Civilinė byla Nr. e2S-171-1092/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07792-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.2.9.11

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo?2024 m. lapkričio 26?d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovams A. B., D. B. dėl nuosavybės teisių gynimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė N. K. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė: 1) ištaisyti 2016 m. liepos 20 d. naudojimo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarkos plane, parengtame uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Toposfera“ matininko Š. V., taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinates, nurodant, kad taško Nr. 24 koordinatės yra I=(duomenys neskelbtini)/ Y=(duomenys neskelbtini), taško Nr. 25 koordinatės yra X=(duomenys neskelbtini)/ Y=(duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad šios koordinatės galioja nuo šio žemės sklypo plano parengimo momento; 2) įpareigoti atsakovus A. B. ir D. B. savo lėšomis pašalinti neteisėtai pastatytą metalinę segmentinę tvorelę, pažymėtą indeksais (a), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (b), kurio koordinatės (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio mėn. žemės sklypo plane, parengtame geodezininko E. M., ir pakeisti pažeistas kiemo aikštelės trinkeles, į kurias buvo pritvirtinta metalinė segmentinė tvorelė, per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti šiuos veiksmus atlikti ieškovei, o atsakovus įpareigoti atlyginti ieškovei patirtas šios tvorelės griovimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo išlaidas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-302-435/2024 ieškovės N. K. patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-359-569/2024 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

3.       Grąžinus bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 17  d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2024 m. spalio 31 d. patikslinti patikslinto ieškinio pirmąjį reikalavimą, nurodant pagal kokį žemės sklypo planą turėtų būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka bei pateikti atitinkamą planą.

4.       Ieškovė 2024 m. spalio 31 d. pateikė teismui prašymą pratęsti  ieškovei terminą patikslinti ieškinio pirmąjį reikalavimą, nustatant ieškovei pareigą patikslinti ieškinio reikalavimus ne vėliau nei per 14 kalendorinių dienų nuo kasacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimo. 2024 m. spalio 31 d. teisėjos rezoliucija prašymas tenkintas iš dalies, terminas ieškiniui patikslinti pratęstas iki 2024 m. lapkričio 11 d., įpareigojant pateikti kasacinio skundo kopiją ir duomenis apie kasacinio skundo pateikimą.

5.       Atsakovai pateikė prašymą ieškovės patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė atsakovams iš ieškovės 6 257 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai teismo motyvai ir nustatytos aplinkybės:

6.1.                      2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovės kasacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį ieškovei.

6.2.                      Ieškovei terminas patikslinti ieškinio reikalavimus buvo pratęstas iki 2024 m. lapkričio 11 d., ieškovė nepateikė teismui prašymo pratęsti nustatytą terminą ar atnaujinti praleistą terminą trūkumams pašalinti. Todėl teismas konstatavo, kad patikslinto ieškinio trūkumai nepašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovė N. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26?d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl 2024 m. gruodžio 2 d. patikslinto ieškinio priėmimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi ieškovė niekada nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Kasacinės instancijos teismui nepriėmus kasacinio skundo, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovei nustatyti naują terminą vienam iš ieškinio reikalavimų patikslinti ir žemės sklypo projektui parengti.

7.2.                      Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikia ir patikslintą ieškinį, kuriuo reikalavimas dėl taškų Nr. 24 ir Nr. 25 koordinačių taisomas jau pagal Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartyje nurodytus reikalavimus, t. y. teikiamas naujas žemės sklypo planas, kuriuo taisomos matininko padarytos klaidos.

7.3.                      Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartyje nurodyti reikalavimai nebuvo įvykdyti dėl dviejų priežasčių – ieškovė siekė pasinaudoti teise paduoti kasacinį skundą, tačiau skundo nepriėmus buvo būtina gauti naujai parengtą žemės sklypo planą, kurį turėjo parengti matininkas.

7.4.                      Ieškovė reiškė du reikalavimus, terminas trūkumams pašalinti buvo nustatytas tik dėl pirmojo reikalavimo, todėl teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtu visą ieškinį.

8.       Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovai A. B. ir D. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1.                      Ieškovė neveikė kaip protingas ir rūpestingas asmuo, nesistengė operatyviai įgyvendinti savo procesinių teisių ir pareigų, nesinaudojo teise pratęsti terminą, teismo nustatytą terminą praleido ženkliai, todėl teismas visiškai pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu.

8.2.                      Antrasis ieškinio negatorinis reikalavimas nėra savarankiškas reikalavimas, o išvestinis, todėl ieškovei laiku nepatikslinus pirmojo reikalavimo, teismas pagrįstai paliko nenagrinėtu visą ieškinį.

8.3.                      Ieškovė tik bando parodyti, kad 2024 m. gruodžio 2 d. patikslintu ieškiniu įvykdė 2024 m. spalio 17 d. teismo nutartį, tačiau ieškinio dalykas iš esmės nepasikeitė nuo ankstesnio.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarčių) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės patikslintas ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties teisėtumo

12.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, argumentuodamas tuo, kad terminas patikslinti ieškinio reikalavimus pratęstas iki 2024 m. lapkričio 11 d., tačiau ieškovė nepateikė teismui prašymo dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo ar atnaujinimo. Ieškovė nesutinka su šia teismo nutartimi, iš esmės nurodydama, jog ieškovė siekė pasinaudoti teise paduoti kasacinį skundą, tačiau skundo nepriėmus, buvo būtina gauti naujai parengtą žemės sklypo planą, kurį turėjo parengti matininkas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovei nustatyti naują terminą vienam iš ieškinio reikalavimų patikslinti. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta.

13.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimi grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2024 m. spalio 31 d. patikslinti patikslinto ieškinio pirmąjį reikalavimą, nurodant pagal kokį žemės sklypo planą turėtų būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka bei pateikti atitinkamą planą. Ieškovė 2024 m. spalio 31 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė pratęsti ieškovei terminą patikslinti ieškinio pirmąjį reikalavimą, nustatant ieškovei pareigą patikslinti ieškinio reikalavimus ne vėliau nei per 14 kalendorinių dienų nuo kasacinės instancijos teismo sprendimo nepriimti kasacinio skundo, jeigu būtų toks priimtas. 2024 m. spalio 31 d. teisėjos rezoliucija šis prašymas tenkintas iš dalies, terminas patikslinti ieškinį pratęstas iki 2024 m. lapkričio 11 d., įpareigojant pateikti kasacinio skundo kopiją ir duomenis apie kasacinio skundo pateikimą. Ieškovė 2024 m. lapkričio 11 d. teismui pateikė (išsiuntė per EPP) duomenis, patvirtinančius kasacinio skundo pateikimą, tačiau papildomai teismo neprašė pratęsti termino trūkumams pašalinti bei Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė teismui prašymo pratęsti ar atnaujinti praleistą terminą trūkumams pašalinti, ieškovės ieškinį 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi paliko nenagrinėtu.

14.       Ieškovė atskirajame skunde akcentuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti dėl dviejų priežasčių – ieškovė siekė pasinaudoti teise paduoti kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ir po kasacinio skundo priėmimo išsprendimo buvo būtina gauti naujai parengtą žemės sklypo planą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės 2024 m. spalio 31 d. pateiktas prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti, nustatant, kad trūkumai turėtų būti pašalinti per 14 dienų nuo procesinio sprendimo nepriimti kasacinį skundą (jei toks spendimas būtų priimtas) priėmimo, buvo logiškas, suprantamas ir iš esmės atitiko proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus (CPK 7 straipsnis). Ieškovė tokiu būdu siekė pirmiausiai pasinaudoti teise apskųsti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį kasacine tvarka ir tik po to imtis priemonių pašalinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi nustatytus patikslinto ieškinio trūkumus. Pastebėtina, kad jeigu ieškovės kasacinis skundas būtų buvęs priimtas, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nebūtų buvęs galimas ir tokiu atveju trūkumų šalinimas būtų buvęs netikslingas. Tačiau pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo ir jį pratęsė iki 2024 m. lapkričio 11 d., t. y. terminas buvo pratęstas iki paskutinės dienos, kada galėjo būti paduotas kasacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties (CPK 345 straipsnis 1 dalis). 

15.       Kaip jau minėta, ieškovė 2024 m. lapkričio 11 d. teismui išsiuntė duomenis, patvirtinančius kasacinio skundo pateikimą, tačiau papildomai neprašė pratęsti terminą trūkumams pašalinti bei Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys vertintinas kaip nepakankamai rūpestingas. 

16.       CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, konkrečioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto gali neatitikti pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).

18.       Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo mano, kad nors skundžiama teismo nutartis palikti ieškovės pareiškimą nenagrinėtu formaliai ir gali būti laikoma pagrįsta, tačiau šiuo atveju turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos šios bylos aplinkybės. Pirma, kaip minėta, ieškovės prašymas pratęsti terminą trūkumams pašalinti, nustatant terminą nuo kasacinio skundo nepriėmimo (jei toks sprendimas būtų priimtas), buvo suprantamas, logiškas ir iš esmės atitiko proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus. Matyti, kad ir pats teismas griežtai nesilaikė pozicijos, kad ieškinio trūkumai turi būti pašalinti iki 2024 m. lapkričio 11 d., nes 2024 m. lapkričio 15 d. rezoliucija nutarė laukti, kol bus išspręstas klausimas dėl ieškovės kasacinio skundo priėmimo ar nepriėmimo. Antra, ieškovė kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu ir po kasacinio skundo nepriėmimo (2024 m. lapkričio 20 d.) operatyviai ėmėsi veiksmų pašalinti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį kartu su atskiruoju skundu (2024 m. gruodžio 2 d.). Trečia, nei atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, kad ieškovė anksčiau šioje byloje būtų vilkinusi procesą ir (ar) jos ankstesnis procesinis elgesys būtų buvęs nesąžiningas, nerūpestingas. Ketvirta, ši civilinė byla nagrinėjama jau daugiau kaip 2,5 metų, antrą kartą apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Penkta, ieškinio palikimas nenagrinėtu šio įsisenėjusio ginčo tarp šalių iš esmės neišsprendžia, ieškovė iš naujo gali kreiptis į teismą reiškiant tapačius reikalavimus. Šešta, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

19.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės pareiškimo palikimas nenagrinėtu šiuo konkrečiu atveju neatitinka civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirties ir laikytinas neproporcinga priemone. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, ieškovei atnaujinamas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovės N. K. patikslinto ieškinio, pridėto prie 2024 m. gruodžio 2 d. atskirojo skundo, priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

20.       Kadangi civilinė byla perduodama nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, baigdamas bylos nagrinėjamą. Atsakovų argumentai, kad ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu nepašalino pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų trūkumų, nenagrinėtini, kadangi patikslinto ieškinio priėmimo klausimą turi spręsti bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį, atnaujinti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovės N. K. patikslinto ieškinio, pridėto prie 2024 m. gruodžio 2 d. atskirojo skundo, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Teisėjas                                                            Aurimas Brazdeikis