Civilinė byla Nr. e2A-388-638/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15446-2020-4

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;  

        (S)

       2.6.29.1; 2.6.29.3

Kauno apygardos teismas

n u t a r t i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 4 148,43 Eur negrąžintą kreditą, 523,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 761,04 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 31,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 148,43 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 23 d.), 31,00 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 148,43 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad  pradinė kreditorė UAB BnP Finance (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas 2018 m. spalio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-y98v5g76 (toliau – vartojimo kredito sutartis arba sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4 556,09 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, bei pagal kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2023 m. spalio 23 d. Atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė. Pradinė kreditorė ragino atsakovą padengti įsiskolinimą (2020 m. sausio 24 d. raginimas), tačiau atsakovui į tai nereaguojant ir skolos laiku neapmokėjus, pradinė kreditorė 2020 m. vasario 10 d. pranešimu sutartį nuo 2020 m. vasario 26 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus. Atsakovas šio reikalavimo neįvykdė ir ieškovė 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 bei bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 2 įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu. Atsakovas, remiantis Sutarties 4.2. punktu, susipažino su pradinio kreditoriaus skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydamas nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad sutarties 3.6.3. punkte numatyta, jog visi vartojimo kredito gavėjo veiksmai ir patvirtinimai, atlikti naudojant sutarties 1.29 punkte numatytas priemones, sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir rašytiniai dokumentai, patvirtinami šalių parašais. Atsakovas sutarties 3.1., 3.5.2. bei 5.1. punktais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus. Atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, pradinis kreditorius 2020 m. vasario 26 d.  atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Ieškovė mano, kad yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu taikiu būdu. Atsakovas yra skolingas ieškovui 4148,43 Eur suteikto vartojimo kredito. Pradinis kreditorius nutraukė sutartį su atsakovu, todėl ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų vartojimo kredito mokestį (pelno palūkanas), paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė pažymi, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, ieškovas negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl vienas ieškovės reikalavimas į kitą neįskaitomas, ir ieškovei naudai priteistini abu reikalavimai.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisei ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo J. B. 4 148,43 Eur  negrąžintą kreditą, 523,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 761,04 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.), 31,00 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. spalio 23 d. – 3 551,76 Eur; 2020 m. lapkričio 23 d. – 3 493,30 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 3 433,33 Eur; 2021 m. sausio 23 d. – 3 371,81 Eur; 2021 m. vasario 23 d. – 3 308,70 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 3 243,96 Eur; 2021 m. balandžio 23 d. – 3 177,55 Eur; 2021 m. gegužės 23 d. – 3 109,42 Eur; 2021 m. birželio 23 d. – 3 039,53 Eur; 2021 m. liepos 23 d. – 2 967,84 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 2 894,29 Eur; 2021 m. rugsėjo 23 d. –
2 818,84 Eur; 2021 m. spalio 23 d. – 2 741,44 Eur; 2021 m. lapkričio 23 d. – 2 662,04 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d. – 2 580,59 Eur; 2022 m. sausio 23 d. – 2 497,04 Eur; 2022 m. vasario 23 d. –
2 411,33 Eur; 2022 m. kovo 23 d. – 2 323,41 Eur; 2022 m. balandžio 23 d. – 2 233,22 Eur; 2022 m. gegužės 23 d. – 2 140,70 Eur; 2022 m. birželio 23 d. – 2 045,79 Eur; 2022 m. liepos 23 d. –
1 948,42 Eur; 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 1 848,54 Eur; 2022 m. rugsėjo 23 d. – 1 746,08 Eur;
2022 m. spalio 23 d. – 1 640,97 Eur; 2022 m. lapkričio 23 d. – 1 533,15 Eur; 2022 m. gruodžio 23 d. – 1 422,54 Eur; 2023 m. sausio 23 d. – 1 309,07 Eur; 2023 m. vasario 23 d. – 1 192,67 Eur; 2023 m. kovo 23 d. – 1 073,26 Eur; 2023 m. balandžio 23 d. – 950,77 Eur; 2023 m. gegužės 23 d. –  825,12 Eur; 2023 m. birželio 23 d. – 696,22 Eur; 2023 m. liepos 23 d. – 563,99 Eur; 2023 m. rugpjūčio 23 d. – 428,34 Eur; 2023 m. rugsėjo 23 d. – 289,19 Eur; 2023 m. spalio 23 d. – 146,44 Eur), tačiau ne daugiau, kaip iš viso 1 928,18 Eur suma, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (5 432,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 273,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. KREF-y98v5g76 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos (31,00 procentas) yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento)  vartojimo kredito sutarties Nr. KREF-y98v5g76 Bendrųjų sąlygų 8.7 punkto nuostatą, kad sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo. Teismas atmetė likusius ieškinio reikalavimus.

4.       Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 4 148,43 Eur negrąžinto kredito suma.

5.       Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 31,00 procento dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. spalio 23 d. Sutartį nutraukus nuo 2020 m. vasario 26 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 523,13 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

6.       Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 761,04 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pradinė kreditorė, sudarydama su atsakovu vartojimo kredito sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad už paskolintus pinigus, atsakovui tinkamai vykdant sutarties sąlygas, gaus atitinkamą mokėjimo palūkanų sumą. Teismas sprendė, kad sutartį nutraukus dėl atsakovo įvykdyto esminio jos pažeidimo, iš jo priteistina 761,04 Eur negautų pajamų suma.

7.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę pagal vartojimo kredito sutartį, negautas pajamas (nuostolius), pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas priteisi 31,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 148,43 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 23 d.), nėra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų,  tai nebūtų ta pati ieškinyje nurodoma 4 148,43 Eur suma (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Vadovaujantis kartu su ieškiniu pateiktos vartojimo kredito sutarties specialiosiomis sąlygomis, už paskolintą 4 556,09 Eur sumą pradinė kreditorė atsakovui tinkamai įvykdžius sutartį tikėjosi iš pastarojo gauti iš viso 4 457,11 Eur palūkanų. Tai reiškia, kad atsakovas kurį laiką vykdė sutartimi sutartus kasmėnesinius mokėjimus. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad ieškiniu prašytas ir teismo priteistas kredito sumos likutis buvo susidaręs 2019 m. spalio 23 d., tai reiškia, jog iki šios datos atsakovas kartu mokėjo ir mokėjimo palūkanas, iš viso 1 244,76 Eur. Nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 23 d.) likusi atsakovo mokėtina mokėjimo palūkanų suma (ieškovės prašomos negautos pajamos už šį laikotarpį) sudaro 1 928,18 Eur (4 457,11 Eur – 1 244,76 Eur – 523,13 Eur – 761,04 Eur).

8.       Teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų pavidalu, negali būti didesnės, nei numatytos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, t. y., 0,05 proc. per dieną nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant už 180 dienų. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu, bet sutartinėmis nuostatomis, tai nurodyto teisinio vertinimo nekeičia. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Teismas sprendė, kad sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis (taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 31 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taip pat sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.7 punktuose numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 31,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokios sutartinės nuostatos laikytinos nesąžiningos bei negaliojančios nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą (vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos (31,00 procentas) yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), taip pat sutarties 8.7 punkto nuostatą (sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo).

       III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių dalyje dėl 31,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo 2020 m. spalio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne daugiau nei 1 928,18 Eur ir ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 23 d.) ir priteisti apeliantui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo J. B. 31,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4148,43 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 23 d.), pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo atsakovo J. B. 417 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo J. B., 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.8. p. numatyta, kad kredito kaina (pelno palūkanos) apskaičiuota preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį. Sutarties 1.31 p. numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Negrąžinta kredito dalis nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos). Apeliantas mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą.

9.2.                      Visiškai nesuprantama, kodėl prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) apskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos yra laikomos pagrįstomis, protingomis ir teisingomis, o pagal tą pačią formulę apskaičiuotos negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilno prievolės įvykdymo, nebe. Nors negautos pajamos dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 31,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, apeliantas negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).

9.3.                      Prašant negautų pajamų (nuostolių) procentine išraiška labiausiai yra ginamos silpnosios sandorio šalies – vartotojo, šiuo atveju atsakovo, teisės. Vartotojas išsaugo galimybę apeliantui sumokėti tiek negautų pajamų (nuostolių), kiek jų realiai apeliantas patiria, tačiau ne ilgiau kaip iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo. Apeliantas į negautų pajamų (nuostolių) reikalavimą, kuris išreikštas procentine išraiška, įdeda papildomą saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Tokiu būdu atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apelianto negautas pajamas (nuostolius), kurios bet kokiu atveju nesiskaičiuos ilgiau, nei iki sutarties termino pasibaigimo dienos.

9.4.                      Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Apelianto ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

10.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl nuostolių dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

13.       Atsakovui buvo suteiktas 4556,09 Eur vartojimo kreditas, 60 mėnesių terminui (iki 2023 m. spalio 23 d.), mokant 31 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. vasario 26 d.

14.       Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus kaip 31,00 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo 2020 m. spalio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne daugiau nei 1 928,18 Eur ir ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 23 d.), kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas pritaikė paskolos amortizaciją. Apeliantė nurodo, kad nuostoliai turėjo būti skaičiuojami nuo visos negrąžintos sumos (4148,43 Eur) iki planuotos vartojimo kredito sutarties pabaigos dienos (2023 m. spalio 23 d.).

15.       Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

16.       Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 apibrėžė lūkesčių intereso saugomas ribas esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams nurodydamas, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Šios mokėjimo palūkanos sutartį nutraukus yra laikomos kreditoriaus patirtais nuostoliais (negautomis pajamomis). Kaip matyti iš ieškovės pateikto paskolos mokėjimo grafiko, mokėtinos palūkanos kiekvieną mėnesį buvo paskaičiuotos mažėjančia tvarka, bendra palūkanų suma, kurią ieškovė turėjo gauti skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 23 d. (kitas mokėjimas pagal grafiką po sutarties nutraukimo 2020 m. vasario 23 d.) iki sutarties pabaigos (2023 m. spalio 23 d.) turėjo būti 2 687,90 Eur. Kaip iš esmės teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei buvo priteista 761,04 Eur nuostolių už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.), todėl likusi negautų pajamų suma yra 1 928,18 Eur (tikslus paskaičiavimas būtų 1926,86, t. y. 1,32 Eur skirtumas, susidaręs dėl datų, nesutampančių su grafike nurodytomis mokėjimo dienoms, ir laikytinas neesminiu).  

17.       Pažymėtina ir tai, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl apeliantė netenka pagrindo remtis šalių vartojimo sutarties 1.8, 2.1, 5.1, 5.5 punktais, nustatančiais kredito kainą, kredito gavėjo pareigas mokėti įmokas ir kreditoriaus teisę skaičiuoti palūkanas nuo faktiškai negrąžinto kredito dalies. Toks aiškinimas išplaukia iš kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs 761,04 Eur nuostolių, paskaičiuotų apeliantės nurodytu būdu (nuo visos 4148,43 Eur negrąžintos kredito sumos už 216 dienų po 31 proc. metinių palūkanų) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, tokiu būdu pritarė apeliantės prašomam skaičiavimo būdui (nuo visos negrąžintos sumos), atmestina kaip nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, kokiu būdu yra paskaičiuota 761,04 Eur, o tik šią sumą atėmė iš visos teisingai nustatytos nuostolių sumos.

19.       Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas ( CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 straipsnio 8 dalies) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.

20.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 str.). Ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 122 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteistinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

             Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą, priimtą už akių, palikti nepakeistą.

  Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Evaldas Burzdikas                                                

Diana Labokaitė

Lina Žemaitienė