Civilinė byla Nr. e2-835-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00461-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jarinta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TAUPALDA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jarinta“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TAUPALDA“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Jarinta“ (toliau – atsakovė) priteisti 59 260 Eur skolą, 1 532,82 Eur palūkanas, 2 700 Eur už pavėluotą darbų fronto perdavimą, 469,30 Eur už antstolės paslaugas, 363 Eur už eksperto paslaugas, 8 proc. dydz?io metines palu?kanas už priteistą sumą nuo bylos is?ke?limo teisme iki teismo sprendimo visis?ko i?vykdymo ir patirtas byline?jimosi is?laidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus, o atsakovė – atliktus darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Atlikti darbai atsakovei buvo perduodami etapais, tačiau atsakovė neatsiskaitė pagal atliktų darbų aktus ir išrašytas sąskaitas faktūras.

3.       Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – ares?tuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio reikalavimų sumos (64 325,12 Eur).

4.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė ilgai neatsiskaito už didelės vertės darbus, taip pat nevykdo savo įsipareigojimų priimti darbus pagal rangos sutartį, nebendradarbiauja, neatsakinėja į skambučius ir korespondenciją, reiškia nelogiškus ir nepagrįstus reikalavimus pašalinti defektus, kurie eksperto išvadoje nepripažįstami defektais, tai rodo akivaizdų atsakovės nesąžiningumą.

5.       Be to, ieškovės manymu, atsakovės skolos suma – 64 325,12 Eur – jai yra ypač didelė, nes, paskutinės pateiktos finansinės ataskaitos duomenimis, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 516 200 Eur, t. y. gerokai daugiau, nei įmonė turi turto. Iš viešai prieinamos informacijos (https://rekvizitai.vz.lt/imone/jarinta/apyvarta/) matyti, kad atsakovės turtinė padėtis ir galimybės atsiskaityti yra ribotos, nes įmonė veikia nuostolingai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo UAB „Jarinta“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias UAB „Jarinta“ ir esančias pas UAB „Jarinta“ ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą), neviršijant reikalavimo sumos – 64 325,12 Eur.

7.       Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų apie tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Aplinkybės, kad atsakovė, ieškovės teigimu, ilgai neatsiskaito su ieškove už didelės vertės darbus, taip pat nevykdo savo įsipareigojimų priimti darbus pagal rangos sutartį, nebendradarbiauja, neatsakinėja į skambučius bei korespondenciją, reiškia nepagrįstus reikalavimus pašalinti defektus, kurie eksperto išvadoje nepripažįstami defektais, tikėtina, sudarytų pagrindą turimą turtą už 64 325,12 Eur sumą perleisti, įkeisti, suvaržyti, taip apsunkinant ir būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma priteisti suma atsakovei yra akivaizdžiai didelė, nes, paskutinės finansinės ataskaitos duomenimis, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 516 200 Eur, t. y. gerokai didesni, nei įmonė turi turto, be to, atsakovė VĮ Registrų centrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus, todėl tiksli atsakovės finansinė padėtis nežinoma.

9.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į galimo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, darytina išvada, kad yra grėsmė, jog, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas, jeigu šis būtų palankus ieškovei, gali tapti neįvykdomas, nes atsakovė turėtų galimybę 64 325,12 Eur vertės turtą perleisti kitiems asmenims. Dėl to užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ginčo išsprendimas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė UAB „Jarinta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

11.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai pritaikytos remiantis tik ieškinio sumos dydžiu. Atsakovės finansinė padėtis ir ieškovės pateikti įrodymai neįrodo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar tariamo atsakovės nesąžiningumo.

11.2.                      Aplinkybė, kad atsakovės finansiniai rodikliai pastaruosius kelis metus prastėja, savaime nereiškia, jog atsakovė sieks išvengti teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų manyti, kad atsakovės finansinė padėtis prastėja dėl sąmoningų ir sistemingų veiksmų, siekiant išvengti pareigos atsiskaityti su ieškove ar kitais kreditoriais.

11.3.                      Atsakovės nesąžiningumą ieškovė sieja su aplinkybėmis, kad atsakovė neva neatsiskaito su ieškove už rangos darbus pagal sutartį, yra sustabdžiusi apmokėjimą už nekokybiškai atliktus darbus ir atsisako sumokėti iki tol, kol visi užfiksuoti defektai bus pašalinti. Vien aplinkybės, kad atsakovė naudojasi jai sutarties ir teisės aktų numatyta teise atsisakyti priimti nekokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti, negali būti pripažįstama nesąžiningu elgesiu. Be to, toks atsakovės elgesys visiškai nesusijęs su siekiu išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

11.4.                      Sutarties vykdymas ir darbų pagal sutartį apmokėjimas yra šalių ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas, todėl, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, kad ieškovės atlikti darbai yra be defektų ir atsakovė turi pareigą už juos susimokėti, atsakovės atsisakymas sumokėti negali reikšti jos nesąžiningumo.

12.       Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB „TAUPALDA“ prašo atskirąjį skundą atmesti.

13.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovės finansinė padėtis yra labai sunki: atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto; atsakovės banko sąskaitose yra tik 8 209,18 Eur einamųjų lėšų; 2022 m. balanso duomenimis, atsakovės įsipareigojimai 2022 m. – 578 562,00 Eur; trečiųjų asmenų skolos atsakovei yra jau ilgą laiką, todėl galima daryti objektyvią išvadą, jog tai – beviltiškos skolos. Pačios atsakovės skolos ir įsipareigojimai dešimtis kartų viršija jos turimą turtą.

13.2.                      Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir leidus atsakovei naudoti banko sąskaitose esančius pinigus, patenkinus ieškinio reikalavimus, atsiskaitymas su ieškove taps apskritai neįmanomas.

13.3.                      Atsakovė, vertindama savo pateiktas pelno (nuostolių) ataskaitas, pati sau prieštarauja. Viena vertus, nurodo, kad įmonė veikia pelningai, kita vertus, pripažįsta, jog įmonės finansiniai rodikliai pastaruosius kelis metus prastėja. Atsakovės nesąžiningumą įrodo ne tik tai, kad ji ilgą laiką neatsiskaito su ieškove už tinkamai atliktus darbus, tačiau ir tai, jog slepia savo tikrąją finansinę padėtį bei klaidina teismą, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13.4.                      Atsakovė nevykdo pareigos tinkamai ir laiku pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ  Registrų centrui, o iš to galima daryti objektyvią išvadą, kad atsakovė slepia savo tikrąją finansinę padėtį. Kol finansinės atskaitomybės dokumentai nėra pateikti VĮ Registrų centrui, jie negali būti vertinami kaip patikimi ir oficialūs įrodymai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

16.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės kilnojamojo turto, turtinių teisių ar piniginių lėšų areštą, neviršijant ieškinio sumos. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo

17.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; iv) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

19.       Atsakovė (apeliantė) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą (ataskaitinis laikotarpis – 2020 m.); 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą (ataskaitinis laikotarpis – 2021 m.); 2022 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą (ataskaitinis laikotarpis – 2022 m.). Šiais įrodymais siekia pagrįsti, kad jos finansinės padėties pokyčiai nėra susiję su nesąžiningais veiksmais, sąmoningai mažinant savo turtą. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naują įrodymą – antstolio Donato Kisieliaus pranešimą.

20.       Kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išnagrinėjamas apie tai nepranešant kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (atsakovui, tretiesiems asmenims), tokie asmenys neturi galimybės pateikti, jų nuomone, reikšmingų šiam klausimui išspręsti įrodymų. Nagrinėjamu atveju atsakovės (apeliantės) pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme nebuvo išklausyta, taigi ji pirmosios instancijos teismui negalėjo pateikti ir ją pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju yra pagrindas priimti atsakovės (apeliantės) pateiktus įrodymus, kurie gali turėti reikšmės, siekiant visapusiškai ir objektyviai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pažymėtina tai, kad ieškovė, teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, turėjo galimybę pasisakyti tiek dėl šių įrodymų (ne)priėmimo, tiek dėl jų turinio, taigi atsakovės (apeliantės) pateiktų naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, su atskiruoju skundu atsakovės (apeliantės) pateikti įrodymai priimami.

21.       Dėl ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto įrodymo – apskųstą nutartį vykdančio antstolio parengtos informacijos – pažymėtina tai, kad ši informacija ieškovės gauta susipažinus su atsakovės (apeliantės) atskiruoju skundu, ja siekiama atskirsti į atskirajame skunde išdėstytus argumentus. Atsakovei (apeliantei) antstolio pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį, gauti vykdant apskųstą teismo nutartį, yra (turėtų būti) žinomi. Savo poziciją dėl nurodytų duomenų atsakovė (apeliantė), susipažinusi su ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą, galėjo pateikti iki atskirojo skundo nagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės poreikis pateikti naujų įrodymų, susijusių su jos prašymu taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, atsirado po atskirojo skundo priėmimo, siekiant atsikirsti į atsakovės (apeliantės) argumentus bei prie atskirojo skundo pridėtus įrodymus, tai, kad atsakovė (apeliantė) iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dienos turėjo galimybę susipažinti su ieškovės iš antstolio gauta informacija, taigi šių įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, siekdamas užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimą bei laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą išspręsti išsamiai ir objektyviai, apeliacinės instancijos teismas priima ir ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovės atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo

22.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi būti nustatyta, kad, nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

23.       Atsakovė (apeliantė) atskirajame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jos atžvilgiu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (kilnojamojo turto, turtinių teisių, piniginių lėšų, neviršijant 64 325,12 Eur reikalavimo sumos, areštas), grindžia tuo, kad neįrodyta grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui. Kadangi atskirajame skunde nekvestionuojama pirmosios instancijos išvada dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, t. y. pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, dėl šios sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

24.       Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir jos galimą siekį išvengti teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymo grindė ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su ieškove už didelės vertės darbus, nevykdo įsipareigojimų priimti atliktus darbus, nebendradarbiauja, neatsakinėja į skambučius bei korespondenciją, reiškia nepagrįstus reikalavimus pašalinti defektus, kurie eksperto išvadoje nepripažįstami defektais. Teismo vertinimu, dėl šių ieškovės nurodytų aplinkybių tikėtina, kad atsakovė gali siekti perleisti, įkeisti, suvaržyti turimą turtą už 64 325,12 Eur sumą, taip apsunkindama būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškiniu reikalaujama priteisti 64 325,12 Eur suma atsakovei, įvertinus turimus duomenis apie jos finansinę padėtį, yra didelė, gerokai viršija įmonės turimo turto vertę.

25.       Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, teigia, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl, nenustačius šios būtinos sąlygos, laikinoji apsaugos priemonė atsakovės atžvilgiu pritaikyta nepagrįstai. Pasak atsakovės (apeliantės), aplinkybė, kad įmonės finansiniai rodikliai pastaruosius kelis metus prastėja, savaime nereiškia, jog ji vengs teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymo; ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų manyti, kad atsakovės finansinė padėtis prastėja dėl sąmoningų ir sistemingų veiksmų, siekiant išvengti pareigos atsiskaityti su ieškove ar kitais kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

26.       Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis savaime nėra pakankami pagrindai taikyti tokius suvaržymus kaip laikinosios apsaugos priemonės. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios kilti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-269-464/2020).

27.       Teismų praktikoje akcentuojama, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto arešto, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157 464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2 42 1120/2021; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1316-516/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-370/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-912/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022).

28.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovės kilnojamojo turto, turtinių teisių, piniginių lėšų areštą, rėmėsi didele ieškinio suma ir ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovės neatsiskaitymo su ieškove už didelės vertės darbus, įsipareigojimų priimti darbus pagal rangos sutartį nevykdymo, nebendradarbiavimo, nepagrįstų reikalavimų pašalinti defektus reiškimo, t. y. aplinkybėmis, kurios yra faktinis ieškinio reikalavimų pagrindas ir dėl kurių pagrįstumo bus sprendžiama išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, ištyrus bei įvertinus abiejų ginčo šalių pateiktų įrodymų visumą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenustatinėjo ir nevertino aplinkybių, galinčių pagrįsti galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ir atsakovės nesąžiningumą būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.

29.       Šiame kontekste pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra preziumuojamas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalo nurodyti ir įrodyti tas asmuo, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie tokius galimai nesąžiningus atsakovo veiksmus, kaip turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims, jo įkeitimas arba kitoks apsunkinimas naujomis prievolėmis. Tai nuosekliai akcentuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Vadinasi, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis turi įvardinti konkrečius duomenis, galinčius patvirtinti, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu jau ėmėsi arba ketina imtis tam tikrų veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti, ir pateikti tokius savo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Jais galėtų tapti bet kokie faktiniai duomenys: informacija iš viešų registrų, kad atsakovo turto masė iki bylos iškėlimo ar jai prasidėjus sumažėjo, kad nuosavybės teise valdomas turtas buvo apsunkintas daiktinėmis prievolėmis, kad atsakovas sudarė atitinkamus sandorius su jam priklausančiu turtu, kad viešai paskelbė apie jo pardavimą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-269-464/2020).

30.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti atsakovei itin griežtus suvaržymus, nors teismas dar nėra pasisakęs, ar jos reikalavimai, nukreipti atsakovei, yra pagrįsti, nenurodė ir neteikė jokių konkrečių duomenų, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis veiksmų savo turtinei padėčiai pabloginti, taip galbūt siekdama apsunkinti arba apskritai išvengti teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymo. Jau nurodyta, kad būtent ieškovei tenka tokio pobūdžio aplinkybių įrodinėjimo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės įvardytos aplinkybės dėl atsakovės galbūt netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų (neatsiskaitymo su ieškove už atliktus darbus, įsipareigojimų priimti darbus nevykdymo, nebendradarbiavimo, nepagrįstų reikalavimų pašalinti defektus), kurios yra civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų savo finansinei padėčiai pabloginti, taip siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymo.

31.       Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieškovė, prašydama taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę pripažįsta, jog atsakovė neturi pakankamai turto, kurio užtektų ieškovei palankiam teismo sprendimui įvykdyti.

32.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti teismo sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

33.       Vadovaujantis aptartais teismų praktikos išaiškinimais, vien ta aplinkybė, kad atsakovė neturi pakankamai turto, nėra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – jos turto areštą, neviršijant ieškinio reikalavimų sumos, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių prašanti ieškovė nepateikia bent tikėtinų duomenų apie atsakovės atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, nukreiptus į tikslingą turimo turto mažinimą ar jo apsunkinimą, kurie galėtų reikšti siekį išvengti būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų priimtas ieškovės naudai, įvykdymo.

34.       Nagrinėjamos situacijos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo, kuris yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, turimų einamųjų lėšų areštas gali ne tik neapsaugoti ieškovo, reikalaujančio kelis kartus einamųjų lėšų sumą viršijančios skolos sumos, interesų, bet ir negrįžtamai paveikti atsakovo galimybes toliau tęsti veiklą, gauti iš jos pajamas bei didinti savo turtą, be kita ko, ir tam, jog galėtų įvykdyti teismo sprendimą, jeigu šis būtų palankus ieškovui. Šioje civilinio proceso stadijoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė nevykdo veiklos, neturi galimybių uždirbti pajamų, taip pat duomenų, kurie teiktų pagrindą įžvelgti atsakovės nesąžiningus ketinimus turimą turtą perleisti, nuslėpti ar suvaržyti.          

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje ieškovė nepateikė bent tikėtinų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie galimą atsakovės (apeliantės) nesąžiningumą būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. apie jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, imtis kitokių nesąžiningų veiksmų tam, jog galbūt išvengtų arba apsunkintų būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovei nepagrindus tikėtinų nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, atsakovės bloga finansinė padėtis ir jai pareikšto ieškinio suma, vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, negali būti pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nenustačius antrosios būtinos sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu negali būti taikomos.

36.       Kartu pažymėtina tai, kad atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant ir taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014). Svarbu tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos naujos (papildomos) aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta ieškovei kelio, paaiškėjus aplinkybėms, tikėtinai pagrindžiančioms atsakovės nesąžiningus veiksmus, rodančius siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo arba jo įvykdymą apsunkinti, kreiptis į teismą su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo.  

37.       Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

38.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje civilinio proceso stadijoje nustatytomis aplinkybėmis netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, todėl yra pagrindas apskųstą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). 

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarties panaikinimo

39.       Bylos duomenimis, atsakovė (apeliantė), padavusi atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties, kuria jos atžvilgiu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, įvertinusi tai, kad ši nutartis vykdoma skubiai ir atskirojo skundo padavimas nesustabdo jos vykdymo (CPK 152 straipsnio 1, 3 dalys), kreipėsi į nutartį priėmusį teismą, prašydama 2022 m. birželio 23 d. nutarties rezoliucinę papildyti nurodymais dėl galimybės areštuotas lėšas naudoti būtiniesiems poreikiams.

40.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi papildė 2022 m. birželio 23 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad atsakovei UAB „Jarinta“ iš areštuotų piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, leidžiama mokėti privalomus mokesčius į valstybės ir (arba) savivaldybės biudžetą (gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį bei socialinio draudimo įmokas ir kt.), darbo užmokestį darbuotojams, UAB „Elektrokomplektas“ už patalpų nuomą, UAB „Tele2“ už mobiliojo ryšio paslaugas, UAB „Bitė Lietuva“ už interneto ryšio paslaugas, UAB „Eurocash1“ už apsaugos paslaugas, UAB „Fleet union“ už kurą, AB „Lietuvos paštas“ už pašto paslaugas, advokatų profesinei bendrijai Kenstavičius ir partneriai už advokato paslaugas; nurodė nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti. 

41.       Atsižvelgiant į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra panaikinama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmetamas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartis, kuri savo esme yra sudėtinė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties dalis, taip pat panaikinama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „TAUPALDA“ prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį, kuria papildyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties rezoliucinė dalis.

Teisėja                                  Laima Ribokaitė