Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji
byla Nr. 1A-706-81/2010
Teisėjas L.Noreika Proceso
Nr.36-1-00006-10
Procesinio
sprendimo kategorija: 2.4.7.
(S)
KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 30 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus,
sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui,
nuteistajam D. S., jo gynėjai advokatei Rasai
Malinauskiene, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą
pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) LR BK 284 str. 1d.50 MGL-6500
lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda. Iš D. S.
R. A. priteista 800 lt neturtinei žalai atlyginti,
Valstybei priteista 240 lt proceso išlaidų už nukentėjusiajam R.
A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė
:
D. S. padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1d.
nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent,
sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra, 2010-01-12 apie 13.30 val.,
viešoje vietoje, daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini),
ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą
nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės priežasties -
tariamai per garsiai leidžiamos muzikos, užsipuolė nukentėjusįjį R. A., vadindamas jį necenzūriniais žodžiais, elgdamasis
ypatingai įžūliai - sugriebdamas už drabužių jį tampė laiptinėje, taip
suplėšydamas nukentėjusiojo striukę, sudavė ne mažiau 6 smūgius ranka į
įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės
teismo 2010-07-23 nuosprendį panaikinti, jį išteisinti, nes nuosprendis
neteisėtas ir nepagrįstas, išvados nemotyvuotos, tuo pažeisti LR BPK 305 str.
1d.2,3 p. reikalavimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir
paviršutiniškai. Apeliantas mano, kad teismas buvo šališkas ir neobjektyvus,
aiškiai demonstravo asmeninį išankstinį nusistatymą prieš nuteistąjį, dėmesys
buvo skiriamas į nuteistojo veiksmus po įvykio, analizuojami ir smerkiami nuteistojo,
kaip pareigūno, veiksmai, užduodami tendencingi klausimai, teismas nesivadovavo
nuteistojo parodymais, rėmėsi prieštaringais nukentėjusiojo ir liudytojų N. S., V. S., R. V.,
J. M. parodymais dėl nukentėjusiojo sužalojimų, kuriuos
paneigia specialisto išvada, nes joje teigiama, jog jokių išorinių smurto žymių
ant nukentėjusiojo kūno nėra. Ši išvada nuteistojo manymu patvirtina būtent nuteistojo
parodymus, kad jis jokių smūgių nesudavė nukentėjusiajam. Be to, byloje nėra
nei vieno liudytojo mačiusio konflikto pradžią.
Nuteistasis
skunde taip pat teigia, kad teismo išvada, jog nuteistojo veiksmais sutrikdyta
viešoji tvarka ir rimtis, prieštarauja bylos aplinkybėms, nes nukentėjusiajam
jokių sužalojamų nebuvo padaryta, konfliktas truko vos 2-3 minutes. Apeliantas teigia,
jog jo veiksmai neturėjo neigiamų pasekmių visuomenei, nes jo veiksmai buvo
padaryti dėl priešiškų tarpusavio asmeninių santykių su nukentėjusiuoju, įvykį
matė tik du liudytojai, be to, per konfliktą buvo sumuštas būtent nuteistasis.
Apeliantas teigia, jog nukentėjusysis neadekvačiai reagavo į nuteistojo prašymą
tyliau klausytis muzikos, pats užsipuolė D. S., nuo smūgių
apeliantas teigia bėgęs pas save į butą, tačiau R. A. neleido,
todėl konfliktas persikėlė iš pirmo aukšto į antrą. Apeliantas teigia, jog jo
veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį asmenį bei savęs gynybą, todėl,
nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl LR BK 284 str. 1d.
ir tuo neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Nuteistasis
taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigia, jog civilinis
ieškinys nemotyvuotas , priteistas nepagrįstai, nes nuteistasis jokių smūgių
nesudavė, o konfliktas kilo būtent dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio.
Kolegija,
išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjos,
prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro,
prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi
būti atmestas.
LR BK 2 str. numatyta,
kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta
veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos
padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu
jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš
jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Nuteistasis iš
esmės nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu.
LR BPK 20 str.
5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą,
pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi
įstatymu.
Lietuvos
Aukščiausio teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003-06-20 „Dėl teismų
praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias
nuosprendžio surašymą“, 1.1. punkte nustatyta, kad nuosprendis turi būti teisėtas
ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis
baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis
yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio,
nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos
bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir
nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Išnagrinėjusi
baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR BK 284 str. 1 d.
numatytą nusikaltimą, teismo išvados pagrįstos ištirtomis bylos aplinkybėmis ir
yra motyvuotos. Su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija
visiškai sutinka.
Nuteistasis
tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos
teisme neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, teigė, kad tai nukentėjusysis jį
užsipuolė, kai nuteistasis bandė sudrausminti dėl per garsiai leidžiamos
muzikos, tačiau šią nuteistojo versiją teisėjų kolegijos manymu paneigia visi
kiti byloje ištirti įrodymai. Nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio aplinkybių
buvo nuoseklūs ir išsamūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek
ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis parodė, jog D. S.
gyvena 4 aukšte, jis t.y. nukentėjusysis, gyvena 1 aukšte, nukentėjusysis įvykio
dieną buvo grįžęs į namus ir klausėsi muzikos, jam išeinant į namus, rakinant
buto duris, jį užsipuolė nuteistasis, kuris išvadino necenzūriniais žodžiais,
sudavė smūgius, nuteistasis sakė, kad čia dėl muzikos, jie susistumdė,
konfliktą nutraukė liudytoja L. M., kuri atidarė duris ir
sudrausmino nuteistąjį, nukentėjusysis įbėgo pas kaimynę. Taip pat
nukentėjusysis nurodė, jog įvykio metu D. S. buvo
neblaivus. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos J.
M. parodymai bei nepilnametis liudytojas V. B.. J. M. parodė, jog girdėjo, kad laiptinėje konfliktuoja D. S. ir nukentėjusysis, D. S. rėkė,
keikėsi necenzūriniais žodžiais, nukentėjusysis liepė D. S. atstoti,
sakė, kad iškvies policiją, D. S. atsakė, kad jam policija
negrasintų, išgirdusi trenksmą į savo buto duris, pro akutę matė kaip D. S. sudavė smūgius ranka nukentėjusiajam, ji atidarė buto
duris ir įtraukė R. A. pas save. Matė, jog R.
A. bėgo iš nosies kraujas, suplėšyta striukė, nuo D. S. sklido
alkoholio kvapas, jis buvo nusiteikęs agresyviai, jai muzika netrukdė. Liudytojas
D. B. taip pat patvirtino, jog matė per durų akutę, jog
Raimundas su Dainiumi mušasi, kas primas kurį pradėjo mušti nematė. Liudytojai D. G., D. M., L. M. nurodė,
jog girdėjo įvykio dieną muziką, tačiau ji jiems netrukdė. Liudytojas A. B. nurodė, jog buvo lauke, laukė draugo, girdėjo laiptinėje
triukšmą, įėjęs į laiptinę matė ketvirtame aukšte gyvenantį policijos pareigūną
(nuteistąjį), kuris buvo su civiliais rūbais, uždusęs, jo kelnės pasmukę. Šių
liudytojų parodymai neprieštarauja ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad
pirmas dėl muzikos nukentėjusįjį užsipuolė nuteistasis. Teismas neturėjo
pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nes byloje nenustatyta, jog jie
būtų vienaip ar kitais suinteresuoti bylos baigtimi, ar saistomi artimesniais
ryšiais su nukentėjusiuoju nei su nuteistuoju, byloje nenustatyta jokių motyvų
šiems liudytojams apkalbėti nuteistąjį. Liudytojas S. V. patvirtino,
jog dėl garsios muzikos buvo nesutarimų su D. S., jis yra
išjungęs liudytojo butui elektrą dėl per garsios muzikos. Priešingai nei apeliaciniame
skunde nurodo nuteistasis, teisėjų kolegijos manymu, teismo medicinos
specialisto išvada dėl nukentėjusiojo sužalojimų, nepaneigia liudytojų J. M., N. S., V. S. ir
nukentėjusiojo parodymų, nes nukentėjusysis į specialistą kreipėsi sekančią
dieną, todėl natūralu, jog kraujas iš nosies jau nebėgo, specialisto išvadoje
konstatuotas skausmingumas kairio momens srityje, kas nepaneigia nukentėjusiojo
parodymų, jog jam galėjo būti guzas dėl muštynių. Be to, nors išorinių kūno
sužalojimų nekonstatuota, išvadoje konstatuojama, jog R. A. galėjo
justi skausmą 2010-01-12 įvykio metu. Tai neprieštarauja J. M.
parodymams, jog ji matė kaip smūgiavo D. S. nukentėjusiajam
į krūtinę. Be to, pažymėtina, jog nei vienas po įvykio su nuteistuoju bendravę
policijos pareigūnas (liudytojai L. J., R.
V., N. S., V. S.) nematė, jog D. S. būtų buvęs sužalotas. Liudytojai L. J.,
R. V. parodė, jog atvykus D. S. buvo
išgėręs, sklido alkoholio kvapas, svirduliavo. L. J. parodė,
jog vizualiai sužalojimų nesimatė, kad buvo sužalotas nesiskundė, jo sportinis
kostiumas buvo tvarkingas. R. V. taip pat patvirtino, kad nuvykus
pas D. S., pastarasis niekuo nesiskundė, pats sakė, kad
išgėręs. Liudytojas N. S. parodė, kad nuvykus pas D. S., rūbai jo buvo tvarkingi, pats S. A. pretenzijų
nereiškė, neminėjo kad jam būtų suduoti smūgiai. Liudytojas V.
S. taip pat patvirtino, jog S. sakė, jog jis nuo A. jokių sužalojimų nepatyrė.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegijos manymu pirmosios instancijos
teismas pagrįstai rėmėsi ir vadovavosi nukentėjusiojo parodymais bei aptartais
liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga, o D. S. parodymus
vertino kaip gynybinę taktiką.
Be to, byloje
nustatyta, jog konflikto metu buvo suplėšyta nukentėjusiojo žieminė striukė,
kas patvirtina tą aplinkybę, jog D. S. užsipulti nukentėjusįjį
nebuvo jokio pagrindo, nes jis jau išeidinėjo iš namų, muzika jau nebegrojo. Teisėjų
kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog
nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jų tikrumą patvirtina ir tas faktas, jog
būtent nukentėjusiajam teko sprukti nuo D. S. smurto pas
kaimynę J. M.. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiojo ir J. M. parodymai visiškai sutampa.
Nors
nuteistasis skunde nesutinka su jo veikos kvalifikavimu - LR BK 284 str.1 d.,
tačiau teisėjų kolegijos manymu apelianto argumentai, jog konfliktas buvo
asmeninio pobūdžio ir nenukreiptas į viešosios tvarkos pažeidimą, nepagrįstas
ir turi būti atmestas. Vienas iš
būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio
smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Pirmosios instancijos
teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausioji teismo formuojamos praktikos ir
pagrįstai nurodė, jog kvalifikuojant veiką
pagal LR BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali
būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR
BK 284 str. apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai:
padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo
vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji
erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir
kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti
ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Byloje ištirtais
įrodymais neabejotinai nustatyta, jog įvykio vieta yra vieša- daugiaaukščio
namo laiptinė. Triukšmą, plūdimąsi necenzūriniais žodžiais girdėjo kaimynai, (J. M., nepilnametis V. B., A. B.), J. M. būtent išgirdusi muštynes, ėjo pažiūrėti kas vyksta, matė D. S. mušant nukentėjusįjį,
muštynes nutraukė. Liudytojas A. B. triukšmą, keliantį nerimą, girdėjo net būdamas lauke, prie
laiptinės, išgirdęs triukšmą ėjo pažiūrėti, kas vyksta. Tokiu būdu akivaizdu,
jog D. S. turėjo suprasti
ir suvokti, jog savo veiksmais kėsinasi ir pažeidžia visuomenės rimtį ir
tvarką, ją neabejotinai pažeidė, buvo sutrukdyta rimtis J.
M., A. B., V. B..
Apelianto skundo argumentas dėl šališko teismo nepagrįstas
ir turi būti atmestas. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų
kolegija konstatuoja, jog teismas tyrė ir nagrinėjo tuos duomenis, kurie galėjo
sutikti informacijos apie įvykį, t.y. buvo apklausti nuteistojo ir
nukentėjusiojo kaimynai, taip pat dėl įvykio iškviesti pareigūnai, netoli
įvykio vietos įvykio metu buvęs liudytojas A. B.. Teismo posėdžio metu nagrinėti visi ikiteisminio tyrimo
metu surinkti duomenys turintys reikšmės nustatant bylai reikšmingas
aplinkybes. Nuosprendyje pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jas
patvirtinančių įrodymų, teismas nurodė išsamius ir pagrįstus bylos duomenų
analize įrodymų vertinimo motyvus, teismas nurodė priežastis, dėl kurių
vadovaujasi vienais bylos duomenimis ir dėl kurių priežasčių atmeta bei kaip
vertina nuteistojo parodymus. Šios pirmosios instancijos teismo išvados
pagrįstos bylos duomenų analize ir motyvuotos, nuosprendyje motyvai išdėstyti,
todėl skundo argumentas dėl teismo šališkumo nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Atsižvelgdama
į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes,
išsamiai ir visapusiškai vertino įrodymus, LR BPK 20 straipsnio taisyklių
nepažeidė.
Bausmė
nuteistajam skirta teisingai. Skirdamas ir individualizuodamas D.
S. bausmę teismas tinkamai įvertino visas LR BK 54 straipsnyje numatytas
aplinkybes: nuteistojo asmenybę, pavojingumą, padarytos veikos pobūdį ir
pavojingumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių
aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai skyrė D. S. 50
(penkiasdešimties) MGL-6500 (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą.
Teisėjų kolegijos manymu ši bausmė yra būtina ir pakankama realizuoti LR BK 41
straipsnyje numatytus tikslus.
Apeliantas
taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.
Civilinio
kodekso 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais
atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens
gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra
asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis
sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250
str. 1 d.).
Pažymėtina, kad neturtinės žalos
atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti
taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais
neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma
teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.
Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą
skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas
neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai,
nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo -
ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo
nepagrįstai pabloginta.
Apylinkės
teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžių,
teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją,
vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d., atsižvelgė į nusikalstamą veiką padariusio
asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, teisingumo, sąžiningumo ir
protingumo kriterijus. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl įvykio patyrė fizinį skausmą,
tą patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada, pažeminimą(byloje nustatyta,
jog nukentėjusysis buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais, mušamas, tą matė ir
girdėjo kaimynai J. M., nepilnametis V.
B.). Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas
neturtinės žalos dydį, vertindamas nusikalstamos veikos pobūdį atsižvelgė į tai,
kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas policijos pareigūnas, ir
dėl to jis labiau nei kas kitas turėjo suprasti viešosios tvarkos bei tinkamo
elgesio taisykles bei atsakomybę už jų pažeidimą, todėl jo neteisėti veiksmai
vertinti ciniškai pagrįstai. Teisėjų kolegijos manymu pirmosios instancijos
teismas tinkamai įvertino visas LR CK 6.250 str. 2d. numatytas aplinkybes ir
pagrįstai nustatė nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį- 800 lt.
Pirmosios
instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio
skundo motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r i a :
nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė teisėja Regina Cemnolonskienė
Teisėjai: Kęstutis Dargužis
Arvydas
Stankus