Civilinė byla Nr. 2-5761-772-2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02167-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.2.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.4.8.; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.

(S)

      ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

   S P R E N D I M A S

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2018 m. birželio 21 d.

     Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas J. Stubrys,

posėdžių sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant ieškovei G. D., atsakovui P. D. ir Institucijos atstovui A. B., nedalyvaujant trečiajam asmeniui M. D., apie teismo posėdį pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D., atstovaujančios nepilnamečių vaikų I. D. ir M. D. ieškinį atsakovui P. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir pagal atsakovo priešinį ieškinį ieškovei dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo M. D., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - ŠVTAS).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovė iš pradžių 2018-04-03 pateikė teismui ieškinį, o vėliau 2018-05-21 ieškinio patikslinimą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo P. D. nepilnamečių vaikų: I. D. ir M. D. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 670,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad jos vyras atsakovas P. D. turi sūnų M. (J.) D., kuriam iki pilnametystės iš vyro algos buvo išskaičiuojami 670 Eur/mėn alimentai (šeši šimtai septyniasdešimt eurų per mėnesį). 2018-01-27 M. (J.) D., sulaukė pilnametystės. Per 18 metų sistemingai išmokant alimentus per vyro darbovietę, sistemingai antstoliui kontroliuojant alimentų išskaitas, sūnaus pilnametystės momentu antstolio paskaičiavimu susidarė 6 784,83 Eur skola (šeši tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 83 ct). Antstolis R. K. 2013-06-25 patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-1319-13 2018-02-12 patikslinime Nr. S-18-98-7359 nurodo, kad per VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę iš P. D. algos kiekvieną mėnesį yra išskaičiuojama 70 procentų darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Vadovaujantis antstolio R. K. 2018-05-10 pažyma Nr. S-18-98-22723 ir Respublikinės Šiaulių ligoninės buhalterijos išduota pažyma apie atliktus išskaičiavimus iš atsakovo P. D. mėnesinės algos laikotarpyje nuo 2018-01-28 iki 2018-05-11, pervestus atsakovo sūnui M. D., į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į rodyta, kad trečiasis asmuo byloje M. D., sulaukęs pilnametystės, gavo 4 530,02Eur alimentų: vidutiniškai po 1 510,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dešimt eurų) per mėnesį. Kartu su našlaičio 120 Eur/mėn pašalpa pilnamečio vaiko trečiojo asmens byloje M. D. mėnesinės pajamos sudarė 1 630 Eur. Atsakovo P. D., dirbančio (duomenys neskelbtini), pajamos (alga) sudarė: 2018 m. kovo mėnesį 636,58 eurų, 2018 m. balandžio mėnesį 843,73 eurų - vidutiniškai 740,16 eurų per mėnesį. Gaudamas vidutiniškai 740,16 eurų per mėnesį pajamas, atsakovas privalo išlaikyti dvi nepilnametes dukreles: I. D. ir M. D.. Toks teisingumo vykdymas nepilnametes ieškovės dukras I. D. ir M. D. paliko be jokio materialinio išlaikymo iš tėvo P. D., pusės.

Vadovaudamasis LR CK 3.198 str. 1 d., teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Konkrečiu atveju, P. D. vaikų išlaikymui Kauno miesto apylinkės teismas 2001-07-18 nutarimu nustatė, kad minimalūs kiekvieno vaiko poreikiai yra 25 procentai uždarbio iki pilnametystės, tai yra apie 670 Eur/mėn. Toks teismo sprendimas jau įvykdytas tik pirmojo vaiko (sūnaus) atžvilgiu. Vadovaujantis LR CK 3.198 str. 2d., išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis.

Nei ieškovė, G. D., nei jos vyras P. D. jokio nekilnojamo ar kilnojamo turto neturime, jokių santaupų nesukaupėme. Gyvename iš algos. Ieškovės alga 600Eur/mėn. Nuomojame gyvenamą būstą už 500 Eur/mėn. Būsto komunalinių paslaugų apmokėjimui išleidžiame 200 Eur.

Vadovaudamasi LR CK 1.5 str., 1.6 str., 3.192 - 3.200 str., LR CPK 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 17 str., 42 str., 141 str., 177-179 str., 83 str. 1 d. 2 p., ieškovė teismo prašė:

1. Priteisti iš tėvo P. D., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 670 Eur dukrai M. D. ir periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 670 Eur dukrai I. D. mokėjimą pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje Nr. 2-5761-772/2018 iki ieškovių pilnametystės, proporcingai alimentų išmokoms, kas mėnesį iki pilnametystės išmokėtoms sūnui J. (M.) D.

Ieškovė ieškinio (jo patikslinimo) reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio skirto ieškovės ir atsakovo vaikų išlaikymui, grindžia padidėjusiomis išlaidomis. Teigė, kad šis jos prašymas paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis vaikų išlaikymui, nes vaikai auga. Ieškovė nori, jog vaikai ne tik būtų sveiki, bet ir ateityje galėtų sėkmingai vystytis. Todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas šiuo metu dirba Lietuvoje, ji norėtų, jog jis būtų teismo įpareigotas vaikų išlaikymui mokėti po 670,00 Eur kiekvieną mėnesį. Nurodė, jog dėl vaikų poreikių ji patiria ir papildomų išlaidų. Ieškovė teigė, jog norėdama sudaryti vaikams palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, ji kaip motina šiuo metu viena negali teikti vaikams reikalingo išlaikymo. Taip pat ieškovė nurodė teismui, kad visas savo pajamas, kurios gaunamos kaip valstybės teikiama paramą, ji išleidžia ne tik vaikams išlaikyti, bet ir dalį lėšų skiria jų gyvenamosios patalpos išlaikymui. Teigė, jog vaikų tėvo išlaikymas dukroms turi būti tolygus išlaikymui, kokį tėvas mokėjo trečiajam asmeniui, dar tada kai šis buvo nepilnametis, nes visi vaikai turi būti lygūs. Todėl mano, jog jos reikalavimas vaikų tėvui atsižvelgiant į šių dienų realijas, nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaikų poreikių ar atsakovo galimybių.

Atsakovas iš pradžių pateikė į bylą atsiliepimą, o vėliau priešinį ieškinį kuriame nurodė šiuos reikalavimus.

Su pateiktu 2018-05-21 patikslintu ieškiniu nesutinku iš dalies dėl žemiau nurodytų motyvų.

Jokio nekilnojamo ar kilnojamo turto neturiu, jokių santaupų nesukaupiau. Gyvenu iš algos. Dirbu (duomenys neskelbtini) gydytoju (duomenys neskelbtini): 1 etato darbo krūvio mėnesinė pareiginė alga 1 200 Eur popieriuje („į rankas“ priskaičiuota 912 Eur/mėn). Dirbant 1 etato krūviu išgyventi nesugebu, tenka dirbti 2,75 etato krūviu. Dėl darbo sudėtingumo ir fizinių krūvių dar labiau padidinti darbo krūvį neturiu net teorinių galimybių, todėl ateityje atsakovo alga nebedidės. 2017 kalendoriniais metais gautos algos vidurkis, atskaičiavus mokesčius, sudarė 2 500 Eur/mėn.

Atsakovas nuomojasi butą už 500 Eur/mėn. Komunaliniai mokesčiai sudaro 200 Eur/mėn.

Yra paėmęs paskolą, todėl papildomai moka 700 Eur/mėn.

Gyvenu tradicinėje normalioje šeimoje. Jam tai antra santuoka. Kartu su žmona augina dvi nepilnametes dukras: I. D. ir M. D., kurioms būtinas materialinis aprūpinimas. Be to, iš pirmos santuokos (pirmoji žmona mirusi) turi pilnametį sūnų M. (Joną) D., kuris jo išsižadėjo, pakeitė vardą ir gyvena 580 kv. m. ploto name (duomenys neskelbtini) pas senelius (iš mirusios žmonos pusės), nepalaikydamas jokio ryšio su atsakovu, išskyrus per teismus ir antstolio pastovų reikalavimą materialiai išlaikyti.

Atsakovas serga lėtine liga, todėl jos gydymui vaistams išleidžia daugiau kaip 200 Eur/mėn. Vertinant jo amžių ir lėtinės ligos progresavimą, ateityje turės mažinti darbo krūvį, todėl ateityje automatiškai ženkliai sumažės jo mėnesinė alga.

Eksploatuoja 21 metų senumo automobilį: jo eksploatacijai (privalomojo draudimo išlaidos, privalomos techninės apžiūros išlaidos, skysčiai, tepalai, būtinosios remonto išlaidos, kuro išlaidos) išleidžia daugiau kaip 200 Eur/mėn.

Rūbams, avalynei išleidžia apie 130 Eur/mėn.

Maistui išleidžia 600 Eur/mėn.

Traukinio bilietams kelionėms į Vilnių išleidžia daugiau 50 Eur/mėn.

Profesinei kvalifikacijai tobulinti išleidžiu apie 170 Eur/mėn.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 400 eurų: toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika, 22). Vertinant trečiajam asmeniui byloje M. D. teikiamą piniginę paramą iš tėvo P. D., ji keturis kartus viršija Teismų praktikoje apspręstą paramos suaugusiam vaikui dydį.

Per 18 metų sistemingai išmokant alimentus per darbovietę, sistemingai antstoliui kontroliuojant alimentų išskaitas, sūnaus pilnametystės momentu antstolio paskaičiavimu susidarė 6 784,83 Eur skola (šeši tūkstančiai septyni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 83 ct). Antstolis R. K. 2013-06-25 patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-1319-13 2018-02-12 patikslinime Nr. S-18-98-7359 nurodo, kad per (duomenys neskelbtini) iš P. D. algos kiekvieną mėnesį yra išskaičiuojama 70 procentų darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Vadovaujantis antstolio R. K. 2018-05-10 pažyma Nr. S-18-98-22723 ir (duomenys neskelbtini) buhalterijos išduota pažyma apie atliktus išskaičiavimus iš atsakovo P. D. mėnesinės algos laikotarpyje nuo 2018-01-28 iki 2018-05-11, pervestus atsakovo sūnui M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įrodyta, kad trečiasis asmuo byloje M. D., sulaukęs pilnametystės, gavo 4 530,02 Eur alimentų: vidutiniškai po 1 510,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dešimt eurų) per mėnesį. Kartu su našlaičio 120 Eur/mėn pašalpa pilnamečio vaiko trečiojo asmens byloje M. D. mėnesinės pajamos sudarė 1 630 Eur. Atsakovo P. D., dirbančio (duomenys neskelbtini), pajamos (alga) sudarė: 2018 m. kovo mėnesį 636,58 eurų, 2018 m. balandžio mėnesį 843,73 eurų - vidutiniškai 740,16 eurų per mėnesį. Gaudamas vidutiniškai 740,16 eurų per mėnesį pajamas, atsakovas privalo išlaikyti dvi nepilnametes dukreles: I. D. ir M. D.. Toks teisingumo vykdymas nepilnametes atsakovo dukras I. D. ir M. D. paliko be jokio materialinio išlaikymo iš tėvo P. D. pusės.

Atsakovas jaučia pareigą išlaikyti nepilnametes dukras I. D. ir M. D., tačiau kol antstolis iš jo algos išskaičiuoja alimentų įsiskolinimą pilnamečiam sveikam vyrui, nei nepilnametėms jo dukroms, nei pilnamečiui vaikui skirti piniginę paramą algos nepakanka, o kitų pajamų neturi. Kai baigsis išskaičiavimai per antstolį, kiekvienai dukrai atsakovas teoriškai galės mokėti po 180 Eur/mėn., o sveikas, darbingas pilnametis M. (J.) D., išsižadėjęs tėvo ir seserų, pasikeitęs tėvų duotą vardą, nesant finansinių galimybių tėvui paremti pilnametį sūnų, besimokydamas vidurinėje mokykloje ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, vakarais, savaitgaliais gali, tėvo pavyzdžiu, papildomai dirbti bent 1 etato krūviu ir užsidirbti pragyvenimui. Pilnamečio vyro išlaikymas, skriaudžiant nepilnametes mergaites, prieštarauja įstatymo leidėjo nustatytoms normoms.

Vertinant neginčijamą faktą, kad šiuo metu atsakovas gyvena santuokoje su ieškove, su ieškove veda bendrą ūkį ir kartu augina nepilnametes dukras I. D. ir M. D., ieškovė turi teisę ir pareigą dalyje išlaikyti savo nepilnametes dukras. Įstatymo leidėjas LR CK 3.192 straipsnio 3 dalyje yra numatęs, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Vadovaudamasis LR CK 3.192 str. 3 d., 3.196 str. l d. l p.; 3.198 str., 3.199 str., LR. CPK 83 str. l d. 2 p., 143 str., 377 str., atsakovas teismo prašė:

1. Priešieškinį išnagrinėti kartu su patikslintu ieškiniu, patikslintą ieškinį tenkinti dalyje jo finansinių galimybių ribose, priešieškinį tenkinti pilnumoje: priteisti iš motinos G. D., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur dukrai M. D., ir periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur dukrai I. D., mokėjimą pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje Nr. 2-5761- 772/2018 iki ieškovių pilnametystės.

2. Įpareigoti ieškovę atidaryti dukroms atskiras asmenines banko sąskaitas, į kurias tiek iš tėvo, tiek iš motinos būtų pervedamos priteistų alimentų piniginės sumos.

Atsakovas savo atsikirtimus ieškovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo dukros iš antros santuokos negali atsidurti blogesnėje padėtyje nei jo sūnus trečiasis asmuo. Mano, jog antstolio veiksmai išieškant jo įsiskolinimą trečiajam asmeniui nėra adekvatus, atsižvelgiant į sūnaus amžių, sveikatą, socialinę statusą ir jo turtinę padėtį. Taip pat pripažino, kad reikalavimas išieškoti iš jo atlyginimo po 670 Eur kiekvienai dukrai yra nerealus ir kol kas neįgyvendinamas. Todėl savo priešiniame ieškinyje ir nurodė, kad su ieškovės ieškinio reikalavimu sutinka iš dalies. Tuo pačiu mano, kad tenkintinas jo priešinis ieškinys iš ieškovės išieškant jo nurodyto dydžio išmokas. Teigė, kad jam finansiškai padeda ir jo tėvas, tačiau iš pastarojo gautas pinigines lėšas jis privalės grąžinti.       

Trečiasis asmuo irgi pateikė teismui savo nuomonę dėl ieškovės pradinio ieškinio, kurioje nurodė, kad yra pagrįstos nuomonės, jog ieškovės pateikdamos ieškinį teismui dėl alimentų priteisimo, nutyli tikrąsias kreipimosi į teismą aplinkybes dėl ko bando teismą suklaidinti.

Iš pateikto ieškinio turinio yra aišku, kad tarp šalių (ieškovių ir atsakovo) nėra ginčo dėl P. D. teikiamo išlaikymo ieškovėms. Nėra ginčo, kad P. D. neteikė išlaikymo ankščiau ar iki šiol, o tuo labiau nėra ginčo, kad suma buvo ar yra nepakankama. Nesant ginčui, teismas negali patenkinti ieškovių ieškinio reikalavimo, todėl ieškinys privalo būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 str.

Svarbi aplinkybė yra ta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3009-1031/2018, kurioje jis kaip ieškovas - M. D. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl paramos priteisimo iš tėvo P. D. (ieškinys teisme priimtas 2018 01 30). Atsakovas P. D. vengdamas mokėti paramą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose inicijavo civilinę bylą Nr. 2-7050-772/2018 (ieškinys pateiktas 2018 04 30) ir dar šią nagrinėjamą bylą, tikslu siekti, jog galimai priimtų sprendimų pagrindu, atsakovas įrodinės savo patiriamų išlaidų dydį bei paramos nemokumą trečiajam asmeniui. Visą tai laikytina piktnaudžiavimu. LR CK 1.137 str. 3 dalis numato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Teisė negina ir negali ginti nesąžiningo asmens.

Kitą vertus LR CK 3.200 numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovų D. G. ir V. G. v. K. G.; bylos Nr. 3K-3-216/2006; kategorija 78.2.1).

Atsižvelgiant į tai, ieškovės ne tik turi bet ir privalo įrodyti savo poreikių būtinumą po 670 Eur kiekvienai bei keliamo ginčo pagrįstumą. Trečiojo asmens manymu, prašoma priteisti suma yra neadekvati, nelogiška, nemotyvuota bei nepatvirtinta jokiais pakvitavimais. Ieškovės reikšdamos tokio dydžio išlaikymo reikalavimą visiškai ignoruoja LR CK 3.156 str. numatytą teisės normą, reikalavimo pagrįstumas bei dydis prasilenkia ne tik su elementaria logika, bet ir su protingumo bei sąžiningumo principais CK 1.5 str.

Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kada byloje advokato paslaugomis nesinaudos. Bylos nagrinėjime nedalyvaus.

Remiantis išdėstytu, trečiasis asmuo teismo prašė:

1. Ieškovių I. D. ir M. D. ieškinio netenkinti ir palikti ieškinį nenagrinėtu.

Teismas, išklausęs bylos nagrinėjime dalyvaujančių asmenų nuomonę, nusprendė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant. 

Be to teismas remdamasis CPK 376 str. 1 d. nuostata, išsireikalavo iš atitinkamų įstaigų įrodymus, susijusius su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi.

ŠVTAS pateikė teismui dėl ieškovės pradinio ieškinio į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės bei jų įstatyminė atstovė teismo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 670 Eur iki I. D. ir M. D. pilnametystės.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies.

G. D. ir P. D. šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos, šeimų auginančių vaikus, apskaitą. Informacijos apie netinkamą I. D. ir M. D. priežiūrą Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs.

Skyriaus duomenimis 2017-06-01 Kauno apylinkės teismo sprendimu P. D. neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus M. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 400 eurų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, į ieškovės ieškinyje, atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieškovių bei jų įstatyminės atstovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą I. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. D., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Klausimą dėl išlaikymo dydžio prašytume spręsti teismo posėdžio metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, Skyriaus atstovas pateiks patikslintą žodinę išvadą teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu skyriaus atstovas paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimą atsakovui, jo atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 400 Eur per mėnesį. Kadangi nors vaikų tėvai dabartiniu metu gyvena kartu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad visi vaikai yra lygūs, mano, jog atsakovas ateityje galės teikti ieškovės nurodytą išlaikymo dydį skirtą nepilnamečiams vaikams, kuomet išmokės esamą įsiskolinimą dabar jau pilnamečiam sūnui (trečiajam asmeniui). Be to ieškovė kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų abiejų tėvų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Todėl atstovas siūlė teismui, atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaikų interesus, patenkinti šį ir kitus ieškovės ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui (ams) turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo (jų) fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo (jų) tėvams. Dėl atsakovo priešinio ieškinio ieškovei palieka spręsti teismui.

Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies, o atsakovo priešinis ieškinys ieškovei tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. ir I. D. yra ieškovės G. D. ir atsakovo P. D. vaikai (10-11 b. l.). Šį civilinės būklės aktų įrašų tikrumo teisinė prezumpcija reiškia, kad pripažįstamas tikru atsakovo tėvystės faktas, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3. 289 str. 1 d.). Vaikų tėvai gyvena santuokoje ir kartu (1-2, 18-20, 108-110, 150-154 b. l.). Taip pat abi šalys dirba ir gauną su darbo santykiais susijusias pajamas (3, 12-15, 111-112 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad abu tėvai (ieškovė ir atsakovas) nesirūpintų, neprižiūrėtų nepilnamečių vaikų (69-70 b. l.). Be to šalių dukroms yra teikiama ir valstybės parama (68 b. l.). Nustatyta, kad atsakovas ne tik dirba didelių darbo krūviu, bet turi ir sveikatos problemų (21-23 b. l.). Abi šalys savo vardu viešame registre yra įregistravusios nuosavybės teises į kilnojamuosius registruotinus daiktus, o atsakovas dar ir į nekilnojamuosius daiktus (46-53 b. l.). Be to atsakovas yra sudaręs paskolos sutartį pagal kurią iš savo tėvo J. D. pasiskolino 2 800 Eur, kuriuos privalo grąžinti per 5 mėnesius (30 b. l.). Teismo posėdžio metu abi šalys nurodė, kad patiria išlaidų susijusių su gyvenamosios patalpos nuomą ir už jiems tiekiamas komunalines paslaugas (24-26, 72-77 b. l.). Nors šalių nuomojamas butas nuosavybės teise priklauso atsakovo tėvui J. D., tačiau ir tokiu atveju jo išlaikymo ir priežiūros išlaidos yra realios ir pastovios. Bylos duomenimis yra nustatyta, jog abi šalys turi profesinių įgūdžių, tačiau jų teigimu tikėtis didesnių gaunamų pajamų ateityje joms yra nerealu. Tačiau atmestinas atsakovo argumentas, kaip nepagrįstas, kad šiuo metu jis negali ateityje tikėtis didesnio darbo užmokesčio, kadangi vykdant LR vyriausybės įsipareigojimus medikams jų atlyginimai tik didės (CPK 182 str. 1 d. 1 p.). Pastebėtina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaikams reikalingo išlaikymo iš tėvo priteisimo yra gerokai didesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio mokomo LR nuo 2018-01-01. Todėl toks ieškovės reikalavimas nepilnamečių vaikų tėvui (atsakovui) laikytina nepagrįstu, kadangi byloje nėra duomenų, jog tokia mėnesinė periodinė išmoka šiandien yra reikalingą abejoms mergaitės (78-97 b. l.). Todėl teismui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovui visa apimtimi, nes jie viršija ne tik realius vaikų poreikius ir interesus, bet ir jų tėvo galimybes (21, 106-107 b. l.).

Teismas tenkindamas ieškovės ieškinį atsakovui iš dalies, o pastarojo priešinį ieškinį ieškovei visiškai daro šias išvadas. Pirmiausia, nors ieškovė ir sutiko su priešinio ieškinio reikalavimu, tačiau ji irgi teismo yra įpareigojama teikti dukroms išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur. Teismui tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovui iš dalies, pastarasis yra įpareigojamas mokėti dukrų išlaikymui kiekvieną mėnesį po 200 Eur. Pagal teisės aktų nuostatas šalių vaikams išlaikymą teikia ne tik valstybė, bet privalo jį teikti ir abu tėvai. Antra, išlaikymas gali būti priteistas iš vieno ar abiejų vaikų tėvų ne tik tarp šalių esant ginčui dėl vaikų išlaikymui reikalingų lėšų, bet ir abejiems tėvams pareiškus analogiškus reikalavimus, kaip yra ginčo atveju. Be to teismas sutinka iš dalies su atsakovo atsikirtimu į trečiojo asmens nuomonę, kad išlaikymo atveju nė vienas iš vaikų gaunančių išlaikymą iš tėvo, negali būti privilegijuotas kito išlaikytinio atžvilgiu, nesant tam teisinio pagrindo. Todėl teismas atsižvelgiant į jam suteiktus įgaliojimus konstatuoja, jog abu tėvai privalo vaikams teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, nurodyto dydžio išmokomis, atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas ar turimą turtą, bet ir į realius vaikų poreikius. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog šalys savo pareigą dėl vaikų išlaikymui reikalingų realių išmokų privalo vykdyti nuolat, o pastarieji, nepilnamečiai vaikai turi būti garantuoti, kad tokia tėvų parama jiems bus teikiama nuolat. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą, matyti, kad byloje nėra duomenų sudarančių teisinį pagrindą išvadai, jog daug didesnė vaikų išlaikymo našta turi tekti atsakovui, o ne maždaug tolygi abejiems tėvams.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai be teismo sprendimo negali objektyviai teikti vaikams protingo išlaikymo, jiems išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Jau minėta, kad ne būtinai tėvų vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, o ir kitos objektyvios priežastys gali neleisti tėvams patenkinti bent minimalių nepilnamečių vaikų poreikių, todėl tokiu atveju yra būtinas teismo sprendimas. Pastebėtina, kad kiekvienu atveju individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jiems reikalingą realų išlaikymo dydį. Visais atvejais siekiama, jog suaugęs vaikas (ai) taptų pilnaverte asmenybe, o išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko (ų) minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimu, kuomet yra daromos išskaitos iš jų tėvų pajamų ar turto ir pastarieji patenka į daug sunkesnę padėti nei kiti išlaikytiniai (34-36 b. l.). Visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas (ai) turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik abu tėvai yra atsakingi už vaiko (ų) aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko (ų) vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui (ams) siekiant gero išsilavinimo, realizuojant jo (jų) turimus sugebėjimus, pomėgius. Nors šalių vaikai yra skirtingo amžiaus, tačiau kaip jau minėta, jie irgi pastoviai gali siekti realizuoti savo sugebėjimus ir būti ruošiami savarankiškam gyvenimui. Be to kaip ir bet kuris vaikas (ai), jis (jie) turi būti sveiki siekdami realizuoti savo gebėjimus, o tai irgi yra susiję su papildomomis išlaidomis (72-73, 79-80 b. l.). Taip pat šalių vaikams vystantis gali išryškėti ir kiti jų pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui (ams) atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko (ų) vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui (ams), privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui (ams) vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko (ų), ugdyti jo (jų) asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui (ams) vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaikų motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jų fiziniam bei socialiniam vystymuisi, todėl ir atsakovas, negali atsisakyti teikti vaikams reguliariai realaus dydžio išmokas dėl jiems reikalingo išlaikymo. Be to atsakovas pripažino ir neginčijo, kad ieškovės prašomas išlaikymas reikalingas vaikams, tačiau esą jis teikia jiems tokį išlaikymą kokį yra šiandien pajėgus, tuo pačiu nurodė, kad ir vaikų motina turi teikti jiems reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į pastarųjų poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos, jos artimųjų ir valstybės parama vaikų išlaikymui būtų aiškiai didesnė nei vaikų tėvo, tai pripažintina vaikų teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo pobūdis negali būti toleruojamas (68 b. l.). Vaikui (ams) neatidėliotinai ir jam (jiems) gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam (iems), sąlygoja tai, jog byloje turi būti išspręstas klausimas dėl šalių vaikams reikalingo konkretaus išlaikymo dydžio išieškojimo iš abiejų tėvų. Be to ieškovė šiandien viena jau negali prisiimti visos vaikų išlaikymo naštos, o taip pat jos nesaisto atsakovo esami (būsimi) įsipareigojimai trečiajam asmeniui. CK 3. 194 str. 1 d. numato, kad išlaikymas vaikui (ams) teismo priteisiamas, jeigu tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atkreiptinas trečiojo asmens dėmesys, kad šiuo atveju kalbama apie pareigą, o ne apie prievolę. Todėl atmestini trečiojo asmens motyvai, kad teismas priteisia išlaikymą vaikams tik esant ginčui tarp tėvų. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaikų interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti šalių vaikams reikalingą išlaikymą iš abiejų tėvų, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaikų poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui (ams).

Pagal bylos duomenis teismui nėra teisinio pagrindo visiškai sutikti ir su ŠVTAS atstovo argumentu, kad ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovui galėtų būti patenkintas visiškai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas (ai) turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo (jų) fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko (ų) individualius poreikius, tėvai atsakingai turi skirti visą išlaikymą vaikui (ams) ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio (ių) vaiko (ų) poreikiams bei jo (jų) tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui (ams) sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl kaip jau teismas yra anksčiau nurodęs remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad šiandien ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 650,00 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris jos manymu reikalingas šalių vaikams, yra per didelis, kuris gali būti sietinas su išlaidavimu, o nes su realiais vaikų poreikiais. Tačiau atsižvelgiant į dabartines atsakovo pajamas ir turimą turtą, šis ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies ir kaip jau teismas yra nurodęs iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina kiekvienam po 200 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis (13-15, 21, 46-53, 68, 107 b. l.). Toks teismo nustatytas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymo dydis nebus ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą bei galimus profesinius įgūdžius ir tai, jog jis galės ir ateityje tiekti nurodyto dydžio išmokas. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas gali būti teismo įpareigotas teikti išlaikymą ir pilnamečiam sūnui iš pirmosios santuokos (39 b. l.). Tuo pačiu abi šalys privalo teikti vaikams reikalingą išlaikymą, todėl ir iš ieškovės priteistina vaikams parama, įpareigojant pastarąją kiekviena mėnesį mokėti po 180 Eur periodinėmis išmokomis. Abu tėvai privalo suvokti, kad jų vaikų išlaikymo našta pirmiausia, turi atitekti jiems, o ne valstybei ar vaikų seneliams. Dėl to teismas laiko, jog abiejų šalių dabartinė padėtis (amžius, sveikata, profesiniai gebėjimai ir kt.) objektyviai leidžia priteisti iš jų teismo anksčiau nurodyto dydžio išlaikymą vaikams, kuris jiems yra būtinas. Be to ateityje pasikeitus šalių statusui, jos turės galimybę reikalauti peržiūrėti iš jų priteistą vaikams išlaikymo dydį, tačiau kaip jau minėta, tik esant išimtinėms aplinkybėms. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes šis išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas iš šalių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės.

Pastebėtina, kad teismo nustatytas šalių vaikų išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į abiejų tėvų tuometinę materialinę padėtį, bet ir į vaikų tėvo, o taip pat ir į visus su vaikų gyvenimu, jų išlaikymu, susijusius poreikius (1-2 b. l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko (ų) išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko (ų) išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko (ų) mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2 d.). Todėl pažymėtina, kad šalims visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaiko (ų) gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaikų interesais ir kurių viena iš šalių nesutinka kompensuoti gera valia.

Remiantis ankščiau paminėtu ne tik iš dalies tenkintinas ieškovės prašymas dėl patikslintame ieškinyje nurodyto išlaikymo dydžio skirto jos ir atsakovo vaikams priteisimo, bet ir atsakovo prašymas dėl įpareigojimo ieškovei atidaryti vaikų vardu asmenines sąskaitas kredito įstaigoje, į kurias turi būti pervedamos jų išlaikymui skirtos piniginės lėšos (150-154 b. l.).

Tuo pačiu atmestini atsakovo atsikirtimai, kad dėl jo esamo įsiskolinimo trečiajam asmeniui, jam pačiam neliks pinigų pragyvenimui, kadangi išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio yra vykdomas pagal CPK nuostatas. Atskirai pastebėtina, jog atsakovui nesumokėjus vaikams skirto išlaikymo iki jų pilnametystės, jis liks jiems skolingas ir toliau, iki visiškai sumokės skolą, net jiems ir sulaukus pilnametystės.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikams, o ne jų įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams. Tačiau ieškovė pagal įstatymą yra įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo P. D. priteistas pinigines lėšas.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaikų motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Sprendimas dėl išlaikymo skirto nepilnamečiams vaikams nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).

LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos (konstitucinės doktrinos požiūriu ir dėl asmenų nesudariusių santuokos) santykių, nagrinėjimo ypatumus, nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Šios ankščiau nurodytos teisinės nuostatos turi įtakos ir šioje byloje teismui priimant sprendimą dėl abiejų šalių reikalavimų.

Nagrinėjamos bylos atveju teismas priimdamas sprendimą, turi vadovautis vaiko (ų) interesais ir atsižvelgdamas į vaiko (ų) amžių, sveikatą, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaiku (ais), o taip pat į kitas gyvenimiškas situacijas. 

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti šalių pareikštus reikalavimus, juos keisti ar papildyti. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus ir dėl vaikams skirto išlaikymo ar jo dydžio nustatymo.

Pagal įstatymą šalys joms kreipiantis į teismą yra atleistos nuo žyminio mokesčio, tačiau teismui patenkinus ieškovės ieškinį atsakovui iš dalies, o atsakovo priešinį ieškinį ieškovei visiškai, šalys privalo sumokėti valstybei ir nustatyto dydžio žyminį mokestį, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį. Taip pat iš abiejų šalių lygiomis dalimis priteistinos valstybei ir su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams susijusios išlaidos, nes jų dydis viršija teisės aktu nustatytą minimalų dydį.          

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 169, 3. 185, 3.190, 3.192, 3.194, 3.196, 3. 200 str., LR CPK  150 str. 5d.; 259- 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės G. D. ieškinį atsakovui P. D. tenkinti iš dalies, o atsakovo priešinį ieškinį ieškovei tenkinti visiškai.

1. Priteisti iš atsakovo P. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

2. Priteisti iš atsakovo P. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

3. Priteisti iš ieškovės G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsitesėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

4. Priteisti iš ieškovės G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsitesėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

5. Įpareigoti nepilnamečių vaikų įstatyminę atstovę G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų: M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo P. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas. Tuo pačiu įpareigojant įstatyminę atstovę kredito įstaigoje vaikų vardu atidaryti jų asmenines sąskaitas pinigų pervedimui.

6.  Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

7. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas P. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus.

8. Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą. 

9.  Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus ieškovės ieškinį atsakovui iš dalies dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo priteisimo iš jų tėvo, kiekvienam iš vaikų sulaukus 14 metų amžiaus, išlieka teisė irgi vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui (ams) priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1 d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio (ių) vaiko (ų) liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.). 

10. Likusioje dalyje ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovui atmesti.

11. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovės G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už vaikų išlaikymui priteistas išmokas ir 7,03 Eur (septynis eurus 3 ct) už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams, iš viso: 72,03 Eur (septyniasdešimt du eurus 3 ct).

15. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo P. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 72,00 eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio už vaikų išlaikymui priteistas išmokas ir 7,04 Eur (septynis eurus 4 ct) už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams, iš viso: 79,04 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 4 ct).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                                                    J. Stubrys