Civilinė byla Nr. e2S-2309-577/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01990-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.1.14.3; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovėms – Lietuvos Respublikai bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos; atsakovės - Lietuvos valstybės atstovė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu ir naudojimosi tvarkos patvirtinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti galiojančiu notariškai neįformintą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį tarp K. L. ir Lietuvos Respublikos, kurios sutarties objektas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 666/14422 dalis, 0,0666 ha (666 kv. m.) ploto, bei pirkimo kaina už sutarties objektą 289,34 Eur; 2) patvirtinti 2021 m. birželio 11 d. matininko J. R. parengtą žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp ieškovo K. L. ir atsakovės Lietuvos Respublikos: ieškovas K. L. ir Lietuvos Respublika bendrai naudosis 1265/14400 žemės sklypo dalimis, žemės sklypo plane pažymėtomis indeksu „KELIAS“, kurių ribos apibrėžtos punktyrine linija ir taškais:38,40,41, 42,43,44,45, 46,47,48,49, 28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,26; ieškovas K. L. atskirai nuo Lietuvos Respublikos žemės sklypo dalių naudosis 605/14400 žemės sklypo dalimi t. y. 0,0605 ha (605 kv.m.), žemės sklypo plane pažymėtų indeksu „A“, kurių ribos apibrėžtos linijomis ir taškais : 4, 5, 30, 29, 28; 3) įpareigoti atsakovę Nacionalinę Žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos perduoti ieškovui K. L. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bylos kopiją per 30 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo; 4) priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos solidariai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas inter alia ir kitas bylinėjimosi išlaidas - 266,20 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė ieškovui K. L. terminą iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. ieškinio trūkumams pašalinti.

3.       Teismas nurodė, kad ieškovas siekia notariškai įforminti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį tarp ieškovo ir atsakovės Lietuvos Respublikos. Ieškinyje ieškovas teigia, kad atsakovai vengia įforminti minėto žemės sklypo sandorį, tačiau ieškovas nepridėjo visų minimų faktinių aplinkybių priimtų jo atžvilgiu. Teismas, esant nurodytoms aplinkybėms, įpareigojo ieškovą patikslinti pirmąjį ieškinio reikalavimą.

4.       Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovas kelia reikalavimus atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei (nurodo atstovą pagal įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybę) ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir pasiūlė ieškovui ieškinyje tikslinti atsakovo atstovą - valstybės atstovu įtraukti VĮ „Turto banką“.

5.       Vadovaudamasis CPK 37 straipsnio 1 dalimi, CPK 47 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nurodė, jog ieškovas privalo trečiaisiais asmenimis įtraukti visus, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu gyvenusius ir gyvenančius šeimos narius ir kitus asmenis.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovas K. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Dėl teisėjo šališkumo. Apeliantas nurodo, kad jis 2021 m. birželio 3 d. buvo pateikęs ieškinį su tais pačiais reikalavimais (civilinė byla Nr. e2-6257-647/2021). Teisėjas A. J. 2021 m. birželio 10 d. priėmė nutartį dėl trūkumų šalinimo. Nors ir nesutikdamas su visais nustatytais trūkumais, ieškovas pataisė ieškinį, jį pateikė nepraleidęs termino, tačiau teisėjas tą pačią dieną nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui, o 2021 m. birželio 30 d. atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Pasak apelianto, teisėjo šališkumas pasireiškia akivaizdžiu nenoru priimti ieškinį, nustatant įstatyme nenumatytus ieškinio trūkumus, prieštaringais teiginiais, netinkamai nustatant termino pabaigą trūkumams šalinti civilinėje byloje Nr. e2-6257-647/2021 ir anksčiau nustatyto termino priimant nutartį dėl ieškinio grąžinimo. Teisėjo šališkumas pažeidžia Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę į nešališką teismą ir į tinkamą teismo procesą.

6.2.       Neaišku, kodėl teisėjas padarė išvadą, kad ieškovas kelia reikalavimą dėl siekio notariškai įforminti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį tarp ieškovo ir atsakovo. Pasak apelianto, reikalavimas aiškiai suformuluotas, t. y. prašoma pripažinti galiojančiu notariškai neįformintą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį tarp ieškovo ir Lietuvos Respublikos. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai. Jeigu kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, kai viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Ieškovas pasirinko savo civilinių teisių gynimo būdą, numatytą civiliniame kodekse. Teisėjo įpareigojimas tikslinti reikalavimą nėra suprantamas; nutartyje nenurodyta, ką konkrečiai ieškovas turi tikslinti ar keisti. Apelianto teigimu, toks trūkumų nustatymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

6.3.       Teismo įpareigojimas pridėti visas minimas faktines aplinkybes, priimtas ieškovo atžvilgiu, nėra aiškus. Toks įpareigojimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškinio pagrindą ieškovas nurodo savarankiškai. Teismo procese paaiškėjus svarbioms aplinkybėms šalys turi teisę keisti ar papildyti ieškinio pagrindą, tačiau tai nėra pagrindas nepriimti ieškinio.

6.4.       Apelianto nuomone, reikalavimas pakeisti atsakovo Lietuvos valstybės atstovą yra teisiškai nepagrįsta, o tuo labiau tai nėra savarankiškais ieškinio trūkumas, kadangi ieškovui yra pareiga nurodyti atsakovą, o ne jo atstovą pagal pavedimą. Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimui nėra svarbu, kas atstovaus atsakovą, nes tai atsakovo subjektinė teisė.

6.5.       Reikalavimas trečiaisiais asmenimis įtraukti visus adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu gyvenusius ir gyvenančius šeimos narius ir kt. asmenis, nepagrįstas. Nei buvusiai sutuoktinei, nei pilnamečių vaikų teisėms ir pareigoms teismo sprendimas neturės įtakos. Be to, teisėjas turi teisę ir diskreciją savo iniciatyva įtraukti asmenis trečiaisiais asmenimis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

3.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

5.       CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

6.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2021 m. liepos 9 d. nutartyje nurodė, jog „ieškinyje ieškovas teigia, kad atsakovai vengia įforminti minėto žemės sklypo sandorį, tačiau ieškovas nepridėjo visų minimų faktinių aplinkybių priimtų jo atžvilgiu“, įpareigojo ieškovą patikslinti pirmąjį ieškinio reikalavimą, taip pat pasiūlė ieškovui ieškinyje tikslinti atsakovo atstovą - valstybės atstovu įtraukti VĮ „Turto banką“, įpareigojo ieškovą trečiaisiais asmenimis įtraukti visus, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu gyvenusius ir gyvenančius šeimos narius ir kitus asmenis. Apeliantas, nesutikdamas su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

7.       Apelianto įsitikinimu, teisėjo veiksmai, nustatant įstatyme nenumatytus ieškinio trūkumus, anksčiau nustatyto termino priimant nutartį dėl ieškinio grąžinimo civilinėje byloje Nr. e2-6257-647/2021 ir pan., rodo teisėjo šališkumą, nenorą priimti ieškinį.

8.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti. Ieškovas šiuos teiginius grindžia iš esmės teismo procesiniais veiksmais, tačiau priimti procesiniai sprendimai, kurie neatitinka ieškovo pozicijos (net jei jie nepagrįsti (klaidingi)), savaime nereiškia teisėjo šališkumo ir neobjektyvumo. Įstatymas numato šalies, nesutinkančios su priimtu sprendimu, teisę į apeliaciją. Taigi, atskirojo skundo argumentai dėl teisėjo šališkumo atmestini, kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

9.       Tačiau nėra pagrindo nepritarti apelianto išdėstytiems motyvams, kad skundžiamos nutarties įpareigojimai dėl faktinių aplinkybių/įrodymų ir reikalavimo tikslinimo nėra aiškūs.

10.       Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Išaiškėję ieškinio turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės.

11.       Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo procesinį dokumentą priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-313/2017).

12.       Šiuo atveju, iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kokių „minimų faktinių aplinkybių priimtų jo atžvilgiu“ ieškovas nepridėjo, ir juolab, kaip ieškovas turėtų tikslinti ieškinio reikalavimą, kad ieškinį būtų galima priimti ir nagrinėti.  

13.       Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė CPK 115 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skundžiama nutartimi suformulavo abstrakčius ir neaiškius įpareigojimus ieškovui, nesuteikė jam pakankamai duomenų apie ieškinio trūkumų pobūdį ir jų šalinimo būdus.

14.       Kita vertus, atskirojo skundo argumentas, kad ieškinio pagrindą ieškovas nurodo savarankiškai ir tokios apimties, kokios mano, kad yra tinkama dėl ieškinio reikalavimo, nėra visiškai tikslus. Esminiai ieškinio elementai - ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, nustato jo ribas, todėl turi būti suformuluoti aiškiai ir suprantamai tiek teismui, tiek ir į procesą įtraukiamiems dalyvauti asmenims. Taigi, teismas, nustatęs, jog ieškinio pagrindas ar ribos nėra aiškūs, nepridėti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas ar pan., gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tačiau, kaip minėta, trūkumai taip pat turi būti suformuluoti konkrečiai ir suprantamai.

15.       Apeliantas nesutinka ir su teismo nutarties dalimi ir dėl trečiųjų asmenų (visų adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu gyvenusių ir gyvenančių šeimos narių ir kitų asmenų) įtraukimo.

16.       Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo ir trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą teisinis reguliavimas suponuoja, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Tik išimtiniais atvejais, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys, duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ieškinyje nepateikimas, įvertinus ieškovo galimybę disponuoti tokiais duomenimis, gali būti pripažintas ieškinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

17.       Skundžiamoje nutartyje neatskleista, kaip byla susijusi su išvardintų asmenų (ginčo laikotarpiu gyvenusių ir gyvenančių šeimos narių ir kitų asmenų) teisėmis ir pareigomis. Kita vertus, teismui nustačius minėtą aplinkybę, būtų pagrindas įpareigoti ieškovą pateikti reikiamus (jam žinomus) šių asmenų duomenis.

18.       Reikalavimas tikslinti atsakovės – Lietuvos valstybės – atstovą, t. y. valstybės atstovu įtraukti VĮ „Turto banką“ suformuluotas tik kaip pasiūlymas, todėl jo neįvykdžius – nebūtų pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu.

19.       Pažymėtina, jog CPK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priėmęs ieškinį, teismas prireikus patikslina ar paskirsto šalių naštą įrodinėti; prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, atlieka kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti teismo posėdyje. Be to, vadovaudamasis CPK 228 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę skirti parengiamąjį teismo posėdį, matydamas, kad tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme. Įstatyme įtvirtintos priemonės, kurių pagalba galima patikslinti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

20.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikslus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų trūkumų šalinimu, todėl yra pagrindas ieškovo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies - panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jadvyga Mardosevič