Civilinė bylos Nr. e2-321-868/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17779-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Agnei Ūzaitei, Gintarei Žemaitytei, Raimondai Vičienei,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant platformą „ZOOM“) dalyvaujant ieškovei D. D.,

ieškovų D. D. ir A. D. atstovei advokatei Renatai Jurgelevičienei,

atsakovų S. M., G. M., E. M., J. M., E. M. atstovaujamos S. M., G. M. atstovui advokatui Rokui Rudzinskui,

atsakovės UAB „Sweet art“ atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. D. ir A. D. ieškinį atsakovams S. M., G. M., E. M., J. M., E. M., 903-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Sweet art“ dėl nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai D. D. ir A. D. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau ieškinį tikslino, paskutiniu patikslintu ieškiniu prašydami „įpareigoti atsakovą UAB „Sweet art“, juridinio asmens kodas 304234548, nutraukti restorano „Balzac“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės; uždrausti pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje vykdyti lauko kavinės (lauko terasos) ar kitą komercinę veiklą ateityje, šį draudimą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre; uždrausti UAB „Sweet art“ ar kitiems subjektams, vykdantiems restorano veiklą adresu (duomenys neskelbtini), dirbti (gaminti maistą ar tvarkytis virtuvės patalpose) atidarytomis virtuvės durimis, nurodant, kad durys į virtuvę visada privalo būti uždarytos, o būtinybė patekti į patalpas bei visas prekių ar reikalingų priemonių pristatymas turi vykti per pagrindines duris iš (duomenys neskelbtini) pusės ar šonines duris iš arkos, šį draudimą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre ir priteisti bylinėjimosi išlaidas“.

Nurodė, kad ieškovai nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei rūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ieškovė nuosavybės teise valdo 117/571 dalis, o ieškovas – 29/571 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog VĮ „Registrų centras“ duomenis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita. Ieškovai nurodė, kad jiems dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su jame esančiais butais ribojasi su šalia esančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenis minėtas žemės sklypas dalinės nuosavybės teise priklauso J. M. (1023/10790 dalis), E. M. (1023/10790 dalis ir 83/664 dalis), S. ir G. M. (13981/43160 dalis), Lietuvos Respublikai (240/664 dalis). Pažymėjo, jog šiame sklype esančiame pastate maitinimo patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 107,66 kv. m), kita patalpa (neįrengta pastogė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23,69 kv. m) bei butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,19 kv. m) priklauso G. M. ir S. M.. Butai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) priklauso G. M., o butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – S. M., E. M. ir G. M.. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Pažymėjo, kad žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2002 m. kovo 28 d. Vilniaus valdybos sprendimu Nr. 666V yra patvirtintas detalusis planas, kuriame sklypas (duomenys neskelbtini) pažymėtas „3/677“, o sklypas (duomenys neskelbtini) – „4/495“. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) yra nustatytas 54 kv. m servitutas, skirtas įvažiuoti į gretimą (ieškovų) žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šiems abiem žemės sklypams yra patvirtinti naudojimo reglamentai, kuriuose nurodyta, kad riba tarp sklypų yra tik simbolinė, t. y. negali būti statoma tvora.

Ieškovai nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo priestato ir kiemo korpuso (duomenys neskelbtini) statybos projekto transportinėje dalyje neužstatytoje žemės sklypo dalyje numatytos 6 vietos automobiliams, taip pat numatyta, kad dvi biurams pritaikytos patalpos yra be lankytojų srauto. Nurodė, kad projektavimo dokumentų higienos ekspertizės protokole nurodyta gyvenamoji pastatų paskirtis, pabrėžta simbolinė riba tarp sklypų (dėl insoliacijos reikalavimų). Ieškovai pažymėjo, kad 2002 m. kovo 28 d. patvirtintas detalusis planas yra kompleksinis (t. y. sprendžia atitinkamos teritorijos (ne vieno sklypo) klausimus), todėl ginčo teritorijos reglamentai ir paskirtis galėtų būti pakeista tik tokiu atveju, jeigu būtų parengtas analogiškas (kompleksinis) naujas detalusis planas. Vilniaus miesto savivaldybė 2015 m. birželio 11 d. atsakyme taip pat nurodė, kad sklypas (duomenys neskelbtini), atitinka pastato paskirtį, paskirtis galėtų būti pakeista tik kompleksiškai (visos teritorijos) keičiant detalųjį planą, o formavimo pertvarkymo projektu to padaryti negalima. Vilniaus miesto savivaldybė 2021 m. birželio 10 d. atsakymu Nr. A51-50468/21(3.3.2.26E-VMA) dar kartą pakartojo, kad ginčo sklypo (duomenys neskelbtini), 2002 m. kovo 28 d. sprendimu patvirtintu detaliuoju planu nustatytas gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas gali būti pakeistas tik rengiant kompleksinio detalaus plano pakeitimą ar koregavimą. Teisės aktai nenumato, kad keičiant patalpų paskirtį, galėtų būti pakeistas žemės naudojimo būdas.

Ieškovų teigimu, minėti teritorijų planavimo dokumentai, juose įtvirtinti reikalavimai bei teritorijos planas patvirtina, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo pastatais neužstatyta dalis ir atsakovams priklausančio žemės sklypo pastatais neužstatyta dalis sudaro vieną bendrą erdvę (bendrą vidinį kiemą), atsakovų dalyje numatyta aikštelė 6 transporto priemonėms, sklypų naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Ieškovai pažymėjo ir tai, kad 2003 m. birželio 25 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2003-27401 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, sudarė 664 kv. m ploto valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su 903-ąja daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija), bendrijos nariai yra namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Nurodė, kad šios sutarties 3 punkte numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: kitai paskirčiai (gyvenamajam namui eksploatuoti). Nuomos sutarties 6 punkte numatytas nuomininko (903-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos) įpareigojimas laikytis žemės naudojimo sąlygų, sklypą ir pastatus tvarkyti pagal paminklo tvarkos sąlygas ir teritorijos detalųjį planą (7.2 punktas). Pažeidus šiuos Nuomos sutarties reikalavimus, numatyta teisė nutraukti šią sutartį anksčiau sutarto laiko (12 punktas). VĮ „Registrų centras“ duomenis Lietuvos Respublikos valstybė valdo 240/664 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovai nurodė, jog atsakovams priklausančias maitinimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuomojasi UAB „Sweet art“, kuri čia vykdo restorano „Balzac“ veiklą. Pažymėjo, kad UAB „Sweet art“ restoranas „Balzac“ veiklą vykdo ne tik patalpose, bet ir šiltuoju metų laiku pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje. Lauko kavinės veikla kieme vykdoma jau daug metų – joje yra aptarnaujami restorano klientai, organizuojamos klientų šventės ir kiti renginiai. Ieškovai pažymėjo, kad lauko kavinės veikla vykdoma kaip tik toje pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri yra priešais ieškovams priklausančio pastato fasado langus (visus), taip pat lauko duris.

Nurodė, kad dėl lauko kavinės veiklos, kuri yra neteisėta daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoje, ieškovų teisės jau daug metų yra pažeidžiamos. Kadangi žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)suformuoja bendrą kiemą, ne tik visi lauko terasos lankytojai gali nevaržomai patekti į ieškovų sklypo dalį, tačiau ir bet kokia su lauko kavine susijusi veikla viename sklype neišvengiamai daro poveikį ir kitam ((duomenys neskelbtini)) sklypui, įskaitant: a. yra pažeidžiamas ieškovų privatumas, saugumas, keliami įvairūs nepatogumai – lankytojai nuolat stebi ir aptarinėja ieškovų langus ir tai, kas vyksta ieškovų kiemo dalyje, netgi ateina į ieškovų kiemo dalį pabendrauti atokiau nuo lauko kavinės staliukų, po ieškovų buto langais lankytojai kalbasi telefonu, rūko, žaidžia su vaikais, vedžioja šunis, pasistato dviračius ar paspirtukus, ateina apžiūrėti ieškovų kiemo ar pro langą buto patalpų, kartais fotografuoja ar filmuoja, ieškovų sklypo dalį pasirenka kaip alternatyvą restorano WC, o į prašymus grįžti į lauko terasos teritoriją paprastai arba išvis nereaguoja, arba reaguoja konfliktiškai; b. yra nuolat keliamas lankytojų triukšmas ir rūkoma. Lankytojai į lauko kavinę ateina ne tik pavalgyti, bet ir atsipalaiduoti, pabendrauti, čia yra vartojami alkoholiniai gėrimai. Vidinis kiemas yra apsuptas aukštų pastatų, todėl garsas dar geriau sklinda ir pakanka vos vieno staliuko lankytojų, kad aiškiai girdėtųsi jų kalba ir stalo įrankių žvangesys, kurie neretai nustelbia netgi pokalbius ar įprastu garsu veikiančius buitinius prietaisus ieškovų patalpų viduje. Nurodė, kad yra priversti klausytis lauko kavinėje vykstančių kalbų, šūkčiojimų ir kitų garsų, o karantino ir jį pakeitusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, kai darbas ir mokslas didele dalimi organizuojamas iš namų, tai trikdo ne tik poilsį, bet ir darbą bei vaikų mokslą. Nurodė, kad jie taip pat priversti jaustis nejaukiai ir nepatogiai, kai kavinės lankytojai (replikomis, gestais (mojuojant, rodant ženklus, juokiantis)) reaguoja į namų ruošą ir rūpinimusi vaikais užsiėmusius ieškovus. Be to, kadangi lauko kavinėje leidžiama rūkyti ir tuo lankytojai dažniausiai naudojasi, rūkalų kvapas greitai pasklinda visame kieme ir ilgai jaučiamas, taip pat ieškovų, kurie yra nerūkantys, bute; c. yra jaučiami nuolat iš restorano virtuvės sklindantys maisto kvapai ir girdimi iš jos sklindantys garsai. Restorano virtuvė gamina maistą tiek restorano ir lauko kavinės lankytojams, tiek ir tiekia maistą išsinešti. Virtuvės patalpa nėra didelė, vėdinimo ir rekuperacinė sistema, matyt, veikia neefektyviai, be to, produktai sandėliuojami greta esančiame rūsyje, įėjimas į jį yra per kiek daugiau nei metrą nuo virtuvės durų, todėl darbuotojai nuolat (tiek esant šiltam sezonui, tiek ir šaltu metų laiku) laiko atidarytas virtuvės lauko duris, pro kurias pasklinda įvairaus maisto (taip pat prisvilusio) kvapas, kuris laikosi uždarame vidiniame kieme ir patenka į ieškovų butą. Pro atviras virtuvės duris taip pat sklinda įvairūs garsai: kaskart girdimas skambutis, patvirtinantis kiekvieną paruoštą užsakymą, o po darbo valandų – tvarkomų indų ir kapojamos mėsos ar panašūs kitai dienai ruošiamų gaminių, išnešamų butelių ir panašūs garsai. Be to, pro šias duris nuolat pristatomi ir triukšmingai perkraunami produktai iš tiekėjų. 

Ieškovai papildomai pažymėjo, kad pastatais neužstatytos sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalys sudaro vieną erdvę, kurios dėl privalomų detaliuoju planu patvirtintų reglamentų negali atskirti nei vieno, nei kito sklypo savininkai. Nurodė, kad atstumas tarp lauko kavinės ir ieškovų buto (pastato) sudaro apie 3,4 m. Esant tokiam atstumui bet kokios tvoros ar jos imitacijos yra neleistinos pagal higienos normas dėl insoliacijos reikalavimų. Šiai dienai restoranas yra savavališkai įrengęs pavienius ažūrinius tvoros segmentus, kurie tik užstoja saulės šviesą, tačiau neatitveria klientų ir visų minėtų neigiamų veiksnių nuo ieškovų sklypo dalies, taip pat neapsaugo ieškovų privatumo. Nurodė, kad dėl neteisėtai vykdomos lauko kavinės veiklos ir jų teisių pažeidimo ieškovai yra kreipęsi į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui (Lietuvos Respublikai) atstovaujančią ir valstybinės žemės kontrolės funkcijas vykdančią instituciją – atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Ieškovai turi duomenų, kad NŽT dar 2013 m. rugsėjo 4 d. pateikė raštą Nr. 49SJN-(14.49.105.)-1689, 903-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, kuriame konstatuota, kad išnuomotame valstybiniame sklype (kieme) įrengta maitinimo įstaiga (kavinė), vykdoma veikla (komercinė) neatitinka Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyto naudojimo būdo. Bendrija buvo įspėta, kad nepakeitus žemės sklypo naudojimo būdo, Valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą.

Pažymėjo, jog VĮ „Registrų centras“ duomenimis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paskirtis ir naudojimo būdas nepakeisti, restoranas „Balzac“ ir toliau vykdo veiklą lauko kavinėje, duomenų, kad Valstybinės žemės nuomos sutartis būtų nutraukta, ieškovai neturi. Ieškovai pažymėjo, jog apie neteisėtą lauko kavinės veiklą ne kartą informavo valstybines institucijas. Nurodė, kad po pranešimų NŽT 2011 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 49SJN-1143 informavo apie 2011 m. birželio 22 d. atliktą patikrinimą ir nustatytą neteisėtą komercinę veiklą, 2012 m. birželio 29 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-1502 taip pat konstatavo neteisėtą komercinę veiklą bei įspėjo apie galimą Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, 2016 m. birželio 21 d. pranešimu Nr. 49SFN-1079-(14.49.104) informavo apie 2016 m. liepos 7 d. patikrinimą, 2018 m. liepos 24 d. pranešimu Nr. 49SFN-1842-(14.49.104.) apie 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimą. 2016 m. liepos 20 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotas lauko kavinės veiklos faktas. NŽT 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-471, konstatavo daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoje vykdomą komercinę (lauko kavinės) veiklą, ieškovė 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 49SFN-2031-(14.49.104.), informuota apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. 2019 m. birželio 12 d. ieškovai ir vėl pateikė pranešimą NŽT dėl žemės naudojimo ne pagal paskirtį, 2019 m. liepos 11 d. skundą parašė ieškovė, tačiau atsakovė NŽT jokių veiksmų dėl daromo pažeidimo nesiėmė, 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 49SFN-2633-(14.49.104.), informavo apie 2019 m. birželio 18 d. nustatytą pakartotinį žemės sklypo naudojimo pažeidimą, pranešė apie duomenų iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rinkimą ruošiamam ieškiniui, nurodė, kad bus pranešta apie tolesnius veiksmus. Ieškovai pažymėjo, jog siekiant nutraukti gretimame sklype (duomenys neskelbtini), vykdomą neteisėtą veiklą bei nutraukti tęstinius pažeidimus, ieškovė taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstaigą. Seimo kontrolierius išdavė 2013 m. birželio 5 d. pažymą „Dėl D. D. skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ Nr. 4D-2012/2-1674, kurioje Seimo kontrolierius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumą konstatavo dėl to, kad derinant lauko kavinės projektą (duomenys neskelbtini), ši institucija nepatikrino, ar šios žemės sklypo dalies naudojimo pagrindas yra teisėtas. Seimo kontrolierius konstatavo, kad minėta žemės sklypo dalis buvo naudojama be teisėto pagrindo ir ne pagal paskirtį. Bendrijai su restoranu sudarytai subnuomos sutarčiai turėjo būti taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir taikytini Valstybinės žemės nuomos sutarčiai. Seimo kontrolierius taip pat konstatavo NŽT pažeidimus. Seimo kontrolierius konstatavo, kad dėl NŽT pareigūnų neveikimo neišspręstas neteisėto naudojimo ir naudojimo ne pagal paskirtį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies klausimas.

A. S. M., G. M., E. M., J. M., E. M. atstovaujama S. M., G. M. (toliau – atsakovai) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškinys ne tik, kad yra nepagrįstas – nėra įrodyti ieškovų neva patiriami nuosavybės teisių apribojimai, bet ir neįrodytas tiesioginis ryšys, kad atsakovai yra iš tiesų atsakingi už ieškovų galimai patiriamus nuosavybės teisių pažeidimus. Pažymėjo, jog ieškovai patikslintą ieškinį, kuriuo reiškiami patiksinti reikalavimai, pateikė nesilaikydami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų. Patikslintas ieškinys pateiktas ne tik perėjus iš pasiruošimo stadijos į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją, bet pateiktas išklausius dalies šalių, įskaitant ieškovų, atsakovų ir atsakovo UAB „Sweet art“, paaiškinimus. Dar daugiau, ieškovai ieškinio reikalavimus nusprendė tikslinti dėl atsakovo UAB „Sweet art“ paaiškinimų metu išsakytų aplinkybių, kurias patvirtinančius įrodymus – ginčo žemės sklypo NTR išrašą – į bylą buvo pateikę patys ieškovai bylos iškėlimo metu. Nurodė, kad nė vienas iš ieškovų patikslintu ieškiniu reiškiamų reikalavimų nėra orientuotas į atsakovus, atsakovai nevykdo lauko kavinės veiklos. Pažymėjo, jog nė vienas iš atsakovų negali būti atsakingi už pasekmes, galimai kylančias dėl vykdomos lauko kavinės veiklos. Atsakovai pažymėjo, kad nuomoja dalį pastariesiems nuosavybės teise priklausančių patalpų – komercines patalpas (107,66 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – atsakovui UAB „Sweet art“. Nuomojant patalpas, atitinkamai nuomininkai įgyja teisę naudotis ir minėtų komercinių patalpų eksploatavimui priskirtina žemės sklypo dalimi, besiribojančia su komercinėmis patalpomis (įvertinus komercinių patalpų ploto santykį su visų ginčo žemės sklype esančių pastatų ploto bei ginčo žemės sklypo ploto santykiu, komercinių patalpų eksploatavimu tenkanti dalis – 48 kv. m.). Nurodė, kad yra pateikta ginčo žemės sklypo savininkų sudaryta žemės sklypo naudojimo tvarkos sutartis, pagal kurią yra sulygta ir išviešinta, kokią konkrečią ginčo žemės sklypo dalį koks subjektas (savininkas) valdo, naudoja ir (ar) disponuoja. Atsakovai pažymėjo ir tai, jog iš 2020 m. spalio 23 d. naudojimosi tvarkos sutarties ir prie jo pridėto naudojimosi plano (sudaryta 2019 m. gruodžio 30 d.) matyti, kad su komercinėmis patalpomis besiribojanti žemės sklypo dalis yra priskirta NŽT – pažymėta indeksu A1 ir A2 (48 kv. m.). Būtent šia žemės sklypo dalimi (dėl to, kad ji tiesiogiai ribojasi su komercinės paskirties patalpomis) ir naudojasi atsakovai UAB „Sweet art“. Kitose žemės sklypo dalyse (kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams ir kurias pagal 2020 m. spalio 23 d. susitarimą naudojo, valdo ir jomis disponuoja atsakovai) jokia lauko kavinės veikla nėra vykdoma. Atsakovų teigimu, ieškovai netinkamai identifikavo atsakovų procesinę padėtį šioje byloje, patraukdami pastaruosius atsakovais, o ne trečiaisiais asmenimis. Nors atsakovai niekaip nėra susiję su atsakovo UAB „Sweet art“ vykdoma veikla, tačiau pakartotinai akcentuoja, kad Vilniaus mieste iki šiol de facto yra susiklosčiusi praktika, leidžianti vykdyti lauko kavinių veiklą kitos paskirties žemės sklypuose, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei.

Nurodė, kad ieškovai, priimdami sprendimą nekilnojamą turtą įsigyti Vilniaus senamiestyje, judrioje gatvėje, žinojo, kad yra du atskiri ir kaip du teisiniai vienetai įregistruoti žemės sklypai – kiemai: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Minėti kiemai bei sklypai suformuoti kaip 2 atskiri vienetai su vidine XVI – XX a. statyta kiemo siena. Ieškovai patys jų iniciatyva iškeltoje ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje byloje nagrinėtoje civilinėje byloje organizavo procesinės tvoros griovimą. Taip pat ieškovai, pirkdami nekilnojamą turtą, žinojo, kad kaimyniniuose statiniuose esanti patalpų dalis yra komercinė. Todėl suprato arba turėjo suprasti, kad ieškovų teises į „ramybę“ reiks derinti su visuomenės interesais – vykdyti komercinę veiklą – kavinių veiklą, kurios pagrindu, generuojant pajamas, kuriamos darbo vietos ir valstybei mokami mokesčiai. Atsakovai pažymėjo, jog vykdoma veikla jokių konkrečių neigiamų pasekmių ieškovams ar kitiems subjektams nesukuria. Be to, ieškovai 2010 m. birželio 10 d. nustatydami savo sklypo ((duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką, detaliai išsiaiškino sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas. Nuo ieškovų sklypo iki atsakovo UAB „Sweet art“ naudojamo sklypo dalies esantis atstumas – apie 10 m. Atsakovai pažymėjo, jog atsakovas G. M. dar 2019 m. pateikė prašymą (dėl ginčo žemės sklypo dalies, kuri priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, išpirkimo, tačiau NŽT iki šiol nėra priėmusi sprendimo parduoti minėtą dalį, nes NŽT teigimu, pardavimo kaina nustatytina pagal naudojimo būdo turinį – minėta dalis skirta kavinei eksploatuoti. Nurodė, kad tokiu būdu NŽT (žemės savininkas) – dar iki bylos iškėlimo – patvirtino, kad ginčo žemės sklypo dalis, kurioje atsakovas UAB „Sweet art“ vykdo veiklą, yra komercinė. Atitinkamai dėl to nėra jokių ribojimų atsakovui UAB „Sweet art“ jam priskirtoje žemės sklypo dalyje vykdyti lauko kavinės veiklą. Atsakovai pažymėjo, jog ieškovai jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė draudžiamų garsų ir kvapų buvimo fakto ir neįrodė tokių galimų faktorių (kvapo ir garso) tiesioginio ryšio su vykdoma lauko kavinės veikla. Ieškovams priklausantis nekilnojamas turtas, kurį jie valdo nuo 2010 m., yra Vilniaus miesto senamiestyje, kuriame veiklą vykdo daugybė barų, viešojo maitinimo įstaigos. Atsakovų teigimu, (duomenys neskelbtini) veiklą vykdantis baras „Blusynė“ taip pat vykdo lauko kavinės veiklą – turi lauko terasą (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) veiklą vykdantis baras „Špunka“ turi licenciją prekiauti alkoholiu ištisą parą. Beje, namo, kur ieškovai turi butus ((duomenys neskelbtini)), gyventojai sutikimus naktinei prekybai davė dar 2019 metais. Akivaizdu, kad minėti barai – maitinimo įstaigos taip pat gali būti potencialios triukšmo skleidėjos. Atsakovų teigimu, nesuprantama, kaip ir kodėl ieškovai nustatė ir kuo vadovaudamiesi daro prielaidas, kad triukšmas sklinda tik dėl atsakovo UAB „Sweet art“ vykdomos veiklos. Nurodė, kad ieškovai neįrodė draudžiamo kvapų sklidimo fakto, kurį tariamai sąlygoja UAB „Sweet art“ vykdoma veikla.

Atsakovė UAB „Sweet art“ (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovai ir atsakovai dalinės nuosavybės teise valdo skirtingas žemės sklypų dalis. Ieškovė ir Lietuvos Respublika turi pasitvirtinusios atskirą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2), naudojimosi tvarką, o atsakovai M. ir Lietuvos Respublika turi pasitvirtinę Naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 1), planą. Ieškovai šiame procese niekaip nedalyvauja, kadangi jie yra Žemės sklypo 2, o ne Žemės sklypo1 bendraturčiai. Pažymėjo, jog ieškovų argumentai, kad Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2 sudaro vieną bendrą vidinį kiemą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėjo, jog terasa įrengta ant kiemo aikštelės, žemės sklypo dalyje, skirtoje maitinimo patalpoms eksploatuoti. Kiemo aikštelė yra priskirtina prie kitos paskirties inžinerinių kategorijos statinių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1–713 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 p.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kiemo aikštelė, kaip atskiras inžinerinis statinys, lygiomis dalimis nuosavybės teise priklauso atsakovams S. ir G. M.. Atsižvelgiant į tai, atsakovai S. ir G. M., kaip kiemo aikštelės savininkai, gali ja naudotis savo nuožiūra, įskaitant ir nuomoti ją atsakovui, vykdančiam restorano „Balzac“ veiklą. Pažymėjo, jog nėra nustatyto privalomo kiemo aikštelės naudojimo automobilių statymui būdo. Atsakovo nuomone, ieškovai patikslintame ieškinyje nepagrįstai teigia, kad kiemo aikštelė yra skirta tik automobilių statymui, nes daugiabučio gyvenamojo namo priestato ir kiemo korpuso (duomenys neskelbtini) statybos projekto transportinėje dalyje neužstatytoje žemės sklypo dalyje numatytos 6 vietos automobiliams. Nurodė, kad ieškovų teiginiai, kad kiemo aikštelė skirta 6 vietų automobilių statymui, yra nepagrįsti ir atsakovai kiemo aikštele gali naudotis savo nuožiūra, o ne tik transporto priemonėms statyti. Atsakovė pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia atsakovei vykdyti restorano (kavinės) veiklos terasoje. Atsakovė restorano „Balzac“ veiklą vykdo nuomos sutarties pagrindu nuomojamose maitinimo patalpose pastate bei maitinimo patalpoms eksploatuoti priskirtoje Žemės sklypo 1 dalyje esančioje terasoje, įrengtoje ant kiemo aikštelės.

Pažymėjo, kad atsakovės terasoje vykdomos restorano veiklos teisėtumą įrodo ir NŽT pozicija. A. G. M. pateikė 2019 m. vykdytą susirašinėjimą su NŽT dėl Žemės sklypo 1 dalies, priklausančio Lietuvos valstybei, išpirkimo. Nurodė, kad iki dabar NŽT nėra priėmusi sprendimo parduoti minėtą žemės sklypo dalį. Atsakovė pažymėjo, jog teisės aktai šiuo konkrečiu atveju nenumato ribojimų atsakovei jai priskirtoje žemės dalyje vykdyti kavinės veiklą ir atsakovės terasoje vykdoma lauko kavinės veikla yra teisėta. Nurodė, kad ieškovai jau beveik dešimtmetį teikia įvairius nepagrįstus skundus valstybinėms institucijoms dėl Žemės sklype 1 esančioje terasoje vykdomos komercinės veiklos, įskaitant ir dėl šiuo metu atsakovės vykdomos restorano „Balzac“ veiklos, tačiau nė vienas ieškovų skundas, įskaitant, bet neapsiribojant, dėl Žemės sklypo 1 naudojimo ne pagal paskirtį, išskyrus terasos dalies medinės tvoros ir statinių patekimą į servitutinį kelią Žemės sklype 1, nebuvo tenkintas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu nustatė, kad ginčo Žemės sklypo 1 naudojimo komercinei veiklai – lauko kavinės veikla, nors Žemės sklypo 1 paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – daugiabučių namų eksploatavimas, nesudaro prielaidų nutraukti ginčo Žemės sklypo 1 dalies, priklausančios Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai NŽT, nuomos sutarties. Pažymėjo, jog ieškovų kartu su ieškiniu pateikti raštai, susiję su nustatytu Žemės sklypo 1 naudojimo būdo pažeidimu, nereiškia neteisėtos atsakovės veiklos, kadangi vėlesniu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu buvo konstatuotas NŽT nuomos sutarties su Bendrija neteisėtas nutraukimas. Atsakovės teigimu, vykdoma komercinė veikla Žemės sklype 1 yra teisėta, dėl to ieškovų, kaip savininkų, teisių suvaržymo dėl atsakovės vykdomos veiklos nėra galima vertinti kaip ieškovų teisių pažeidimo. Nurodė, kad ieškovų patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės, turi būti atmestas, kai pareikštas netinkamo subjekto. Teigia, kad ieškovų skundų pagrindu atsakovės veikla buvo ne kartą tikrinama. Ieškovai su skundu dėl restorano „Balzac“ veiklos kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą, tačiau jokių atsakovei priklausančio restorano „Balzac“ higienos ar kitokių pažeidimų nebuvo konstatuota. Atsakovės teigimu, atsakovė elgiasi teisėtai, vykdoma restorano „Balzac“ veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, dėl to ieškovų, kaip savininkų, teisių suvaržymo dėl atsakovės vykdomos veiklos nėra galima vertinti kaip ieškovų (savininkų) teisių pažeidimo. Pažymėjo, jog atsakovės elgesys bei vykdoma restorano „Balzac“ visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nesutinka, jog Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė ir kaip institucija, atsakinga už valstybinės žemės naudojimo kontrolę, buvo pasyvi ar netinkamai atliko savo įstatymu jai pavestas funkcijas. Pažymėjo, kad žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo aktuose užfiksuotas pažeidimas (Žemės sklypo naudojimas ne pagal nustatytą būdą, komercinės veiklos vykdymas) yra nuolatinio pobūdžio, o nuolatinį pobūdį patvirtina aplinkybė, kad šie pažeidimai išliko visų žemės sklypo naudojimo patikrinimų metu. Be to, vykdydama Seimo kontrolieriaus 2013 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. 4D-2012/2-1674 „Dėl D. D. skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ nurodytas rekomendacijas Nacionalinė žemės tarnyba taip pat ėmėsi jos kompetencijoje numatytų veiksmų ir priemonių. Atsakovė nurodė, kad Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) ir kiti inžineriniai statiniai (tvora, kiemo aikštelė, vartai). Minėtuose pastatuose yra kelių paskirčių patalpos (butai, negyvenamosios patalpos – kavinė, rūsys). Nurodė, kad negyvenamoji patalpa – kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kavinė), esanti gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. M. ir S. M.. Kavinė 2018 m. balandžio 3 d. nuomos sutartimi, pakeista 2020 m. kovo 5 d. susitarimu, yra išnuomota UAB „Sweet art“ iki 2025 m. balandžio 3 d. Atsakovės teigimu, atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes, Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, ieškinio pagrindą ir dalyką, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad Žemės sklypas yra naudojamas ne pagal nustatytą Žemės sklypo naudojimo būdą (šias aplinkybes pagrindžia atlikti Vilniaus miesto skyriaus žemės sklypo patikrinimai ir jų metu surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai, pradėta administracinio nusižengimo teisena, kurios metu kaltiems asmenims surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, imperatyvūs teisės aktų reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo naudojimo pagal paskirtį ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai). Nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu, raštu ir skundu prašydamas pateikti informaciją, „ar esant rašte išdėstytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nagrinėjamu atveju galimas Detaliojo plano keitimas ar koregavimas, nustatant papildomą žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, įvertinus tai, kad žemės sklype, esančiame pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra negyvenamoji patalpa – kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje vykdoma komercinė veikla, taip pat įvertinus tai, kad šiuo metu Žemės sklypui yra nustatytas tik vienas žemės sklypo naudojimo būdas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. raštu pažymėjo, kad <...> Žemės sklypas patenka į teritoriją, suplanuotą detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-03-28 sprendimu Nr. 666V „Dėl teritorijos ties (duomenys neskelbtini) ir gretimybių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“. Detaliuoju planu nustatytas sklypo Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo būdas – gyvenamasis (daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti). Detaliojo plano keitimui ar koregavimui yra taikomos tokios pat teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, nuostatos, kaip ir bet kuriam kitam teritorijos detaliajam planui. Galiojantis teisinis reguliavimas numato galimybę keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planu, taip pat, bet ne tik, ir nustatyti papildomus žemės naudojimo būdus. Vadovaujantis šią dieną galiojančiu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, galimos žemės sklypo paskirtys bei naudojimo būdai – konservacinės paskirties (tik saugomų objektų teritorijose); kitos paskirties: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos. <...> Terasa yra laikinas statinys, kuris neturi įtakos žemės sklypo naudojimo būdo nustatymui ir nelemia pareigos inicijuoti Detaliojo plano keitimą ar koregavimą ir keisti ar įvesti papildomą žemės naudojimo būdą. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami, ką lemia Statybos įstatymo 27 str. 31 dalis. Taigi, ir šiuo Jūsų rašte nurodomu konkrečiu atveju, Detalusis planas galėtų būti koreguojamas ar keičiamas teisės aktais nustatyta tvarka <...>. Atsakovės teigimu, jeigu ginčo teritorijoje būtų galimas papildomo Žemės sklypo būdo nustatymas (komercinės paskirties objektų teritorijos), manytina, kad toks reikalavimas būtų nepagrįstas ir negalėtų būti teisiškai įgyvendinamas, jeigu papildomo būdo nustatymą leidžia teisės aktų nuostatos. Jeigu tokios galimybės nėra, asmenys, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, neabejotinai turi nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus (pašalinti tvoras, statines, skėčius, stalus su kėdėmis ir kita) ir nevykdyti veiklos.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – trečiasis asmuo) atsiliepimo į ieškovų patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. D. ir ieškovų atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovei D. D. (toliau – Ieškovė) nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. D. (toliau – Ieškovas) nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 117/571 dalis, o Ieškovui – 29/571 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centras duomenis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita.

Atsakovams nuosavybės teise žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), priklauso tokiomis dalimis: J. M. (1023/10790 dalis), E. M. (1023/10790 dalis ir 83/664 dalis), S. ir G. M. (13981/43160 dalis), Lietuvos Respublikai (240/664 dalis). Šiame sklype esančiame pastate maitinimo patalpa (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), 107,66 kv. m), kita patalpa (neįrengta pastogė) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), 23,69 kv. m) bei butas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), 49,19 kv. m) priklauso G. M. ir S. M.. Butai (unikalieji Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) priklauso G. M., o butas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) – S. M., E. M. ir G. M.. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2002 m. kovo 28 d. Vilniaus valdybos sprendimu Nr. 666V yra patvirtintas detalusis planas, kuriame sklypas (duomenys neskelbtini) pažymėtas „3/677“, o sklypas (duomenys neskelbtini)– „4/495“. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), yra nustatytas 54 kv. m servitutas, skirtas įvažiuoti į gretimą (Ieškovų) žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiems abiem žemės sklypams yra patvirtinti naudojimo reglamentai, kuriuose nurodyta, kad riba tarp sklypų yra tik simbolinė, t. y. negali būti statoma tvora.

Daugiabučio gyvenamojo namo priestato ir kiemo korpuso (duomenys neskelbtini) statybos projekto transportinėje dalyje, neužstatytoje žemės sklypo dalyje, numatytos 6 vietos automobiliams, taip pat numatyta, kad dvi biurams pritaikytos patalpos yra be lankytojų srauto. Projektavimo dokumentų higienos ekspertizės protokole nurodyta gyvenamoji pastatų paskirtis, pabrėžta simbolinė riba tarp sklypų (dėl insoliacijos reikalavimų).

Pagal valstybinės žemės nuomos 2003 m. birželio 25 d. sutartį Nr. N01/2003-27401 valstybė, atstovaujama žemėtvarkos skyriaus, išnuomojo 903-jai daugiabučių namų savininkų bendrijai 6664 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas išnuomotas 40 metų, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo. Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – „kitai paskirčiai (gyvenamajam namui eksploatuoti)“. Nuomininkas įsipareigojo laikytis žemės naudojimo sąlygų. Nurodytam sklypui yra nustatyti servitutai – sklypo nuomininkas privalo leisti bet kuriuo paros metu važiuoti transporto priemonėms į gretimą sklypą 54 kv. m. sklypo dalimi, sklypo plane M 1:500 pažymėta linijomis ir skaičiais 9, 10, 18, 19.

Remiantis Patalpų nuomos 2018 m. balandžio 3 d. sutartimi, G. M. ir S. M. išnuomojo visuomeninio maitinimo patalpą adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkui įmonei UAB „Sweet art“.

Šiltuoju metu laiku UAB „Sweet art“ vykdo lauko kavinės veiklą faktiškai neužstatytoje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) (vidiniame kieme).

2020 m. spalio 23 d. žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi tvarka (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Negatorinis ieškinys pareiškiamas tada, kai savininkas nepraranda daikto, tačiau jam trukdoma naudotis, disponuoti turtą ar jį valdyti.

Pasisakydamas dėl Civilinio kodekso 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

          Dėl atsakovės UAB „Sweet art“ teisės šiltuoju metu laiku lauko kavinėje (terasoje) vykdyti ūkinę komercinę veiklą

            Dėl tos aplinkybės, kad atsakovė UAB „Sweet art“ vykdo ūkinę komercinę veiklą lauko kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo tarp šalių nėra. Tik ieškovai ir NŽT teigia, kad ši vykdoma veikla šioje vietoje yra neteisėta. Kiti atsakovai atkerta, kad atsakovė UAB „Sweet art“ turi teisę šiltuoju metu laiku savo veiklą vykdyti lauko kavinėje (terasoje). A. M., UAB „Sweet art“ ir 903-oji DNSB teigia, kad Vilniuje tokiu pat pagrindu veikia kitos sostinės kavinės, o ieškovai, įsigydami savo nuosavą būstą, turėjo atsižvelgti į tai, kad ši vieta, kaip miesto centras, negali būti rami vieta, skirta tik gyventojų poilsiui. Mano, kad draudimas vykdyti lauko kavinės veiklą žlugdys verslą. Be to, atsakovai M., NŽT bei bendrija mano, kad jie nepagrįstai yra nurodyti atsakovais, nes jiems jokie reikalavimai nėra pareikšti.

           Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad lauko kavinė adresu (duomenys neskelbtini), veikia jau anksčiau negu nuo 2011 metų. Pirmiau ten veikė UAB „Kitokia virtuvė“, nuo 2018 m. balandžio 3 d., pagal patalpų nuomos sutartį, visuomeninio maitinio patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), M., išnuomojo UAB „Sweet Art“  (restoranas „Balzac“), kuri šiltuoju metu laiku savo veiklą vykdo lauko kavinėje (terasoje).

            Kad ši lauko kavinės veikla yra neteisėta, patvirtina daugelis į bylą pateiktų įrodymų: Seimo kontrolieriaus 2013 m. birželio 5 d. Pažyma Nr. 4D-2012/2-1674, kurioje nurodyta, kad 903-oji DNSB neturėjo teisės subnuomoti valstybinę žemę lauko kavinei (Pažymos 9 lapas); Administracinio nusižengimo 2019 m. sausio 3 d. protokolas Nr. NZT-ANR_P-3-2019, kuriuo už tai, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos žemės sklype yra vykdoma komercinė veikla, yra įrengtas restoranas „Balzac“, ir UAB „Sweet art“ direktorei J. L. paskirta 70 Eur bauda; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2A-2315-450/2015 m., kuriame nurodyta, kad valstybinis žemės sklypas (adresu (duomenys neskelbtini)) iš dalies naudojamas ne pagal jo nustatytą būdą (gyvenamajam namui eksploatuoti) ir kt.

            Dėl atsakovų argumentų, kad Vilniaus miesto centre ir kitos kavinės vykdo lauko kavinių veiklą, teismas nurodo, kad kitų lauko kavinių veiklos teisėtumo teismas neturi pagrindo vertinti, todėl dėl šio argumento teismas sprendžia, kad tai nepatvirtina, kad UAB „Sweet art“ turi teisę vykdyti lauko kavinės veiklą, kai Vilniuje ir kitos kavinės veikia tokiu būdu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir atsakovė UAB „Sweet art“ turi teisę vykdyti lauko kavinės veiklą prie pastato (duomenys neskelbtini) ( ne vidiniame kieme, o ant (duomenys neskelbtini)šaligatvio) pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. patvirtintą lauko kavinės projektą.

             O dėl argumentų, kad atsakovais į bylą yra patraukti M., 903-oji DNSB ir NŽT, tai teismas nurodo, kad M. ir NŽT yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai ir/ar patikėtiniai, o 903-oji DNSB neteisėtai atsakovei UAB „Sweet art“ leidžia naudotis dalimi žemės sklypo, kuris bendrijai yra suteiktas gyvenamajam namui eksploatuoti. Ir kadangi nurodytų atsakovų žemės sklype yra vykdoma neteisėta veikla, ieškovai turėjo pagrindą šiuos asmenis nurodyti atsakovais.

              Dėl atsakovų nurodyto argumento, kad M. ant jiems nuosavybės teise priklausančios aikštelės gali vykdyti bet kokią veiklą savo nuožiūra, tai teismas sprendžia, kad ieškovams priklausančioje aikštelėje kiekvienu atveju negalima komercinė veikla, t. y. lauko kavinės veikla, kol nėra tam teisėto pagrindo. Dėl atsakovų teiginių, kad kvapas, triukšmas gali sklisti ne tik iš įrengtos ginčo lauko kavinės, tačiau ir iš kitų šalia esančių kavinių, t. y. baras „Blusynė“, baras „Špunka“, tai teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas uždrausti atsakovei UAB „Sweet art“ vykdyti veiklą lauko kavinėje (terasoje) labiausiai dėl to, kad ji tokios veiklos šioje vietoje vykdyti negali, be to, vykdydama šią veiklą UAB „Sweet art“ pažeidžia ieškovų teisėtus interesus tinkamai naudotis savo turtu – butais ir dalimi kiemo prie jų butų. Tai, kad kiti šalia esantys barai ir kavinės gali skleisti ir garsus ir kvapus, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama, nes ginčas kilo tarp šalių, kurias sieja bendras vidinis kiemas, ir tame vidiniame kieme esantys pažeidimai.

             Taip pat teismas pažymi, kad atsakovės UA „Sweet art“ pateikti fizinių ir juridinių asmenų (R. B., V. B., I. V., UAB „Neortis“, VšĮ „Savitri“, UAB „Meno kalvė“, Č. G., D. G.) sutikimai vykdyti restorano „Balzac“ veiklą vidiniame kiemelyje negali įteisinti neteisėtai vykdomos kavinės veiklos vidiniame kieme.

              Dėl ieškovo pirmo reikalavimo – įpareigoti atsakovą UAB „Sweet art“, juridinio asmens kodas 304234548, nutraukti restorano „Balzac“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės.

            Byloje nėra ginčo, kad ieškovams priklauso nuosavybės teise butai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės ir ieškovės advokatės paaiškinimų, pateiktų nuotraukų bei vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad ieškovai negali nevaržomai savo turtų, t. y. butais ir dalimi žemės sklypo, naudotis dėl to, kad šiltuoju metu laiku lauko kavinėje (terasoje) yra vykdoma neteisėta veikla. Byloje nustatyta, kad lauko kavinės (restorano) lankytojai ne tik yra žemės sklype, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), bet ir žemės sklype, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), nes tarp sklypų nėra jokios sienos, sklypų riba yra simbolinė. Taip pat akivaizdžiai matyti, kad šiltuoju metu laiku dėl lauko kavinės veiklos ieškovai negali nei atidaryti langų į kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pusę, nei pabūti jiems nuosavybės teise priklausančiame kieme, kadangi beveik pastoviai lauko kavinėje yra didelis srautas lankytojų, kurie neturi duomenų, kad ne visas vidinis kiemas priklauso kavinei, todėl vidiniame kieme elgiasi laisvai, lyg tai būtų kavinei priklausantis plotas. Pačioje lauko kavinėje lankytojai linksmai leidžia laiką, garsiai kalba, rūko, geria alkoholinius gėrimus, kartais lankytojai ir kieme atlieka gamtinius reikalus. Taip pat kavinės lankytojai vaikšto ir prie ieškovų langų, kalbasi telefonu. Atstumas nuo lauko kavinės iki ieškovų buto yra apie 3,4 metro, ir nesant jokios skirstomos sienos, lankytojai šio atstumo nesilaiko. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad lauko kavinės veikla adresu (duomenys neskelbtini), yra teisėta. Šiuo atveju teismas nesutinka su atsakovų argumentais, kad nėra nustatyta, kad lauko kavinės lankytojai viršija leistiną triukšmą, ir yra nustatyta, kad maisto skleidžiamas kvapas viršija leistina norma. Teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, kad nesant teisėto leidimo vidiniame kieme vykdyti lauko kavinės veiklą, kuri yra vykdoma ir ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir dėl to, kad yra suvaržomas ieškovų naudojimasis jų butais, jie negali atidaryti langų dėl vidiniame kieme keliamo triukšmo, todėl ieškovų reikalavimas dėl uždraudimo vykdyti kavinės veiklą lauko terasoje tenkintinas ( CPK 178 str.).

            Dėl ieškovų antro reikalavimo – uždrausti pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje vykdyti lauko kavinės (lauko terasos) ar kitą komercinę veiklą ateityje, šį draudimą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre.

Šį reikalavimą ieškovai reiškia su tikslu uždrausti lauko kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), vykdyti komercinę veiklą ateityje, jeigu šią veiklą vykdytų ne dabartinis atsakovas UAB „Sweet art“, o kitas fizinis ar juridinis asmuo. Tačiau dėl šio reikalavimo teismas sprendžia, kad nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo šį reikalavimą tenkinti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pagal detalųjį planą, kuris yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 666V, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo pobūdis – gyvenamasis. Tačiau tai nereiškia, kad iš esmės negali būti priimti kitokie sprendimai, kurių pagrindu gali būti pakeistas detalusis planas, leidžiantis (duomenys neskelbtini), vykdyti ir komercinę veiklą, todėl toks reikalavimas nukreiptas į ateitį, kai faktiškai negalima teisiškai įvertinti nei būsimos faktinės situacijos, nei įstatyminio pagrindo, netenkintinas kaip teisiškai nepagrįstas (CPK 178 str. ).

           Dėl ieškovų trečiojo reikalavimo – uždrausti UAB „Sweet art“ ar kitiems subjektams, vykdantiems restorano veiklą adresu (duomenys neskelbtini), dirbti (gaminti maistą ar tvarkytis virtuvės patalpose) atidarytomis virtuvės durimis, nurodant, kad durys į virtuvę visada privalo būti uždarytos, o būtinybė patekti į patalpas bei visas prekių ar reikalingų priemonių pristatymas turi vykti per pagrindines duris iš (duomenys neskelbtini)pusės ar šonines duris iš arkos, šį draudimą įregistruojant Nekilnojamojo turto registre.

            Šio reikalavimo nėra jokio pagrindo tenkinti, nes ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad kavinės veikla, dirbant su atidarytomis virtuvės durimis, pažeidžia Higienos ir kitų normų reikalavimus, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima uždrausti naudotis virtuvės durimis iš (duomenys neskelbtini) pusės (vidinio kiemo), nes tokiu atveju būtų apribota teisėto savininko (ar teisėto naudotojo) teisė naudotis savo turtu. Durų paskirtis yra patekimas į patalpas, jeigu šiame pastate yra suprojektuotos virtuvės durys, kurie išeina į (duomenys neskelbtini), vidinį kiemą, tai reiškia, kad uždrausti patekti į virtuvės patalpas per (duomenys neskelbtini)vidinį kiemą nėra jokio teisinio pagrindo, kol nėra kitų duomenų, kad tai yra daroma pažeidžiant Higienos ar kitų reikalavimų normas. Pareikštas reikalavimas nėra paremtas leistinais įrodymais, o būtent šiuo atveju Higienos ir kitų institucijų atliktais matavimais ir /ar patikrinimais. Todėl toks ieškovų reikalavimas netenkintinas (CPK 178 str. ).

             Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

             Ieškovė byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 225 Eur sumokėto žyminio mokesčio už 3 neturtinius reikalavus ir 4 500 Eur už advokato paslaugas, 26,37 Eur už dokumentų kopijas iš VĮ „Registrų centras“ (4,21 Eur + 22,16 Eur), iš viso 4 751,37 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovams priteisina 1 583,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (1/3 dalis) t. y. iš kiekvieno atsakovo po 197,97 Eur.

           A. G. M. byloje patyrė 3500 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato paslaugas. Patenkinus ieškinį iš dalies iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui G. M. priteistina 2 333,32 Eur (2/3), iš kiekvieno ieškovo po 1 166,66 Eur.

           Atsakovė UAB „Sweet art“ patyrė 5 627,78 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato paslaugas. Patenkinus ieškinį iš dalies iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei UAB „Sweet art“ priteistina 3751,84 Eur, iš kiekvieno ieškovo po 1 875,92 Eur (CPK 93 straipsnis).

            Byloje iš viso susidarė 37,22 Eur pašto išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 22,82 Eur pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 11,41 Eur. Iš visų atsakovų valstybės naudai pašto išlaidos nepriteistinos, nes kiekvienam atsakovui atitenkanti pašto išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (11,41 : 8 (atsakovai) = 1,43 Eur) (CPK 96 straipsnis).

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 93 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

        Įpareigoti atsakovą UAB „Sweet art“, juridinio asmens kodas 304234548, nutraukti restorano „Balzac“ lauko kavinės (lauko terasos) veiklą pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje ir atkurti iki šio pažeidimo buvusią padėtį, t. y. sutvarkyti teritoriją ir pašalinti visus ten esančius objektus (tvoros elementus, statines, skėčius, stalus su kėdėmis, suoliukus ir kt.), kad vidiniame kieme pastatais neužstatytoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kiemo aikštelėje, galėtų būti statomos 6 transporto priemonės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų S. M., G. M., E. M. (V.), J. M., E. M., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą S. M. ir G. M., 903-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Sweet art“ lygiomis dalimis 1 583,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 197,97 Eur, ieškovų D. D. ir A. D. naudai.

Priteisti iš ieškovų D. D. ir A. D. lygiomis dalimis 2 333,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno ieškovo po 1 166,66 Eur, atsakovo G. M. naudai.

Priteisti iš ieškovų D. D. ir A. D. lygiomis dalimis 3751,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno ieškovo po 1 875,92 Eur, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweet art“ naudai.

Priteisti valstybei iš ieškovų D. D. ir A. D. 22,82 Eur dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 11,41 Eur. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Vanda Višnevska