Baudžiamoji byla Nr. 1-2086-476/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48823-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 5 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseiniai, Lietuva, pilietybė Lietuvos, išsituokęs, bedarbis, neįgalus, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas: 2018-11-08 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmu teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 puntu, 72-2 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
R. P. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2019 m. lapkričio 16 d., apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,96 promilių girtumas, žodinio konflikto metu su šeimos nariu – motina A. P., tyčia sugriebęs abiem rankomis už rūbų laikė stipriai prispaudęs prie sienos nukentėjusiąją A. P., po to tyčia ją pargriovė ant grindų ir sugriebęs ranka suspaudė nukentėjusiajai A. P. kaklą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-11-16 apie 8.30 val., sugrįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su mama A. P.. Butas priklauso nelygiomis dalimis jam ir mama, jis yra paveldėjęs tėvo dalį. Santykiai su mama labai geri, niekada jokių konfliktų tarp judviejų nebuvo, jie kartu gyvena apie 5 metus laiko. Jis grįžo į namus neblaivus, labai girtas nesijautė, buvo išgėręs 2 plastikinius butelius 1 litro talpos alaus 7.5 stiprumo. Jam yra atlikta kasos operacija bei pašalinta tulžis, dėl šios priežasties jis gerti alkoholio iš viso negali. Nors nesijautė labai girtas, tačiau labai sunkiai pamena tolimesnes aplinkybes, todėl jo parodymuose gali būti netikslumų, kai kurių aplinkybių neprisimena. Dėl ko sukonfliktavo su mama, jis negali atsakyti, nes nepamena. Sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, kad laikė mamą sugriebęs už rūbų ir prispaudęs stipriai prie sienos, kad buvo ją pargriovęs ant grindų ir suspaudęs ranka už kaklo, tačiau plačiau apie tai papasakoti negali, nes nieko nepamena. Nepamena ar jam sugrįžus į namus, pas juos namuose dar kas nors buvo ir matė konfliktą su mama. Atmintis jam sugrįžo tik atvykus policijos pareigūnams, tik nuo to momento pradeda prisiminti tolimesnius įvykius. Tačiau mano, kad tai buvo neigiamas jam alkoholio poveikis po operacijos ir jis taip galėjo pasielgti, nors sunkiai suvokia kodėl ir negali savęs visiškai pateisinti. Jis, mano, kad su mama susitaikys, tik grįžęs iš karto jos atsiprašys ir ji jam atleis, nes tai judviejų pirmas ir paskutinis konfliktas, išvadas dėl alkoholio vartojimo padarė, daugiau tai nepasikartos. Dėl padaryto nusikaltimo pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 65-68).
Kaltinamojo R. P. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę, taip pat įrodo:
Nukentėjusiosios A. P. parodymai, kad 2019-11-16 apie 08:30val., ją namuose sumušė girtas sūnus R. P., todėl prašo jo atžvilgiu imtis visų įstatymo numatytų priemonių. Butas (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su sūnumi R. P., priklauso jai. Sūnus pas ją gyvena apie 5 metus. Vakar pas ją pasisvečiuoti buvo atvykusi anūkė L. V., 14 metų amžiaus, nakvojo. 2019-11-16, nuo ryto sūnus buvo kažkur trumpam išėjęs, po to parėjo. Pastebėjo, kad sūnus neblaivus. Apie 08:30 val., būnant namuose R. pradėjo jai priekaištauti, neva ji suvalgė jo maistą. Kilo žodinis konfliktas, ji bandė jam paaiškinti. Sūnus labai susierzino, tapo agresyvus ir būnant svetainėje puolė prie jos. Sugriebė rankomis už rūbų ties krūtine, stipriai prispaudė prie sienos ir kažką keikdamas pargriovė ją ant grindų. Buvo labai išsigandusi, todėl nepamena, ką jis sakė. Jai gulint ant grindų, sugriebė ranka už kaklo ir spaudė, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Ar viską matė namuose buvusi anūkė, tiksliai pasakyti negali, nes jai buvo didelis stresas ir šokas dėl smurto. Ji tik žino, kad anūkė paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie smurtą. Netrukus sūnus išbėgo iš buto. Atvykus pareigūnams ji viską papasakojo, o į namus grįžo ir sūnus, kurį pareigūnai sulaikė. Ją pargriaudamas bei smaugdamas sūnus R. P. sukėlė fizinį skausmą. Į medikus dėl sukelto fizinio skausmo nesikreipė ir neketina, nes akivaizdžių sužalojimų nėra, skausmas po truputį praeina. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą, dėl to jau yra teistas. Mano, kad anūkė L. V.įvykio nematė, bet tikrai girdėjo, nes iškvietė policiją ir paskui išsigandusi paskambino savo mamai G. V. ir ši ją išsivežė namo, nes mergaitė išsigando R. P. elgesio. Daugiau paaiškinti nieko neturi (b. l. 11, 33).
Liudytojos G. V. parodymai, kad R. P. yra jos brolis. Santykiai geri, kol šis blaivus. Brolis yra neįgalus ir gyvena su jų mama A. P., šios namuose (duomenys neskelbtini). L. V. gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jos nepilnametė dukra. Mergaitė gyvena su ja G. kaime, o pas močiutę ji tik kartais svečiuojasi. 2019-11-16 mergaitė buvo pas močiutę, apie 8,30 val. dukra jai paskambino iš savo telefono ir pasakė, kad girtas dėdė koneveikia močiutę. Ji sakė, kad dėdės bijo ir paprašė atvažiuoti jos pasiimti, taip pat minėjo, kad ji jau iškvietė policiją. Ji greitai atvažiavo į savo motinos namus ir parsivežė dukrą. Į vidų pas mamą nėjo, nes dukra jos laukė jau išėjusi lauke. Nematė, kaip atrodė mama. Dukra buvo išsigandusi ir pasipiktinusi dėdės R. P. elgesiu, nes jis netinkamai elgėsi su močiute ir išgąsdino ją pačią. Nori, kad byloje būtų jos dukra pripažinta nukentėjusiąja, nes R. P. ją išgąsdino savo netinkamu, agresyviu elgesiu. Byloje pagal įstatymą nepilnametei nukentėjusiai atstovaus ji kaip mama. Daugiau paaiškinti nieko neturi (b. l. 38-40).
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos nepilnametės liudytojos L. V. parodymai, kad R. P. yra jos dėdė ir krikšto tėvelis. Su juo santykiai būna geri, kai jis būna blaivus. 2019-11-16 ryte ji buvo pas močiutę A. P., adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo kitame kambaryje ir išgirdo triukšmą kitame kambaryje. Suprato, kad rėkavo R. P.. Rėkė iš visų jėgų, kad jis buvo uždirbęs mėsos šoninės, o ši mėsa dingo iš šaldytuvo. Jis šaukė ant močiutės. Močiutė tyliai kalbėjo, aiškino, kad jo mėsos neėmė. Dėdė grasino močiutei, tada ji išsigando, kad kas nors neatsitiktų ir paskambino 112 į policijai. Pasakė, kad vyksta konfliktas ir nurodė adresą. Ji išbėgo į lauką, paskambino mamai, kad ji atvažiuotų jos pasiimti, buvo išsigandusi. Kur buvo ir ką darė močiutė, ji nežino, nes nematė. Suprato, kad R. buvo neblaivus, nes rėkė. Blaivus jis taip nesielgia. Ji pati nenukentėjo. Ji įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje. Mamos laukė lauke. Policininkams ji nesirodė. Atvažiavusi mama pas močiutę nėjo. Po konflikto močiutės nematė. Iš mamos sužinojo, ką R. darė močiutei (b. l. 50, 51).
2019-11-16 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta, kur R. P. smurtavo prieš savo mamą - A. P., yra (duomenys neskelbtini), esantis butas (b. l. 12, 16, 17)
2019-11-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad įtariamasis R. P. nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio nustatyta 1,96 promilės, po nusikaltimo nukentėjusi buvo labai susijaudinusi ir juto akivaizdžią baimę, pasakojo, kad sūnus parvertė ją ant grindų, smaugė, sukėlė fizinį skausmą (b. l. 25-28).
2019-11-19 nutarimu nepilnametės L. V. atstovei pagal įstatymą motinai G. V. leista dalyvauti procese (b. l. 41 42).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad kaltinamasis R. P. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su šeimos nariu – motina A. P., tyčia sugriebęs abiem rankomis už rūbų laikė stipriai prispaudęs prie sienos nukentėjusiąją A. P., po to tyčia ją pargriovė ant grindų ir sugriebęs ranka suspaudė nukentėjusiajai A. P. kaklą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo R. P. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, teistas (b. l. 76-78), administracine tvarka nebausta (b. l. 84, 85), nustatytas 55 proc. darbingumas (b. l. 87, 88).
Prokurorė siūlo R. P. už veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. skirti 2 metus laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, vadovaujantis BK 48 str. 7 d., 67 str. 2 d., 9 p., 72(2) str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 64(1) str. 1 d., 2 d., bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 1 metus 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, vadovaujantis BK 48 str., 7 d., 67 str., 2 d., 9 p., 72(2) str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesius dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamasis R. P. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko (b. l. 91-95).
Kaltinamasis R. P. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į R. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 16 d., 08 val. 40 min. iki 2019 m. lapkričio 17 d., 11 val. 42 min. (dvi paras) vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Kompaktinį diską pateiktą prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Irena Narbutienė