Civilinė byla Nr. eB2-2141-864/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.10.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Deloitte verslo konsultacijos finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše klausimą.

Teismas

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PAYRNET“ (juridinio asmens kodas 305264430; toliau – bendrovė) iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Vaidas Verenius (sąrašo Nr. N-FA0177; toliau – nemokumo administratorius), nutartimi paskirtam nemokumo administratoriui nustatyta 4 200 Eur bazinio atlygio suma už bankroto proceso administravimą; nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 278 650,42 Eur sumai, likusių kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimas, atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius juos ginčija, išskirtas nagrinėti į atskiras civilines bylas. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 11 d.

BUAB „PAYRNET“ nemokumo administratorius 2024 m. balandžio 22 d. procesiniame dokumente (DOK-14315) nurodė, kad kreditorė Deloitte verslo konsultacijos, UAB pateikė finansinį reikalavimą 233 006,68 Eur sumai. Nurodo, kad reikalavimas kyla iš kreditorės suteiktų paslaugų UAB „PAYRNET“. Pagal bendrovės apskaitos duomenis UAB „PAYRNET“ skola kreditoriui sudaro 195 415 Eur (šis kreditorės finansinis reikalavimas buvo patvirtintas teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi). Likusią reikalavimo dalį (37 591,68 Eur) nemokumo administratorius ginčija.

Kreditorė Deloitte verslo konsultacijos, UAB atsiliepimo į nemokumo administratoriaus paaiškinimus nepateikė. Kreditorei apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalis).

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi UAB „PAYRNET“, juridinio asmens kodas 305264430, iškelta bankroto byla; nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas Vaidas Verenius (sąrašo Nr. N-FA0177). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d.

Teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtino neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą bendrai bendrai 278 650,42 Eur sumai. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 11 d.; minėta nutartimi teismas patvirtino kreditorės 195 415 Eur dydžio antros eilės reikalavimą. Likusią reikalavimo dalį (37 591,68 Eur) nemokumo administratorius ginčija, todėl klausimas dėl šios finansinio reikalavimo tvirtinimo dalies buvo išskirtas nagrinėti į atskirą bylą, teismo posėdį numatant 2024 m. liepos 22 d. 11 val.; atsižvelgiant į tai, kad kreditorės reikalavimo suma yra 233 006,68 Eur (200 255 Eur pagrindinė skolos suma ir 32 751,68 Eur palūkanos), o nemokumo administratorius ginčija 37 591,68 Eur reikalavimo dalį, tačiau nepateikė jokių išsamesnių paaiškinimų: dėl kokių priežasčių ginčijama būtent ši reikalavimo dalis ir kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu su šia reikalavimo dalimi nesutinkama, teismas 2024 m. liepos 22 d. nutartimi įpareigojo nemokumo administratorių per 7 dienas pateikti papildomus paaiškinimus nurodytu aspektu bei atidėjo bylos nagrinėjimą, paskyrė naują teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka datą – 2024 m. liepos 29 d. 11.00 val.

Pažymėtina, kad iki teismo posėdžio pradžios administratorius nepateikė teismo nurodytų papildomų paaiškinimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad kreditorė, atstovaujama advokato, 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė nemokumo administratoriui prašymą dėl reikalavimo patvirtinimo, kuriame prašė perduoti teismui tvirtinti reikalavimus BUAB „PAYRNET“ bankroto byloje, kurie sudaro 233 006,68 Eur. Prašyme nurodė, kad kreditorė su UAB „PAYRNET“ 2021 m. vasario 11 d. sudarė profesinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią kreditorė suteikė sutartyje nurodytas paslaugas UAB „PAYRNET“. Remiantis suteiktomis paslaugomis, bendrovė išrašė PVM sąskaitas faktūras (2022 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LT02-759 už nepriklausomą AML proceso vertinimą 205 700 Eur sumai ir 2023 m. vasario 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LT02-791 už nepriklausomą AML proceso vertinimą 4 840 Eur sumai), už kurias UAB „PAYRNET“ neatsiskaitė. Pagal pasirašytos sutarties priedo Nr. 2 3 dalies g punktą, praleidusi atsiskaitymo terminus, UAB „PAYRNET“ privalo mokėti 1,5 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną praleistą mėnesį. Kreditorės teigimu, palūkanos, skaičiuojamos iki 2023 m. lapkričio 22 d., sudaro 32 751,68 Eur (2022 m. lapkričio 18 d. sąskaitos apmokėjimo terminas 2022 m. gruodžio 18 d., todėl paskaičiuota palūkanų suma už 11 mėnesių sudaro 32 243,48 Eur; 2023 m. vasario 21 d. sąskaitos apmokėjimo terminas 2023 m. kovo 23 d., todėl paskaičiuota palūkanų suma už 7 mėnesius sudaro 508,20 Eur).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius savo paaiškinimuose tik deklaratyviai nurodė, kad ginčija 37 591,68 Eur kreditorės finansinio reikalavimo dalį, tačiau nepateikė nei argumentų, leidžiančių teismui nustatyti, kodėl ginčijama būtent tokia reikalavimo dalis, nei juo labiau tai pagrindžiančių įrodymų. Tuo tarpu kreditorės kartu su nemokumo administratoriui pateiktu reikalavimu pridėti įrodymai patvirtina, jog kreditorę ir bendrovę siejo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu kreditorė išrašė bendrovei PVM sąskaitas faktūras, kurios iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo apmokėtos. Pažymėtina, kad ir aktyviai BUAB „PAYRNET“ nemokumo byloje dalyvaujantis buvęs vadovas S. C. nepateikė duomenų, jos bendrovė sąskaitose nurodytas sumas būtų sumokėjusi, taip pat buvęs vadovas neginčijo kreditorės reikalavimo.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, aplinkybes ir motyvus, remdamasis vidiniu įsitikinimu, sprendžia, kad kreditorė Deloitte verslo konsultacijos, UAB įrodė prašomo patvirtinti 37 591,68 Eur (iš viso 233 006,68 Eur) dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumą BUAB „PAYRNET“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas kildinamas iš paslaugų teikimo teisinių santykių, ginčijama reikalavimo dalis tvirtintina kaip antros eilės reikalavimas (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Minėta, kad kreditorės reikalavimą sudaro 200 255 Eur pagrindinė skolos suma ir 32 751,68 Eur priskaičiuotų palūkanų suma. JANĮ 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, šiuo konkrečiu atveju reikalavimo pirmuoju etapu tenkintina 200 255 Eur reikalavimo dalis, antruoju etapu – 32 751,68 Eur reikalavimo dalis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Deloitte verslo konsultacijos (juridinio asmens kodas 303242008) ginčijamą 37 591,68 Eur reikalavimo dalį, nurodant, kad įsiteisėjusius nutarčiai dėl ginčijamos reikalavimo dalies patvirtinimo, kreditorės uždarosios akcinės bendrovės Deloitte verslo konsultacijos antros eilės reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ kreditorių sąraše sudaro 233 006,68 Eur (pirmuoju etapu tenkintina reikalavimo dalis – 200 255 Eur, antruoju etapu tenkintina reikalavimo dalis – 32 751,68 Eur).

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos su šia nutartimi supažindinti kreditorius, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis dėl ginčijamos reikalavimo dalies patvirtinimo per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja        Ramunė Mikonienė