Civilinė byla Nr. 3K-3-476/2006

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 35.4

                                                                                                                     „S“

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. (V. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui V. S. dėl 5241,03 Lt įsiskolinimo pagal trečiojo asmens įvykdytą prievolę priteisimo.

            Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

           

            Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5241,03 Lt skolą. Ji nurodė, kad atsakovas pagal teismo nuosprendžius buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, iš jo buvo priteistos įvairios pinigų sumos, kurių išieškojimas vyko per antstolius. 2002 m. spalio 2 d. ieškovė V. J. O. M. prašymu įmokėjo į antstolių kontoros sąskaitą 5241,03 Lt atsakovo įsiskolinimams padengti, kad panaikintų areštą atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, kad O. M. pagal atsakovo V. S. išduotą įgaliojimą turėjo šį butą parduoti ir nupirkti bendrabučio kambarį. Ieškovei apmokėjus atsakovo skolas, jai perėjo kreditoriaus teisės (CK 6.50 straipsnis).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2005 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 9 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

            Teismai nustatė, kad V. S. 2000 m. spalio 17 d. teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 133 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį  6 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendžiu buvo patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir iš V. S. buvo priteista nukentėjusiesiems: 500 Lt - V. Č., 937,07 Lt - A. T., 1825,83 Lt - K. M., 584,13 Lt - UAB „Ūkio draudimas“, 1349 Lt - V. L. Visi nukentėjusieji kreipėsi į antstolius dėl jiems priteistų  sumų išieškojimo su vykdomaisiais dokumentais. Ieškovė V. J. 2002 m. spalio 2 d. sumokėjo į antstolių depozitinę sąskaitą 5241,03 Lt, kuriuos antstoliai paskirstė nukentėjusiesiems atsakovo įsiskolinimams padengti, visi kreditoriai įvykdymą iš antstolių priėmė.

            Teismai vadovavosi CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją vykdytų asmeniškai. Teismai, sprendė, kad ieškovė, apmokėdama atsakovo skolas, įstatymo nepažeidė. Byloje nenustatyta, kad atsakovas tokiam savo prievolių įvykdymui būtų prieštaravęs (CPK 6.50 straipsnio 2 dalis).

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasatorius nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:

            1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.50 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui. Kasatorius V. S. net nežinojo apie prievolės vykdymą ar ketinimą ją vykdyti, dėl tokio prievolės įvykdymo su juo niekas nesitarė. Kadangi kasatorius nežinojo apie trečiųjų asmenų sumanymus, tai buvo atimta iš jo galimybė ginčyti V. J. ketinimus.

            2. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Byloje yra Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-6975-31/2003, kuriame teigiama, kad „V. S. suteikė teisę tik O. M. veikti savo vardu, o teisė perįgalioti nenumatyta“. Teismo sprendime akcentuojama, kad įstatymo nustatyta, kad tokiu atveju O. M. pats turėjo atlikti veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas, todėl V. J. niekas neįgaliojo mokėti savo lėšų už V. S. į antstolių kontoros sąskaitą. Byloje nustatyta, kad ieškovė įnešė 5241,03 Lt, tačiau O. M. nepranešė V. S., kad kitas asmuo tvarko V. S. reikalus, kaip to reikalaujama CK 2.145 straipsnio 4 dalyje. Kasatorius nurodo, kad jis nepritarė ieškovės veiksmams ir jų nepatvirtino, be to, jis teismo nuosprendžius yra apskundęs Europos Žmogaus Teisių Teismui.

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė V. J. prašo jį atmesti. Ieškovė nurodo, kad byloje yra nustatyta, kad atsakovas suvokė, kokį įgaliojimą duoda O. M., ir pats nustatė šio įgaliojimo ribas. Kol galiojo šis įgaliojimas tvarkyti atsakovo turtą, O. M. turėjo teisę kreiptis į ieškovę dėl atsakovo prievolių įvykdymo. Atsakovas ieškovės veiksmų teismine tvarka neginčijo reikalaudamas pripažinti juos neteisėtais. Atsakovas tik prieštarauja ieškovės reikalavimui išieškoti iš jo įsiskolinimą už įvykdytą prievolę, bet neginčija fakto, kad jo įsiskolinimas buvo padengtas.

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstuosius sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu. Fakto klausimų šis teismas nenagrinėja. Be to, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Kasatorius savo skundą grindžia tuo, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė ir aiškino CK 6.50 straipsnio 2 dalį bei CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tai yra teisės klausimai, dėl kurių privalo pasisakyti kasacinis teismas.

            Kasatoriaus aiškinimas, kad CK 6.50 straipsnio nuostatos reikalauja sąlygos turėti įgaliojimą ar pergaliojimą, yra neteisingas. Trečiasis asmuo už skolininką prievolę gali įvykdyti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva ir be įgaliojimo ar perįgaliojimo. Tokia taisyklė nustatyta teisingumo interesais, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir laiku. Trečiasis asmuo (kitas asmuo) prievolės už skolininką negali įvykdyti, kai ši yra neatskiriamai susijusi su skolininko asmeniu. Negalima priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriams prieštaraująs tokiam įvykdymui. Įstatyme ar šalių sutartyje taip pat gali būti nustatytas draudimas tretiesiems asmenims įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

            Nepagrįstas yra kasacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad spręsdami šalių ginčą teismai turėjo vadovautis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (prejudiciniais faktais).

            Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Kitas ne mažiau svarbus dalykas yra susijęs su bylose, kuriose taikoma prejudicija, nagrinėjamų teisinių santykių subjektais. CPK 182 straipsnio 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys.

            Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6975-31/2003 dėl 9055,03 Lt išlaidų atlyginimo pagal ieškovo O. M. ieškinį atsakovui V. S., kuriuo nusprendė ieškinį atmesti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp šalių – ieškovės V. J. ir atsakovo V. S. – dėl 5241,03 Lt įsiskolinimo priteisimo. Ištyrus ankstesnėje civilinėje byloje tirtus įrodymus, matyti, kad jame buvo tiriamos aplinkybės dėl O. M. įsipareigojimų vykdymo pagal V. S. išduotus įgaliojimus. Nagrinėjamoje byloje teismai tyrė visiškai kitus faktus ir nustatinėjo kitas aplinkybes, bylose dalyvavo ne tie patys asmenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas abiejose civilinėse bylose nėra tapatus ir vyko ne tarp tų pačių šalių, todėl negalima teigti, kad pirmesniame sprendime nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais.

            Nenustačius pagrindų panaikinti įsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos nutartį, kasacinis skundas atmetamas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

             Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. spalio 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 9 d.  nutartį palikti nepakeistus.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Romualdas Čaika

 

 

                                                                                                Aloyzas Marčiulionis

 

 

                                                                                                                        Bronius Pupkovas