Civilinė byla Nr. 2S-1462-302/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05106-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 101.; 122.3.; 122.4.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 26 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties, pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys A. I., J. J. ir J. J., ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Antstolė V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo A. I. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 vykdomojo rašto Nr. 2-115653-734/2012 nevykdymą. Nurodė, kad šiuo vykdomuoju raštu teismas įpareigojo A. I. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti vaiskrūmius 1 metro atstumu bei patraukti komposto dėžę per 3 metrus nuo ieškovams J. J. ir J. J. nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 137, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Pažymėjo, jog 2014-01-08 vykdomajame rašte buvo nurodytas įvykdymo terminas, todėl raginimas nebuvo siųstas A. I., o procesiniai dokumentai jam įteikti 2014-01-20. Nurodė, jog 2014-02-05 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog A. I. neįvykdė teismo įpareigojimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skirti A. I. baudą po 10 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną suinteresuotų asmenų J. J. ir J. J. naudai. 

   Suinteresuotas asmuo A. I. su antstolio pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2014-02-13 aktą Nr. 17 15 2014 02 13 1144 dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo surašė antstolės padėjėja, kuriuo konstatavo faktines aplinkybes, jog A. I. neįvykdė teismo sprendimo. Pasak A. I., šis aktas atitinka Antstolių įstatyme 23 str. nurodyto antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo požymius. Pažymėjo, jog to paties įstatymo 30 str. 1 d. draudžia tokius veiksmus atlikti antstolių padėjėjui. Dėl nurodytų aplinkybių 2014-02-13 aktas yra neteisėtas. Taip pat nurodė, jog vaiskrūmius pašalino, o dėžės paskirtį pakeitė. Taigi, teismo sprendimas yra įvykdytas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies: paskyrė A. I. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. vykdomojo rašto nevykdymą 400 Lt dydžio baudą išieškotojų naudai. Priimdamas nutartį, teismas atsižvelgė į antstolės 2014-03-25 surašytą aktą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 vykdomojo rašto Nr. 2-115653-734/2012 įvykdymo bei fotonuotraukas. Spręsdamas, ar skolininkas tinkamai įvykdė teismo sprendimą, pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-08 vykdomuoju raštu Nr. 2-115653-734/2012 įpareigojo A. I. per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti vaiskrūmius 1 metro atstumu bei patraukti komposto dėžę per 3 metrus nuo ieškovams J. J. ir J. J. nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 137, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Atkreipė dėmesį į tai, jog šiuo atveju teismas sprendimu įpareigojo skolininką patraukti komposto dėžę, o nepakeisti jos paskirtį ar turinį, todėl atmetė skolininko argumentus, jog nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta dėžės paskirtis. Teismas taip pat atsižvelgė į antstolės paaiškinimus bei pateiktas fotonuotraukas, jog vaiskrūmis gervuogė yra 90 cm atstumu nuo išieškotojams priklausančios sklypo ribos, o ne 1 metro atstumu. Todėl, atsižvelgiant į teismo įpareigojimus ir byloje konstatuotas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skolininkas A. I. nėra tinkamai įvykdęs teismo sprendimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas A. I. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Pasak apelianto, žalingas poveikis nuo vaiskrūmių, pasodintų arčiau nei 1 metras nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, siejamas su jų antžemine dalimi, o ne požemine. Dėl to teismo sprendime nėra iškeltas reikalavimas atsakovui pašalinant vaiskrūmius dar ir iškąsti jų šaknis, kurios ginčo situacijai nedarė jokios įtakos. Todėl darytina išvada, kad atsakovas pašalinęs antžeminę ginčo vaiskrūmių dalį, teismo sprendimą šioje dalyje įvykdė tinkamai. Pažymi, kad teismas savo sprendimą dėl komposto dėžės grindė taip pat tuo, kad atsakovas gali išlaikyti paskirtį, tačiau atitraukęs ją 3 metrų atstumu nuo sklypų ribos. Teismo sprendimas neuždraudė atsakovui apskritai atsisakyti augalinių atliekų kompostavimo šioje dėžėje. Tad, jeigu atsakovas panaikino ginčo dėžės paskirtį, tuo ją eliminuodamas kaip ginčo objektą, laikytina, kad teismo sprendimas savo esme yra įvykdytas. Teismo sprendimas dalyje dėl vaiskrūmių pašalinimo buvo grindžiamas ieškovo nurodytais vaiskrūmiais-gervuogėmis, kurios buvo užaugusios virš 1,2 m. aukščio ir dėl to darė neigiamą poveikį kaimyniniam ieškovo sklypui, užstodami saulę ir mesdami šešėlį. Tačiau teismas be jokio teisėto pagrindo, išeidamas už antstolės pareiškimo bei teismo sprendimo ribų, teismo sprendimo neįvykdymą pagrindė tuo, kad svarainių augalai, kaip nustatė antstolė ir pateikė papildomai į bylą naują aktą, yra arčiau nuo sklypų ribos, nei vienas metras, o vienintelis likęs gervuogės krūmas yra 90 cm atstumu nuo išieškotojams priklausančio žemės sklypo ribos. Pažymi, kad dėl svarainių augalų ginčo byloje nebuvo ir negalėjo būti, nes jų bylos nagrinėjimo metu apskritai toje vietoje nebuvo. Tad, teismo sprendimo įpareigojimas negali būti taikomas tiems daiktams, kurių jo priėmimo metu nebuvo ir dėl jų teismas nesprendė. Kas liečia gervuogių vienintelį krūmą, tai teismo posėdžio metu antstolės aktas ir matavimas dėl šio krūmo patyrė visišką fiasko, nes kaip ji pati pripažino, atstumą matavo ne nuo žemės sklypų ribos, o nuo A. I. metalinių konstrukcijų, sudėtų šalia tvoros jo paties žemės sklype. Jeigu būtų matuota nuo sklypų ribos, tas atstumas net viršytų 1 metrą. Kas liečia teismo įpareigojimą patraukti 3 metrų atstumu komposto dėžę nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, tai jis buvo grindžiamas būtent šios dėžės paskirtimi ir turiniu ir su tuo susijusiais teisės aktų reikalavimais. Dėl to laikytina, kad A. I. nutraukdamas sodo augalų kompostavimą teismo sprendime aptartoje dėžėje, tinkamai įvykdė teismo sprendimą, kuris savo esme buvo nukreiptas ne į formalų veiksmą- dėžės perstatymą bet kuriuo atveju, o į ieškovo teisių gynimą dėl netinkamos būtent komposto dėžės padėties.

Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai pagrįsta ir teisėta, o apeliantas teismo sprendimo neįvykdė.

Suinteresuoti asmenys J. J. ir J. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti apelianto skundą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininko argumentai, jog jis įvykdė teismo sprendimą kitu nei sprendime nurodytu būdu (pakeisdamas komposto dėžės paskirtį)  yra nepagrįsti, kadangi teismo sprendimu jis yra įpareigotas patraukti komposto dėžę per 3 metrus nuo išieškotojams nuosavybės teise priklausančio sklypo. Pažymi ir tai, jog priešingai nei teigia skolininkas, komposto dėžės paskirtis galimai nepakeista, t.y. joje ir toliau laikomas kompostas, o pati dėžė apkrauta daiktais, siekiant užmaskuoti jos paskirtį. Be to, komposto dėžė yra pastatyta taip arti išieškotojams priklausančio sklypo ribos, kad nėra galima tinkamai prižiūrėti toje vietoje, kur pastatyta komposto dėžė, sklypą juosiančios tvoros, t.y. fiziškai nėra įmanoma išardyti, perkalti ir perdažyti toje vietoje stovinčios tvoros. Suinteresuoti asmenys taip pat nurodo, kad trys vaiskrūmiai, pasodinti arčiau nei 1 metro atstumo nuo sklypų ribos, nėra pašalinti. Tą pripažino ir skolininkas teismo posėdžio metu. Be to, gervuogės krūmas yra iškirstas, neiškasant vaiskrūmio šaknų. Todėl tokių skolininko veiksmų negalima laikyti tinkamu įpareigojimo pašalinti vaiskrūmius įvykdymu, kadangi palikus vaiskrūmio šaknis po kurio laiko minėtas vaiskrūmis vėl išaugs ir kels tas pačias problemas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, todėl jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo sprendimo nevykdymas, o asmenims, nevykdantiems jų atžvilgių priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, gali būti taikomos atitinkamos procesinės sankcijos. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą atitinkamą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naujai (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

Civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 vykdomąjį raštą Nr. 2-115653-734/2012, kuriuo teismas įpareigojo atsakovą A. I. per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti vaiskrūmius 1 metro atstumu bei patraukti komposto dėžę per 3 metrus nuo ieškovams J. J. ir J. J. nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 137, esančio (duomenys neskelbtini), ribos (v.b.l. 2). 2014-01-14 antstolė priėmė patvarkymą Nr. 15 2014 01 14 1144/14-8, kuriuo įpareigojo A. I. vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-08 vykdomąjį raštą Nr. 2-115653-734/2012 ir per 3 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie teismo įpareigojimo įvykdymą (v.b.l. 6). Šis antstolės patvarkymas A. I. buvo įteiktas 2014-01-20 (v.b.l. 7). 2014-01-24 elektroniniu laišku A. I. informavo antstolę apie teismo sprendimo įvykdymą ir pridėjo fotonuotraukas (v.b.l. 8-13). 2014-01-30 elektroniniame laiške antstolės padėjėja nurodė, jog teismo sprendimas nėra įvykdytas tinkamai, kadangi iš nuotraukų matyti, jog dėžė nėra patraukta, yra pakeista tik jos paskirtis. Taip pat nurodė, jog vaiskrūmių šakos turi būti ne tik apkirstos vieno metro atstumu, bet ir iškastos jų šaknys tokiu pat atstumu (v.b.l. 14). 2014-02-02 elektroniniame laiške A. I. nurodė, jog teismo sprendimą yra įvykdęs tinkamai (v.b.l. 15). 2014-02-05 buvo surašytas aktas apie teismo sprendimo neįvykdymą (v.b.l. 16), o 2014-02-13 - sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (v.b.l. 25), kuriuos pasirašė antstolės padėjėja A. M.. 2014 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu antstolė V. M. pateikė pirmosios instancijos teismui 2014 m. kovo 25 d. aktą Nr. 0015/14/01144, kuriame nurodo, kad pati vyko įvertinti situaciją bei pridėjo nuotraukas iš įvykio vietos (b. l. 19-23).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog apeliantas neįvykdė teismo sprendimo, t.y. nepatraukė komposto dėžės per 3 metrus nuo suinteresuotiems asmenims J. J. ir J. J. nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 137, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei nepašalino vaiskrūmių 1 metro atstumu nuo ieškovams J. J. ir J. J. minėto nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos. Apeliantas pateikęs skundą, jį grindžia tuo, jog antstolė neteisingai atliko matavimus, kas liečia vaiskrūmius-gervuoges, kadangi atstumą matavo ne nuo žemės sklypų ribos, o nuo A. I. metalinių konstrukcijų, sudėtų šalia tvoros jo paties žemės sklype; atkreipia dėmesį, jog apeliantas pašalino antžeminę ginčo vaiskrūmių dalį, todėl teismo sprendimą šioje dalyje įvykdė tinkamai, taip pat pažymi, jog apeliantas panaikino ginčo komposto dėžės paskirtį, tuo ją eliminuodamas kaip ginčo objektą, kadangi joje jau nėra kompostuojamos augalinės atliekos, todėl laikytina, kad teismo sprendimas savo esme yra įvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje susidariusią situaciją, sprendžia, jog šiuo atveju buvo išsiaiškintos ne visos bylai reikšmingos aplinkybės, todėl vienareikšmiškai teigti, jog apeliantas neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, negalima, o tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, atsižvelgęs į antstolės teismo posėdžio metu pateiktą 2014 m. kovo 25 d. aktą (b. l. 19), kuriame antstolė nurodo, kad prieš pat teismo posėdį, buvo nuvykusi įvertinti situacijos bei prie jo pridėtas nuotraukas, kurios neva tai parodo, jog apeliantas nėra įvykdęs teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šį dokumentą, sprendžia, jog nors šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo dėl šių nuotraukų padarymo vietos, tačiau teismo vertinimu, jos faktinės situacijos esančios apelianto sklype neatspindi. Pabrėžtina tai, jog iš pateikto antstolės surašyto akto bei prie jo pridėtų nuotraukų, negalima tiksliai nustatyti koks atstumas yra nuo suinteresuotų asmenų J. J. ir J. J. nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 137 ribos iki apelianto sklype esančių vaiskrūmių, kuriuos jis įpareigotas pašalinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kadangi nuotraukos yra padarytos taip, kad negalima įžvelgti skaičių esančių ant matavimo prietaiso. Be to, vienoje iš antstolės pateiktų nuotraukų (b. l. 22), atstumas (90 cm) yra tiesiog užrašytas ranka su tušinuku. Šiuo atveju nėra aišku, kas šiuos duomenis užrašė, kas atliko matavimus, kokiais duomenimis remiantis užrašė būtent tokį skaičių, o ne kitą, taip pat kaip šiuo atveju buvo nustatinėjama žemės sklypo riba nuo kurios turi būti atliekami matavimai ir t.t. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilo ginčas dėl ribos, nuo kurios turi būti matuojamas atstumas, t.y. iš pateiktų nuotraukų matyti, jog buvo matuojama ne nuo šalių sklypus skiriančios tvoros, kuri paprastai skiria šalia gyvenančių kaimynų žemės sklypų ribas, o nuo prie jos padėtų metalinių konstrukcijų apelianto žemės sklypo pusėje, tarp kurių yra akivaizdus tarpas, kuris taipogi šiuo atveju reikšmingas ir turėtų būti įvertintas. Apeliantas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu vykusio pirmosios instancijos teisme, ginčijo šią aplinkybę, t.y. teigė, jog matavimai buvo atlikti ne nuo jam priklausančio sklypo ribos, taip pat, kad jis nedalyvavo atliekant šiuos matavimus, kas teismo vertinimu atitinkamai reiškia, jog jam nebuvo suteikta galimybė parodyti, kur prasideda jam priklausančio sklypo riba, pagrindžiant tai atitinkamais dokumentais. Esant tokiai susidariusiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra labai svarbu nustatyti kur prasideda apelianto žemės sklypo riba, o kur išieškotojų, kadangi būtent nuo šios aplinkybės priklauso tiek teismo sprendimo tinkamas įvykdymas, tiek ir pats baudos dydis, paaiškėjus, jog apeliantas iš tikrųjų nevykdė sprendimo ar jį įvykdė nepilnai, per teismo nustatytą terminą.

Analizuojant teismo įpareigojimą dėl komposto dėžės, kuri turi būti patraukta per 3 metrus nuo ieškovams J. J. ir J. J. nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 137, kadastrinis Nr. 0101/0008:0374, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog teismas sprendimu įpareigojo skolininką patraukti komposto dėžę, o nepakeisti jos paskirtį ar turinį. Tokiu būdu teismas aiškiai nurodė kokius veiksmus apeliantas privalo atlikti, nenumatant jokių alternatyvių įpareigojimo įvykdymo būdų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas tiesiog pritaria žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams, todėl jų neatkartoja ir dėl jų papildomai nepasisako.

Nustačius minėtas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, jog šiuo atveju pareikštas vienas reikalavimas ir paskirta viena bauda už dvejų teismo įpareigojimų nevykdymą, darytina išvada, jog nors šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su žemesnės instancijos teismo nutartimi tik iš dalies, tačiau jos panaikinti tik dalinai galimybės nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo, padarė proceso teisės normų (CPK 771 str. 5 d.) pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis naikinama, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Teisėja                                                             Romualda Janovičienė