(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 9 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,

suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įgaliotai atstovei J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. Ž. pareiškimą dėl atsisakymo įregistruoti vaiko asmenvardžius. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, K. Z. (Ž.), institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Teismas

n u s t a t ė :

teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo B. Ž. pareiškimas, kuriuo teismo prašoma priimti sprendimą įregistruoti pareiškėjo B. Ž. dukros gimimo įrašą, kuriame būtų nurodyta: 1. Vaiko motina – K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini); 2. Vaiko tėvas – B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 3. Vaiko gimimo vieta – Vilnius, Lietuva; 4. Vaiko pavardė – Ž.; 5. Vaiko vardas – Ž.; 6. Vaiko tautybė – nenurodyta; 7. Vaiko pilietybė – Lietuvos Respublikos; 8. Kiti, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 2016-29705 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 40-45 punktais, būtini nurodyti duomenys. Pareiškėjas taip pat teismo prašo iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Skyrius, Civilinės metrikacijos skyrius) priteisti ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

Pareiškime nurodo, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas B. Ž. (toliau – ir Pareiškėjas) elektroninės sistemos būdu kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių dėl savo naujagimės dukros gimimo įregistravimo. (Duomenys neskelbtini) Pareiškėjui, Lietuvos Respublikos piliečiui, ir jo sutuoktinei K. Z. (Ž.), Rusijos Federacijos pilietei, teisėtai gyvenančiai Lietuvos Respublikoje, gimė dukra. Pareiškėjas nurodo, jog sutuoktiniai turi dar vieną vaiką – sūnų A. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, atsižvelgdami į tai, jog vienas iš naujagimės tėvų nėra Lietuvos Respublikos pilietis, siekiant išsaugoti etninės kilmės kultūrinę giją, sutuoktiniai nusprendė savo dukrai skirti vardą „Ž“. Taip pat, atsižvelgdami į tai, jog tiek vaikų tėvų, tiek sūnaus pavardė yra „Ž.“, naujagimės tėvai nusprendė vaikui taip pat skirti pavardę „Ž.“, siekiant išvengti bet kokių nesklandumų, galinčių kilti iš pavardžių skirtumo. Pareiškėjas paaiškina, jog nepaisant to, jog teisiškai mergaitės vardas ir pavardė „Ž. Ž.“ galėjo būti įregistruoti, Civilinės metrikacijos skyrius 2023 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą „Dėl vaiko gimimo įregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriame nurodė, kad Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinių galimybių patenkinti Pareiškėjo prašymą, jį, pateiktą per MGVD informacinę sistemą, atmetė, informavo, kad Civilinės metrikacijos skyrius, gavęs prašymą įregistruoti Pareiškėjo dukros gimimą, suteikiant jai asmenvardžius, atitinkančius teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo civilinės būklės aktų įrašuose, jį įvykdys. 

Pareiškime pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, jog sutuoktinio kitam sutuoktiniui ar tėvų arba vieno iš tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Atitinkamai Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.

Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju į Skyrių kreipėsi Pareiškėjas, atstovaudamas tiek save, tiek savo sutuoktinę K. Z. (Ž.). Negana to, vaiko motina su Skyriumi bendravo telefonu, tad Skyriui aplinkybė, jog K. Z. (Ž.) nėra Lietuvos Respublikos pilietė, buvo žinoma. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad siekiant įregistruoti vaiko vardą „Ž.“ ir pavardę „Ž.“, remiantis Įstatymo 3 straipsniu, esminė aplinkybė yra tai, jog vienas iš vaiko tėvų nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Į šią aplinkybę Civilinės metrikacijos skyrius neatsižvelgė, todėl, sprendžiant dėl vaiko vardo ir pavardės, buvo remiamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis asmenvardžių suteikimo tvarką Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių tėvai taip pat yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Anot pareiškėjo, šiuo atveju Skyrius nepagrįstai netaikė Įstatyme nurodytų išimčių.

Pareiškėjo teigimu, Civilinės metrikacijos skyriaus vertinimas Sprendime dėl mergaitės vardo „Ž.“ buvo itin formalus. Pareiškėjas nesutinka su Skyriaus argumentu, jog vieno iš tėvų, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė turi būti nurodyta Gyventojų registre. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 2014-21069 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 14.2 punktas numato, jog registro objektas yra kitos valstybės pilietis, gaunantis Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruojantis gyvenamąją vietą Lietuvoje ar kurio civilinės būklės aktai yra registruojami Lietuvos Respublikos institucijose. Atitinkamai Nuostatų 15.12 punktas numato, jog registre tvarkomi šie asmens duomenys: tautybė. Nuostatų 16 punktas numato, jog Nuostatų 15.13-15.15 papunkčiuose nurodyti duomenys apie asmenis be pilietybės ir kitų valstybių piliečius įrašomi į registrą, jeigu jie pagrįsti Lietuvos Respublikoje išduotais dokumentais. Nuostatų 17 punktas numato, jog registre naudojami šie klasifikatoriai: 17.2 punktas - migracijos tarnybų, 17.4 punktas – tautybių. Nuostatų 18.1 punktas nurodo, jog duomenis registrui teikia: įstaigos, išduodančios asmens dokumentus, ar institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, - duomenis, nurodytus Nuostatų <...> 15.13-15.15 <...> papunkčiuose. Taigi, anot Pareiškėjo, K. Z. (Ž.) tautybę kaip asmens duomenį turėjo Gyventojų registrui perduoti Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o ne Pareiškėjo sutuoktinė.

Pareiškėjas pažymi, jog Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kas yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis, o tai yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių. Šiuo atveju Skyrius nurodo, kad K. Z. (Ž.), (duomenys neskelbtini), yra ne Lietuvos Respublikos pilietė. Tai reiškia, jog, viena vertus, Skyrius įsitikino, jog K. Z. (Ž.) yra ne lietuvių tautybės, kadangi pats nurodo, jog K. Z. (Ž.) yra ne Lietuvos Respublikos pilietė. Kita vertus, Skyrius turėjo teisę paprašyti Pareiškėjo patikslinti šią informaciją. Pareiškėjas nurodo, jog naujagimės mamos ir Pareiškėjo sutuoktinės K. Z. (Ž.) leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Europos Sąjungos šeimos nario pagrindu galioja iki (duomenys neskelbtini), leidimo pagrindu informacija buvo perduota registrui, įskaitant K. Z. (Ž.) suteiktą Lietuvos Respublikos asmens kodą. Kaip nurodė Skyrius, jam yra žinoma, jog K. Z. (Ž.) nėra Lietuvos Respublikos pilietė. Nepaisant to, Skyrius Pareiškėjo nepaprašė pateikti papildomus įrodymus apie jo sutuoktinės tautybę bei taikė Lietuvos Respublikos piliečiams keliamus reikalavimus, sprendžiant dėl naujagimiui suteikiamų asmenvardžių registravimo. Tai, jog Skyrius registre nematė K. Z. (Ž.) tautybės, nėra Pareiškėjo ar jo sutuoktinės atsakomybė, o, tikėtina, nepakankamas valstybės institucijų duomenų perdavimas registrui.

Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su kitu Civilinės metrikacijos skyriaus argumentu, jog būtina pateikti įrodymus, jog vardas, kurį norima suteikti vaikui, yra įrašytas atitinkamos tautybės vardyne. Pažymi, kad tokių duomenų Skyrius Pareiškėjo pateikti neprašė. Pareiškėjas paaiškina, kad vardas „Ž.“, nepaisant jo prancūziškos kilmės, yra vartojamas Rusijoje. Tai patvirtina rusų vardų žodynas, kuriame nurodomas šis vardas (liet. „Ž.“). Ž. yra prancūziška moteriškosios giminės (iš pradžių mažybinė) vyriškojo vardo Ž. (prancūziškas biblinio (hebrajiškojo) vardo (duomenys neskelbtini) variantas) forma. Taigi, anot Pareiškėjo, nekyla abejonių, jog vardas „Ž.“ (jo vyriška versija) yra Rusijos vardų žodyne. Pareiškėjas nurodo, jog „Ž.“ vardo rašyba yra paprasta, suprantama, todėl vardo Lietuvos Respublikos registruose ir asmens dokumentuose įrašymas nekels pavojaus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui. Vardas yra sudarytas vien iš lotyniškų raidžių, kurios vartojamos ir lietuvių kalboje, yra lietuvių kalbos abėcėlėje. Taip pat, remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos internetiniame puslapyje pateikiama informacija, vardas „Ž.“ 1990-2020 metų laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo įregistruotas 2 kartus, kas reiškia, jog šis vardas gali būti registruojamas ir lietuvių kalbos taisyklių, atsižvelgiant į Pareiškėjos motinos tautybę, nepažeidžia.

Pareiškėjas nesutinka su Civilinės metrikacijos skyriaus Sprendimu atsisakyti registruoti mergaitės pavardę „Ž.“. Pakartotinai pažymi, kad Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato galimybę gimusiam vaikui, jeigu jo vieno iš tėvų pilietybė yra kitos valstybės, pavardę jam perrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis. K. Z. (Ž.) pase nurodyta pavardė - „Z.“. Pažymi, jog lotyniškais rašmenimis rašant „Ž.“ vietoje „Ž“ nurodyta „Z“ dėl to, jog buvo atliekamas vertimas į anglų kalbą, o šioje kalboje nėra raidės „Ž“. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos liudijime aiškiai nurodoma, jog Pareiškėjo sutuoktinės pavardė „Ž.“. Pareiškėjo teigimu, siekiant užtikrinti, jog visų trijų šeimos narių (tėvų ir brolio) pavardės būtų vienodos „Ž.“, taip išvengiant bet kokių galimų praktinių trikdžių, mergaitės tėvai nusprendė jai suteikti pavardę „Ž.“. Tokios pavardės suteikimas neprieštarauja galiojančiam įstatyminiam reguliavimui ir tokiu būdu yra užtikrinami geriausi vaiko interesai. 

Suinteresuotas asmuo Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame teismo prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, pareiškimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. 

Nurodo, jog Skyrius (duomenys neskelbtini) gavo Pareiškėjo prašymą įregistruoti dukros, gimusios (duomenys neskelbtini), gimimą, nurodant jos asmenvardžius Ž. Ž. Skyrius 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. A133-3652/23(3.3.2.26E-CMS) atsisakė tenkinti Pareiškėjo prašymą, nesant teisinio pagrindo. Paaiškina, jog Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse, patvirtintose 2022 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir  Taisyklės), jų 4 punkte, įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – ir VLKK, Komisija) patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, bei atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Vadovaujantis VLKK interneto tinklapyje skelbiamomis rekomendacijomis dėl vardų (jose įvardinti nelietuviškos ir neteiktinos rašybos vardų požymiai), vardų begalūniai variantai yra neteiktini. Pagal VLKK rekomendacijas vardo galūnė turėtų tinkamai atspindėti asmens lytį (moterų vardams būdingos galūnės yra -a, -ė). Taip pat išimtys šiems teisės aktų reikalavimams gali būti taikomos ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams. Pagal Taisyklių 10 punktą ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vaikų tautinio vardyno vardai gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje, ir pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles, jeigu vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių. Skyriaus teigimu, išnagrinėjus Pareiškėjo prašymą, nenustatyta, kad yra galimybė taikyti aukščiau minimas teisės aktų išimtis. Taip pat nustatyta, kad Pareiškėjo tautybė Gyventojų registre yra lietuvis, o vaiko mamos, K. Z. (Ž.), (duomenys neskelbtini), kuri yra ne Lietuvos Respublikos pilietė, tautybė Gyventojų registre yra nenurodyta. Pažymi, kad siekiant vaikui suteikti vardą Ž. gimimo įregistravimo metu, vieno iš tėvų tautybė Gyventojų registre turi būti nurodyta kita nei lietuvių, vaikui turi būti įrašyta tautybė pagal vieną iš tėvų (ne lietuvių tautybė) bei būtina pateikti įrodymus, kad vardas, kurį norima suteikti vaikui, yra įrašytas atitinkamos tautybės vardyne. Vardas Ž. yra užrašytas ne pagal lietuvių kalbos taisykles, t. y. neturi galūnės, tinkamai atspindinčios asmens lytį. Taisyklingas pagal lietuvių kalbos taisykles bei teiktinas rašybos variantas yra Ž., todėl atsižvelgęs į tai, Skyrius patenkinti Pareiškėjo prašymo, t. y. suteikti vaikui vardą Ž., neturėjo teisinio pagrindo.

Civilinės metrikacijos skyrius dėl pavardės Ž. nurodo, kad Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvų arba vieno iš tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus Įstatymo 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Taisyklių 8 punkte įtvirtinta, kad moterų ir mergaičių pavardės rašomos laikantis VLKK nustatytų moterų pavardžių darymo reikalavimų, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas pavardės formas ar nesugramatintą pavardę arba jeigu kitokia tos pavardės forma rašoma remiantis giminystės ryšiais (pagal tiesiąją ar šoninę giminystės liniją) moterų pavardžių rašymo tradicija. Skyriaus teigimu, Pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad pavardės forma Ž. yra rašoma pagal jo giminės (t. y. būtent tėvo, B. Ž., iš kurio giminės atsinešama pavardė, giminės) moterų pavardžių rašymo tradiciją. Paaiškina, kad vadovaujantis 2003 m. birželio 26 d. VLKK nutarimu „Dėl moterų pavardžių darymo“ Nr. N-2(87), mergaičių pavardės, suteikiamos pagal tėvų pavardę, daromos su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė (pvz., kai tėvo pavardė yra Ž., dukros – Ž.). Tais atvejais, kai norima suteikti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne -ė (pvz., kai tėvo pavardė yra Ž., dukros – Ž.).

Civilinės metrikacijos skyrius pažymi, jog Pareiškėjo santuoka yra sudaryta (duomenys neskelbtini). Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą santuoką pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą, jį įgyvendinančių taisyklių 97 punkto nuostatas duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimą. Sutuoktinių vardai ir pavardės santuokos sudarymo įraše rašomi taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, turinio matyti, kad Pareiškėjo sutuoktinės pavardė po santuokos Ž. įrašyta vadovaujantis užsienio valstybės išduotu santuokos liudijimu (pirminiu dokumentu), be to, ji jau turėjo išduotą Rusijos Federacijos pasą su pavarde Z., kuris buvo pateiktas kartu su prašymu įtraukti į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką. Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje ir Taisyklių 12.1 papunktyje įtvirtinta, kad užsieniečio vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose oficialiuose Lietuvos Respublikoje išduodamose dokumentuose rašomi remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis ar asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, laikantis šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Taigi, įtraukiant į apskaitą pareiškėjo santuoką, Skyrius, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, privalėjo įrašyti pareiškėjo sutuoktinės pavardę po santuokos Z., t. y. ne pagal lietuvių kalbos taisykles.

Suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame palaiko Pareiškėjo argumentus, papildomai pažymi, jog Civilinės metrikacijos skyrius į Pareiškėjo prašymą pažvelgė pernelyg formaliai. Viena vertus, Skyrius nurodo, jog egzistuoja teisės aktuose nustatyta galimybė prašomą vaiko vardą ir pavardę įregistruoti taikant specifines išimtis esant ne lietuvių tautybės vaiko tėvui. Kita vertus, Skyrius nurodo, jog Pareiškėjo prašymo patenkinti negalėjo dėl esančio teisinio reglamentavimo trūkumų. Akcentuoja, jog K. Z. (Ž.) turi Rusijos Federacijos pilietybę ir yra rusų tautybės asmuo. Suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.), pasitarusi kartu su sutuoktiniu B. Ž., priėmė sprendimą savo dukrą pavadinti „Ž.“ vardu, taip atliepiant kultūrinį K. Z. (Ž.) tautybės aspektą. Pareiškėjas į bylą taip pat yra pateikęs ir rusų kalbos vardyną, kuriame matosi vyriškos lyties vardas „Ž.“. Taigi Pareiškėjas su sutuoktine pagrįstai tikėjosi dukrą pavadinti moteriško vardo „Ž.“ atitikmeniu „Ž.“. Siekdami užtikrinti, jog visų trijų šeimos narių (tėvų ir brolio) pavardės būtų vienodos – „Ž.“, taip išvengiant bet kokių galimų praktinių trikdžių, jie nusprendė dukrai suteikti pavardę „Ž.“. Tokios pavardės suteikimas, K. Z. (Ž.) teigimu, neprieštarauja galiojančiam įstatyminiam reguliavimui ir tokiu būdu yra užtikrinami geriausi vaiko interesai. Nurodo, kad esminė aplinkybė, kodėl Pareiškėjo prašymas tenkintas nebuvo, kaip teigiama Skyriaus atsiliepime išdėstytoje pozicijoje, Gyventojų registre nėra duomenų apie K. Z. (Ž.) tautybę. Nepaisant to, šioje byloje pateikti dokumentai pagrindžia K. Z. (Ž.) pilietybę bei tautybę, taip pat, prašomo įregistruoti vaiko vardo kilmę. Anot suinteresuoto asmens, sutuoktinių suteiktas vardas „Ž.“ atskleidžia mergaitės etninę kilmę, o pavardė „Ž.“ užtikrintų, jog mergaitė turės tokią pačią pavardę, kaip ir kiti jos šeimos nariai. Kaip minėta, K. Z. (Ž.) pase pavardė nurodoma „Ž.“, o verčiant į anglų kalbą, vėliau – į lietuvių, įregistruota pavardė Lietuvoje yra „Z.“. Nepaisant to, tai nekeičia fakto, jog K. Z. (Ž.) pavardė originalia kalba turi raidę „Ž“, ne „Z“.

Civilinės metrikacijos skyrius pateikė teismui papildomus paaiškinimus į suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) atsiliepimą.

Nurodo, kad suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) pavardė pagal (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos asmens tapatybės dokumentą yra „Z.“, o ne „Ž.“. Pareiškėjui ir žodžiu, ir Sprendime buvo išaiškinta, kad norint suteikti mergaitei vardą Ž., būtina mamai santuokos sudarymo įraše įrašyti tautybę – „rusė“, tuomet sudarant vaiko gimimo įrašą taip pat įrašyti ir pareiškėjų dukrai tautybę –  „rusė“, bei pateikti įrodymus, kad vardas Ž. yra įrašytas rusų tautiniame vardyne, kaip to reikalauja Taisyklių  10 punkto nuostatos. Skyriaus teigimu, Pareiškėjas turėjo galimybę ne teismo keliu, bet laikydamasis Taisyklių, suteikti dukrai vardą Ž., tačiau nepasinaudojo šia galimybe. Pareiškėjo noras įrašyti dukrai vardą nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų negali būti vertinamas kaip Civilinės metrikacijos skyriaus formalus požiūris į Pareiškėjo prašymą. Akcentuoja, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) dukra gimė Lietuvoje, pavardė Ž. yra lietuvių kilmės, Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pavardės forma Ž. yra rašoma pagal jo giminės (t. y. būtent tėvo, B. Ž., iš kurio giminės atsinešama pavardė, giminės) moterų pavardžių rašymo tradiciją, kaip to reikalauja Taisyklių 8 punktas. Taigi Pareiškėjui jo galimybės dėl vardo ir pavardės suteikimo buvo išaiškintos. Civilinės metrikacijos skyrius kaip valstybinė institucija privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, nes kitu atveju viršytų savo įgaliojimus.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija kaip valstybės institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą teismui raštu, kurioje nurodo, kad Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lietuviška vardo ir pavardės formos samprata – asmens vardas pavardė turi būti parašyti lietuviškais rašmenimis ir turėti lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, o 8 punktas nurodo, kad moterų ir mergaičių pavardės rašomos laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytų moterų pavardžių darymo reikalavimų, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas pavardės formas ar nesugramatintą pavardę arba jeigu kitokia tos pavardės forma rašoma remiantis giminystės ryšiais (pagal tiesiąją ar šoninę giminystės liniją) susijusių moterų pavardžių rašymo tradicija“.

Nurodo, kad lietuvių kalbos moterų pavardžių darymas reglamentuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“. Jame nurodyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, o moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė. Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė. Lietuvių kalboje moterų pavardės yra išvestinės ir visada turi galūnę -ė. Taigi taisyklingai, dėsningai sudaryta moters pavardė iš vyro pavardės Ž. gali būti: Ž. (žmonos), Ž. (dukters) arba Ž. (šeiminio statuso nerodanti forma). Moters pavardės forma Ž. neatitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų, lietuvių kalbos dėsnių ir principų, susiklosčiusios jų taikymo praktikos. Pažymi, kad vardai gali būti skolinami iš kitų kalbų, gali būti ir sukuriami naujai, tačiau vienu ir kitu atveju turi būti užrašomi laikantis bent minimalių rašybos ir gramatikos reikalavimų. Pageidaujamas vardas „Ž.“ neturi lietuvių kalbos vardų gramatinių požymių – vardas turi būti kaitomas, turėti galūnę, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos moterų vardų vns. vardininko galūnės yra -a, -ė. Šiuo atveju rašybos ir gramatikos požiūriu tinkama forma – Ž.

Nurodo, kad iš pareiškimo teismui, turimos Civilinės metrikacijos skyriaus informacijos matyti, kad Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagal kuriuos būtų galima taikyti išimtis, numatytas teisės aktuose dėl vardo ir pavardės užrašymo ne lietuvių (valstybine) kalba. Atkreipia dėmesį, jog Gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas ar pavardė pateikiami nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles, reikėtų vertinti kaip išimtinius, nes šis registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas prašė pareiškimą iš esmės tenkinti. Patikslino, jog teismui nepritaikius prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, Pareiškėjas kreipėsi dėl jo dukters gimimo įregistravimo, suteikiant jai asmenvardžius Ž. Ž. Tai nekeičia jo pateikto pareiškimo esmės, nes jis siekia to paties, kad jo dukrai būtų suteikti prašyti asmenvardžiai Ž. Ž., kuriuos, Pareiškėjo teigimu, leidžia suteikti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai.

Suinteresuoto asmens Civilinės metrikacijos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė vadovautis raštu išdėstyta pozicija. Papildomai nurodė, kad, kuomet Lietuvos piliečiui, jeigu jis yra santuokoje su užsienio valstybės piliete, gimsta vaikas Lietuvoje, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir šiam piliečiui taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai. Suteikiant vaikui vardą, vardas turi atitikti lietuvių kalbos taisykles, vaiko lytį, turėti galūnę bei atitikti vaiko geriausius interesus. Ž. vardo kilmė nėra lietuviška, todėl Lietuvos Respublikos piliečiams, lietuvių kilmės asmenims, toks vardas negalėtų būti suteiktas. Teisės aktai numato išlygas, kuomet vardas gali būti suteiktas ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Tai atvejis, jeigu Lietuvos Respublikos piliečiams, ne lietuvių kilmės asmenims, gimsta vaikai ir jie nori suteikti vaikams asmenvardžius pagal kilmės valstybės vardyną. Paaiškina, kad to ir buvo prašoma iš tėvų, įrodyti, kad vienas iš tėvų yra ne lietuvių kilmės asmuo. Kokia yra mergaitės mamos tautybė, Civilinės metrikacijos skyrius negali spėlioti, turi būti pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Nurodo, kad jeigu mergaitės mama būtų pasipildžiusi tautybės dėmenį santuokos dokumente, vardas „Ž.“ būtų buvęs įregistruotas. Dėl pavardės „Ž.“ pažymi, jog lietuvių kilmės pavardės moterims negali būti suteikiama vyriška forma.

Pareiškimas iš esmės tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl savo naujagimės dukros gimimo įregistravimo, prašydamas dukters vardą gimimo akto įraše nurodyti Ž., o pavardę Ž.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Pareiškėjo dukra gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Šią aplinkybę liudija viešosios įstaigos „Vilniaus gimdymo namai“ (duomenys neskelbtini) išduotas vaiko gimimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Jos motina yra suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.), su kuria Pareiškėjas santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra gimęs Lietuvoje, jis turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Suinteresuotas asmuo K. Z. yra gimusi Rusijoje, ji turi Rusijos Federacijos pilietybę. Šiuos duomenis patvirtina į bylą pateiktas Maskvos srities CBAĮ Vyriausiosios valdybos Odintsovo valdybos CBAĮ skyriaus Nr. (duomenys neskelbtini) „Maskvos srities Santuokos rūmai Nr. 1“ (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) Rusijos Federacijos piliečio pasas, (duomenys neskelbtini). Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) santuoką sudarė Rusijoje. Jos sudarymo metu suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) priėmė jos vyro, Pareiškėjo, pavardę, kuri Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos sudarytame santuokos liudijime buvo įrašyta kirilicos abėcėlės rašmenimis pagal tarimą - (duomenys neskelbtini). Suinteresuotam asmeniui K. Z. (Ž.) (duomenys neskelbtini) išduotame Rusijos Federacijos piliečio pase jos pavardė buvo nurodyta kirilicos abėcėlės rašmenimis pagal tarimą - (duomenys neskelbtini), taip pat lotynų abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) - Z. Lotynų abėcėlės rašmenimis suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) pavardė Z. buvo nurodyta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu jos duomenys buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Pažymėtina, kad pagal Gyventojų registro duomenis suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) pirmąjį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji tokį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat turi, jis galioja iki (duomenys neskelbtini). Jame jos pavardė nurodyta lotyniškos abėcėlės rašmenimis Z.

2023 m. gruodžio 7 d. Civilinės metrikacijos skyrius priėmė sprendimą Nr. A133-/23(3.3.2.26E-CMS) „Dėl vaiko gimimo įregistravimo“, kuriuo atsisakė įregistruoti Pareiškėjo dukros Ž. Ž., (duomenys neskelbtini) gimimą. Tokį Sprendimą Civilinės metrikacijos skyrius argumentavo tuo, kad prašyme įrašyti asmenvardžiai, kuriuos norima suteikti asmeniui, neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo civilinės būklės aktų įrašuose. Pareiškėjo dukrai prašomas suteikti vardas Ž. neatitinka VLKK rekomendacijos, kad begalūniai vardų variantai neteiktini, vardo galūnė turėtų tinkamai atspindėti asmens lytį. Toks vardas pareiškėjo dukrai galėtų būti suteiktas tik jai kaip ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietei remiantis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 10 punktu, tačiau tokiu atveju vieno iš jos tėvų tautybė Gyventojų registre turi būti nurodyta ne lietuvių, vaikui turi būti įrašyta tautybė pagal vieną iš tėvų (ne lietuvių tautybė), Skyriui turi būti pateikti įrodymai, kad vardas, kurį norima suteikti vaikui, yra įrašytas atitinkamos tautybės vardyne. Be to, pagal lietuvių kalbos taisykles vardo Ž. taisyklinga forma yra Ž. Pareiškėjo dukrai prašoma suteikti pavardė Ž., Civilinės metrikacijos skyriaus teigimu, taip pat neatitinka Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, Taisyklių 8 punkte nustatytų išimčių ir taisyklių, nes Skyriui nėra pateikti įrodymai, kad pavardės forma Ž. yra rašoma pagal jo giminės (t. y. būtent tėvo, Pareiškėjo, iš kurio giminės atsinešama pavardė, giminės) moterų pavardžių rašymo tradiciją.

Pareiškėjas teikiamu pareiškimu nesutinka su Civilinės metrikacijos skyriaus Sprendimu visoje apimtyje, todėl toliau teismas sprendime pasisako dėl Pareiškėjo, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad valstybė privalomai registruoja asmens gimimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą (toliau – CBARĮ) CK 2.18 straipsnio 1-8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka (3 straipsnio 1 dalis). Civilinės būklės aktai registruojami pagal dokumentus, patvirtinančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, remiantis asmens prašymu ar pareiškimu. Civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos (CBARĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CBARĮ 3 straipsnio 4 dalį civilinės būklės aktą motyvuotai atsisakoma registruoti, jeigu jo registravimas neatitiktų šiame įstatyme ar civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų ar prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar kituose įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai.

CBARĮ 6 straipsnio 5 dalis numato, kad civilinės būklės aktų įrašų turinys, jų sudarymo tvarka nustatoma Civilinės būklės registravimo taisyklėse. Tokios taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės). Jose, taip pat CBARĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu (Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 29 punktas). Vaiko gimimas registruojamas sudarant gimimo įrašą (Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 40 punktas). Gimimo įraše įrašomi vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys, jie įrašomi CK 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais (CBARĮ 12 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 43 punktą vaiko vardas ir pavardė, atsižvelgiant į jo lytį, įrašomi tokia tvarka: jei vaiko tėvų pavardės vienodos vaikui suteikiama tėvų pavardė (43.1 punktas), vardas (du vardai) suteikiamas (suteikiami) tėvų sutarimu. CBARĮ 6 straipsnio 6 dalis papildomai nurodo, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba, o asmens vardas ir pavardė gimimo įraše kaip ir kituose civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į Civilinės metrikacijos skyrių, gimus dukrai, kreipėsi vienas iš tėvų – jos tėvas pareiškėjas B. Ž. Pareiškėjas Civilinės metrikacijos skyriui nurodė dukters vardą, kurį išrinko abu tėvai - Ž. Ginčo dėl to byloje nėra. Taip pat pareiškėjas nurodė pavardę – Ž., kurią prašė suteikti jo gimusiai dukrai. Ją vienodą turi abu tėvai, iš kurių vienas – motina K. Z. (Ž.) yra ne Lietuvos Respublikos, o Rusijos Federacijos pilietė. Ginčo dėl to byloje taip pat nėra. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santuoka buvo įregistruota Rusijos Federacijoje. Santuokos metu Pareiškėjo sutuoktinė pasirinko pareiškėjo pavardę. Tą neginčijamai liudija į bylą pateiktas Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) santuokos liudijimas.

Taigi, ginčas šioje byloje tarp šalių kilo ne dėl faktinių aplinkybių, o dėl teisės aktų taikymo, būtent, galimybės pagal teisės aktų reikalavimus suteikti Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) dukrai, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė,  jų parinktus vardą ir pavardę – Ž. Ž. Suinteresuotas asmuo Civilinės metrikacijos skyrius teigia, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai tokios galimybės nesuteikia, nes K. Z. (Ž.) kita nei lietuvių tautybė nėra registruota Gyventojų registre, be to, dukters vardas ir pavardė turi būti rašomi sugramatinta forma. Pareiškėjas, suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) gi teigia, kad galimybę suteikti jų parinktą vardą ir pavardę dukrai suponuoja vien faktas, kad suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) yra ne Lietuvos Respublikos pilietė.

Dėl Pareiškėjo dukrai suteiktinos pavardės Ž.

Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus (3 straipsnio 1 dalis). Tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šios straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Taigi, Įstatymas įtvirtina kelias esmines taisykles dėl Lietuvos Respublikos piliečio pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose – ji rašoma lietuviškais rašmenimis, ji rašoma atsižvelgiant pavardės formos skirtumus, taip pat numato kelias šių esminių taisyklių išimtis, kurias įtvirtina Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje.

Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos pilietis, kurio tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo tautybė Gyventojų registre yra nurodyta lietuvis. Suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) yra ne Lietuvos Respublikos, o Rusijos Federacijos pilietė, kas liudija, kad Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis Pareiškėjo ir/ar suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) atžvilgiu, o taip pat atitinkamai jų dukters atžvilgiu netaikytina. Ši Įstatymo išimtis taikytina tik Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra ne lietuvių tautybės, teikiantiems prašymą dėl jų pačių ar/ir jų vaikų vardų ir pavardžių įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis.  

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi ar perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje (1 punktas), jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje (2 punktas), jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę (3 punktas), jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje yra įrašyta ne lietuviškais rašmenimis (4 punktas).

Nagrinėjamas atvejis, teismo vertinimu, atitinka kelis iš Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytų atvejų: Pareiškėjas jo dukros pavardę Ž., neatsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, prašo įrašyti pagal dukros motinos suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.), kuri turi Rusijos Federacijos pilietybę, pavardę, nurodytą jos asmens tapatybės dokumente (Rusijos Federacijos piliečio pase) tiek ne lietuviškais rašmenimis – kirilicos abėcėlės rašmenimis (duomenys neskelbtini), tiek lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) – Z. (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai).  

Įstatymo 4 straipsnis numato, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi laikantis tam tikrų reikalavimų: vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės (be diakritinių ženklų) ar lotyniško pagrindo rašmenimis, nurašomi paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), vardas ir pavardė, tame pačiame dokumento šaltinyje įrašyti ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, nurašomi paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų)) (1 dalis). Taip pat Įstatymo 4 straipsnis numato, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais asmens vardas ir pavardė jo prašymu gali būti rašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška vardo ir pavardės forma (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas, suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.), įvertinę tai, kad suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) asmens dokumente (Rusijos Federacijos piliečio pase) jos pavardė kirilicos abėcėlės rašmenimis nurodyta (duomenys neskelbtini), kas pagal tarimą atitinka pavardę Ž., dėl ko ginčo byloje nėra, o lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų Z., prašo taikant išimtis, numatytas Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) dukros pavardę perrašyti iš jos motinos K. Z. (Ž.), kuri yra Rusijos Federacijos pilietė, asmens dokumento (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat prašo ją perrašyti ne lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) Z., o lietuviškais rašmenimis Ž. (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), tačiau ne lietuviška pavardės forma (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, tai pagrindžia Pareiškėjo skundo, kiek tai susiję su Pareiškėjo jo dukrai suteikiama pavarde Ž. pagal jos motinos K. Z. (Ž.), turinčios Rusijos Federacijos pilietybę, pavardę, nurodytą jos asmens dokumente,  pagrįstumą (CBARĮ 6 straipsnio 6 dalis, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 43.1 punktas, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 1, 4 punktai, 3 dalis, 2 straipsnio 2 dalis).

Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia Taisyklių 8 punktas, kuriuo remiasi Sprendime suinteresuotas asmuo Civilinės metrikacijos skyrius. Šis Taisyklių punktas numato, kad moterų ir mergaičių pavardės rašomos laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytų moterų pavardžių darymo reikalavimų, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas pavardės formas ar nesugramatintą pavardę arba jeigu kitokia tos pavardės forma rašoma remiantis giminystės ryšiais (pagal tiesiąją ar šoninę giminystės liniją) susijusių moterų pavardžių rašymo tradicija. Kaip minėta, nagrinėjamas atvejis patenka į Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose numatytas išimtis dėl pavardžių formos pagal lytį (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), todėl kitos išlygos, nurodytos šiame Taisyklių punkte, tame tarpe giminystės ryšiais susijusių moterų pavardžių rašymo tradicija, sprendžiant Pareiškėjo skundo pagrįstumą nėra aktualios.

Teismas atskirai atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymas nenumato jokių išlygų išimčių, numatytų Įstatymo 4 straipsnyje 2 dalyje, taikymui tuo atveju, jeigu vaiko, esančio Lietuvos Respublikos piliečiu, vieno iš tėvų, esančio užsienio valstybės piliečiu, pavardė yra lietuvių kilmės (santuokos metu perimta iš sutuoktinio Lietuvos Respublikos piliečio), kaip nagrinėjamu atveju. Tokių išlygų taikymas, teismo vertinimu, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo (įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs; žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo formuojamo šio konstitucinio principo aiškinimo (šis principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferincijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks vienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas). Nagrinėjamu atveju toks reguliavimas siejamas su užsienio piliečiais, kurie ar kuris yra Lietuvos Respublikos piliečio tėvai ar vienas iš jų, o ne su užsienio piliečių pavardės kilme.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad aplinkybė, jog Gyventojų registre suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) pavardė šiuo metu yra nurodyta pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), nekliudo registruojant jos dukters gimimą, dukters gimimo akto įraše jos pavardę nurodyti lietuviškais rašmenimis, nepaisant to, kad suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) pavardė Gyventojų registre nurodyta nelietuviškais, o lotyniškos abėcėlės rašmenimis (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad tokį pavardės keitimo atveją asmenims iki 16 metų numato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (12-1.2 punktas).

Dėl Pareiškėjo dukrai suteiktino vardu Ž.

Suinteresuotas asmuo Civilinės metrikacijos skyrius taip pat nesutiko su Pareiškėjo, suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) jų dukrai parinktu vardu Ž., savo sutikimą pirmiausia motyvuodamas tuo pačiu argumentu, kad suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) tautybė nėra registruota Gyventojų registre. Kaip jau pasisakyta šiame teismo sprendime, Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nagrinėjamam ginčui nėra aktuali, nes ji reglamentuoja išimtį kai dėl vardo rašymo nelietuviškais rašmenimis jų ir jų vaikų dokumentuose kreipiasi ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai. Nei Pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) šių kriterijų neatitinka. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 10 punktas, kurį akcentuoja suinteresuotas asmuo Civilinės metrikacijos skyrius, taip pat kalba apie ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečius ir jų vaikus. Pagal šį punktą ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais kaip lietuvių kalbos abėcėlėje, ir pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio, o kai rašomi vaiko vardas ir pavardė, - vaiko tėvų ar vienų iš jų tautybė (net ir šiuo atveju, ne pačio vaiko, ką akcentavo suinteresuotas asmuo Civilinės metrikacijos skyrius bylos nagrinėjimo teisme metu) Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių.

Kita vertus, sprendžiant dėl Pareiškėjo, suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) parinkto vardo jų dukrai netaikytina ir Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, nes ji, kaip ir visas Įstatymo 4 straipsnis, reglamentuoja vardų ir pavardžių nurašymą ir perrašymą iš dokumento šaltinio, kuriame vardas ir pavardė nurodyti nelietuviškais rašmenimis. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas, suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) suinteresuoto asmens Civilinės metrikacijos skyriaus prašė ne nurašyti ar perrašyti jų dukters vardą nuo dokumento šaltinio (pavardės atveju buvo prašoma nurašyti motinos K. Z. (Ž.) pavardę nuo jos Rusijos Federacijos piliečio paso, kuri nurodytina Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) dukters gimimo akto įraše), o jų dukrai suteiktą vardą prašė įrašyti į jos gimimo įrašą.

CK 3.166 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai (1 dalis). Vaikui gali būti suteikiami du vardai (CK 3.166 straipsnio 2 dalis). Vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu (CK 3.166 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas, suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.), įgyvendindami jiems kaip tėvams tenkančią pareigą ir teisę savo vaikui suteikti vardą, tarpusavyje sutarė, jog jų dukrai suteiktinas Ž. vardas. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Pareiškėjo, suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) jų dukrai suteiktas vardas Ž. yra parašytas lietuviškais rašmenimis. Į bylą pateikti įrodymai – rusų vardų žodynas, viešai prieinama informacija internete, liudija, kad vardas Ž. yra ne lietuviškos kilmės (kitos kalbos) moteriškos lyties vardas. Taigi, nurodytos aplinkybės liudija, kad Pareiškėjas, suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) prašė jų dukrai įregistruoti lietuviškais rašmenimis parašytą ne lietuviškos kilmės vardą (kitos kalbos asmenvardį), kuris yra moteriškos lyties. Tokį prašymą suinteresuotas asmuo Civilinės metrikacijos skyrius laikė neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų, nes suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) nėra įregistravusi savo tautybės Gyventojų registre, Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad prašomas suteikti vardas yra būdingas suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) tautiniam vardynui, Pareiškėjo prašomas suteikti vardas dukrai neatitinka lietuvių kalbos gramatikos taisyklių.

Vertindamas šias aplinkybes, teismas pirmiausia pažymi tai, kad Įstatymas Lietuvos Respublikos piliečių vardų rašymui iš esmės nustato tik vieną reikalavimą – jų rašymą lietuviškais rašmenimis (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenumato draudimo Lietuvos Respublikos piliečiams rinktis ne lietuviškos kilmės vardų (kitų kalbų asmenvardžių). Tą pripažįsta ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadoje. Reikalavimą atsižvelgti į formos skirtumus pagal lytį Įstatymas numato Lietuvos Respublikos piliečių pavardėms, ne vardams. Apibrėždamas išimtis, aptariamas šioje byloje Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, Įstatymas  taip pat vardo rašymo nesieja su vardo forma, atsižvelgiant į lytį, ar vardo kilme, tik numato, kad esant situacijai, nurodytai Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos piliečio vardas gali būti rašomas ne lietuviškais rašmenimis, o lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta lietuviškos vardo ir  pavardės formos sąvoka, kurią mini Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadoje, Įstatyme įtvirtinta taip pat tik konkrečiu tikslu, nurodytu Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (jeigu asmuo prašo perrašyti vardą ir pavardę iš Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, jis gali prašyti tiek vardą, tiek pavardę (šiuo atveju pasirinkimo įstatymo leidėjas nepaliko, kas matyti iš Įstatymo rengimo medžiagos) rašyti lietuviška vardo ir pavardės forma).

Platesnius reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečio vardui nustato Taisyklės, pagal kurias Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas ar nesugramatintą pavardę (Taisyklių 4.1-4.3 punktai).  

Kaip minėta, Pareiškėjo, suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) suteiktas vardas jų dukrai Ž. parašytas lietuviškais rašmenimis, jis yra moteriškos lyties asmens vardas. Todėl, teismo vertinimu, jis atitinka ir platesnius nei Įstatymo nustatytus Taisyklių 4.3 punkto reikalavimus. Tačiau suinteresuotas asmuo Civilinės metrikacijos skyrius teigia, kad vardas Ž. neatitinka lietuvių kalbos rašybos taisyklių, ką numato Taisyklių 4.2 punktas, o tokią poziciją grindžia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijomis dėl vardų, pagal kurias vardų begalūniai variantai neteiktini (https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/asmenvardziai). Tokią pačią poziciją Valstybinė lietuvių kalbos komisija išdėstė ir šioje byloje, išvadoje nurodydama, kad vardai gali būti skolinami iš kitų kalbų, gali būti ir sukuriami naujai, tačiau vienu ar kitu atveju turi būti užrašomi laikantis bent minimalių rašybos ir gramatikos reikalavimų. Pageidaujamas vardas Ž. neturi lietuvių kalbos vardų gramatinių požymių – vardas turi būti kaitomas, turėti galūnę, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos moterų vardų vienaskaitos vardininko galūnės yra -a, -ė. Todėl šiuo atveju rašybos ir gramatikos požiūriu tinkama forma yra Ž.

Vertindamas šiuos argumentus, teismas pirmiausia pažymi, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išdėstyta pozicija, kad lietuvių kalbos požiūriu yra neteiktini begalūniai kitų kalbų asmenvardžių variantai ir nekaitomi vardai – pageidautina, kad vardas būtų kaitomas ir galūnė tinkamai atspindėtų asmens lytį (būdingos moterų vardų galūnės yra -a, -ė), yra rekomendacija, tačiau ne Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtinta lietuvių kalbos rašybos taisyklė. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarime Nr. N1-(190) „Dėl lietuvių kalbos rašybos taisyklių patvirtinimo“ tokios taisyklės nėra, jose esančios taisyklės, susijusios su kitų kalbų asmenvardžių rašymu, taikytinos kitų kalbų asmenvardžių rašymui ne Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, o kituose šaltiniuose (9.2.1 punktas b papunktis). Tačiau net ir pagal šias taisykles, pavyzdžiui, lotynišką raidyną vartojančių kalbų asmenvardžiai dalykiniuose tekstuose, tame tarpe oficialiuose dokumentuose (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus), rašomi autentiška asmenvardžių forma, o tik rišliame tekste gramatinami (9.2.1 punkto b, d papunkčiai).

Nurodytos aplinkybės liudija, kad suinteresuoto asmens Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas registruoti Pareiškėjo dukros gimimą su jo, suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) parinktu vardu dukrai Ž. iš esmės yra nulemtas tik Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos, jog begalūniai kitų kalbų asmenvardžiai neteiktini. Todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar ši Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacija gali būti pagrindu riboti Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.)  teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, kurios dalimi yra jų dukters vardas ir pavardė, kaip jos identifikavimo ir ryšio su šeima priemonė.

1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), aiškindamas nurodytas Konvencijos nuostatas, savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Konvencijos 8 straipsnis taikomas ginčams, susijusiems su asmenų vardų ir pavardžių rašymu (pvz., 1994 m. vasario 22 d. sprendimo byloje Burghatz prieš Šveicariją, peticijos Nr. 16213/90, 24 punktas). Nors Konvencijos 8 straipsnyje teisė į vardą ir pavardę nėra aiškiai minima, asmens vardas ir pavardė, kaip jo identifikavimo ir ryšio su šeima priemonės, vis dėl to yra susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu (1993 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Guillot prieš Prancūziją, peticijos Nr. 225000/93, 21 punktas, 1994 m. lapkričio 25 d. sprendimo byloje Stjerna prie Suomiją, peticijos Nr. 18131/91, 37 punktas). 

EŽTT, atskleisdamas Konvencijos 8 straipsnio suponuojamus reikalavimus, susijusius su asmens vardo ir pavardės rašymu, be kita ko, yra pažymėjęs, kad nors vardų ir pavardžių rašymas iš esmės sietinas su asmens privataus ir šeimos gyvenimo sritimi, jo negalima atskirti nuo valstybės vykdomos kalbos politikos. Konvencija neįtvirtina kalbos laisvės, tad ji per se  negarantuoja (išskyrus tam tikras išimtis) teisės vartoti tam tikrą kalbą bendraujant su valdžios institucijomis ar teisės gauti informaciją pasirinkta kalba, tačiau kalbos politikos ir Konvencijos taikymo sritys nėra visiškai atskirtos ir įgyvendinant kalbos politiką taikomos priemonės gali patekti į Konvencijos taikymo sritį. Šiame kontekste EŽTT pabrėžė, kad valstybė gali nustatyti ir reglamentuoti savo valstybinės kalbos ar kalbų vartojimą asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose, jei gerbiamos Konvencijos saugomos teisės (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimo byloje Bulgakov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 59894/00, 43 punktas).

Byloje nustatyta, kad Įstatymu Lietuvos Respublikos piliečio teisė į vardą yra ribojama tik tiek, kiek ji yra susijusi su jo rašymu lietuviškais rašmenimis, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis. Įstatyme nėra jokių kitų konkrečių ribojimų, susijusių su Lietuvos Respublikos piliečio teise į vardą (vardo kilme, jo rašymo forma, kt.). Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad Pareiškėjo, suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) jų dukrai parinktas vardas Ž. keltų grėsmę valstybės saugumui, visuomenės apsaugai, šalies ekonominei gerovei, pažeistų viešąją tvarką,  tame tarpe Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintas lietuvių kalbos rašybos taisykles, kėsintųsi į žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ar laisves.

Byloje surinkti duomenys liudija, kad Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) dukra gimė mišrioje santuokoje, dukters tėvas Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, motina suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) Rusijos Federacijos pilietė. Atsižvelgdami į šį ypatumą, Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) tarpusavio sutarimo parinko dukrai ne lietuvių kilmės, rusų tautybės asmenų vartojamą vardą Ž., kuris, jų manymu, labiausiai atitinka jų šeimos identitetą. Parinkti vardą vaikui, kaip minėta, yra jo tėvų teisė ir pareiga. Pagrindo riboti šį pasirinkimą nėra. Kaip teismas jau nustatė, pagal Įstatymą vardas turi būti rašomas lietuviškais rašmenimis. Šį reikalavimą vardas Ž. atitinka. Taip pat vardas atitinka lytį asmens, kuriam jis yra skiriamas, nes tai yra moteriškos lyties vardas. Vien tai, kad vardą Ž. Pareiškėjas, suinteresuotas asmuo K. Z. (Ž.) prašo rašyti be galūnės a, ką rekomenduoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija, nesudaro pagrindo teigti, kad toks vardas yra neleistinas Įstatymo. Teismo vertinimu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacija, į kurią atsižvelgti pareigą numato net ne Įstatymas, vienintelis galintis nustatyti tokius ribojimus, o Taisyklės, savaime (vien tik ji) negali būti pagrindu riboti Pareiškėjo, suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, tame tarpe teisę parinkti vardą jų dukrai, kuris, jų manymu, labiausiai atitinka šeimos identitetą.

Teismas taip pat trumpai pažymi, kad nesutinka su suinteresuoto asmens Civilinės metrikacijos skyriaus argumentais, kad vardas Ž. Pareiškėjo, suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) dukrai galėtų būti suteiktas tik tuo atveju, jeigu ne tik suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) tautybė būtų nurodyta Gyventojų registre, bet ir pačios dukters tautybė Gyventojų registre būtų nurodyta kita nei lietuvių. Teismo vertinimu, tokių sąlygų nenumato nei Įstatymas, nei Taisyklės. Kaip minėta, Įstatymas Lietuvos Respublikos piliečių vardams kelia vienintelį reikalavimą – jo rašymą lietuviškais rašmenimis, o išimtį, numatytą Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, kuri kaip minėta nagrinėjamu atveju netaikytina suinteresuotam asmeniui K. Z. (Ž.), o tuo pačiu ir jos dukrai, nes ji nėra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio dukra, sieja tik su vardo rašymu lotyniškos abėcėlės rašmenimis, o ne su jo pačio parinkimu. Iš esmės pastarojo suinteresuoto asmens Civilinės metrikacijos skyriaus argumento nepagrįstumą liudija pats faktas, kad vardas Ž., kuris yra tas pats vardas Ž., tik parašytas pagal lietuvių kalbos vardų gramatinius požymius, suinteresuotas asmuo Civilinės metrikacijos skyrius Pareiškėjo dukrai visgi suteikė.

Kita vertus, CBARĮ aiškiai numato, kad vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų sutarimu pagal vieno iš jų tautybę. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, tautybė neįrašoma (12 straipsnio 1 dalis). Taigi, registruodami vaiko gimimą, tėvai privalo suteikti vaikui vardą ir pavardę, tačiau neprivalo apsispręsti dėl jo tautybės. Įstatymuose nesant vaiko tėvams nustatytos pareigos apsispręsti dėl vaiko tautybės, registruojant jo gimimą, teismo vertinimu, valstybės institucijos negali ne lietuviškos kilmės vardo registravimo/neregistravimo, jeigu jį prašoma gimimo įraše įrašyti lietuviškais rašmenimis, kaip numato Įstatymas, papildomai susieti su tėvų apsisprendimu/neapsisprendimu dėl vaiko tautybės.

Dėl Pareiškėjo reikalavimo

Pateiktu pareiškimu Pareiškėjas reikalavimą formulavo kaip prašymą priimti sprendimą įregistruoti Pareiškėjo dukros gimimo įrašą, kuriame būtų nurodyta: 1. Vaiko motina – K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini); 2. Vaiko tėvas – B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 3. Vaiko gimimo vieta – Vilnius, Lietuva; 4. Vaiko pavardė – Ž. ; 5. Vaiko vardas – Ž.; 6. Vaiko tautybė – nenurodyta; 7. Vaiko pilietybė – Lietuvos Respublikos; 8. Kiti, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 2016-29705 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 40-45 p., būtini nurodyti duomenys, nors teikiamu pareiškimu iš esmės ginčijo suinteresuoto asmens Civilinės metrikacijos skyriaus Sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta registruoti Pareiškėjo, suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) dukters gimimą, suteikiant jai vardą Ž., o pavardę Ž., taip siekdamas pripažinti jo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu situacija pakito, nes teismui netenkinus Pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Pareiškėjas, siekdamas užtikrinti jo dukters teises ir įstatymo saugomus interesus, tame tarpe teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, laisvai judėti, įregistravo Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) dukters gimimą, suteikiant jai vardą Ž., o pavardę Ž. Šiuos duomenis patvirtina Gyventojų registro duomenys. Ž. Ž. suteiktas asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) Šiuos duomenis patvirtina taip pat teismui pateiktas Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens K. Z. (Ž.) dukters  Ž. Ž. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinęs tai, Pareiškėjo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė reiškiamą reikalavimą, tačiau jį patikslino, prašydamas ne priimti sprendimą įregistruoti Pareiškėjos dukros gimimo įrašą, o jį pakeisti.

Teismas pažymi, kad pagal CBRĮ civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos (3 straipsnio 3 dalis). Civilinės būklės aktą motyvuotai atsisakoma registruoti, jeigu jo registravimas neatitiktų CBRĮ ar Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatytų reikalavimų ar prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose nustatytai viešajai tvarkai. Atsisakymas registruoti civilinės būklės aktą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CBARĮ 3 straipsnio 4 dalis). Taigi, nepaisant to, kaip asmuo suformuluoja savo reikalavimą – prašo pripažinti konkretų civilinės metrikacijos įstaigos priimtą sprendimą (atsisakymą) neteisėtu ir nepagrįstu ir/ar prašo priimti sprendimą įregistruoti ir/ar pakeisti civilinės būklės aktą ir/ar prašo įpareigoti civilinės metrikacijos įstaigą įregistruoti ir/ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą, esminės reikšmės neturi, nes teismas, tenkindamas pareiškėjo pareiškimą, sprendimo rezoliucinėje dalyje bet kuriuo atveju turi nurodyti konkrečius CPK 516 straipsnyje įtvirtintus duomenis, kuriais būtų apginamos pareiškėjo nurodomos kaip pažeistos teisės. Teismo vertinimu, bet kuriuo atveju tokio pobūdžio bylose, kurios iš esmės yra bylos dėl pripažinimo, o ne dėl skolos priteisimo, tai nelaikytina išėjimu už pareiškimo reikalavimų ribų.

Įvertinęs tai, jog Pareiškėjas šioje byloje įrodė suinteresuoto asmens Civilinės metrikacijos įstaigos priimto Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta registruoti jo dukters gimimą, suteikiant jai vardą Ž., o pavardę Ž., neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat tai, kad Pareiškėjo dukters gimimo akto įrašas, jo Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens Civilinės metrikacijos skyriaus yra atliktas (duomenys neskelbtini), jame jos vardą nurodant Ž., o pavardę Ž., teismas sprendžia, tenkindamas Pareiškėjo pareiškimą, įpareigoti suinteresuotą asmenį Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti (duomenys neskelbtini) gimimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) įraše nurodytą Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardą iš „Ž.“ į „Ž.“, o pavardę iš „Ž.“ į „Ž.“.

Pareiškėjas patyrė 109 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Kadangi Pareiškėjo pareiškimas pripažintas iš esmės pagrįstu, Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo Civilinės metrikacijos skyrius Pareiškėjo pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra, vertinant Civilinės metrikacijos skyriaus atsikirtimų turinį, akivaizdu, kad Pareiškėjo ir Civilinės metrikacijos interesai šioje byloje buvo priešingi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514-516 straipsniais, teisėja

nutaria:

pareiškėjo B. Ž. pareiškimą iš esmės tenkinti.

Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sudarytą Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, jame vietoje vardo „Ž.“ įrašant vardą „Ž.“, o vietoj pavardės „Ž.“ įrašant pavardę „Ž.“.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, pareiškėjo B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir