Civilinė byla Nr. 2S-3612-864/2025

                                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00929-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, veikdama Panevėžio  apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10638-649/2025 pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Neringa Budriūnienė ir Panevėžio kredito unija.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė        

1.       Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo:

1.1.                      Panaikinti antstolės Neringos Budriūnienės (toliau – ir antstolė) patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjo turto-žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,9369 ha, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,5500 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7761 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,6105 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,3444 ha, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,7109 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamosios namų valdos su priklausiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), varžytynės.

1.2.                      Priimti patvarkymą, kuriuo pareiškėjo turto žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,9369 ha, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,5500 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7761 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,6105 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,3444 ha, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,7109 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamosios namų valdos su priklausiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), varžytynės būtų atšauktos.

1.3.                      Paskirti pareiškėjo turto: žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,9369 ha, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,5500 ha, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7761 ha, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,6105 ha, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,3444 ha, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,7109 ha, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamosios namų valdos su priklausiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą.

2.       Nurodė, kad antstolė Neringa Budriūnienė vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjo turto. Antstolė paskelbė bei vykdo pareiškėjo turto varžytynes. Pareiškėjas mano, kad antstolės vykdomosiose bylose turto verčių nustatymo procesas bei varžytynių paskelbimas buvo atliktas netinkamai, kadangi turtas parduodamas žemesne nei jo rinkos kaina. Pažymi, kad šiuo atveju antstolės pareiškėjo turtas įkainotas net 50-80 proc. mažiau nei reali turto rinkos vertė.

3.       Antstolė Neringa Budriūnienė 2025 m. liepos 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad 2025 m. vasario 14 d. išieškotojas Panevėžio kredito unija pateikė vykdyti 2025 m. vasario 14 d. Notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 1337 dėl turto pardavimo iš skolininko A. R.. 2025 m. balandžio 7 d. priimtas patvarkymas Nr. S-25-43-10730 dėl ekspertizės skyrimo pareiškėjo turtui, ekspertizę pavesta atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB „Verslavita“. Pareiškėjui 2025 m. balandžio 28 d. išsiųstas pranešimas apie atliktą ekspertizę, informuojant apie areštuotų daiktų įvertinimo kainas. Antstolė pažymi, kad pareiškėjas antstolei jokio prieštaravimo dėl ekspertizės aktuose nustatytų kainų nepareiškė.

4.       Suinteresuotas asmuo Panevėžio kredito unija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad antstolės veiksmai buvo atlikti tinkamai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 681 straipsnis. Siekiant tinkamai įkainoti įkeistą turtą, kad turtas atitiktų realias rinkos kainas, antstolės patvarkymu buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Verslavita“. Turtas buvo įvertintas atsižvelgiant į rinkos vertę. Kreditorius Panevėžio kredito unija 2025 m. balandžio 28 d. gavo antstolės Neringos Budriūnienės patvarkymą vykdomojoje byloje dėl areštuoto turto įkainojimo, informacijos dėl areštuoto įkainoto turto realizavimo tvarkos pateikimo. Skolininkas A. R. nepasinaudojo savo kaip proceso dalyvio teisėmis, kaip tai numato CPK 681 straipsnis, ginčyti nustatytą turto rinkos vertę per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos. Turto kaina varžytinėse paskelbta tinkamai, kaip tai numato CPK 681 straipsnio 4 dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atmetė A. R. skundą dėl antstolės Neringos Budriūnienės veiksmų.

6.       Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0043/25/00310 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1.                      Antstolė Neringa Budriūnienė vykdo notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditorės Panevėžio kredito unijos (toliau ir kreditorė) prašymą Nr. 1337 dėl turto pardavimo iš skolininko A. R.. A. R. yra skolingas kreditorei 81 155,77 Eur sumą.

6.2.                      Antstolė 2025 m. vasario 17 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-43-5048, kuriuo ragino per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos atsiskaityti su išieškotoju.

6.3.                      Nepaimtai siuntai grįžus, 2025 m. kovo 3 d. antstolė dokumentus išsiuntė el. paštu. A. R. atrašė antstolei, prašė leisti skolą išdėstyti ir sumokėti iki liepos galo.

6.4.                      Antstolė 2025 m. balandžio 7 d. turto arešto aktu Nr. S-25-43-10705 areštavo Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį turtą – nekilnojamąjį turtą – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą – unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Areštuojant turtą, jo vertė buvo nenustatyta.

6.5.                      Antstolė 2025 m. balandžio 7 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-43-10730 dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo paskyrė ekspertizę turto (1,9369 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,5500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7761 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,6105 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3,7109 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas gyvenamas namas su terasa, su priklausiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2,3444 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertei nustatyti ir ekspertizę pavedė atlikti UAB „Verslavita“.

6.6.                      2025 m. balandžio 7 d. patvarkymu Nr. S-25-43-10730 pareiškėjas ir kreditorius buvo informuoti apie objekto apžiūrą.

6.7.                      Antstolė 2025 m. balandžio 28 d. raštu Nr. S-25-43-12834 dėl areštuoto turto įkainojimo, informavo išieškotoją ir kreditorius (el. paštu), kad atliktas vertinimas areštuotam turtui ir turtas įvertintas sekančiai: žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,9369 ha , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaina (10 400 Eur); žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,5500 ha, (duomenys neskelbtini), kaina (8300 Eur); žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7761 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaina (3700 Eur); žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,6105 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaina (3300 Eur); žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,3444 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaina (12 600 Eur); žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,7109 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamosios namų valdos su priklausiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šis turtas vertinamas kaip nedaloma visuma, kaina (103600 Eur). Kreditoriams ir išieškotojui papildomai išaiškinta teisė pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, t. y. per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos.

6.8.                      Antstolė, negavusi prieštaravimų dėl turto įkainojimo, 2025 m. gegužės 30 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-43-15907 dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo. Varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis.

7.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo skundą dėl antstolio veiksmų grindžia tuo, kad, jo manymu, neteisingai buvo įkainotas turtas, kadangi nebuvo atliktas turto vertinimas.

8.       Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

9.       Iš pateiktos vykdomosios bylos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti paskyrė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pareikšta nušalinimų antstolės paskirtam ekspertui. Todėl pareiškėjo prašymo argumentas, kad nebuvo paskirta ekspertizė ir antstolė pati nustatė turto kainą, yra klaidingas ir neatitinkantis tikrovės bei yra nepagrįstas.

10.       Taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 681 straipsnį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis). Pagal 681 straipsnio 3 dalį skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Nagrinėjamu atveju, nors ekspertui vykdant turto apžiūrą, pats pareiškėjas nedalyvavo, tačiau skunde A. R. nenurodė, kad antstolės patvarkymai dėl ekspertizės skyrimo ir turto įvertinimo jam įteikti nebuvo, todėl teismas negali daryti net prielaidos, kad pareiškėjas nežinojo apie turto vertės nustatymo ekspertizę ir jos rezultatus. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjui skunde dėl antstolės veiksmų nepateikus informacijos apie atliktą ekspertizę ir prašant ją atlikti, tokie pareiškėjo veiksmai labiau vertinami kaip proceso vilkinimas ir bandymas nuo teismo nuslėpti tam tikrus svarbius faktus.

11.       Civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungimosi principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis), todėl pareiga įrodyti neteisingą turto rinkos vertės įkainojimą tenka būtent pareiškėjui. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, jog nustatyta turto vertė nėra teisinga, turi pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir juos pagrįsti ne tik deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjas ne tik kad neskundė nei ekspertų, nei ekspertizės akto dėl turto vertės nustatymo, bet ir jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, kad turtas ekspertizės metu buvo įvertintas netinkamai, taip pat nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusio eksperto kompetencija (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Ekspertizės aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, o kol jis galioja, antstolis ir vykdomosios bylos šalys privalo juo vadovautis. Be to, teismas pažymėjo, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., dėl to potencialūs pirkėjai, tarpusavyje varžydamiesi, varžytynių metu nustato optimaliausią šiuo metu esančią nekilnojamojo turto kainą.

12.       Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, nes antstolės veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas arba apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-10638-649/2025, ir perduoti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 

14.       Atskirajame skunde apeliantas atkartoja skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytas faktines aplinkybes bei motyvus. Taip pat nurodo nesutinkantis su skundžiama nutartimi, kadangi pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir veikti ex offitio (pagal pareigas); manydamas, kad pareiškėjo pateiktu turto rinkos vertės įrodymai yra nepakankami, privalėjo išaiškinti pareiškėjui įrodinėjimo tvarką ir nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus; teismas pats galėjo skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir tiksliai nustatyti ar pačio antstolio turto įkainojimas realiai atspindi šios dienos pareiškėjo turto rinkos vertę.

15.       Antstolė Neringa Budriūnienė atsiliepimu prašo apeliantės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-10638-649/2025:

15.1.                      Pažymi, jog, skirtingai nei teigia apeliantas, pareiškėjo turto rinkos vertę nustatinėjo ne antstolė, o buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo ir ją atliko nepriklausomas turto vertintojas UAB „Verslavita“.

15.2.                      UAB „Verslavita“ pateiktame ekspertizės akte Nr. PNE-25-032 nurodė, kad ekspertizė buvo atlikta naudojant lyginamąjį metodą, t. y. vertinamą turtą lyginant su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorio kainos žinomos turto vertintojui. Pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas Nr. S-25-43-12834 apie atliktą ekspertizę, informuojant apie areštuotų daiktų įvertinimo kainas. Pranešime nurodyta, kad pareiškėjai pagal CPK 681 straipsnį turi teisę pareikšti motyvuotis prieštaravimus dėl turto įkainojimo ne vėliau kaip per tris darbo dienas. Pareiškėjas antstolei jokio prieštaravimo dėl UAB „Verslavita“ ekspertizės aktuose nustatytų kainų nepareiškė. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jei turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Šia turto verte antstolis privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti.

15.3.                      Antstolė taip pat atkreipia dėmesį, jog UAB „Verslavita“ turto vertinimo ekspertizės akto Nr. PNE-25-032, 51 puslapyje esantis „Namų valdos ir 5 vnt. žemės sklypų apžiūros aktas“ yra pasirašytas skolininko A. R.. Atliekant turto vertinimą skolininkas dalyvavo pats, nors skunde nurodo, kad turto vertinimą atliko antstolė. UAB „Verslavita“ ekspertizės aktas Nr. PNE-25-032 yra pateiktas teismui kartu su vykdomąja byla.

15.4.                      Taip pat pažymi, jog 2025 m. balandžio 28 d. Patvarkyme Nr. S-25-43-12834 dėl areštuotos turto įkainojimo, informacijos dėl areštuoto turto realizavimo tvarkos pateikimo 5 punkte skolininkui yra išaiškinta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

15.5.                      Pareiškėjas klaidiną teismą, kad vykdomoji byla nebuvo išreikalauta, kadangi vykdomoji byla Nr.0043/25/00310 buvo pateikta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams Kupiškyje.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo A. R. skundas dėl antstolės Neringos Budriūnienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde bei atsiliepimo į jį išdėstytų motyvų kontekste.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo 

19.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. R. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės Neringos Budriūnienės patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjo turto-žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,9369 ha, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,5500 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,7761 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,6105 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,3444 ha, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendras plotas 3,7109 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamosios namų valdos su priklausiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjo turtas), varžytynės; varžytines atšaukti bei paskirti pareiškėjo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą. Skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad antstolė pati įkainojo pareiškėjo turtą, nepasinaudodamas kvalifikuoto turto vertintojo paslaugomis, todėl netinkamai nustatė turto vertės kainą.

20.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, iš esmės nurodydamas, jog antstolė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti paskyrė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pareikšta nušalinimų antstolės paskirtam ekspertui. Todėl pareiškėjo prašymo argumentas, kad nebuvo paskirta ekspertizė ir antstolė pati nustatė turto kainą, yra klaidingas ir neatitinkantis tikrovės bei yra nepagrįstas. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka. Atskirąjį skundą grindžia iš esmės atkartodamas skundo dėl antstolio veiksmų argumentus. Papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjui įrodinėjimo tvarką ir nustatyti terminą pateikti papildomus jo turto vertės įrodymus; teismas pats galėjo skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir tiksliai nustatyti ar pačio antstolio turto įkainojimas realiai atspindi šios dienos pareiškėjo turto rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais.

21.       Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

22.       Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23.       Pažymėtina, jog apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios paskelbiant varžytines, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.

24.       Taigi, kaip matyti pagal teisinį reglamentavimą, įtvirtintos atitinkamos sąlygos tam, kad būtų taikomi apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad CPK 663 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Šia imperatyvia išimtimi pagrįstai vadovavosi ir antstolis, netenkindamas pareiškėjos prašymo.

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog išieškojimas vykdomas pagal antstolei pateiktą vykdyti 2025 m. vasario 14 d. Panevėžio m. 9-ojo notarų biuro notarės Rūtos Rastenienės išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos (375,74 Eur delspinigiai, 4813,37 Eur palūkanos, 75771,21 Eur Skola, 195,45 Eur žyminis mokestis) išieškojimo Nr. 1337 iš (hipoteka įkeisto) skolininko A. R. turto išieškotojos Panevėžio kreditų unijos naudai. Taigi vykdant išieškojimą šioje byloje, CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai nėra taikomi (CPK 663 straipsnio 5 dalis).

26.       Antstolė 2025 m. kovo 3 d. priėmė Raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo ragino skolininką per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, t. y. 81155,77 Eur skolos (iš jų 375,74 Eur delspinigiai, 4813,37 Eur palūkanos, 75771,21 Eur skola, 195,45 Eur žyminis mokestis), 5 proc. metinių palūkanų normą nuo 80 960,32 Eur, skaičiuojama nuo 2025 m. vasario 14 d. ir 346,03 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 81 535,07 Eur, į antstolio depozitinę sąskaitą. Duomenų, kad pareiškėjas įvykdė šį reikalavimą, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis), tokių duomenų vykdomojoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27.       Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat turėjo teisę pasinaudoti CPK numatytomis teisėmis nurodyti antstoliui turtą iš kurio turėtų būti vykdomas išieškojimas, padengti įsiskolinimą ar refinansuoti skolą, pasiūlyti savo pirkėją ir kt. (CPK 662, 704 straipsniai). Tačiau nagrinėjamu atveju tokių įrodymų apeliantas nepateikė nei antstolei, nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis).

28.       Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė 2025 m. balandžio 7 d. priėmė Patvarkymą Nr. S-25-43-10730 dėl ekspertizės skyrimo skolininko turtui ir šį patvarkymą kartu su turto arešto aktu išsiuntė skolininkui A. R. (CPK 682 straipsnis).

29.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjui minėtas 2025 m. balandžio 7 d. priėmė Patvarkymą Nr. S-25-43-10730 įteiktas asmeniškai (el. paštu), pareiškėjas turėjo galimybę per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą skųsti minėtą antstolės patvarkymą, tačiau pareiškėjas jo neskundė.

30.       Apeliacinės instancijos teismas vertina aplinkybę, kad apeliantas, gavęs patvarkymą apie turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės skyrimą, ir akivaizdžiai žinodamas apie turto vertės ekspertizės paskyrimą atlikti kvalifikuotam turto vertintojui UAB „Verslavita“ nušalinimų ekspertui nepareiškė (CPK 598 straipsnis). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymo argumentą, kad nebuvo paskirta ekspertizė ir antstolė pati nustatė turto kainą, pripažino klaidingu ir neatitinkančiu tikrovės bei nepagrįstu.

31.       Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Verslavita“ turto vertinimo ekspertizės akto Nr. PNE-25-032 51 puslapio skolininkas A. R. dalyvavo ekspertui apžiūrint jo turtą, kadangi yra pasirašęs „Namų valdos ir 5 vnt. žemės sklypų apžiūros aktą“. Taigi darytina išvada, kad jam apie atliekamą jo turto vertės ekspertizę buvo žinoma. Kaip nustatyta iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėjas savo kaip proceso dalyvio teisėmis, kaip tai numato CPK 681 straipsnis, ginčyti nustatytą turto rinkos vertę per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos. Taip pat nei antstolei, nei pirmosios instancijos teismui jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, kad turtas ekspertizės metu buvo įvertintas netinkamai, taip pat nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusio eksperto kompetencija (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Tokių aplinkybių egzistavimo fakto apeliantas nepagrindė ir atskirajame skunde. Atskirojo skundo teiginiai apie galimus turto rinkos kainų pokyčius laikytini tik deklaratyviais apelianto pasvarstymais (CPK 178 straipsnis). Ekspertizės aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, o kol jis galioja, antstolis ir vykdomosios bylos šalys privalo juo vadovautis.

32.       CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Pagal to paties straipsnio 2 dalį skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

33.       Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog 2025 m. balandžio 28 d. Patvarkyme Nr. S-25-43-12834 dėl areštuotos turto įkainojimo, informacijos dėl areštuoto turto realizavimo tvarkos pateikimo 5 punkte skolininkui yra išaiškinta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų pasinaudojęs ir šia procesine teise.

34.       CPK 703 straipsnyje reglamentuota antstolio teisė atšaukti varžytynes. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti; patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas CPK nustatyta tvarka.

35.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įtvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016, 22, 23 punktai; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 40 punktas).

36.       Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas nenurodė, jokių aplinkybių, kurios būtų sudariusios pagrindą antstoliui atšaukti paskelbtas varžytines. Atsižvelgiant į tai, antstolė, priešingai nei teigia apeliantas, neturėjo pareigos priimti patvarkymą atšaukti varžytines.

37.       Taigi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo, nes antstolės veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.

38.       Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nenurodė pareiškėjui teikti papildomus įrodymus dėl jo turto rinkos vertės bei nepagrįstai nepaskyrė ekspertizės.

39.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog teismo vaidmuo vykdymo procese iš esmės skiriasi nuo teismo vaidmens kitose civilinio proceso stadijose. Vykdymo procese teismas visų pirma atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Kita vertus, vykdymo procese ekspertizė skiriama antstolio patvarkymu (CPK 682 straipsnio 1 dalis) ir turi būti atliekama pagal ekspertizei keliamus reikalavimus bei tinkamai įforminama (CPK 216 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą vykdymo procese (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Dėl to vykdymo procese bendrosios CPK normos (CPK 212–219 straipsniai), reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. Be to, pirmosios instancijos teismui nenustačius antstolės veiksmuose CPK normų pažeidimo, o pareiškėjui neskundus ekspertizės akto, nėra pagrindo abejoti jo tikrumu.

40.       Apibendrinant kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad antstolė skundžiamu patvarkymu paskelbusi pirmąsias pareiškėjo areštuoto turto varžytynes, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, elgėsi pagal jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

41.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

42.       Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                         Ramunė Mikonienė