskolinimo suma sudaro 471,74 Eur.
  2. Atsakovas S. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Teigė, kad ieškovo nurodyta delspinigių suma yra per didelė, nes rekomenduotinas jų dydis turėtų būti nustatytas 0,02 proc., taip pat per didelės ieškovo nustatytos 14,40 proc. dydžio metinės palūkanos. Atsakovas nurodė, kad, jo paskaičiavimu ieškinio sumą turėtų sudaryti 379,52 Eur. Prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui nes jo pajamos yra nedidelės.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 471,74 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2016-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad kreditas buvo padengtas dalinai, o likusi nesumokėta suma su palūkanomis sudaro 457,66 Eur. Kadangi atsakovas prievolės pilnai neįvykdė, atsakovas, vadovaudamasis šalių Sutarties 13.1 punktu paskaičiavo atsakovui 79,44 Eur delspinigius. Taip pat ieškovas patyrė ikiteisminio nagrinėjimo išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu. Nurodė, kad ieškovo nustatyta 0,05 proc. delspinigių suma atitinka įstatymų, reglamentuojančių vartojimo kredito sandorių nuostatas ir nėra laikoma neprotingai didelė. Nustatė, kad sprendimo priėmimo dienai ieškovo nustatyta metinių palūkanų suma (14,40 proc.) jau yra pilnai apmokėta, todėl nurodė, kad teismas nebegali spręsti dėl jo dydžio pagrįstumo. Teismas, atsižvelgdamas į skolos dydį, ir, vadovaudamasis protingumo kriterijais sprendė, kad ieškinio suma nėra pakankami didelė, kad ją būtų tikslinga išdėstyti dalimis. Nurodė, kad atsakovas teismui nepateikė visų rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį – t. y. turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, sąskaitų likučius bankuose, registruotus automobilius ir pan. kad būtų galima spręsti apie sunkią jo finansinę padėtį. Nurodė, kad ieškovo prašymas priteisti jam iš skolininko 5 proc. dydžio procesines palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas S. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad mokėjo skolą ieškovui pagal sutartyje numatytą grafiką, tačiau teismas neįskaitė sumokėtų sumų, taip pat klaidingai paskaičiavo mokėtinų delspinigių sumą. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į prašymą išdėstyti skolos mokėjimą nors ieškovas dėl to neprieštaravo.
  3. Papildomai informuoja teismą, kad 2016 m. gruodžio 29 d. sumokėjo ieškovui likusią pagal sutartį 137,52 Eur sumą. Nurodo, kad ieškovas paskubėjo nutraukti kredito sutartį ir pateikė ieškinį teismui, kai pradelsta skola jau buvo sumokėta ir atsakovas vėl mokėjo pagal numatytą grafiką. Sumokėtą sumą prašo paskirstyti taip: padengti likusią kredito dalį 91,93 Eur, 4,64 Eur delspinigių, 17,88 Eur - 5 proc. procesinių palūkanų ir 23,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad kreditas sumokėtas anksčiau numatyto termino (kuris yra 2017-03-31), todėl neprivalo mokėti sutartinių palūkanų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Kadangi apeliantas pateiktais įrodymais grindžia savo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, ieškovas su minėtais įrodymais susipažino, šie įrodymai pridėtini prie bylos.
  3. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. 2015 m. balandžio 1 d. ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C504610565, pagal kurią kredito suma iš viso sudarė 673,74 Eur. Remiantis mokėjimo grafiku atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį iki mėnesio pabaigos mokėti po 34,40 Eur, pirma įmoka – 34,14 Eur, paskutinė – 34,32 Eur, kredito suma su palūkanomis, administravimo mokesčiu sudarė 825,26 Eur, pirmos įmokos mokėjimas iki 2015-04-30, visos skolos grąžinimo terminas iki 2017-03-31.
  4. Atsakovas nurodė, kad pirmą įmoką 50 Eur įmokėjo 2015-05-09, kurią ieškovas teigė gavęs 2015-05-11. Taigi pirmą įmoką atsakovas įmokėjo praleidęs sutartyje nustatytą terminą. Šalių sudarytos kredito sutarties 13.1. punkte nurodyta, kad kredito gavėjui laiku nesumokėjus kredito davėjui bet kokių pagal sutarties sąlygas mokėtinų sumų, kredito gavėjas įsipareigoja kredito gavėjui mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumos. Atsižvelgiant į nurodytą sąlygą, ieškovas pagrįstai paskaičiavo 0,19 Eur delspinigių. Kitas įmokas atsakovas mokėjo atitinkamai: 2015-06-06 įmokėjo 34,40 Eur, 2015-07-07 – 34,40 Eur, 2015-08-06 – 34,40 Eur. Kadangi įmokos mokėtos praleidus sutartyje nustatytą terminą, ieškovas paskaičiavo 0,22 Eur delspinigių.
  5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas uždelsė mokėjimą pagal sutarties grafiką ilgiau kaip vieną mėnesį ir pradelsta suma sudarė daugiau kaip 10 proc. negrąžintos kredito sumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai nuo 2015-12-15 nutraukė vartojimo kredito sutartį (Kredito sutarties 14.3, 12.1.1 punktai).
  6. Pagal kredito sutartį atsakovas iki 2015-11-30 privalėjo sumokėti 274,40 Eur (34,40 Eur x 7 + 34,14 Eur), iš jos 203,48 Eur kredito dalies, likusi negrąžinta kredito dalis, kurios terminas nebuvo suėjęs sudarė 470,26 Eur (673,74 Eur - 203,48 Eur). Atsakovas atskaičius delspinigius sumokėjo 152,79 Eur (50+34,40+34,40+34,40-0,19-0,22). Taigi bendra mokėtina suma nutraukus sutartį sudarė 591,87 Eur (274,40 Eur + 470,26 Eur - 152,79 Eur). 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo skolos sumos (591,87 Eur) nuo 2015-12-15 (sutarties nutraukimo dienos) iki 2016-03-08 (ieškovo ieškinio priėmimo) sudaro 24,86  Eur (591,87 Eur x 0,05 /100 x 84 d.). Ieškovas iki ieškinio pareiškimo sumokėjo 206,40 Eur. Taigi negrąžinta kredito suma su delspinigiais ieškinio pateikimo dieną sudarė 410,33 Eur. Nors, ieškovas prašė priteisti 471,74 Eur skolą, tačiau teismo vertinimu nurodyta suma nėra pagrįsta, ieškovas nepateikė prašomos priteisti sumos detalaus skaičiavimo. Taigi teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais, jog priteisiant skolos sumą pirmosios instancijos teismas netinkamai ją apskaičiavo.
  7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  8. Teismas atsižvelgiant į išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai tenkino ieškinį, tačiau klaidingai apskaičiavo mokėtinos sumos dydį. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas priteisiant ieškovui iš atsakovo 410,33 Eur skolą.

 

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Priteisti ieškovui UAB „SB lizingas“ iš atsakovo S. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 410,33 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2016-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,75 Eur bylinėjimosi išlaidas“.

 

 

Teisėja                                                                                                                                            Liuda Uckienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 325 str. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas