Civilinė byla Nr. e2-303-910/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-00636-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.12
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Irlita“ pareiškimas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Medmega“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys E. K. ir likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Medmega“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Medmega“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „SBS Legale“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi UAB „Medmega“ pripažinta likviduojama dėl bankroto (toliau – ir LUAB „Medmega“).
2. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Irlita“ prašė LUAB „Medmega“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nustatyti, kad už tyčinį bendrovės bankrotą yra atsakingas buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas E. K..
3. Nurodė, kad LUAB „Medmega“ jau 2022 m. buvo nemoki, jos įsipareigojimai nuosavą kapitalą viršijo nuo 2022 m. vidurio. Suinteresuoto asmens vadovas tuo metu turėjo inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, tačiau šią pareigą ignoravo, tęsė nuostolingą bendrovės veiklą tol, kol į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius), blogino būklę, sudarinėjo jai nenaudingus sandorius, be kita ko, ir 2023 m. sausio 13 d. sandorį su pareiškėja. Pareiškėjos teigimu, jeigu bendrovės vadovas būtų iniciavęs nemokumo procesą dar 2022 m., ji ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nebūtų tapusios suinteresuoto asmens kreditorėmis.
4. Kreditorius VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į pareiškimą prašė jį patenkinti. Nurodė, kad skola VSDFV Kauno skyriui ėmė augti nuo 2023 m. rugpjūčio mėn., paskutinį kartą 80,66 Eur įmoka iš bendrovės sąskaitos nurašyta 2023 m. rugsėjo 29 d. 2023 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. buvo atleisti visi darbuotojai. Skola VSDFV Kauno skyriui – 3 323,50 Eur.
5. Kreditorė VMI atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą patenkinti. Nurodė, kad VMI duomenimis, LUAB „Medmega“ skola valstybės biudžetui – 4 731,65 Eur, iš jų 4 497 Eur – pridėtinės vertės mokestis, 221,01 Eur – delspinigiai, 13,64 Eur – nepriemoka pagal teismo vykdomuosius dokumentus.
6. Bendrovės nemokumo administratorė UAB „SBS Legale“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį patenkinti. Nemokumo administratorė pareiškė prašymą apriboti buvusio bendrovės vadovo E. K. teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens pareigas, būti kolegialaus valdymo organo nariu 3 metų laikotarpiui.
7. Nurodė, kad bendrovė jau 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir su jais neatsiskaitė iki bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratorės nuomone, E. K. nesiekė atkurti bendrovės mokumo, nesprendė finansinių sunkumų klausimo, neinicijavo bankroto ar restruktūrizavimo bylos, bet atliko veiksmus, kuriais dar labiau pablogino bendrovės finansinę padėtį ir faktiškai nutraukė veiklą: 1) 2023 m. gegužės 11 d. su UAB „SME Capital 3“ sudarė paskolos sutartį dėl 30 000 Eur paskolos, 2023 m. gegužės 17 d. įkeitė bendrovės atsargas sutartiniu įkeitimu 39 000 Eur sumai; 2) nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. atleido visus darbuotojus, žinodamas, kad su jais bendrovė neatsiskaitys; 3) fiktyviai perleido bendrovės akcijas; 4) bendrovės dokumentus, manytina, paslėpė ir (ar) sunaikino, turtą paslėpė ir (ar) galbūt pasisavino. Pasak nemokumo administratorės, E. K. tokiais savo veiksmais užkirto kelią bendrovės veiklai tęsti, mokumui atkurti, dar labiau pablogino jos finansinę padėtį, tai nulėmė tyčinį bankrotą. Be to, iškėlus bendrovei bankroto bankrotą, nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai.
8. Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad 2023 m. spalio mėn. pardavė bendrovę ir perdavė visus bendrovės dokumentus bei turtą naujajam savininkui. Šio sandorio metu bendrovės turtinė padėtis buvo sudėtinga, tačiau bendrovė buvo moki. Bendrovė tapo nemoki jau po jos pardavimo. Pažymėjo, kad tarp pareiškėjos ir bendrovės vyko bendradarbiavimas dėl medienos pakankamai ilgai. 2023 m. sausio 13 d. sandoris ir anksčiau įvykę sandoriai buvo įprastos bendrovių ūkinės veiklos rezultatas, nesusiję su siekiu sąmoningai pakenkti pareiškėjai, bendrovei ir (ar) kitiems kreditoriams. Suinteresuotas asmuo, siekdamas gauti apyvartinių lėšų ir palaikyti bendrovės veiklą, sudarė paskolos sutartį su UAB „SME Capital 3“. Tai, kad jam nepavyko pagerinti bendrovės finansinės padėties, nereiškia, kad sąmoningai buvo siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ir tyčia pabloginta bendrovės finansinė padėtis. Darbuotojų atleidimas neįrodo sąmoningo siekio sukelti tyčinį bankrotą. Pasak suinteresuoto asmens, darbo santykių tęsimas, neturint darbo krūvio ir darbo užmokesčio skolos didinimas galėtų nulemti išvadą apie galimai neteisėtus suinteresuoto asmens veiksmus. Visi dokumentai ir turtas buvo perduoti bendrovės akcijų pirkėjui. Dėl šios priežasties suinteresuotas asmuo nėra atsakingas už dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi pripažino LUAB „Medmega“ bankrotą tyčiniu, už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingu pripažino suinteresuotą asmenį E. K.. Teismas iš suinteresuoto asmens E. K. pareiškėjai UAB „Irlita“ priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, LUAB „Medmega“, atstovaujamai nemokumo administratorės UAB „SBS „Legale“, – 1 315,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas patenkino bendrovės nemokumo administratorės UAB „SBS Legale“ prašymą ir apribojo E. K. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus LUAB „Medmega“ 2022–2023 m. finansinės būklės duomenis balanso bei likvidumo testų aspektu ir skolų kreditoriams, kurių finansinius reikalavimus teismas patvirtino LUAB „Medmega“ bankroto byloje, susidarymo aplinkybes, nustatė, kad bendrovė nuo 2023 m. pradžios susidūrė su finansiniais sunkumais, o 2023 m. balandžio – gegužės mėn. tapo nemoki, nes neturėjo pakankamai ne tik apyvartinių lėšų, bet ir lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatavo, kad nuo šio momento bendrovės vadovui E. K. atsirado pareiga inicijuoti bendrovei nemokumo bylą. Jam šios pareigos neįvykdžius, teismas pripažino, kad jis pažeidė įstatyme vadovui nustatytą pareigą inicijuoti nemokumo procesą.
11. LUAB „Medmega“ su UAB „Irlita“ 2023 m. sausio 13 d. sudaryto sandorio, kuriuo UAB „Irlita“ pardavė bendrovei eglės rąstus už 7 926,65 Eur, teismas nepripažino bendrovei ekonomiškai nenaudingu, konstatavo, kad byloje pateikti duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. Teismas pažymėjo, kad bendrovės pagrindinė veika buvo susijusi su medienos apdorojimu ir jos gaminių gamyba, o sandorio sudarymo metu bendrovė dar nebuvo nemoki, nors 2022 m. bendrovės veikla ir buvo nuostolinga.
12. Teismas padarė išvadą, kad bendrovės 2023 m. gegužės 11 d. paskolos sutartis su UAB „SMS Capital 3“ dėl apyvartinių lėšų gavimo negali būti pripažinta ekonomiškai bendrovei nenaudingu sandoriu, tačiau, pažymėjo, kad šį sandorį bendrovė sudarė jau būdama nemoki. Byloje nesant įrodymų apie šių lėšų panaudojimą bendrovės interesais teismas konstatavo, kad šiuo sandoriu buvo dar labiau pabloginta bendrovės finansinė padėtis.
13. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo kaip sąmoningai blogo bendrovės valdymo pripažinti ir (ar) vertinti aplinkybės, jog bendrovės vadovas 2023 m. rugpjūčio 17 d. – 2023 m. rugsėjo 29 d. darbuotojus atleido žinodamas, kad su jais neatsiskaitys. Tačiau pažymėjo, kad sprendimas atleisti darbuotojus tik 2023 m. rugpjūčio ir 2023 m. rugsėjo mėn., teismo vertinimu, buvo nuostolingas bendrovei – bendrovės vadovas, turėdamas pareigą inicijuoti bankroto bylą, privalėjo priimti sprendimą dėl darbuotojų atleidimo anksčiau, nei tai padarė.
14. Teismas įvertino, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą LUAB „Medmega“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį.
15. Suinteresuoto asmens E. L. ir Y. S. 2023 m. spalio 26 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį teismas įvertino kaip sandorį, kuriuo suinteresuotas asmuo sąmoningai siekė nuslėpti bendrovės realią finansinę ir turtinę padėtį bei paskolos sutartimi gautų lėšų panaudojimą. Šiai išvadai pagrįsti reikšmingomis teismas pripažino tokias aplinkybes: 1) su bendrovės naująja savininke nepavyko susisiekti nei nemokumo administratorei, nei teismui; 2) byloje nėra duomenų, kad naujoji bendrovės savininkė įgyvendino savo kaip akcijų savininkės nuosavybės teises, o paskirta bendrovės vadove realiai įgyvendino bendrovės valdymo organo funkcijas; po akcijų pardavimo bendrovė nevykdė ūkinės komercinės veiklos; 3) suinteresuotam asmeniui buvo žinoma, kad jis parduoda nemokią bendrovę, o sutarties turinys ir skelbimas apie parduodamą verslą leidžia abejoti, jog akcijų pirkėjai buvo tinkamai atskleista tikroji bendrovės būklė; 4) nėra duomenų apie bendrovės vertybinių popierių sąskaitoje atliktą įrašą apie bendrovės akcininko pasikeitimą; 5) byloje nėra objektyvių duomenų, kad akcijų pirkėja sumokėjo akcijų kainą; 6) byloje nėra duomenų, jog, pasikeitus akcininkams, galėjo būti užtikrintas bendrovės veiklos tęstinumas, esant bendrovei nemokiai.
16. Teismas padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo E. K. žinojo tikrąją bendrovės finansinę padėtį, todėl, sudarydamas akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, siekė ne realiai kitam asmeniui perleisti akcijas, o kitų tikslų. Teismas, vadovaudamasis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, nusprendė, kad šios aplinkybės taip pat suteikia pagrindą išvadai, jog bendrovės bankrotas buvo tyčinis.
17. Teismas taip pat nustatė, kad suinteresuoto asmens veiksmai nulėmė, jog nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai, jų nesant negalima nustatyti bendrovės turto ir nemokumo priežasčių. Teismas nusprendė, kad tai yra pagrindas konstatuoti tyčinį bendrovės bankrotą ir pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus požymius.
18. Teismas priėjo prie išvados, kad bendrovės tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuoto asmens E. K. veiksmai ir neveikimas, todėl yra pagrindas taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją – apriboti suinteresuotam asmeniui teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Suinteresuotas asmuo E. K. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas formaliai konstatavo sąmoningą apelianto veikimą, nekonkretizavo ir nemotyvavo, kaip pasireiškė jo tyčia ir dėl kokių priežasčių jis galėjo siekti bendrovės bankroto ir bloginti jos padėtį. Teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir bendrovės nemokumo, taigi nukrypo nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalies aiškinimo. Nėra suprantama, koks galėjo būti suinteresuoto asmens sąmoningas interesas neatleisti bendrovės darbuotojų. Byloje nėra duomenų, kad, gavęs paskolą ir pabloginęs bendrovės padėtį, apeliantas pagerino savo turtinę padėtį ar kitokiu būdu lėšas panaudojo priešingai bendrovės interesams. Tokiu atveju apeliantas, bendrovės vardu imdamas paskolą, nebūtų vekseliu prisiėmęs atsakomybės kaip laiduotojas, pardavęs akcijas būtų pasilikęs reikalingų bendrovės dokumentų kopijas, bendrovės vidaus dokumentais būtų fiksavęs nelaimingo atsitikimo gamyboje atvejį 2023 m. liepos viduryje.
19.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad bendrovė jau 2023 m. balandžio–gegužės mėn. tapo nemoki. Bendrovė laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. vien pareiškėjai UAB „Irlita“ bei UAB „UPPS.Lt“ sumokėjo ar perdavė produkcijos už 41 263,58 Eur, vykdė atsiskaitymus su kitais partneriais, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali, nes jie perduoti naujai akcininkei. Paskolos ėmimo apyvartinėms lėšoms faktas savaime negali nulemti išvados apie bendrovės nemokumą. Apelianto teigimu, paskolos sutarties sudarymas suponuoja priešingą išvadą – tuo metu bendrovės turimo turto pakako atsiskaityti su kreditoriais.
19.3. Į bylą pateikti įrodymai (abiejų šalių pasirašyti aktai) patvirtina, kad bendrovės atsargos ir kitas turtas bei dokumentai buvo perduoti bendrovės akcijų pirkėjai. Nemokumo administratorė disponuoja bendrovės sąskaitos duomenimis, todėl ji gali komentuoti po paskolos gavimo atliktus mokėjimus, jai tenka pareiga pagrįsti, kad paskola buvo panaudota netinkamai.
19.4. Teismas tinkamai neištyręs byloje esančių duomenų nepagrįstai nusprendė, kad bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo fiktyvi, o išvadas grindė keliamomis prielaidomis apie tariamą apelianto sąmoningą tyčią. Akcijų pirkėjai perdavęs visus bendrovės dokumentus ir turtą, apeliantas neteko galimybės savo teiginius patvirtinti rašytiniais įrodymais. Teismas nesiekė išsiaiškinti tikrųjų akcijų pardavimo aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė suinteresuoto asmens prašymą įtraukti dalyvauti byloje bendrovės akcijų pirkėją ir bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant. Tai yra esminis proceso teisės pažeidimas.
19.5. Teismo išvada, kad apelianto veiksmai nulėmė, jog nemokumo administratorei neperduoti bendrovės dokumentai, yra nepagrįsta. Apeliantas pateikė visus bendrovės dokumentus, kuriuos galėjo pateikti, visi kiti dokumentai buvo perduoti bendrovės akcijų pirkėjai; jis neturi jokios informacijos apie jų buvimo vietą. Pažymėjo, kad apeliantas buvo aktyvus, teikė jo turimus dokumentus ir kitą informaciją, jo galimybės pateikti kokius nors kitus teismo nenurodytus rašytinius įrodymus yra apribotos.
2. Pareiškėja UAB „Irlita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliantas nepateikė teismui esminę reikšmę bylai išnagrinėti turinčių dokumentų ir atskirajame skunde nurodė, kad tokių dokumentų neturi, neva, dokumentus seniai perdavė pašaliniam, neva, nefiktyviai bendrovės akcijas nupirkusiam asmeniui ir sau nepaliko kopijų.
20.2. Apelianto argumentai ir nurodytos aplinkybės nepagrįstos įrodymais, paremtos tik jo žodiniais pasisakymais, kurie buvo įvertinti ypač skeptiškai dėl to, kad jo paaiškinimai prieštaravo byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
20.3. Aplinkybė, kad bendrovei buvo suteikta paskola ir bendrovė sugebėjo išmokėti dviem kreditoriams net 41 263,58 Eur sumą, nei patvirtina, nei paneigia bendrovės (ne)mokumo JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Paskola suteikta su asmeniniu apelianto laidavimu, susitarta dėl didelės palūkanų normos, paskola nebuvo grąžinta.
20.4. 2023 m. spalio mėn. bandydamas parduoti bendrovės akcijas, apeliantas privalėjo suprasti ir suprato, kad bendrovė yra nemoki, tačiau sąmoningai pardavinėjo jau nemokios bendrovės akcijas. Akcijų pirkėja atitinka nepatikimo ir objektyviai net negalinčio vykdyti verslą žmogus kriterijus, apibrėžtus Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017. Teismas tinkamai išaiškino bendrovės akcijų pardavimo aplinkybes ir priėjo prie teisiškai pagrįstos išvados, kad sutartis sudaryta fiktyviai.
20.5. Atskirajame skunde apeliantas nepaaiškina, kaip jis, būdamas bendrovės vadovas, perdavė Y. S. bendrovės veiklos dokumentus, nes suinteresuoto asmens nurodytu dokumentų perdavimo momentu Y. S. nebuvo paskirta bendrovės vadove, ji net nebuvo įregistruota kaip bendrovės akcininkė.
20.6. Y. S. pagrįstai nebuvo įtraukta dalyvauti byloje. Ji realiai nebuvo nei bendrovės vadovė, nei akcininkė, tikėtina, kad apeliantas jai neperdavė bendrovės dokumentų. Iš apelianto procesinio elgesio galima daryti išvadą, kad jis nėra suinteresuotas tuo, jog Y. S. ir neva jos turimi bendrovės dokumentai būtų rasti.
3. Suinteresuotas asmuo LUAB „Medmega“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „SBS Legale“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas nutartyje itin išsamiai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai motyvavo išvadas ir priėmė pagrįstą, teisėtą bei teisingą nutartį.
21.2. Aplinkybė, kad bendrovė 2023 m. gegužės mėn. padarė keletą mokėjimų kreditoriams, nepaneigia išvados, jog 2023 m. gegužės mėn. jau buvo akivaizdu, kad bendrovė yra nemoki. Apeliantas neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad bendrovė 2023 m. liepos mėn. nevykdė veiklos, nemokėjo atlyginimų, 2023 m. rugsėjo mėn. atleido paskutinį darbuotoją. Teismas pagrįstai nusprendė, kad paskolos paėmimas 2023 m. gegužės mėn. taip pat patvirtina, jog apeliantas 2023 m. balandžio – gegužės mėn. suprato, jog bendrovės padėtis yra bloga. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad bendrovė 2023 m. spalio mėn. balanso sudarymo metu realiai disponavo nurodytos vertės atsargomis. Apelianto įvardytų aplinkybių apie nelaimingą atsitikimą, kurio metu neva buvo prarasta 70 000 Eur vertės medienos, nepatvirtina byloje esantys įrodymai.
21.3. Teismas teisingai nustatė, kad apeliantas pažeidė įstatyme jam įtvirtintą pareigą inicijuoti nemokumo procesą. Net jeigu 2023m. spalio 26 d. akcijų perleidimo sandoris buvo realus, jo sudarymo metu apeliantui, kaip bendrovės vadovui, jau buvo atsiradusi pareiga inicijuoti nemokumo bylą ir vengti tyčinių veiksmų, galinčių pažeisti kreditorių interesus. Apeliantas suvokė, kad bendrovei reikia inicijuoti bankrotą, tačiau sąmoningai pasirinko perrašyti jau nemokios bendrovės akcijas Ukrainos pilietei, neįsitikinęs, jog ši turės realias galimybes investuoti į bendrovę, užtikrinti atsiskaitymą su kreditoriais, neišsiaiškinęs, ar naujoji akcininkė turi teisę vykdyti veiklą Lietuvoje. Akcijų perleidimo sandoriu apeliantas siekė asmeninės naudos kaip akcininkas, tačiau kaip bendrovės vadovas sąmoningai leido padidėti bendrovės nuostoliams. Teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent E. K. sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą.
21.4. Teismo išvados dėl bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo yra motyvuotos, pagrįstos byloje pateiktais įrodymais. Apeliantas į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų šias teismo išvadas.
21.5. Apeliantas nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą į bylą suinteresuotu asmeniu neįtraukti akcijų įgijėjos Y. S.. Ginčijama nutartimi nebuvo sprendžiama dėl Y. S. teisių ir pareigų, atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad jos neįtraukimas dalyvauti byloje yra esminis proceso teisės pažeidimas. Be to, apeliantas nurodo, kad akcijų įgijėjos neįtraukimas į bylą susijęs išimtinai su tuo, ką ji galėjo paaiškinti ar kokius dokumentus ji turi, tačiau pats neprašė apklausti ją byloje kaip liudytoją, nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į akcijų įgijėją dėl įrodymų gavimo, nenurodė jos kontaktinių duomenų. Dėl to apeliantui tenka jo teiginių neįrodymo pasekmės.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ar atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas LUAB „Medmega“ kreditorės UAB „Irlita“ pareiškimas dėl LUAB „Medmega“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir šios bendrovės nemokumo administratorės UAB „SBS Legale“ prašymas apriboti buvusio bendrovės vadovo E. K. teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens pareigas, būti kolegialaus valdymo organo nariu. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens bankroto pripažinimą tyčiniu, civilinio proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
7. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Medmega“ įregistruota 2010 m. spalio 28 d., jos veikla – medienos pjaustymas ir obliavimas. Bendrovės vadovas nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2023 m. spalio 31 d. buvo E. K.. Jis nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2023 m. kovo 30 d. buvo vienintelis bendrovės akcininkas.
8. Nuo 2023 m. spalio 30 d. kaip vienintelė bendrovės akcininkė įregistruota Y. S.. Ji nuo 2023 m. lapkričio 9 d. įregistruota ir kaip bendrovės vadovė (2 t., b. l. 91–94).
9. Iš byloje esančios 2023 m. spalio 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad E. K. ir G. K. visas UAB „Medmega“ akcijas už 3 000 Eur pardavė Y. S. (4 t., b. l. 5–12). Sutarties 2.2 papunktyje nurodyta, kad pirkėja 3 000 Eur sumą sumokėjo prieš pasirašant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. 2023 m. spalio 26 d. įmonės dokumentų ir antspaudo priėmimo–perdavimo aktu E. K. Y. S. perdavė bendrovės dokumentus (4 t., b. l. 28–29, 30–39). Dokumente „Prekių likučiai – savikaina“ nurodyta, kad E. K. perdavė, o Y. S. priėmė prekių ir įrangos likučius, kurių bendra vertė – 139 114,07 Eur (4 t., b. l. 30); suvestinėje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo akcijų pirkėjai perdavė 231,02 Eur grynuosius pinigus (4 t., b. l. 31). Šiose suvestinėse ir kitose akcijų pirkėjai perduotose suvestinėse nurodyta duomenų fiksavimo data – 2023 m. rugsėjo 21 d.
10. Bendrovės kreditorius VSDFV Kauno skyrius 2024 m. vasario 2 d. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „Medmega“ bankroto bylą. Pareiškime, be kita ko, nurodė, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui 2024 m. sausio 31 d. yra 3 253,07 Eur, iš jų – 3 151,83 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 101,24 delspinigių; paskutinį kartą įmokos iš draudėjos sąskaitos nurašytos 2023 m. rugsėjo 29 d. – 80,66 Eur; antstolių informacinės sistemos 2024 m. sausio 4 d. duomenimis, dėl UAB „Medmega“ yra pateikti vykdyti trys vykdomieji dokumentai, bendra išieškotina suma – 46 522,24 Eur; VMI 2024 m. sausio 30 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka – 4 569,96 Eur.
11. Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi UAB „Medmega“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „SBS Legale“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 16 d. 2024 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma – 88 809,14 Eur. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi UAB „Medmega“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. 2025 m. sausio 6 d. nutartimi patikslintas kreditorinių finansinių reikalavimų sąrašas, patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma – 151 535,71 Eur.
12. Kreditorė UAB „Irlita“ 2024 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Šį prašymą grindė tuo, kad buvęs bendrovės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2023 m. sausio 13 d. buvo sudarytas bendrovei nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas sandoris. Bendrovės nemokumo administratorė sutiko su pareiškimu, nurodė, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis, nes buvęs vadovas: 1) neinicijavo bankroto bylos; 2) sudarinėjo įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius; 3) tvarkė juridinio asmens buhalterinę apskaitą apgaulingai ar aplaidžiai.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu, nes nustatė, kad: 1) bendrovei 2023 m. balandžio–gegužės mėn. tapus nemokia, bendrovės vadovas nevykdė įstatymo jam nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą; 2) bendrovei esant nemokia, jos vadovas sudarinėjo nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus sandorius (paėmė 30 000 Eur paskolą apyvartinėms lėšoms, tačiau nėra įrodymų, jog lėšos panaudotos pagal paskirtį), priėmė kitus nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus bendrovei sprendimus (laiku neatleido nemokia tapusios bendrovės darbuotojų, dėl to atsirado 11 660,97 Eur skola, kurios nebūtų, inicijavus bankroto bylą laiku; bendrovės akcijas perleido užsienio valstybės fiziniam asmeniui ir nėra jokių įrodymų, jog akcijas įgijęs asmuo realiai būtų siekęs įgyvendinti akcijų savininko ar bendrovės valdymo organo teises ir pareigas, ketinęs vykdyti bendrovės ūkinę veiklą); 3) suinteresuoto asmens E. K. veiksmai nulėmė, kad bendrovės nemokumo administratorei neperduoti bendrovės buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai; jų nesant nėra galimybės nustatyti bendrovės turto, ūkinės veiklos rezultatų, finansinės būklės, realių bendrovės nemokumo priežasčių.
14. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) E. K. kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės tyčinio bankroto ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens ir teigia, kad teismas: 1) neteisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą; 2) nepagrįstai įvertino kaip fiktyvią bendrovės akcijų perleidimo sutartį ir be pagrindo neįtraukė dalyvauti byloje bendrovės akcijas įsigijusio asmens; 3) nepagrįstai konstatavo, kad apelianto veiksmai nulėmė, jog bendrovės nemokumo administratorei neperduoti bendrovės buhalterinės apskaitos ir kiti veiklos dokumentai, ir pripažino esant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį.
Dėl sąlygų juridinio asmens bankrotą pripažinti tyčiniu
15. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
16. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).
18. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, todėl apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje vadovaujasi ir anksčiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.
19. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).
21. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).
22. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2024).
23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas LUAB „Medmega“ bankrotą pripažino tyčiniu, remdamasis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų nuostatomis.
Dėl UAB „Medmega“ faktinio nemokumo momento
24. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra ypač svarbus juridinio asmens nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio juridinio asmens vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei juridinio asmens nemokumo arba ryšio tarp juridinio asmens nemokumo ir jo būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).
25. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022, kt.).
26. Juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus juridinio asmens finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įsipareigojimai, jų santykis su juridinio asmens turto realia verte ir ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys juridinio asmens galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje bendrovės mokumą balanso ir likvidumo testų aspektais įvertino vadovaudamasis į bylą pateiktais bendrovės 2022 ir 2023 m. finansinės atskaitomybės duomenimis (iki 2023 m. spalio 26 d., kai buvo sudaryta bendrovės akcijų perleidimo sutartis), šiuos duomenis įvertino sistemiškai su kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.
28. Bylos duomenimis, LUAB „Medmega“ finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą pateikė už 2022 metus (pareiškimo CBP-67 priedai, 2 t., b. l. 115). 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendrovė turėjo 181 640 Eur vertės turto, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas: 120 315 Eur atsargos, 37 822 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 23 503 Eur pinigai bei pinigų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 129 431 Eur, be to, visa ši suma – per vienerius metus mokėtinos sumos. Bendrovės finansinė padėtis, palyginus su 2021 metais, pablogėjo, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų nuspręsti, kad bendrovė įsipareigojimų kreditoriams 2022 metais nevykdė sistemingai. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovė 2022 metais vykdė pinigines prievoles kreditoriams.
29. Pagal į bylą pateiktą bendrovės balansą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 26 d. bendrovės turimo turto vertė buvo 144 515 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 140 809 Eur.
30. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bendrovės skolų kreditoriams atsiradimo duomenis (skundžiamos nutarties 24–26 punktai) ir nustatė, kad bendrovės atsiskaitymai sutriko 2023 m. pradžioje, bendrovė neatsiskaitė pagal 2023 m. sausio mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (skolos pareiškėjai UAB „Irlita“, kreditorėms UAB „Noviti“, UAB „Lapių agropaslaugos“). Tokios aplinkybės suteikė pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė 2023 m. sausio mėn. neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, taigi, susidūrė su finansiniais sunkumais.
31. Įvertinęs bylos duomenis apie skolų kreditoriams atsiradimą, taip pat tai, kad bendrovė tam tikriems kreditoriams 2023 m. vasario mėn. (2023 m. I ketvirtį) ir 2023 m. gegužės, birželio mėn. (2023 m. II ketvirtį) sumokėjo tam tikro dydžio įmokas, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog bendrovė su sistemingais finansiniais sunkumais susidūrė nuo 2023 m. balandžio–gegužės mėn.
32. Atskirajame skunde šią teismo išvadą apeliantas kvestionuoja, remdamasis tuo, kad bendrovė nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. vien pareiškėjai UAB „Irlita“ ir UAB „Upps.Lt“ sumokėjo ar perdavė produkcijos už 41 263,58 Eur. Apeliantas taip pat nurodo, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus ir su kitais partneriais, tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti negali pateikti dokumentų, nes, pasak apelianto, jie yra perduoti naujajai akcininkei. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
33. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik bendrovės skolų kreditoriams susidarymo duomenis, bet ir tam tikriems kreditoriams atliktus mokėjimus. Teismas nustatė, kad kreditorei UAB „Lapių agropaslaugos“ paskutinę 1 000 Eur įmoką bendrovė sumokėjo 2023 m. birželio mėn., prieš tai 2023 m. gegužės mėn. sumokėjo 1 000 Eur, o 2023 m. vasario mėn. – 4 000 Eur (4 t., b. l. 157–159). UAB „Upps.LT“ 2023 m. rugpjūčio mėn. iš UAB „Medmega“ paėmė medienos ir taip įskaitė 10 902,58 Eur skolą (4 t., b. l. 130–131). Iš tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė pareiškėjai UAB „Irlita“ 2023 m. vasario 28 d. sumokėjo 3 000 Eur, o 2023 m. gegužės 15 d. – 15 000 Eur (4 t., b. l. 132). Taigi, teismas nustatė, kad bendrovė kreditoriams aptariamu laikotarpiu sumokėjo arba perdavė produkcijos iš viso už 34 902,58 Eur. Apeliantas rašytiniais įrodymais nepagrindė, kad su kreditoriais buvo atsiskaityta didesne apimtimi (CPK 12, 178 straipsniai).
34. Pažymėtina tai, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog visus bendrovės dokumentus jis perdavė naujajai akcininkei, neatleidžia jo nuo įrodinėjimo pareigos pagrįsti atsikirtimų pagrindu nurodomas aplinkybes apie bendrovės veiklą ir prievolių kreditoriams vykdymą apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpiu (iki 2023 m. spalio 31 d.). Duomenų apie bendrovės prievolių įvykdymą buvo galima prašyti iš bendrovės kontrahentų, kurie apeliantui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, neabejotinai yra žinomi.
35. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 8 d. ir 2025 m. sausio 15 d. nutartimis patvirtino LUAB „Medmega“ kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma – daugiau kaip 151 000 Eur. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu apeliantas rašytiniais įrodymais būtų pagrindęs jo įvardyto dydžio (41 263,58 Eur) atsiskaitymą su tam tikrais bendrovės kreditoriais, tai nepaneigtų pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2023 m. balandžio–gegužės mėn. bendrovė ėmė sistemingai neatsiskaityti su kreditoriais.
36. Bendrovės finansinius sunkumus 2023 m. balandžio–gegužės mėn. patvirtina ir UAB „Medmega“ bei UAB „SME Capital 3“ 2023 m. gegužės 11 d. sudaryta paskolos sutartis, kuria bendrovei suteikta 30 000 Eur paskola apyvartinėms lėšoms gauti (3 t., b. l. 54–57). 2023 m. gegužės 17 d. sutartinio įkeitimo sutartimi UAB „Medmega“ įkeitė kreditorei 39 000 Eur vertės atsargas (3 t., b. l. 58–63). Bendrovės negrąžinta paskolos suma – 27 500 Eur, o bankroto byloje patvirtintas šios kreditorės finansinis bendras reikalavimas – 42 076 Eur (negrąžinta paskola, palūkanos).
37. Šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė 2023 m. gegužės mėn. neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog bendrovės finansiniai sunkumai, atsiskaitant su kreditoriais 2023 m. balandžio–gegužės mėn., įgijo sisteminį pobūdį. Byloje nustatytos aplinkybės, kad bendrovė nuo 2023 m. liepos mėn. nevykdė veiklos ir nemokėjo darbuotojams atlyginimų, patvirtina, jog gauta paskola nepadėjo atkurti bendrovės mokumo.
38. Apelianto argumentai, kad bendrovė 2023 m. balandžio–gegužės mėn. turėjo pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais, viena vertus, yra nepagrįsti konkrečiais objektyviais duomenimis (CPK 12, 178 straipsniai), kita vertus, nepaneigia išvados apie faktinį bendrovės nemokumą, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas konstatuojamas ne tik tada, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija turtą, bet ir tada, kai juridinis asmuo negali laiku vykdyti piniginių prievolių ir toks negalėjimas nėra laikinas (žr. šios nutarties 43 punktą).
39. Atskirajame skunde tvirtinama, kad teismo nurodytų kreditorių įsipareigojimų didžioji dalis susidarė ne iki 2023 m. balandžio–gegužės mėn., bet tik nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. Apeliacinės instancijos teismas tokią apelianto poziciją atmeta kaip nepagrįstą.
40. Pagal byloje esančius duomenis bendrovė jau nuo 2023 m. pradžios ėmė laiku neatsiskaityti su kreditoriais, 2023 m. balandžio–gegužės mėn. prievolių nevykdymas laiku tapo sistemingas, o 2023 m. liepos mėn. bendrovės veikla faktiškai sustojo. Esant tokiems bylos duomenims, aplinkybės, kad iki 2023 m. rugpjūčio mėn. bendrovė atliko tam tikrus atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais ir tik 2023 m. rugpjūčio mėn. tapo akivaizdu, jog bendrovė visiškai negali atsiskaityti, nėra pagrindas daryti išvadą, jog tik 2023 m. rugpjūčio mėn. bendrovės padėtis atitiko nemokumo apibrėžtį.
41. Apeliantas taip pat teigia, kad 2023 m. spalio 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu bendrovė buvo moki, ir tokią poziciją grindžia iš esmės tik 2023 m. spalio 26 d. balanso duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, į bendrovės turto masę neįtraukęs per vienerius metus gautinų sumų ir pripažinęs įrodyta aplinkybę, kad balanso sudarymo metu bendrovė faktiškai jau nevaldė jos balanse apskaitytų atsargų, pagrįstai nusprendė, jog UAB „Medmega“ realus turtas 2023 m. spalio mėn. buvo tik 314 Eur (144 515 Eur – 5 087 Eur – 139 114 Eur) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai, kuriems pagrįsti nepateikta konkrečių objektyvių duomenų, šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia (CPK 12, 178 straipsniai). Akivaizdu, kad realiai bendrovės turimo turto nepakako atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas nepaaiškina, kodėl jis, 2023 m. liepos mėn. faktiškai sustabdęs bendrovės veiklą, iki bendrovės akcijų pardavimo 2023 m. spalio 26 d. neatsiskaitė su kreditoriais, jeigu bendrovė turėjo pakankamai turto.
42. Apibendrindamas aptartus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, išsamiai ištyrė ir įvertino byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, bylos duomenis dėl bendrovės finansinės padėties ir jos dinamikos bei padarė pagrįstą išvadą, jog bendrovė 2023 m. balandžio–gegužės mėn. ėmė sistemingai neatsiskaityti su kreditoriais, todėl jos situacija atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo apibrėžtį. Apeliacinės instancijos teismas tik patikslina šią išvadą ir nurodo, kad faktinio bendrovės nemokumo momentu laikytina 2023 m. gegužės 31 d. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl UAB „Medmega“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingo už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą asmens
43. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi UAB „Medmega“ bankrotą pripažino tyčiniu remdamasis tuo, kad apeliantas, būdamas bendrovės vadovas, suprasdamas, jog bendrovė yra nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet, sudarydamas paskolos sutartį, laiku iš darbo neatleisdamas darbuotojų, leido toliau didėti bendrovės skoloms. Tokius E. K. veiksmus teismas pripažino sąmoningai blogu bendrovės valdymu, dėl kurio, bendrovei tapus nemokia, jos turtinė padėtis buvo dar labiau pabloginta ir taip buvo pažeisti kreditorių teisėti interesai.
44. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas formaliai konstatavo sąmoningą apelianto veikimą (neveikimą), nekonkretizavo ir nemotyvavo, kaip pasireiškė jo tyčia, dėl kokių priežasčių jis galėjo bloginti bendrovės padėtį ir siekti jos bankroto. Pasak apelianto, teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir bendrovės nemokumo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą, apelianto nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
45. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą juridinį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad juridinis asmuo laikytųsi įstatymų, nustatytų jo veiklos apribojimų ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).
46. Kasacinio teismo yra išaiškinta ir tai, kad, juridiniam asmeniui veikiant įprastai, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo tiekėjų – juridinio asmens dalyvių – interesus. Tačiau, kai juridinio asmens būklė prastėja, jis turi daugiau skolų, didėja skolinto kapitalo tiekėjų – kreditorių – interesų reikšmė. Tai lemia, kad, suprastėjus juridinio asmens finansinei būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kai juridinio asmens finansinė padėtis tampa ypač sunki ar net kritinė, t. y. kai pasiekiama nemokumo riba, kreditorių interesai ima vyrauti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrovė 2023 m. gegužės 31 d. buvo faktiškai nemoki, nes laiku negalėjo vykdyti prievolių kreditoriams ir toks nevykdymas buvo sisteminio pobūdžio. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas, būdamas bendrovės vadovas, žinodamas (turėdamas žinoti) tikrąją bendrovės finansinę padėtį ir veiklos perspektyvas, neinicijavo bendrovės nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto), paėmė bendrovės vardu paskolą apyvartinėms lėšoms ir nepagrindė jos panaudojimo bendrovės veiklai atkurti, bendrovei faktiškai sustabdžius veiklą neatleido darbuotojų, leido kauptis darbo užmokesčio skolai.
48. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenų visumą, prieina prie išvados, kad nustatytos faktinės aplinkybės dėl apelianto veiksmų ir neveikimo yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuo 2023 m. gegužės 31 d. neinicijuodamas bendrovės nemokumo proceso apeliantas sąmoningai blogai valdė bendrovę, nes, žinodamas tikrąją bendrovės tiek turtinę padėtį, tiek veiklos perspektyvas, negalėjo nesuprasti, kad bendrovės skolos auga, o atsiskaityti su kreditoriais bendrovė neturi pakankamai turto ir pajamų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.
49. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, yra sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.
50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visumą apelianto, kaip bendrovės vadovo, veiksmų, jam priimant su bendrovės valdymu ir disponavimu jos turtu susijusius sprendimus, kai bendrovė 2023 m. gegužės mėn. tapo faktiškai nemoki. Šalių procesiniuose dokumentuose išsamiai aptarta ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas neveikė geriausias bendrovės interesais. Po to, kai bendrovė 2023 m. gegužės mėn. pateko į nemokumo situaciją ir apeliantas turėjo pareigą inicijuoti jai nemokumo procesą, jis 2023 m. gegužės 11 d. UAB „Medmega“ vardu sudarė paskolos sutartį su UAB „SME Capital 3“ dėl 30 000 Eur paskolos apyvartinėms lėšoms, tačiau byloje nėra įrodymų, kad gauta paskola buvo panaudota bendrovės veiklai vykdyti, pajamoms gauti, mokumui atkurti. Priešingai, bylos duomenimis, bendrovė nuo 2023 m. liepos mėn. nevykdė veiklos ir nemokėjo darbuotojams atlyginimų. Nors bendrovė faktiškai veiklos nevykdė, apeliantas neinicijavo bankroto proceso, neatleido darbuotojų, taip esmingai pablogino nemokios bendrovės finansinę padėtį.
51. Jau nurodyta, kad, 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 181 640 Eur vertės turto, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas: 120 315 Eur atsargos, 37 822 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 23 503 Eur pinigai bei pinigų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 129 431 Eur, be to, visa ši suma buvo mokėtina per vienerius metus. Atsižvelgiant į faktinę bendrovės situaciją apeliantui, kaip bendrovės vadovui ir vieninteliam akcininkui, buvo (turėjo būti) žinoma ne tik bendrovės finansinė padėtis 2023 m. pradžioje, bet ir tai, ar bendrovė tokiomis aplinkybėmis turi realias galimybes toliau vykdyti veiklą ir generuoti pajamas.
52. Pagal 2023 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį gautos paskolos paskirtis – apyvartinių lėšų, skirtų bendrovės veiklai vykdyti, papildymas. Vadinasi, bendrovės vadovas, sudarydamas tokią sutartį, turėjo turėti konkretų sumanymą, kaip gautos lėšos bus panaudotos, o tokio sandorio naudingumą bendrovei vadovas galėjo pagrįsti bent jau nurodydamas faktines aplinkybes apie bendrovės vykdytus projektus. Aptariamos sutarties sudarymo savaime nėra pagrindo vertinti kaip bendrovei nenaudingo sandorio. Tačiau tai, kad apeliantas nenurodė konkrečių aplinkybių, nepateikė konkrečių įrodymų, kaip buvo panaudotos paskolos lėšos bendrovės veiklai stabilizuoti, mokumui atkurti, suteikia pagrindą daryti išvadą, jog apeliantas nepagrindė gautų paskolos lėšų panaudojimo bendrovės interesais (CPK 12, 178 straipsniai).
53. Byloje pateiktais duomenimis, bendrovė 2023 m. gegužės 23 d. sumokėjo 1 000 Eur UAB „Lapių agropaslaugos“ (4 t., b. l. 158), 2025 m. gegužės 15 d. – 15 000 Eur UAB „Irlita“ (4 t., b. l. 132). Šie mokėjimai galėjo būti atlikti iš pagal 2023 m. gegužės 11 d. paskolos sutartį gautų lėšų. Tačiau, bendrovei padengus įsipareigojimus pasirinktiems kreditoriams, atsirado nauji įsipareigojimai kitiems, be to, sudarius paskolos sutartį sukurta papildoma prievolė – mokėti palūkanas už pasiskolintas lėšas. Pabrėžtina tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog, bendrovei padengus skolas pasirinktiems kreditoriams, buvo realių galimybių toliau tęsti bendrovės veiklą, generuoti pajamas ir taip atkurti bendrovės mokumą (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių apelianto, kaip tuomečio bendrovės vadovo veiksmai, paėmus tikslinę paskolą ir nepagrindus jos panaudojimo bendrovės veiklai stabilizuoti, mokumui atkurti, vertintini kaip sąmoningas faktiškai nemokios bendrovės padėties bloginimas, didinant jos finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir suvokiant, kad bendrovė neturės turto bei galimybių su jais atsiskaityti.
54. Apeliantas nurodo, kad gautos paskolos lėšos buvo panaudotos bendrovės veiklai atgaivinti, tačiau 2023 m. liepos mėn. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sugadinta didžioji dalis medienos, bendrovė patyrė didelius nuostolius. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės apeliantas nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12, 178 straipsniai).
55. Nagrinėjamoje byloje būtent apeliantui teko pareiga įrodyti, kad paskola buvo panaudota bendrovės interesais, o bendrovės mokumą atkurti sukliudė bendrovės nuomojamose patalpose įvykęs nelaimingas atsitikimas. Pasak apelianto, jis negali pateikti šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų dėl to, kad visus bedrovės dokumentus perdavė naujajai akcininkei Y. S., o bendrovėje įvykusio nelaimingo atsitikimo nefiksavo.
56. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
57. Nagrinėjamu atveju apeliantui nepateikus įrodymų jo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti, jo argumentai apie bendrovės nuomotose patalpose įvykusį nelaimingą atsitikimą, dėl kurio bendrovė patyrė didelį nuostolį, atmetami kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).
58. Taigi, byloje nenustatyta, kad 2023 m. gegužės 11 d. bendrovei suteikta paskola buvo panaudota bendrovės mokumui atkurti, jog bendrovė patyrė verslo nesėkmę, dėl kurios jos finansinė padėtis komplikavosi (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
59. Byloje nustatyta, kad bendrovė buvo nemoki 2023 m. gegužės 31 d., duomenų apie bendrovės šiuo ir vėlesniu laikotarpiu vykdytą veiklą nėra. Nepaisant to, apeliantas, būdamas bendrovės vadovas, darbuotojus atleido tik 2023 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Dėl tokio delsimo susikaupė darbo užmokesčio skolos už 2023 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn., kurių bendra suma, patvirtina bankroto byloje, yra 11 660,97 Eur. Apeliantas atskiruoju skundu nekvestionuoja šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.
60. Byloje pateiktais Darbo ginčų komisijos sprendimais konstatuota, kad darbo sutartys su J. M. (3 t., b. l. 92–96) ir G. P. (3 t., b. l. 82–86) nutrauktos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Buvę darbuotojai nurodė, kad darbo santykius nutraukė dėl to, jog darbdavys nemokėjo darbo užmokesčio, o nutrūkus darbo santykiams darbdavys su jais neatsiskaitė.
61. Nurodyti bylos duomenys leidžia nuspręsti, kad darbo santykiai nutrūko ne darbdavio, o darbuotojų iniciatyva, o apeliantas, kaip bendrovės vadovas, nepriimdamas sprendimo atleisti darbuotojus, sąmoningai didino bendrovės skolas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovės vadovas, turėdamas pareigą inicijuoti bankroto bylą, privalėjo priimti sprendimą dėl darbuotojų atleidimo anksčiau ir taip išvengti skolų darbuotojams už 2023 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn., kurių bendra suma – 11 660,97 Eur (8 649,27 Eur + 3 011,70 Eur) susidarymo.
62. Apibendrindamas aptartus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad buvęs bendrovės vadovas E. K., bendrovei tapus nemokia, nevykdė įstatymo jam nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo bylą, priešingai – sąmoningai leido didėti bendrovės finansiniams įsipareigojimams, sudaro pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą. Bendrovės vadovui sąmoningai leidžiant didėti esamiems finansiniams įsipareigojimams ir atsirasti naujiems, žinant, jog bendrovė neturi galimybių juos įvykdyti, tokie jo veiksmai (neveikimas) pripažintini priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusiais su kilusiais padariniais – bendrovės nemokumu ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais nebuvimu.
63. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, kad bendrovės nemokumas yra buvusio jos vadovo E. K. veiksmų ir priimtų sprendimų rezultatas (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis), o atskirojo skundo argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo išvadų.
Dėl UAB „Medmega“ akcijų perleidimo įvertinimo kaip fiktyvaus
64. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis buvo sudarytas 2023 m. spalio 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, šio sandorio sąlygos patvirtina E. K. sąmoningą norą nuslėpti tikrąją bendrovės finansinę padėtį, turimą realų turtą, lėšų, gautų pagal paskolos sutartį, panaudojimo faktą.
65. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo fiktyvi. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.
66. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje fiktyvus akcijų perleidimas, kuriuo siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams, akcininkų ir vadovų pareigų bendrovei vykdymo, pripažįstamas atitinkančiu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą požymį (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017; 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-474-467/2022; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1085-450/2022).
67. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad imituojant juridinio asmens akcijų perleidimą tam tikrais atvejais gali būti siekiama tikslų, kvalifikuotinų pagal tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas (apsunkinti bankroto procedūrų vykdymą, taip siekiant paslėpti juridinio asmens turimą turtą ar kitaip apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į jį, perkelti juridinio asmens veiklą į kitą juridinį asmenį ir pan.), tačiau tyčinio bankroto požymiu negali būti laikomas nemokaus juridinio asmens akcijų perleidimas per se (pats savaime). Todėl, pripažįstant akcijų perleidimo sandorį tyčinio bankroto požymiu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, turi būti nustatyta ir teismo procesiniame sprendime nurodyta, kokių tyčinio bankroto požymius atitinkančių tikslų šiuo sandoriu konkrečiu atveju buvo siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).
68. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką juridinio asmens akcijų perleidimas, lemiantis juridinio asmens dalyvių subjektinės sudėties pasikeitimą, pats savaime nedaro įtakos šio juridinio asmens finansinei padėčiai, todėl, nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, negali būti laikomas nuostolingu ar ekonomiškai nenaudingu juridiniam asmeniui sandoriu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, jeigu nenustatoma, kokių tyčinio bankroto požymius atitinkančių tikslų šiuo sandoriu konkrečiu atveju buvo siekiama.
69. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad akcijų perleidimas nepatikimam ir objektyviai negalinčiam vystyti verslo asmeniui reiškia ne ką kita, kaip sąmoningą jau nemokios bendrovės padėties esminį pabloginimą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017). Fiktyvūs akcijų perleidimo sandoriai ir iš to sekantis fiktyvus vadovų skyrimas yra žalingas nemokiai bendrovei, nes taip išvengiama akcininkų ir vadovų pareigų bendrovei vykdymo. Tokie sandoriai neabejotinai kenkia tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesams, todėl toks bankrutuojančios bendrovės akcijų perleidimas patenka į įstatymuose numatytų tyčinio bankroto pagrindų taikymo sritį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-474-467/2022; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1085-450/2022).
70. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas 2023 m. spalio 5 d. paskelbė apie verslo pardavimą (4 t., b. l. 25–27). Skelbime nurodė, kad parduodama veikianti medienos apdirbimo įmonė, kuri turi savo tiekėjus ir pardavimo kontaktus. Nurodyta, kad bendrovėje yra 3 darbuotojai, praėjusių metų pelnas buvo 0 – 5 000 Eur, apyvarta buvo 200 001 – 500 000 Eur. Šioje nutartyje pirmiau išanalizuoti bylos duomenys apie bendrovės veiklą suteikia pagrindą daryti išvadą, kad apelianto skelbime apie verslo pardavimą pateikti duomenys neatitiko tikrosios faktinės padėties.
71. Viešai skelbiamais draudėjų duomenimis (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) nustatyta, kad 2023 m. spalio 5 d. bendrovė neturėjo skolų VSDFV biudžetui, tačiau bendrovė taip pat neturėjo nė vieno darbuotojo. Juridinių asmenų registrui pateikta pelno (nuostolių) ataskaita (2 t., b. l. 115) patvirtina, kad bendrovė 2022 m. iš veiklos gavo 180 809 Eur pajamų, tačiau negavo pelno, bet patyrė 88 718 Eur nuostolį.
72. Apelianto poziciją, kad Y. S. buvo parduota moki bendrovė, paneigia ir 2023 m. spalio 26 d. sudarytas UAB „Medmega“ balansas už 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 26 d. laikotarpį (4 t., b. l. 32). Nors formaliai bendrovės įsipareigojimai neviršijo į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, tačiau šio balanso duomenys patvirtina, kad bendrovės finansiniai įsipareigojimai per 2023 metus ne sumažėjo, tačiau išaugo 11 378 Eur suma iki 140 809 Eur.
73. Apeliantas, būdamas bendrovės vadovas ir akcininkas, neabejotinai žinojo šias aplinkybes apie tikrąją bendrovės būklę, tačiau, paskelbdamas apie verslo pardavimą, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Apelianto pozicija, kad akcijų pardavimo metu bendrovė, nors ir turėjo finansinių sunkumų, tačiau buvo moki, vertintina kaip prieštaraujanti byloje nustatytoms aplinkybėms ir pateiktiems rašytiniams įrodymams.
74. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre buvo išviešinta 2023 m. spalio 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau teismui ir bendrovės nemokumo administratorei nepavyko susisiekti su naująja bendrovės akcininke Y. S.. Byloje nenustatyta duomenų, kad Y. S., kuriai apeliantas pardavė bendrovės akcijas, būtų atlikusi kokius nors veiksmus ar kaip bendrovės akcininkė, ar kaip vadovė. Po akcijų pardavimo sutarties sudarymo bendrovė nepriėmė dirbti darbuotojų, nevykdė veiklos, negavo pajamų, nevykdė mokestinių prievolių ir prievolių kitiems kreditoriams. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė bendrovės nemokumo administratorei atsakymą, kad neturi jokių duomenų apie Y. S. (3 t., b. l. 48).
75. Apeliantas tvirtina, kad, perleidęs bendrovės akcijas, naujajai akcininkei perdavė bendrovės turtą, visus dokumentus ir antspaudą, ir remiasi priėmimo–perdavimo aktu (4 t., b. l. 28–29).
76. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad apeliantas, būdamas bendrovės vadovas ir akcininkas, žinodamas apie 2023 m. gegužės mėn. susiklosčiusią bendrovės faktinio nemokumo situaciją, nuo 2023 m. liepos mėn. nevykdomą veiklą, atleistus darbuotojus, nevykdydamas įstatyme įtvirtintos imperatyvios pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylą, bet 2023 m. spalio 26 d. sudarydamas UAB „Medmega“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su užsienio valstybės fiziniu asmeniu, kurio įmanomais būdais nepavyko surasti nei bendrovės nemokumo administratorei, nei pirmosios instancijos teismui, sąmoningai siekė išvengti bendrovės vadovo, taip pat akcininko pareigų bendrovei vykdymo. Šiuo konkrečiu atveju nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti, kad 2023 m. spalio 26 d. UAB „Medmega“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas yra vienas iš požymių, leidžiančių bendrovės bankrotą kvalifikuoti kaip tyčinį.
77. Naujajai akcininkei perduotų bendrovės dokumentų ir turto faktu apeliantas remiasi formaliai, su bendrovės mokumu ir gyvybingumo atkūrimu susijusių aplinkybių negrindžia nei paaiškinimais, nei dokumentais, kurie leistų nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, bendrovės mokumo ir gyvybingumo neįrodinėja kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pavyzdžiui, iš bendrovės kontrahentų gautinais duomenimis) (CPK 12, 178 straipsniai).
78. Aptartos aplinkybės, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatomis, teikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis.
79. Apelianto argumentai, kad, neįtraukus dalyvauti byloje Y. S., kuriai 2023 m. spalio 26 d. UAB „Medmega“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perleistos bendrovės akcijos, padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, atmestini kaip nepagrįsti.
80. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo dalyką apibrėžia šalių procesiniuose dokumentuose pareikšti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama, ar yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu dėl suinteresuoto asmens E. K. veiksmų (neveikimo), siejamų su laikotarpiu nuo 2022 metų iki 2023 m. spalio 26 d. sudarytos akcijų perleidimo sutarties. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas gali turėti įtakos nedalyvaujančios byloje Y. S. teisėms ir pareigoms.
Dėl bendrovės finansinių dokumentų neperdavimo
81. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
82. Nemokumo administratorė byloje teigė, kad, iškėlus bendrovei bankroto bylą, jai nebuvo perduoti jokie bendrovės buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai, tai jai sukliudė nustatyti bendrovės turto sudėtį, identifikuoti su turto panaudojimu ir veikla susijusias operacijas, patikrinti atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumą.
83. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis pateikė visus bendrovės dokumentus, kuriuos galėjo pateikti, kiti dokumentai buvo perduoti bendrovės akcijų pirkėjai, apie jų buvimo vietą jis neturi informacijos ir negali būti atsakingas.
84. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuoto asmens E. K. veiksmai nulėmė, jog nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai, neturėdama dokumentų, nemokumo administratorė negalėjo nustatyti tikrųjų bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ir patikrinti bendrovės atliktų ūkinių operacijų, sudarytų sandorių ir veiksmų teisėtumo. Šios aplinkybės, teismo įvertinimu, patvirtina tyčinio UAB „Medmega“ bankroto požymį pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
85. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.
86. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jeigu įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).
87. Nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar dėl nemokumo administratorės nurodytų bendrijos buhalterinės apskaitos suvestinių dokumentų jai neperdavimo ir finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo Juridinių asmenų registrui neįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, ir nemokumo priežasčių.
88. Tai, kad nagrinėjamu atveju, iškėlus bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai, iš tiesų apsunkino nemokumo administratorės galimybes identifikuoti bendrovės turto sudėtį, įvertinti bendrovės atliktas ūkines operacijas ar sudarytus sandorius. Nemokumo administratorė, remdamasi viešųjų registrų duomenimis, bendrovės kreditorių su pareiškimais patvirtinti jų finansinius reikalavimus pateiktais dokumentais, bendrovės banko sąskaitų išrašais bent iš dalies įvertino bendrovės finansinę būklę iki bankroto bylos iškėlimo, patikrino atliktas finansines operacijas, nustatė bendrovės skolas. Be kita ko, nemokumo administratorė nustatė, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), iki akcijų perleidimo sutarties sudarymo jau nebuvo nuomojamos, buvo tuščios, jose nebuvo UAB „Medmega“ įrenginių, kitokio turto.
89. Įvertinus pirmiau šioje nutartyje aptartas bendrovės akcijų perleidimo užsienio fiziniam asmeniui, kurio nepavyko surasti įmanomais būdais, ir apie kurio realius ketinimus bei galimybes tęsti bendrovės veiklą nėra jokių, net netiesioginių įrodymų, aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantas, neinicijuodamas nuo 2023 m. gegužės 31 d. faktiškai nemokios bendrovės bankroto, bet 2023 m. spalio 26 d. sudarydamas bendrovės akcijų perleidimo sutartį ir pasitraukdamas iš bendrovės vadovo pareigų, be kita ko, siekė išvengti jam, kaip bendrovės vadovui, turėjusios tekti pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus, ir taip neatskleisti bendrovės tikrosios padėties ir priežasčių, dėl kurių bendrovė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
90. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad suinteresuoto asmens E. K. veiksmai (2023 m. spalio 26 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas su užsienio valstybės fizinius asmeniu, kurio surasti nepavyko nei bendrovės nemokumo administratoriui, nei teismui, ir pasitraukimas iš bendrovės vadovo pareigų) nulėmė, jog nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai, dėl to, iškėlus bendrovei bankroto bylą, nėra objektyvios galimybės įvertinti bendrovės nemokumo ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais priežastis. Tai patvirtina JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio buvimą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
91. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamu atveju reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas juridinio asmens tyčinio bankroto institutas, ir, vadovaudamasis civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai nusprendė, jog UAB „Medmega“ bankrotas buvo tyčinis, o už bendrovės tyčinį bankrotą atsakingas yra apeliantas. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
92. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Šios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
93. Apeliantas pateikė prašymą atlyginti jam 600 Eur atskirojo skundo parengimo išlaidas. Pareiškėja UAB „Irilita“ prašo atlyginti 1 000 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo LUAB „Medmega“ pateikė prašymą atlyginti 889,35 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
94. Atskirąjį skundą atmetus, apeliantui jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi pareiškėja UAB „Irilita“ ir suinteresuotas asmuo LUAB „Medmega“.
95. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).
96. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu, 8.16 papunkčiu, maksimali rekomenduojama priteisti išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą suma, atsižvelgiant į tai, kad už teisines paslaugas šalių sumokėta 2025 m. vasario 11 d. ir 17 d., yra 895,16 Eur (2 237,90 Eur x 0,4).
97. Suinteresuoto asmens LUAB „Medmega“ prašomos atlyginti 889,35 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija rekomenduojamų atlyginti išlaidų maksimalaus dydžio, todėl jos atlygintinos visos.
98. Pareiškėjos UAB „Irilita“ prašomos atlyginti 1 000 Eur išlaidos viršija maksimalų pagal Rekomendacijas apskaičiuotą išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, galimas laiko ir darbo sąnaudas nurodytiems procesiniams dokumentams parengti, pareiškėjai iš apelianto priteisiama 895 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Irilita“ (juridinio asmens kodas 303534877) 895 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš suinteresuoto asmens E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Medmega“ (juridinio asmens kodas 302537429) 889,35 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 35 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja Laima Ribokaitė