Civilinė byla Nr. e2A-1282-925/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00941-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.15; 3.3.1.19.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,  Jorūnės Pukinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Urmilos Valiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Fast Way LT dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

2.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija (toliau - ir DGK ar darbo ginčų komisija) 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-2-25336/2024 atmetė ieškovo V. A. (toliau – ir ieškovas ar darbuotojas) prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Fast Way LT (toliau – atsakovė ar darbdavė) dėl darbo užmokesčio, atostoginių ir netesybų priteisimo bendrai 6 330 Eur sumai. DGK nurodė, jog darbdavio pateikti dokumentai (darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, darbo užmokesčio žiniaraštis, atostogų prašymai, įsakymai, pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, komandiruočių įsakymai, atsiskaitymo lapeliai, banko mokėjimo išrašai, patvirtinantys ieškovui išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas) liudija, kad darbo užmokestis ieškovui buvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo sutartimi sulygto dydžio. DGK, įvertinusi pateiktus dokumentus, darė išvadą, jog atsakovė su ieškovu už dirbtą laiką yra atsiskaičiusi, o dėl avansu permokėtų sumų pats ieškovas turi susidariusį įsiskolinimą atsakovei.

3.       Ieškovas V. A., nesutikdamas su DGK sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio 1 dalies pagrindu; 2) priteisti iš atsakovės UAB Fast Way LT 1 861,27 Eur darbo užmokestį, 264,04 Eur su darbo santykiais susijusias išlaidas, 2 057,82 Eur dienpinigius, 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, netesybas dėl uždelsto atsiskaitymo, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių bei bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškovas nurodė, kad 1 861,27 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl šių laikotarpių: nuo 2023 m. spalio 18 d. – per 9 darbo dienas, iš kurių 3,16 val. darbo nakties metu (iš viso 295,13 Eur); 2023 m. lapkričio mėn. – per 20 darbo dienų, iš kurių 0,19 val. darbo nakties metu, 18,06 val. darbo švenčių dienomis (iš viso 1 029,32 Eur); 2023 m. gruodžio mėn. – per 11 darbo dienų, viso 485,46 Eur nepriemoka. Be to, nepriskaičiuotos 9,08 naktinio darbo valandos 2024 m. balandžio, gegužės ir spalio mėnesiais (viso 51,36 Eur). Taip pat ieškovui nekompensuotos 264,04 Eur išlaidos, kurios patirtos darbdavio naudai, bei nesumokėti 2 057,82 Eur dienpinigių.

5.       Ieškovas pažymėjo, jog atsakovė neatsiskaitė už darbą nurodomu laikotarpiu, nors ieškovas dirbo. Ieškovo darbą patvirtina vairuotojo kortelės duomenys, komandiruotės metu ieškovui buvo priskirta transporto priemonė, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

6.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2023 m. gruodžio 15 d. tarp šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 63, pagal kurią ieškovas dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju atsakovės įmonėje nuo 2023 m. gruodžio 18 d. Per visą darbo laikotarpį ieškovas komandiruotėse užsienyje buvo nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2024 m. liepos 30 d. ir nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. spalio 30 d. Ieškovas kito, nei darbo sutartyje nurodyto darbo, nedirbo. Ieškovui buvo nustatyta 48 valandų per savaitę darbo laiko norma ir taikoma suminė darbo laiko apskaita. Už visą darbo laikotarpį ieškovui darbo užmokesčio ir kitų išmokų (įskaitant ir atostoginius) paskaičiuota 7 089,90 Eur, visa ši suma ieškovui buvo išmokėta į jo banko sąskaitą. Ieškovui už komandiruotėse praleistas dienas atsakovas iš viso paskaičiavo 12 932 Eur dienpinigių sumą, o su avansais iš viso buvo išmokėta 14 738,41 Eur. Darbo sutarties sulygto darbo užmokesčio dydžio ieškovas objektyviais faktiniais duomenimis nenuginčijo.

7.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus 1) pripažinti, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu ir 2) priteisti 6 mėnesių dydžio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, atsisakė priimti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo V. A. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovės UAB Fast Way LT naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1.                      Bylos duomenimis, 2023 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 2023/07/18-05, darbo sutarties Nr. 52 pagrindu ieškovas priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju nuo 2023 m. liepos 19 d.; darbo laiko apskaita – suminė, darbo užmokestis – minimalus, padaugintas iš 1,65. Ieškovas laikotarpiais 2023 m. rugpjūčio 2 d.  –2023 m. rugpjūčio 10 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d. – 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. rugsėjo 10 d. – 2023 m. rugsėjo 18 d., 2023 m. rugsėjo 20 d. –2023 m. rugsėjo 30 d., 2023 m. spalio 1 d. – 2023 m. spalio 18 d. komandiruotas į užsienį. 2023 m. spalio 10 d. ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

8.2.                      2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 2023-12/15-01,

8.3.                      Bylos duomenimis ieškovui priskaičiuota:

8.3.1.                      už 2023 m. spalio mėnesį 586,87 Eur darbo užmokesčio (toliau – DU), 314,40 Eur atostoginių, 34,45 Eur kitų priemokų (toliau – KP), iš viso 935,72 Eur (išmokėta 566,11 Eur);

8.3.2.                      už 2024 m. vasario mėnesį – DU 912,36 Eur, KP 229,57 Eur, viso 1 141,93 Eur (išmokėta 690,86 Eur);

8.3.3.                      už 2024 m. kovo mėnesį – DU 1 464,99 Eur, KP 106,01 Eur, viso 1 571 Eur (išmokėta 950,45 Eur);

8.3.4.                      už 2024 m. balandžio mėnesį – DU 1524,60 Eur (išmokėta 922,38 Eur);

8.3.5.                      už 2024 m. gegužės mėnesį – DU 1 520,52 Eur, KP 6,12 Eur, viso 1 526,64 Eur (išmokėta 923,62 Eur);

8.3.6.                      už 2024 m. birželio mėnesį – DU 1 450,68 Eur, KP 110,88 Eur, viso 1 561,56 Eur (išmokėta 944,75 Eur);

8.3.7.                       už 2024 m. liepos mėnesį – DU 1 388,33 Eur, atostoginių 744 Eur, KP 141,87 Eur, viso 2 274,20 Eur (išmokėta 1 327,75 Eur);

8.3.8.                       už 2024 m. rugsėjo mėnesį – DU 765,93 Eur, KP 65,23 Eur, viso 831,16 Eur (išmokėta 477,92 Eur);

8.3.9.                      už 2024 m. spalio mėn. – DU 1 436,78 Eur, KP 45,24 Eur, viso 1 482,02 Eur (išmokėta 852,17 Eur). Viso ieškovui priskaičiuota 7 656,01 Eur.

8.4.                      Už 2024 m. vasario mėn. ieškovui priklausė 814 Eur dienpinigių (toliau DNP), už 2024 m. kovo mėn. – 1 783 Eur DNP, už 2024 m. balandžio mėn. – 2 011 Eur DNP, už 2024 m. gegužės mėn. – 2 017 Eur DNP, už 2024 m. birželio mėn. – 1 886 Eur DNP, už 2024 m. liepos mėn. – 1 823 Eur DNP, už 2024 rugsėjo mėn. – 900 Eur DNP, už 2024 m. spalio mėn. – 1 698 Eur DNP, viso 12 932 Eur DNP. Taigi atsakovė ieškovui paskaičiavo priklausiusias išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas 20 588,01 Eur sumai (7 656,01 Eur + 12 932 Eur).

9.       Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus skaičiavimus, kurių pagrindu jis teigė, kad 2023 m. spalio mėn. susidarė 295,13 Eur DU nepriemoka, 2023 m. lapkričio mėn. 1 029,32 Eur DU nepriemoka, 2023 m. gruodžio mėn. 485,46 Eur DU nepriemoka, 2024 m. balandžio mėn. 1,49 Eur DU nepriemoka, 2024 m. gegužės mėn. 2,78 Eur DU nepriemoka, 2024 m. spalio mėn. 47,09 Eur DU nepriemoka; 2 057,82 Eur dienpinigių skola, ir atsižvelgęs į darbo byloje Nr. APS‑2-25336/2024 esančius vairuotojo kortelės duomenis, šalių sudarytos darbo sutarties nuostatas, neturėjo pagrindo nesutikti su ieškovo skaičiavimais. Be to, su darbo santykiais susijusias 264,04 Eur išlaidas, kurių darbdavys neatlygino, patvirtina ieškovo pateiktas B. P. sąskaitos išrašas.

10.       Teismas, atsižvelgęs į DGK sprendimo 9-12 punktus, sprendė, kad atsakovė ieškovui už darbą turėjo sumokėti 24 771,14 Eur (20 588,01 Eur + 1 861,27 Eur + 264,04 Eur + 2 057,82 Eur ).

11.       Teismas pažymėjo, jog AB Swedbank išrašo duomenimis, kurio ieškovas neginčijo, laikotarpiu 2023 m. gruodžio 18 d. iki 2024 m. spalio 31 d. ieškovui pervesta 21 828,31 Eur. Paties ieškovo teiktais duomenimis, 2023 m. lapkričio 10 d. atsakovės vadovas iš savo sąskaitos ieškovui pervedė 4 140 Eur. Viso už darbą atsakovė ieškovui pervedė 25 968,31 Eur. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi visas su darbo santykiais susijusias išmokas (25 968,31 Eur – 24 771,14 Eur), todėl ieškovo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovas (apeliantas) V. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Iš esmės teismas teisingai ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes – darbo santykių pas darbdavę laikotarpio nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2024 m. spalio 30 d. nepertraukiamumą, tačiau teismas netinkamai paskaičiavo tiek mokėtiną darbo užmokestį ir dienpinigius už visą darbo santykių laikotarpį, tiek darbdavės išmokėtas darbuotojui sumas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

12.2.                      Ieškovas su ieškiniu pateikė skaičiavimų lentelę, kurioje nurodė, kaip skaičiavo nepriemoką, tačiau teismas iš tos lentelės rėmėsi tik tam tikrais duomenimis, todėl sprendime atliko netinkamus paskaičiavimus.

12.3.                      Darbdavė už visą darbo santykių laikotarpį ieškovui turėjo sumokėti 9 537,93 Eur darbo užmokesčio ir 21 116 Eur dienpinigių, taigi iš viso 30 653,93 Eur, o ne 24 771,14 Eur, kaip netinkamai sprendime paskaičiavo teismas. Tinkami darbo užmokesčio ir dienpinigių skaičiavimai atlikti ir nurodyti lentelėje. Jie pagrįsti byloje esančiais vairuotojo kortelės duomenimis apie ieškovo darbo laiką. Tuo tarpu teismas rėmėsi vien atsakovo paskaičiuotomis sumomis, kurios nėra nei pagrįstos, nei patikimos, nes, kaip pripažino pats teismas, darbuotojui iš viso nebuvo skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d., t. y. beveik 2 mėnesius laiko.

12.4.                      Teismas tarp išmokėtų darbuotojui sumų pridėjo ir jo iš atsakovės vadovo asmeniškai pervestą 4 140 Eur sumą, tačiau, ieškovo teigimu, tokia teismo traktuotė prieštarauja teisės aktų reikalavimams, kadangi pareiga mokėti darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, tenka darbdaviui. Be to, atsakovė šioje byloje neteigė ir neįrodinėjo, kad jos vadovo asmeniškai ieškovui sumokėtos sumos yra ieškovo darbo užmokestis pagal darbo sutartį. Tokia informacija nėra nurodoma ir darbdavės vadovo pavedimuose, todėl teismui nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo šių sumų skaičiuoti kaip ieškovui atsakovės sumokėtą darbo užmokestį ar dienpinigius. Pažymėtina, jog papildomi įmonės vadovo ir jo darbuotojo susitarimai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, dėl to šių sumokėtų sumų teismas negalėjo vertinti kaip pagal darbo sutartį mokamo darbo užmokesčio.

13.       Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB Fast Way LT prašo atmesti ieškovo V. A. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

13.1.                      Nors pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, tačiau, kaip nurodė atsakovė atsiliepime į ieškinį, dalis ieškovo reikalavimų apskritai turėjo būti palikti nenagrinėtais. Nagrinėjamoje byloje DGK 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu atmetė ieškovo trejopo pobūdžio reikalavimus, pareikštus ikiteismine tvarka: dėl darbo užmokesčio, atostoginių ir netesybų priteisimo. Vėliau ieškovas, patikslinęs savo reikalavimus, prašė priteisti 2 281,12 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis, taip pat 10 000 Eur neturtinę žalą ir netesybas. Tuo tarpu ieškinyje atsakovas neparašė priteisti 264,04 Eur darbdavio naudai patirtų išlaidų, 2 057 Eur dienpinigių, nereikalavo pripažinti, jog darbo sutartis tarp šalių nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nereikalavo priteisti 6 mėnesių dydžio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, teismas turėjo palikti pastaruosius ieškinio reikalavimus nenagrinėtais.

13.2.                      Per visą darbo laikotarpį ieškovas komandiruotėse užsienyje buvo nuo 2024 m. vasario 15 d. iki 2024 m. liepos 30 d. ir nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. spalio 30 d., kai ieškovui nepagrįstai ir be pateisinamų priežasčių atsisakius atlikti (tęsti) darbo funkcijas (pristatyti vežamą krovinį užsakovui) ir vykdyti darbdavio nurodymus, komandiruotė atsakovės iniciatyva buvo nutraukta. Nuo 2024 m. spalio 31 d. ieškovui be pateisinamų priežasčių atsisakius vykdyti atsakovo nurodymus dėl atvykimo į darbo vietą, ignoruojant darbdavio reikalavimus bei interesus, ieškovui fiksuotos pravaikštos.

13.3.                      Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jis dirbo dar ir kitą, darbo sutartyje nenurodytą laikotarpį, per kurį darbuotojui susidarė 1 861,27 Eur darbo užmokesčio nepriemoka.

13.4.                      Pažymėtina, jog tokio darbo sutarties šalių tarpusavyje sulygto darbo užmokesčio dydžio ieškovas darbo byloje nepaneigė (nenuginčijo) jokiais objektyviais faktiniais duomenimis. Ieškovui buvo nustatyta 48 valandų per savaitę darbo laiko norma ir taikoma suminė darbo laiko apskaita. Už visą darbo laikotarpį ieškovui darbo užmokesčio ir kitų išmokų (įskaitant ir atostoginius) paskaičiuota 7 089,90 Eur, atskaičius mokesčius. Kaip patvirtina pateikiami mokėjimų dokumentai, visa ši suma ieškovui buvo išmokėta į jo banko sąskaitą.

13.5.                      Kaip patvirtina dienpinigių paskaičiavimo dokumentai ir išmokėjimų ieškovui duomenys, ieškovui už komandiruotėse praleistas dienas atsakovė iš viso paskaičiavo 12 932 Eur dienpinigių sumą, o su avansais iš viso buvo išmokėta 14 738,41 Eur. Dėl susidariusios 1 806,41 Eur (14 738,41 - 12 932) dydžio dienpinigių permokos grąžinimo ieškovui reikalavimai šiuo metu nėra pareikšti. Vadinasi, buhalteriniai įmonės skaičiavimai patvirtina, kad atsakovė su ieškovu už dirbtą laiką yra atsiskaičiusi, o dėl avansu permokėtų sumų pats ieškovas turi susidariusį įsiskolinimą atsakovei.

13.6.                      Papildomai pažymėtina, kad ieškinyje nurodyti tariami darbdavės pažeidimai dėl netinkamos darbo laiko apskaitos, pasak ieškovo atstovo, prasidėjo dar 2023 m. spalio 18 d. (prieš beveik pusantrų metų), tačiau dėl jų ieškovas darbdavei niekada anksčiau nėra pareiškęs jokių pretenzijų. Pastaroji aplinkybė dėl pretenzijų nebuvimo taip pat papildomai patvirtina aptariamų ieškinio reikalavimų nepagrįstumą ir neatitikimą paties ieškovo, o ne jo atstovo pozicijai. Bet kokiu atveju už nurodytą laikotarpį nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d. ieškovui neturėjo būti skaičiuojamas darbo užmokestis, kadangi ieškovas nurodytu laikotarpiu nedirbo. Ginčo dėl šios aplinkybės ir su jos nustatymu susijusių reikalavimų nepareikšta nei DGK, nei teismui.

13.7.                      Manytina, kad ieškovo atstovas sukūrė versiją apie galimai ieškovo nelegalų darbą pas atsakovę laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d., kuomet dar šios versijos aplinkybių nebuvo ištyrusi Darbo inspekcija. Tačiau Darbo inspekcijos 2025 m. rugsėjo 4 d. priimtu nutarimu Nr. NUĮPBJ 42343 nustatyta, kad V. A. dirbo neteisėtai atsakovės įmonėje vos 3 dienas, nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. spalio 18 d., kadangi neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) vizos (ji nebuvo laiku pratęsta). Todėl atsakovei UAB Fast Way LT skirta minimali 868 Eur bauda (ekonominė sankcija). Todėl remiantis minėtu nutarimu, atmestini ieškovo teiginiai, kuriais jis teigia, jog nelegaliai dirbo pas atsakovę nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d. Be to, pažymėtina, kad nutarime nustatyta, jog nurodytu 3 dienų laikotarpiu ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis.

13.8.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tarp išmokėtų darbuotojui sumų nepagrįstai pridėjo ir atsakovės vadovo ieškovui asmeniškai pervestą 4 140 Eur sumą. Pažymėtina, kad ieškovas DGK ir pirmojoje instancijoje neginčijo šios sumos išmokėjimo pagrindo, nenurodė, kad ši suma išmokėta kitu pagrindu, o ne pagal darbo sutartį. Jeigu ši suma būtų buvusi ginčijama, ieškovas būtų į savo reikalavimus įtraukęs ir reikalavimą priteisti iš atsakovo ir minėtą 4 140 Eur sumą, kadangi ji išmokėta ieškovui kitokiu nei darbo santykių pagrindu. Tačiau tokio reikalavimo ieškovas niekada nebuvo pareiškęs. Be to, teiginiai dėl 4 140 Eur sumos išmokėjimo tinkamumo pateikti tik apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus, nurodyti naujas aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad ieškovas taip ir nenurodė teismui alternatyvaus 4 140 Eur sumos išmokėjimo pagrindo, t. y. net neįrodinėja, kad ši suma ieškovui išmokėta ne pagal su ieškovu sudarytą darbo sutartį.

13.9.                      Dėl faktiškai komisijai ir teismui pareikšto reikalavimo priteisti 1 861,27 Eur darbo užmokesčio, manytina, kad ieškovas tokiu būdu savotiškai bando apginti jo nepagrįstai gautą dienpinigių permoką ar paprasčiausiai atkeršyti darbdaviui už dėl paties darbuotojo kaltės nenusisekusią karjerą atsakovės įmonėje, tačiau toks ieškovo teisių gynimo būdas yra nesąžiningas, o ieškovo reikalavimas nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1‑7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

16.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė ieškovo ieškinį dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

17.       2023 m. liepos 18 d. tarp ieškovo V. A. ir atsakovės Fast Way LT, UAB buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 52. Ieškovas laikotarpiais 2023 m. rugpjūčio 2 d.  –2023 m. rugpjūčio 10 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d. – 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. rugsėjo 10 d. – 2023 m. rugsėjo 18 d., 2023 m. rugsėjo 20 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d., 2023 m. spalio 1 d. – 2023 m. spalio 18 d. komandiruotas į užsienį. Šalių darbo santykiai nutraukti 2023 m. spalio 18 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovui pateikus darbdavei prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo inciatyva.

18.       2023 m. gruodžio 15 d. ieškovui V. A. išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.

19.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 16 d. ieškovas V. A. ir atsakovė Fast Way LT, UAB pasirašė neterminuotą darbo sutartį (toliau – Darbo sutartis), parengtą lietuvių ir rusų kalbomis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti Fast Way LT, UAB tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nurodant, kad darbuotojas pilnai atsako už pervežamą krovinį nuo pakrovimo iki iškrovimo punktų. Darbo sutarties 1.3 punktu nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – ir MMA), padaugintas iš 1,65 koeficiento, bet ne mažiau nei MMA, numatant, kad darbo užmokestis mokamas 2 kartus per mėnesį, mėnesio 5-19 dienomis. Darbo sutarties 4 punkte nustatyta darbo laiko norma: ne ilgiau kaip 48 val. per savaitę, taikant suminę darbo laiko apskaitą.

20.       Bylos duomenimis, ieškovas komandiruotas į užsienį laikotarpiais:

1) 2024 m. vasario 15 d. – 2024 m. vasario 29 d. (Čekija – 5 dienos, Prancūzija – 2 dienos, Vokietija – 3 dienos, Lenkija 5 dienos);

2) 2024 m. kovo 1 d. – 2024 m. kovo 31 d. (Čekija – 6 dienos, Belgija – 2 dienos, Vokietija – 8 dienos, Lenkija – 3 dienos, Ispanija – 7 dienos, Italija – 5 dienos);

3) 2024 m. balandžio 1 d. – 2024 m. balandžio 3 d. ir  2024 m. balandžio 4 d. – 2024 m. balandžio 30 d. (Italija – 4 dienos, Prancūzija – 21 diena, Vokietija – 5 dienos);

5) 2024 m. gegužės 1 d. – 2024 m. gegužės 31 d. (Prancūzija – 15 dienų, Belgija – 10 dienų, Vokietija 6 dienos);

6) 2024 m. birželio 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. (Prancūzija – 19 dienų, Belgija – 1 diena, Lenkija – 7 dienos, Ispanija – 2 dienos, Vokietija – 1 diena);

7) 2024 m. liepos 1 d. – 2024 m. liepos 29 d. (Prancūzija – 1 diena, Austrija – 2 dienos, Italija – 10 dienų, Belgija – 6 dienos, Vokietija – 8 dienos, Lenkija – 2 dienos, Lietuva – 1 diena);

8) 2024 m. rugsėjo 17 d. – 2024 m. rugsėjo 30 d. (Italija – 12 dienų, Lenkija – 3 dienos);

9) 2024 m. spalio 2 d. – 2024 m. spalio 24 d. ir  2024 m. spalio 26 d. – 2024 m. spalio 31 d. (Čekija – 3 dienos, Belgija – 3 dienos, Italija – 3 dienos, Vokietija – 12 dienos, Lenkija – 9 dienos).

21.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovui buvo suteiktos neapmokamos atostogos laikotarpiais: 2023 m. gruodžio 18 d. – 2024 m. sausio 31 d.; 2024 m. vasario 1 d. – 2024 m. vasario 6 d.; 2024 m. vasario 7 d. – 2024 m. vasario 14 d.; 2024 m. rugpjūčio 14 d. – 2024 m. rugsėjo 16 d.

22.       Darbo ginčų komisija 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS‑2‑25336/2024 atmetė ieškovo V. A. prašymą atsakovei Fast Way LT, UAB dėl darbo užmokesčio, atostoginių ir netesybų priteisimo bendrai 6 330 Eur sumai. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo reikalavimą dėl nepilnai išmokėto darbo užmokesčio, priešingai, sprendė, jog darbdavio pateikti dokumentai liudija, kad darbo užmokestis ieškovui buvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo sutartimi sulygto dydžio, o dėl avansu permokėtų sumų pats ieškovas turi susidariusį įsiskolinimą atsakovei.

23.       2025 m. gegužės 15 d. Darbo inspekcija nustatė, jog V. A. laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2023 m. spalio 18 d. dirbo Fast Way  LT, UAB pasibaigus jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje terminui.

24.       2025 m. rugsėjo 4 d. Darbo inspekcijos nutarimu Nr. NUĮPBJ 42343 atsakovė nubausta už ieškovo nelegalų darbą laikotarpiu 2023 m. spalio 16 d. – 2023 m. spalio 18 d. 

Dėl (ne)tinkamo atsiskaitymo su ieškovu ir pagrindo reikalauti iš atsakovės išmokų, susijusių su darbo santykiais, (ne)buvimo

25.       DK

26.       Kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, reikšdamas reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, tai, vadovaujantis nurodyta DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, tam tikrų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių, be kita ko, aplinkybių, kokio dydžio buvo šiam darbuotojui priklausantis darbo užmokestis ir ar šis darbo užmokestis jam buvo iki galo išmokėtas, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, nes šis organizuoja jam pavaldžių darbuotojų darbą, veda darbo laiko ir buhalterinę apskaitą, turi ar gali lengviau nei darbuotojas gauti atitinkamus įrodymus. Tačiau tai nereiškia, kad tokioje byloje darbuotojas apskritai atleidžiamas nuo įrodinėjimo. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus, be kita ko, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 59 punktas).

27.       Teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, tenka aktyvus vaidmuo (tiksliau – aktyvesnis už tą vaidmenį, kuris tenka nagrinėjant bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles). Kita vertus, tokio vaidmens teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, priskyrimas nereiškia, kad darbuotojui, kaip bylos šaliai, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad jis yra visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Vis dėlto darbuotojas, kad ir koks procesinis statusas jam suteikiamas, yra bylos šalis, todėl jis pirmiausia pats ir turi vykdyti jam tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 42 punktas).

28.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 64 punktas).

29.       Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 63 punktas).

30.       Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktas).

31.       Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21 straipsnis). Niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-359-701/2019, 72 punktas).

32.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės į bylą pateiktais įrodymais apie ieškovui priskaičiuotą darbo užmokestį, ieškovo pozicija dėl atsakovės apskaičiuoto darbo užmokesčio ir jo apmokėjimo, prieina prie išvados, jog atsakovė, kaip darbdavė, pateikė į bylą patikimus ir pakankamus įrodymus, patvirtinančius darbo užmokesčio ieškovui apskaičiavimą, išskyrus skaičiavimus dalyje, kuri susijusi su neišmokėtomis sumomis už 2024 m. balandžio, gegužės ir spalio mėnesius, kurioje teismas sutinka su ieškovo skaičiavimais (iš viso: 51,36 Eur).

33.       Remiantis į darbo bylą pateiktais tachografo kortelės duomenimis (DOK-15964, 228-238 psl.), nustatyta, kad nepaisant to, jog atsakovė 2023 m. spalio 18 d. nutraukė darbo sutartį su darbuotoju V. A., pastarasis faktiškai tęsė darbo funkcijų vykdymą. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. spalio 18-31 d. V. A. dirbo iš viso 81 val. 2 min. – iš jų 80 val. 13 min. dienos metu ir  49 min. nakties metu; 2023 m. lapkričio 1- 30 dienomis V. A. dirbo iš viso 157 val. 6 min., iš jų 156 val. 47 min. dienos metu ir 19 min. nakties metu; 2023 m. gruodžio 1-14 dienomis V. A. dirbo iš viso 74 val. 59 min. dienos metu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad po darbo sutarties nutraukimo darbuotojas faktiškai vykdė darbo funkcijas atsakovės naudai.

34.       Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktais darbo užmokesčio ir dienpinigių skaičiavimais, teigdamas, kad netinkamai nustatytos tiek jam priklausančios išmokos, tiek faktiškai išmokėtos sumos. Ieškovo vertinimu, už visą darbo santykių laikotarpį, kuris, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, truko nepertraukiamai nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2024 m. spalio 30 d., turėjo būti išmokėta iš viso 30 653,93 Eur, iš kurių 9 537,93 Eur sudaro darbo užmokestis, o 21 116 Eur – dienpinigiai, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino tik 24 771,14 Eur sumą. Ieškovas nurodo, kad tikslūs ir pagrįsti darbo užmokesčio bei dienpinigių apskaičiavimai pateikti kartu su ieškiniu pridėtoje skaičiavimų lentelėje.

35.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus skaičiavimus bei kitus byloje pateiktus duomenis, neturi pagrindo sutikti su ieškovo nurodoma 30 653,93 Eur bendra jam priklausančia išmokėti su darbo santykiais susijusių išmokų suma. Teismas pažymi, kad ieškovo pateiktuose skaičiavimuose nurodytas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. spalio mėn., o susidariusi dienpinigių nepriemoka nurodyta už laikotarpį nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn., todėl pateikti duomenys nėra nuoseklūs ir tarpusavyje suderinti, kadangi ieškovas į bendrą reikalaujamą sumą įtraukia ir tuos laikotarpius, kurie nėra nagrinėjamo ginčo dalyku.

36.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas nepateikė aiškių ir objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kokiu konkrečiai mėnesiu ir kokio konkrečiai dydžio susidarė dienpinigių nepriemoka. Ieškinyje nenurodytas detalus nepriemokos apskaičiavimo pagrindas, nėra išskirtos faktiškai išmokėtos ir tariamai nesumokėtos sumos konkrečiu mėnesiu, taip pat nepateikti įrodymai apie realiai į darbuotojo banko sąskaitą pervestas lėšas 2023 m. liepos‑rugsėjo mėn. laikotarpiu. Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas dėl darbdavės išmokų už 2023 m. liepos‑rugsėjo mėn. ginčo nekėlė, todėl šių laikotarpių įtraukimas į apskaičiavimus vertintinas kaip nepagrįstas bei nesusijęs su nagrinėjamo ginčo apimtimi.

37.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje ginčas kilo dėl nesumokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išlaidų už laikotarpį, kai darbuotojas faktiškai dirbo, nors darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo, t. y. nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. gruodžio mėn., taip pat dėl nepriskaičiuoto atlygio už naktinį darbą 2024 m. balandžio, gegužės ir spalio mėnesiais, vertina, kad ieškovo nurodoma dienpinigių nepriemoka galėjo susidaryti būtent tuo laikotarpiu, kai ieškovas dirbo pas atsakovę esant nesudarytai darbo sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pateikti duomenys apie 2023 m. liepos – rugsėjo mėn. dienpinigius negali būti laikomi teisiškai reikšmingais šio ginčo išsprendimui. 

38.       Iš atsakovės pateiktų duomenų apie ieškovui atliktus mokėjimus nustatyta, kad beveik visų pavedimų paskirtyje buvo nurodyta „avansas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie mokėjimai ir jų paskirties įvardijimas neatitinka darbo santykiuose taikytino skaidrumo principo, kadangi iš mokėjimo paskirties nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia konkreti sumos dalis buvo mokama kaip darbo užmokestis, dienpinigiai ar kitos su darbo santykiais susijusios priemokos bei už kokį tiksliai laikotarpį jos buvo skirtos. Be to, atsakovė, faktiškai įdarbindama ieškovą, prisiėmė atsakomybę už darbo sutarties sudarymą, tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, tinkamą darbo užmokesčio mokėjimą, darbuotojo siuntimą į komandiruotes bei jų tinkamą įforminimą ir pan.

39.       Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad darbo sutartyje šalys buvo susitarusios, jog darbo užmokestis bus mokamas du kartus per mėnesį, o ieškovas neginčijo visų atsakovės pateiktų darbo užmokesčio ir dienpinigių apskaičiavimų, išskyrus šioje byloje aptartus laikotarpius bei sumas (kurios teisėto ieškovo darbo pas atsakovę metu siekė vos 51,36 Eur). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė darbuotojui teikdavo informaciją apie priskaičiuotą darbo užmokestį, taip pat byloje pateikti su dienpinigių skyrimu ir išmokėjimu susiję darbdavės įsakymai. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad, nepaisant to, jog pavedimuose nebuvo detalizuota tiksli mokėjimų paskirtis, o patys mokėjimai buvo atliekami po kelis kartus per mėnesį, atsakovė už laikotarpį, kai ieškovas dirbo teisėtai, iš esmės tinkamai vykdė darbo užmokesčio ir dienpinigių apskaitą. Todėl vien aplinkybė, kad mokėjimų paskirtyje buvo nurodytas „avansas“, savaime nesudaro pagrindo nevertinti faktiškai ieškovui pervestų piniginių lėšų kaip su darbo santykiais susijusių išmokų. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokios konkrečios sumos ir už kokį konkrečiai laikotarpį buvo pervestos ieškovui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, siekiant teisingai ir visapusiškai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, tikslinga vertinti bendrą ieškovui priskaičiuotiną darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumą bei ją lyginti su faktiškai į ieškovo banko sąskaitą atsakovės atliktais mokėjimais.

40.       Nustatyta, kad už 2023 m. spalio mėn. ir 2024 m. vasario – 2024 m. spalio mėnesius, ieškovui buvo priskaičiuota ir sumokėta 7 656,01 Eur darbo užmokesčio ir kitų priemokų; už 2024 m. vasario mėn. – 2024 m. spalio mėn. ieškovui buvo priskaičiuota ir sumokėta 12 932 Eur dienpinigių; papildomai ieškovui iš atsakovės vadovo M. R. banko sąskaitos 2023 m. lapkričio 10 d. ir 2023 m. gruodžio 14 d. buvo pervesta 4 140 Eur.

41.       Nors apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tarp išmokėtų darbuotojui sumų, susijusių su darbo santykiais, nepagrįstai įtraukė ieškovui iš atsakovės vadovo asmeniškai pervestą 4 140 Eur sumą, kadangi nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo šių sumų skaičiuoti kaip ieškovui atsakovės sumokėtą darbo užmokestį, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog remiantis ieškovo patikslintu ieškiniu bei į bylą pateiktas papildomais dokumentais (el. bylos t. 3 l. 32), paties ieškovo teigimu, ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d., kai buvo bandoma nuslėpti darbo santykių faktą, piniginės išmokos darbuotojui buvo daromos tiesiogiai iš atsakovės vadovo M. R. sąskaitos. Pasak ieškovo, vienintelis paaiškinimas dėl šių sumų pervedimo buvo besitęsiantys darbo santykiai. Tai yra pats ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė duomenis apie atsakovės vadovo jam atliktą 4 140 Eur dydžio mokėjimą ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo ir nesiejo šio mokėjimo su jokiais kitais nei tarp ieškovo ir atsakovės buvusiais darbo santykiais. Taigi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pats ieškovas šį mokėjimą siejo su tarp ieškovo ir atsakovės buvusiais darbo santykiais ir nenurodė bei neįrodinėjo jokio konkretaus pagrindo gauti mokėjime nurodytą sumą iš atsakovės vadovo, kaip fizinio asmens, buvimo.

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovas apeliacinės instancijos teismui nurodė naujus argumentus dėl atsakovės vadovo ieškovui pervestos 4 140 Eur sumos paskirties, kurie nebuvo ieškovo nurodyti ir nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą apeliaciniame skunde remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir nevertina šio ieškovo apeliaciniame skunde nurodyto argumento.

43.       Atsižvelgdamas į ieškovo pateiktoje lentelėje esančius skaičiavimų duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nagrinėjamu atveju už ginčo laikotarpį ieškovui galėjo susidaryti nepriemoka, susijusi su darbo užmokesčiu, tačiau lentelėje pateikti duomenys, susiję su dienpinigių dydžiu, vertintini kritiškai. Ieškovas, apskaičiuodamas dienpinigių dydį už 2023 m. spalio – 2023 m. gruodžio laikotarpį, teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kur šiuo laikotarpiu darbuotojas V. A. buvo komandiruotas, dienpinigiai turėtų būti skaičiuojami pagal valstybę, kurioje darbuotojas dirbo daugiausia, t. y. Vokietija. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Nutarimas dėl dienpinigių), Vokietijoje turi būti mokami 62 Eur dienpinigių už dieną. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis, kai darbuotojas dirbo esant nesudarytai darbo sutarčiai, tęsėsi 58 dienas, ieškovas teigia, kad susidarė dienpinigių nepriemoka 62 Eur x 58 d. =3 596 Eur.

44.       Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu aukščiau nurodytu ieškovo dienpinigių apskaičiavimo būdu. Vien aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie komandiruočių kryptis, nesudaro pagrindo automatiškai taikyti Vokietijai nustatytą dienpinigių normą visam ginčo laikotarpiui. Toks apskaičiavimo metodas grindžiamas prielaidomis, o ne byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl negali būti laikomas pakankamu pagrindu priteisti ieškovo reikalaujamą sumą. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingose valstybėse taikomi nevienodi dienpinigių dydžiai, bei į tai, kad byloje nustatytais duomenimis, ieškovas būdavo komandiruotėse skirtingose valstybėse, kuriose dienpinigių normos yra mažesnės (pavyzdžiui, Lenkijoje, kur pagal bylos duomenis ieškovas dažnu atveju vykdydavo darbo funkcijas, dienpinigių dydis yra 48 Eur), ieškovo pateiktas dienpinigių apskaičiavimas negali būti laikomas pakankamai pagrįstu ir objektyviu. 

45.       Vis tik tuo atveju, jeigu būtų remiamasi ieškovo pateiktais skaičiavimais bei byloje esančiais duomenimis, teisėjų kolegijos vertinimu, bendra maksimali ieškovui priskaičiuotina suma už laikotarpį nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. spalio mėn. sudarytų 26 309,32 Eur (7 069,81 Eur (DU) + 1 861,27 Eur (DU nepriemoka) + 12 932 Eur (DNP) + 264,04 Eur (KP) + 3 596 Eur (DNP nepriemoka)), į šią sumą įtraukiant ir ieškovo apskaičiuotą ginčo dienpinigių nepriemoką. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė faktiškai pervedė ieškovui 25 968,31 Eur (21 828,31 Eur iš atsakovės sąskaitos ir 4 140 Eur iš atsakovės direktoriaus sąskaitos), todėl skirtumas tarp ieškovo nurodomos maksimalios priskaičiuotinos sumos ir faktiškai išmokėtų lėšų sudaro tik 341,01 Eur.

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks skirtumas galėjo susidaryti dėl to, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokia konkreti dienpinigių suma ieškovui buvo išmokėta už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 18 d., kai darbuotojas pas atsakovę dar dirbo teisėtai, be to, kaip minėta aukščiau, apeliaciniame skunde pateikti dienpinigių skaičiavimai ginčo laikotarpiu nėra pagrįsti jokiais objektyviais dienpinigių skaičiavimo duomenimis.

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieškovas, remdamasis jo paties parengtu dokumentu (skaičiuokle dėl darbo užmokesčio bei dienpinigių apskaičiavimo) byloje surinktus įrodymus siekia įvertinti kitaip, sau palankiai, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo tiek darbo užmokestį ir dienpinigius, tiek darbdavės išmokėtas sumas.

48.       Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad nuo pat darbo santykių pradžios (2023 m. gruodžio 15 d.) ieškovui buvo sumokėtas 2 500 Eur avansas, nors ieškovui iškart buvo suteiktos neapmokamos atostogos, kurios tęsėsi iki 2024 m. vasario 14 d. Iki darbuotojo grįžimo iš neapmokamų atostogų ieškovui taip pat buvo pervesta 2024 m. vasario 5 d. – 350 Eur ir 2024 m. vasario 14 d. – 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas išėjo neapmokamų atostogų tą pačią dieną, kai jis buvo įdarbintas, bei į tai, kad neapmokamų atostogų metu ieškovui buvo išmokėta 3 150 Eur, tik patvirtina, jog tokiomis išmokomis atsakovė siekė ne tik apmokėti darbuotojo darbą į priekį, bet ir grąžinti skolą, kuri susidarė tuo laikotarpiu, kai jis nebuvo įdarbintas pas atsakovę pagal darbo sutartį.

49.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nepakanka patikimų ir objektyvių duomenų konstatuoti, jog ieškovui susidarė jo nurodyto dydžio dienpinigių nepriemoka, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl papildomų išmokų priteisimo. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė su ieškovu iš esmės yra visiškai atsiskaičiusi už visą jo faktiškai dirbtą laiką.

50.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

51.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės tinkamai apskaičiavo ieškovui mokėtiną darbo užmokestį, dienpinigius ir atsakovės faktiškai išmokėtas darbuotojui sumas, pagrįstai sprendė atsakovę įrodžius, jog atsakovė ieškovui yra sumokėjusi visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas). Remiantis išdėstytu, apelianto argumentai dėl netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. 

52.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

53.       Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 680 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo 680 Eur dydžio atsakovės nagrinėjant bylą apeliacine tvarka partirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

nutaria:

Ieškovo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Fast Way LT, juridinio asmens kodas 304699853, iš ieškovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 680 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                           Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

                                                   Jorūnė Pukinskienė

                                                                                                         Urmila Valiukienė