Civilinė byla Nr. e2A-2043-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22901-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.2.; 2.4.2.13.; 3.1.7.6.;

3.1.7.11.; 3.3.1.18.2.;

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-236-775/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Surfkolita“, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Savi finansai“, uždaroji akcinė bendrovė „Inmakeda“, R. K. individuali įmonė, dėl  naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Saverda“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti  naudojimosi tvarką administraciniame pastate 1B4p, esančiame (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovei UAB „Saverda“ naudotis laiptine, esančia pastato dešinėje pusėje (plane pažymėta A bei laiptinės B dalimi, esančia virš antrojo aukšto, o atsakovei UAB „Surfkolita“ paskirti naudotis laiptinės, esančios pastato kairėje pusėje (plane pažymėta B) dalimi nuo I iki III aukšto. Nurodė, jog „Saverda“ savo patalpas įsigijo 1999 m. gegužės 11 d. iš AB „Ūkio bankas“ ir 2004 m. gruodžio 24 d. iš UAB „Domus Altera“. Šiuo metu ieškovei priklauso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), III ir IV aukštai. Įsigyjant patalpas iš UAB „Domus Altera“, pardavėjas buvo pradėjęs ruošti projektą pastato kapitaliniam remontui ir atskirų nekilnojamojo turto vienetų formavimui, pagal kurį įėjimas su vidine laiptine B I ir II aukštuose atiteko atsakovei UAB „Surfkolita“, likusi dalis šios laiptinės III ir IV aukštuose atiteko ieškovei. Ieškovė sutiko pirkti likusias patalpas iš UAB „Domus Altera“ tik su sąlyga, jog laiptine A ji naudosis viena. UAB „Domus Altera“ davė sutikimą, toks įrašas buvo atliktas projekte. Atsakovė UAB „Surfkolita“, susipažinusi su minėtu projektu, taip pat kaip bendraturtė 2004 m. liepos 5 d. davė rašytinį sutikimą atlikti darbus pagal šį projektą. 2004 m. gruodžio 24 d. ieškovė, įsigijusi iš UAB „Domus Altera“ likusias patalpas, 2004 m. gruodžio 30 d. perėmė iš pardavėjo ir jo ruoštą projekto dalį, susijusią su ieškovės patalpomis. Atsakovė iš UAB „Domus Altera“ projekto neperėmė, o 2009 metais gavo statybos leidimą pagal naujai paruoštą projektą. Ieškovė įrodinėjo, jog esant tokiai situacijai nuo 2004 metų iki 2013 metų šalys taip ir naudojosi laiptinėmis pagal tokį susitarimą, kol atsakovė neišlaužė laiptinės A durų ir nepradėjo per ją vaikščioti, tokiu būdu pažeisdama ieškovės teises, nors turi dar tris savo įėjimus.

Atsakovė UAB „Surfkolita“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovė teigė, kad ji niekada nėra atsisakiusi savo teisės naudotis laiptine A. Kadangi nėra notariškai patvirtinto ir VĮ Registrų centre įregistruoto susitarimo, laiptinė A yra bendro naudojimo. Vidinę laiptinę B šalys pasidalino aukštais ir atskyrė betonine perdanga, todėl šia laiptine naudojimosi tvarkos nustatyti nėra jokio pagrindo ir ginčo dėl to nėra. Tuo tarpu laiptine A ji visada naudojosi, tačiau atlikus patalpų rekonstrukciją, atsirado būtinybė laiptine naudotis dažniau, nes per ją į nuomojamas patalpas patenka atsakovės nuomininkai.  

Tretieji asmenys R. K. individuali įmonė, UAB „Inmakeda“, UAB „Savi finansai“  pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, atsakovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas. 

Teismas nurodė, jog dėl laiptinės A naudojimosi ieškovė gavo sutikimą tik iš buvusio patalpų savininko UAB „Domus Altera“, kuris nebuvo patvirtintas notariškai ir įregistruotas, todėl jis galioja tik susitariančioms šalims. Atsakovė UAB „Surfkolita“ tokio sutikimo ieškovei nėra davusi. Tuo tarpu 2004 m. liepos 5 d. atsakovės rašytinis sutikimas atlikti darbus pagal paruoštą pastato kapitalinio remonto projektą, kuriame buvo pastaba dėl naudojimosi A laiptine, yra duotas ir adresuotas ne ieškovei, o Kauno miesto savivaldybei ir Kauno apskrities viršininko administracijai statybos leidimui gauti, t. y. šiuo sutikimu atsakovė neprieštaravo, kad ginčo pastate būtų atliktas patalpų atidalinimas ir kapitalinis remontas, tačiau apie naudojimąsi laiptinėmis jame nebuvo kalbama.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovės nurodytame projekte pastaba dėl naudojimosi laiptinėmis buvo atlikta 2005 m. vasario 1 d., o atsakovės sutikimas dėl atidalinimo buvo išduotas 2004 m. liepos 5 d., todėl pažymėjo, kad tikėtina, jog minėtos pastabos dar nebuvo. Teismui kilo abejonių ir dėl to, kodėl iš atsakovės ieškovė negavo tokio paties turinio sutikimo kaip ir iš UAB „Domus Altera“, kuriame būtų aiškiai išreikšta valia dėl naudojimosi laiptine A.

Teismas, laikė, jog nustatinėti naudojimosi tvarką laiptine B nėra pagrindo, kadangi šalys šios laiptinės dalimis naudojasi, atsižvelgiant į joms jau suformuotus nekilnojamojo turto vienetus ir ginčo tarp šalių dėl šios laiptinės nėra. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo 2004 m. liepos 5 d. atsakovės sutikimą laikyti išreikšta valia, kad laiptine A naudosis tik ieškovė, kadangi joks susitarimas tarp šalių dėl naudojimosi laiptine A nebuvo sudarytas, be to, ieškovė neįrodė, jog atsakovė nuo 2004 iki 2013 metų nesinaudojo laiptine A.

Ieškovei pareiškus abejones, teismas pasisakė, kad byloje nepateikti įrodymai, jog atsakovės II aukšto patalpų rekonstrukcija yra atlikta neteisėtai ar kadastriniai matavimai būtų nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, teismas laikė, kad galiojančio ir privalomo atsakovei susitarimo dėl naudojimosi laiptine A šalys nėra sudariusios, o ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pažeistų atsakovės ir jos nuomininkų teises patekti į nuomojamas patalpas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Saverda“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad iki 2005 m. vasario 23 d. atsakovei tampant likusių 321,25 kv. m. patalpų (pirmajame ir antrajame aukštuose) savininke, tuometinė šių patalpų savininkė UAB „Domus Altera“ pakartotinai 2005 m. vasario 2 d. pateikė ieškovei Sutikimą Nr. VB-05-004, kuriame nurodyta, kad „UAB „Saverda“ nupirkus pastato lB4p, esančio (duomenys neskelbtini), trečią ir ketvirtą aukštus, laiptine A naudotųsi tik UAB „Saverda“, o antrame aukšte A laiptinėje esančios durys būtų panaikintos“.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad 2004 m. UAB „Domus Altera“ paruoštame ir ieškovei 2004 m. gruodžio 30 d. perduotame V. B. firmos „Romos Projektas“ projekte yra planas, kuriame nurodyta pastaba, kad „pagal susitarimą tarp UAB „Domus Altera“ ir UAB „Savarda“ laiptine A naudosis tik UAB „Saverda“. Šį 2004 m. projekte įrašytą susitarimą pakartotinai patvirtino 2005 m. vasario 1 d. buvęs UAB „Domus Altera“ direktoriaus J. G. savo parašu bei bendrovės antspaudu.

Sutikimas dėl laiptinės A naudojimosi tik ieškovei yra privalomas ir atsakovei, todėl naujo sutikimo gauti iš atsakovės ieškovei nereikia, vadovaujantis CK 4.48 straipsnio 2 dalimi. Dėl to, atsakovės duotas sutikimas 2004 m. liepos 5 d. UAB „Domus Altera“, galioja ir ieškovei. Leidimas ieškovei vykdyti rekonstrukciją būtent pagal UAB „Domus Altera“ užsakymu V. B. firmos „Romos projektas“ parengtą 2004 m. projektą buvo išduotas 2009 m. balandžio 1 d., pasikeitus statytojui ir techniniam prižiūrėtojui.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovė nuo 2004 m. iki 2013 m. nesinaudoja laiptine A. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, pažeidus 2004 m. susitarimą, tik 2013 m. balandžio 7 d., t. y. po 9 metų atsakovės darbuotojai išlaužė laiptinėje A lauko duris, kad patekti šia laiptine į antrajame pastato aukšte esančias patalpas. Šį įsilaužimą fiksavo UAB „Jungtis“, kurios 2016 m. balandžio 7 d. paaiškinimas Nr. 16-293 patvirtina, kad laiptine A galėjo naudotis ir naudojosi tik ieškovė. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir netyrė.

Tenkinus pareikštą ieškinį, patalpų savininkai būtų pilnai izoliuoti vieni nuo kitų ir nekiltų jokių konfliktų, kaip jų nekilo iki 2013 metų, kai atsakovė laikėsi susitarimo dėl laiptinės A. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino jau susiformavusio faktinio daiktu naudojimosi bei socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijų.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik CPK 185 straipsnio reikalavimus, bet ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo bei taikymo, kadangi neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Be to, visi ieškovės teiginiai buvo nepagrįstai atmesti, suteikiant atsakovės, nepateikusios jokių byloje rašytinių įrodymų, argumentams prioritetą.

Pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas. Be to, pateiktuose bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose įrodymuose nurodyta, jog teisines paslaugas suteikė advokatas G. Č., kuris nagrinėjamoje byloje net nedalyvavo.

Atsakovė UAB „Surfkolita“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

Ieškovės ir UAB „Domus Altera“ 2005 m vasario 1 d. susitarimas plane bei 2005 m. gegužės 2 d. UAB „Domus Altera“ sutikimas Nr. VB-05-004 dėl laiptinės A naudojimo tvarkos, nebūdami notarinės formos ir neįregistruoti viešame registre, netapo privalomu atsakovei, o atsakovės 2004 m. liepos 5 d. sutikimas Nr. 4-57/R „Dėl patalpų atidalinimo ir remonto“, yra sutikimas dėl kapitalinio remonto darbu, patalpų atidalijimo projekto rengimo statybos leidimui gauti ir nėra atsakovės atsisakymas laiptinės A patalpų naudojimosi ar bendraturčiu susitarimas dėl bendrojo naudojimo objekto tvarkos nustatymo.

Nagrinėjamu atveju yra reikšmingi projekto patikslinimai, kurie buvo atlikti 2003 m. pagal 200 m. gegužės 23 d. išduotą statybos leidimą bei 2004 m. pagal 2004 m. rugpjūčio 24 d. ir 2004 m. gruodžio 17 d. išduotus statybos leidimus, iš kurių matyti, jog jokios mūro sienos iš laiptinės A į atsakovei priklausančia II aukšto patalpas nėra. Visi rekonstravimo projekto papildymo darbai, numatyti tik atsakovei priklausančių nekilnojamojo turto vienetų – patalpų viduje, negriaunant ir naujai neprojektuojant kapitalinių sienų, projektuojant tik pertvarines sienas, atskiriančias patalpas, o bendrojo naudojimo patalpos (ginčo laiptinė A) nesikeitė. Be to, patekti į atsakovės patalpas, esančias II aukšte, kitokiu būdu nei per laiptinę A negalima.

Poreikis naudotis laiptine A atsirado 2013 m. gegužės 2 d. išnuomojus 99,75 k. m. ploto administracinių patalpų trečiajam asmeniui UAB „Savi finansai“, nes patekti į nuomojamas patalpas ne per laiptinę A nėra galimybės. Atsakovė neketino nesinaudoti laiptine A, byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Kita vertus, net ir atsakovei ilgą laiką nesinaudojant laiptine A, tai nesudaro pagrindo jai prarasti bendrojo naudojimo objekto teises.

Priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomendacijose nustatytus dydžius, tuo tarpu priešingai nei teigia ieškovė, visuose bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose aiškiai nurodyta, jog teisines paslaugas suteikė advokatė L. D. ir advokatė M. B. Ž..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Saverda“ ir atsakovė UAB „Surfkolita“ yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini) bedraturtės. Šalių nuosavybės teise valdomų administracinių patalpų plotai iš esmės yra lygūs: ieškovė nuosavybės teise valdo 664 kv.m. ploto patalpas (iš jų 35,83 kv.m ploto patalpa bendra), atsakovė – 640,39 kv.m. ploto patalpas (VĮ Registrų centro 2014-11-21 pažyma). Pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktus duomenis administraciniame pastate 1B4p yra įrengtos dvi laiptinės, suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai (VĮ Registrų centro 2017-01-23 pažyma). Šioje pažymoje taip pat pateikta informacija, kad pastato kairėje pusėje laiptinės I aukšto patalpa, 2016-06-27 kadastrinių matavimų duomenimis pažymėta 1-99/3,82 kv.m., Nekilnojamojo turto registre parduotuvės sudėtyje nuosavybės teise įregistruota UAB „Surfkolita“. II ir IV aukštuose ši laiptinė uždara ir jos plotai neskaičiuoti. III aukšte laiptinė yra atvira ir jos plotas turėtų būti įskaičiuotas į patalpos plotą, nuosavybės teise įregistruotai UAB „Saverda“. Pastato dešinėje pusėje esančios laiptinės, dėl kurios naudojimosi tvarkos iš esmės byloje kilo ginčas, nuosavybės teisės neįregistruotos ir II-IV aukštuose ši laiptinė yra uždara.

Kasacinis teismas, aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, išaiškino, kad nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktą įgyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktą, priklausantį vienam asmeniui. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovei 2004 m. gruodžio 24 d. įsigyjant patalpas iš UAB „Domus Altera“, buvo pradėtas ruošti projektas pastato kapitaliniam remontui ir atskirų nekilnojamojo turto vienetų formavimui. Pagal šį projektą įėjimas vidinėje laiptinėje „B“ I ir II aukštuose buvo priskirtas pirmo ir antro aukšto administracinių patalpų savininkui, likusi dalis šios laiptinės III ir IV aukštuose atiteko trečio ir ketvirto aukšto patalpų savininkui. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė pirkti likusias patalpas iš UAB „Domus Altera“ sutiko tik su sąlyga, jog laiptine „A“ naudosis ji viena, ginčas, kad buvęs patalpų savininkas-pardavėjas UAB „Domus Altera“ sutiko su pirkėjo (ieškovės) sąlygomis ir pirkėja (ieškovė) 2005 m. vasario 2 d. gavo UAB „Domus Altera“  sutikimą dėl naudojimosi laiptinėmis tvarkos nustatymo, byloje nekyla (3 a. plano ištrauka), toks sutikimas bei šalių valia dėl laiptinių naudojimo yra išreikšta ir projektiniuose patalpų rekonstrukcijos sprendiniuose.

Nustatytos byloje aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovei įsigijus patalpas, tarp tuo metu buvusių pastato bendraturčių, buvo sudarytas susitarimas dėl bendro turto naudojimosi tvarkos. Bendraturčių susitarimai privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jeigu tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tai užtikrina bendrosios nuosavybės valdymo stabilumą, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte.

Byloje nenustatyta, kad šis bendraturčių susitarimas, iki patalpų perleidimo atsakovei UAB „Surfkolita“, buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Teisės normose įtvirtinta taisyklė, kad nekilnojamojo daikto bendraturčiai tarpusavio susitarimu nustato tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis patalpomis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise; jeigu toks susitarimas patvirtintas notariškai arba tokia naudojimosi tvarka nustatyta teismo ir tai įregistruota viešame registre, jis privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Ieškovės ir buvusios patalpų savininkės susitarimas dėl naudojimosi patalpomis sudarytas raštu ir atsispindi pastato kapitalinio remonto projektiniuose sprendiniuose bei siekyje suformuoti atskirus nekilnojamojo turto vienetus, tačiau nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebuvo, sprendiniai dėl nekilnojamojo turto atidalijimo įgyvendinti taip pat nebuvo, todėl atsakovei, įsigijusiai patalpas iš UAB „Domus Altera“, neatsirado teisinių padarinių, nustatytų CK 4.81 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės teisė naudotis jai su ieškove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia laiptine nėra varžoma ankstesnių bendraturčių susitarimo. Tačiau pasikeitus pastato bendrasavininkiams ir tarp jų iškilus ginčui dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos, CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra pagrindas spręsti dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl naudojimosi pastato laiptinėmis tvarkos nustatymo, savo išvadas argumentuodamas tuo, jog šioje byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovė nuo 2004 iki 2013 metų nesinaudojo laiptine „A“ ir iš esmės sprendė, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka neatitinka nusistovėjusių šalių santykių. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog atsakovė kiekvieną dieną ginčo laiptine nesinaudojo, nereiškia, kad ji buvo atsisakiusi teisės naudotis šia laiptine.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką, bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Minėta, kaip nagrinėjamos bylos atveju ir nustatyta, kad šalys joms priklausančias patalpas (jų dalį), esančias (duomenys neskelbtini), įsigijo iš UAB „Domus Altera“ (pirmojo ir antrojo aukšto patalpas 2003 m. birželio 26 d. ir 2005 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo UAB „Surfkolita“, o 2004 m. gruodžio 24 d. likusias trečiojo ir visas ketvirtojo aukšto patalpas įsigijo UAB „Saverda“). Tarp šalių ginčas nekyla, kad buvusiai patalpų savininkei UAB „Domus Altera“ 2002 m. lapkričio 8 d. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. 100-86 „Dėl administracinio pastato lB4p pirmojo ir antrojo aukštų rekonstravimo pritaikant pramoninių prekių parduotuvei“, kuriame buvo numatyta naujai projektuoti pagrindinį įėjimą gatvės fasade ir pirmajame pastato aukšte ginčo laiptinėje „A“ naikinti duris. Vėlesniais projektiniais sprendiniais, buvusio patalpų savininko UAB „Domus Altera“ sutikimais taip pat buvo siekiama sukurti situaciją, suteikiant teisę naudotis ginčo laiptine tik apeliantei UAB „Saverda“, o kairėje pastato pusėje esančią laiptinę suteikiant teisę naudotis pirmo ir antro aukšto patalpų savininkui, t. y. atsakovei UAB „Surfkolita“. Atsakovės UAB „Surfkolita“ sutikimą dėl šių sprendinių įgyvendinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina 2004 m. liepos 5 d. sutikimas, kuriame nurodoma, kad neprieštaraujama, jog pastate lB4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būtų atliktas patalpų atidalijimas ir kapitalinis remontas bei faktiškai atlikti šalių veiksmai, kairėje pastato pusėje esančioje laiptinėje virš laiptinės antrojo aukšto įrengiant (atskiriant) monolitinę perdangą.

Teisinis buvusios savininkės UAB „Domus Altera“ ir apeliantės UAB „Saverda“ sudaryto susitarimo įvertinimas atsakovės UAB „Surfkolita“ teisėms naudotis bendrąja nuosavybę pateiktas šios nutarties 15-17 punktuose išdėstytuose motyvuose. Tačiau nagrinėjamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įsigijusios ginčo patalpas „UAB „Surfkolita“ ir UAB „Saverda“ ne tik kad sutiko realizuoti (perimti iš buvusios savininkės) patalpų pertvarkymo sprendinius, bet ir faktiškai dalį šių sprendinių realizavo, ir taip iš esmės susitarė dėl patalpų naudojimosi tvarkos. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbios, svarstant ar ieškovės pateiktas projektas atitinka tarp šalių nusistovėjusius faktinius nuosavybės teisinius santykius. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį.

Minėta, kad šalys perėmė buvusios patalpų savininkės sprendinius dėl patalpų pertvarkymo, dalį jų realizavo įrengdamos kairėje pastato pusėje esančioje laiptinėje virš laiptinės antrojo aukšto monolitinę perdangą. Akivaizdu, jog šiuo veiksmu buvo pasiektas susitarimas, ribojantis ieškovės teises naudotis kairėje pastato pusėje esančia laiptine bei galimybę šia laiptine patekti į ieškovei priklausančias trečiame ir ketvirtame aukšte esančias patalpas bei suteikiantis teisę šia laiptine naudotis tik pirmo ir antro aukšto patalpų savininkei. Byloje ginčas, kad po šios susitarimo realizavimo ieškovė į jai priklausančias patalpas gali patekti tik ginčo laiptine, esančia pastato dešinėje pusėje, nekyla. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad šalims susitarus dėl naudojimosi patalpomis tvarkos, ieškovė sudarė patalpų saugos sutartį su UAB „Jungtis“, kurios pagrindu UAB „Jungtis“ nuo 2007 m. gegužės 8 d. vykdė UAB „Saverda“ ofiso ir ginčo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini) techninę saugą. Apsaugą vykdanti bendrovė patvirtino, kad saugomose patalpose yra sumontuota apsaugos įranga, prie kurios prieigą turėjo tik UAB „Saverda“. Tik po 9 metų, iškilus ginčui tarp šalių dėl naudojimosi tvarkos, 2013 m. balandžio 17 d. apsaugą vykdanti bendrovė fiksavo patekimą į ieškovės naudojamas patalpas iš atsakovės antrame aukšte esančių patalpų. Šalių raštu teikti leidimai dėl rekonstrukcijos, dalinis patalpų rekonstrukcijos sprendinių įgyvendinimas įrengiant laiptinėje pertvarą, durų panaikinimas, sutarties su apsaugos bendrove sudarymas, atsakovės veiksmai atlikti 2013 m. balandžio 17 d., kuriais atsakovė siekė sudaryti sąlygas patekti į ginčo laiptinę, sudaro pagrindą spręsti, kad tarp šalių nuo patalpų įsigijimo momento buvo sudarytas susitarimas dėl patalpų naudojimosi tvarkos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė naudojosi laiptine esančia pastato kairėje pusėje, o atsakovė ir iki 2013 metų naudojosi ginčo laiptine, esančia dešinėje pusėje.

Teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas atmesdamas reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo laiptinėmis klausimą, šioje byloje netinkamai įvertino susiformavusius faktinio bendro turto naudojimo santykius, iš esmės neišsprendęs šalių ginčo neužtikrino efektyvesnio ir racionalesnio daikto naudojimo. Minėta, kad ieškovė į savo trečiajame ir ketvirtajame aukštuose esančias patalpas gali patekti tik per ginčo laiptinę „A“. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė į savo pirmajame aukšte esančias patalpas gali patekti per 4 įėjimus į pastatą (du iš gatvės pusės ir du iš kiemo pusės), o į antro aukšto patalpas gali patekti per pirmo aukšto holą 2-10/30,14 ir laiptinę „B“, kuria ieškovė nesinaudoja ir ja naudojasi tik atsakovė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovė projektiniais sprendiniais neatsisakė praėjimų į ginčo laiptinę, nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą dėl naudojimosi laiptinėmis tvarkos nustatymo, kadangi ši aplinkybė reikšminga sprendžiant turto atidalijimo klausimus, kai bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, šiuo nagrinėjamu atveju, nustačius naudojimosi tvarka bendroji nuosavybė nepasibaigia, patenkinus  ieškinį, patalpų savininkams suteikus naudotis izoliuotomis patalpomis būtų užkrista galimybė konfliktams kilti. Nustačius, kad atsakovė turi keletą įėjimų į jai priklausančias patalpas, pagrindo spręsti, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka yra neracionali ir neefektyvi, nėra. Siūloma naudojimosi bendru daiktu tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, joje išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nėra pažeista ir yra kuo mažiau apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-S63/2007).

Atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs reikalavimą dėl naudojimosi laiptinėmis nustatymo, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, šis pažeidimas lėmė neteisėto sprendimo dėl nurodyto reikalavimo priėmimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės UAB „Saverda“ patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, nustatytina ginčo naudojimosi tvarka pagal ieškovės pasiūlytą tvarką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Taigi, tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašė priteisti iš atsakovės iš viso 1 800,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro: 1 200,00 Eur ieškinio parengimas, po 50,00 Eur dvi konsultacijos ir 500,00 Eur atstovavimas teisme. Ieškovė taip pat yra pateikusi į bylą ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – elektroninės bylos 2 t., b. l. 76-77 ir 4 t., b. l. 34-35. Ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat yra sumokėjusi 32,00 Eur žyminį mokestį (elektroninės bylos 1 t., b. l. 6).

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso įvyko septyni teismo posėdžiai, iš kurių šešiuose dalyvavo ieškovės atstovė advokatė D. Ž., ir kurių bendra trukmė yra apie devynias valandas, taip pat vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (760,35 (735,10+ 756,90+ 748,00+ 771,90+ 793,30+ 756,90/ 6)* 0,1* 9h); (713,90*2,5), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 800,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 31,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis), iš viso priteisti 1 831,00 Eur (1 800,00+31,00) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Be to, pirmosios instancijos teisme procesinių dokumentų (siuntimo) išlaidos sudarė 55,92 Eur, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują – patikslintą ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese

Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, taip pat yra pagrindas iš atsakovės ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, turėjo 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimas (elektroninės bylos 4 t., b. l. 47-48) bei yra sumokėjusi 32,00 Eur žyminį mokestį (elektroninės bylos 4 t., b. l. 46). Ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (822,80*1,7), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 31,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis), iš viso priteisti 1 031,00 Eur (1 000,00+31,00) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų (siuntimo) išlaidos sudarė 13,05 Eur, todėl tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnis). Iš viso, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 68,97 Eur (13,05+55,92) Eur procesinių dokumentų (siuntimo) išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:             

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“ patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti naudojimosi tvarką administraciniame pastate lB4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saverda“, j. a. k. 159938464, laiptine, esančia pastato dešinėje pusėje (plane pažymėtoje „A“) bei laiptinės „B“ dalimi, esančia virš antrojo aukšto, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Surfkolita”, j. a. k. 232175180, paskirti naudotis laiptinės, esančios pastato kairėje pusėje (plane pažymėtoje „B“) dalimi nuo pirmojo iki trečiojo pastato aukšto.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Surfkolita“, j. a. k. 232175180, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“, j. a. k. 159938464, naudai priteisti 1 831,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Surfkolita“, j. a. k. 232175180, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saverda“, j. a. k. 159938464, naudai priteisti 1 031,00 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Surfkolita“, j. a. k. 232175180, valstybės naudai priteisti 68,97 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Žibutė Budžienė

Nerijus Meilutis

Egidijus Tamašauskas