Civilinė byla Nr. e2-5993-642/2017
(Proceso Nr. 2-06-3-03719-2017-1)
Procesinio sprendimo kategorija
3.1.14.8.2.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. kovo 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. T. ieškinio atsakovui V. D., suinteresuotam asmeniui P. D., dėl leidimo be bendraturčio sutikimo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų pakeitimus, priėmimo klausimą,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama leisti be atsakovo V. D. sutikimų gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti kitus statybos (remonto, rekonstrukcijos, paskirties keitimo) įteisinimo veiksmus bei įregistruoti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) naujus kadastro duomenis VĮ Registrų centre.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys yra pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Iš ieškinio nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinį atsisakytina priimti, kaip neteismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Ieškovei išaiškintina, kad ieškinys yra teismingas Kauno miesto apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu išnyko arba yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
Kasacinis teismas nurodė, kad, sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinį atsakovui reiškia ne dėl daiktinių teisių, o dėl juridinių faktų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29, 137, 290, 291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
atsisakyti priimti ieškovės D. T. ieškinį atsakovui V. D., suinteresuotam asmeniui P. D., dėl leidimo be bendraturčio sutikimo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų pakeitimus.
Nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Danutė Žvinklytė