Civilinė byla Nr. e2-2216-727/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22573-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7.  

 (S)

  

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 5 d.   

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vizlita“ atstovėms advokato padėjėjai Gitanai Šinkūnei, direktorei Y. M.,

atsakovui M. M. (dalyvavo 2023 m. kovo 1 d. posėdyje per nuotolį), 2023 m. balandžio 5 d. posėdyje nedalyvaujant,

vertėjoms Anai Grečišnikovai, Erikai Vencevičienei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vizlita“ ieškinį atsakovui M. M. dėl darbo ginčo. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

darbuotojas M. M. 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK), kuriuo prašė išieškoti jo naudai iš darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vizlita“ 1 594 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų ir netesybas. DGK 2022 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. DGKS-4617 (sprendimas jį priėmusio asmens elektroniniu parašu pasirašytas 2023 m. spalio 13 d.) darbuotojo prašymą tenkino iš dalies – priteisė jo naudai iš darbdavio UAB ,,Vizlita“ 545,34 Eur, atskaičius mokesčius, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 913,25 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas.

Darbdavys UAB ,,Vizlita“ 2022 m. rugsėjo 5 d. iniciavo ikiteisminį ginčą DGK prieš darbuotoją M. M., prašydamas išieškoti iš jo 1185,16 Eur kaip per klaidą permokėtą sumą. DGK 2022 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. DGKS-4616 (sprendimas jį priėmusio asmens elektroniniu parašu pasirašytas 2023 m. spalio 13 d.)

darbdavio prašymą atmetė.

UAB ,,Vizlita“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydama panaikinti minėtus DGK sprendimus. Abu ieškiniai po bylų sujungimo nagrinėjami vienoje byloje. Darbuotojas savarankiškų reikalavimų dėl DGK sprendimo Nr. DGKS-4617 jo atmestų reikalavimų dalyje teismui nereiškė.

Ieškovė byloje įrodinėja, kad su darbuotoju yra pilnai atsiskaičiusi, o permoka buvo padaryta per klaidą, todėl turi būti grąžinama. Mano, kad DGK neįsigilino į pateiktus rašytinius įrodymus ir dėl to padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, skaičiuodama neteisingai taikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatas, nepriėmė domėn to fakto, kad darbuotojui įmonės vadovė buvo sumokėjusi darbo užmokesčio dalį iš savo asmeninės sąskaitos, kas įstatymu nėra draudžiama, o taip pat to, kad darbuotojui grynais buvo išmokėta 1150 Eur, ko jis pats neginčijo. Ieškovės teigimu, ji nėra skolinga darbuotojui, priešingai, jam yra permokėjusi.

Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė atmesti, o DGK sprendimus palikti galioti, nurodydamas, kad įmonė su juo pilnai neatsiskaitė, nes nesumokėjo jam už darbą poilsio, švenčių dienomis ir darbą naktį, taip pat nėra kompensavusi kelionės ir pragyvenimo išlaidų. Darbuotojas teigė, kad nemokamų atostogų prašymų jis nėra rašęs, kad parašai ant jų galimai padirbti, todėl jo darbo laikas darbdavio buvo apskaičiuotas netinkamai, prašė išsiaiškinti šias aplinkybes.

Atsakovas dalyvavo per nuotolį 2023 m. kovo 1 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu buvo padaryta pertrauka iki kovo 8 d. Atsakovas prašė posėdį po pertraukos atidėti, nurodydamas, kad negali jame dalyvauti dėl ligos. Prašymą teismas patenkino, posėdį atidėjo balandžio 5 d. Į šį posėdį atsakovas per nuotolį neprisijungė, informuotas tinkamai, jokių prašymų iš atsakovo iki šios dienos posėdžio pradžios nebuvo gauta. Byla šiame posėdyje išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

Ieškiniai atmestini.  

Sujungtoje byloje kyla ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumo ir dėl sąskaitybos klaidos darbuotojui padarytos permokos išieškojimo.

Darbuotojas, reikšdamas prašymą DGK, rėmėsi neteisingu darbo užmokesčio jam paskaičiavimu, nesumokant tenkančių sumų už darbą naktį, švenčių ir poilsio dienomis, nekompensuojant kitų jam tenkančių išlaidų. Po darbuotojo DGK įteikto prašymo 2022 m. rugpjūčio 22 d., darbdavys DGK 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė savarankišką reikalavimą dėl per klaidą padarytos permokos išieškojimo. 

Teismas, nagrinėdamas šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, byloje esančia medžiaga nustatė, kad ginčo šalys 2021 m. balandžio 16 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 46, kurios pagrindu atsakovas įsidarbino pas ieškovę tarptautinių (tolimųjų) reisų vairuotoju, jam buvo nustatyta 8 darbo valandų per dieną, 40 darbo valandų per savaitę darbo laiko norma, ieškovė įsipareigojo mokėti jam 1205 Eur darbo užmokestį, 50 proc. tenkančių dienpinigių. Darbo sutartis nutraukta 2023  m. rugpjūčio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 str. 1 d. darbuotojui prašant.

Byloje nėra ginčo ir įsakymai dėl komandiruotės ir dienpinigių skaičiavimo, tachografo rodmenys ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotę užsienio šalyse, kad savo darbines funkcijas didžiąja dalimi vykdė užsienyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) yra patvirtintas Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 yra patvirtintas Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, kurio 2 punktas nustato, kad Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Minėta, darbo sutartimi šalys sulygo dėl 50 proc. dienpinigių mokėjimo. Tachografo lusto duomenys, darbdavio pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai taip pat rodo, kad darbuotojas dirbo poilsio dienomis, naktį. Byloje nėra duomenų, kad jam būtų suteiktos kasmetinės mokamos atostogos. Darbuotojas nurodė nerašęs byloje esančių prašymų dėl neapmokamų atostogų suteikimo.

Byloje esanti medžiaga nedviprasmiškai rodo, kad pats darbuotojas yra pasirašęs tik pačią darbo sutartį ir prašymą ją nutraukti. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų supažindintas su darbdavio surašytais įsakymais dėl komandiruočių, su įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo, su darbdavio suformuotais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, byloje esančiais darbo užmokesčio paskaičiavimo dokumentais. Byloje nėra tinkamai, einamajam mėnesiui pasibaigus suformuotų darbo užmokesčio paskaičiavimo dokumentų (algalapių), kuriose būtų aiškiai nurodytos išdirbtos dienos, valandos, kiekvienai išmokėjimo pozicijai tenkanti suma, jos paskaičiavimas, išmokėtų mokesčių

dalis ir pan. Nei vienas darbdavio suformuotas ir į bylą pateiktas buhalterinės apskaitos dokumentas nėra pasirašytas atskaitingo buhalterio, nenurodyta, kas jį suformavo. Visi darbdavio pateikti dokumentai, tame tarpe ir buhalteriniai, yra pasirašyti tik įmonės vadovės, dalis apskaitinių dokumentų iš viso nepasirašyti ir nėra aišku kieno parengti. Byloje nėra jokių duomenų, kad darbuotojui po atleidimo būtų padarytas įsakyme nurodytas atsiskaitymas, nėra jokio darbdavio suformuoto to paskaičiavimo. Paskutinis padarytas pavedimas datuotas 2022 m. liepos 20 d. Nėra ginčo dėl 1150 Eur pagal 2021 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderį gavimo, nes pats darbuotojas šį faktą patvirtino DGK adresuotame prašyme.     

Dėl įsiskolinimo darbuotojui buvimo pagal jo DGK formuotą prašymą.

Darbuotojo DGK teiktas prašymas iš esmės paremtas tuo, kad darbdavys nesumokėjo jam tenkančių išmokų už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktinį darbą, nesumokėjo kompensacijos už atostogas, nepadengė kelionės ir kitų išlaidų. Faktiškai ieškovės užginčytas DGK sprendimas Nr. 4617 yra priimtas dėl šio. Susipažinus su sprendimo motyvacija, nėra pagrindo nesutikti su DGK darytomis išvadomis ir sprendime pateiktais argumentais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu patvirtintu ,,Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašu‘‘ (toliau - Aprašas), kuris taikomas ir ieškovės, kaip transporto sektoriaus atstovės, bei atsakovo, kaip jo dalyvio, kuris šiuo atveju laikytinas mobiliuoju kelių transporto darbuotoju, veikloje. Šio Aprašo II skyrius numato tam tikrus darbo ir poilsio laiko ypatumus kelių transporto įmonėse. Aprašas numato, kad mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbo laikas yra nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurį mobilusis kelių transporto darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir atlieka savo funkcijas ar veiklą (išskyrus pertraukas) (Aprašo 8 punktas); savaitė kelių transporto įmonėse yra laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos (Aprašo 9 punktas); vidutinis savaitės darbo laikas neturi viršyti 48 valandų. Maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 valandų tik tada, kai per 4 mėnesius neviršijama vidutiniškai 48 darbo valandų per savaitę (Aprašo 14.1 punktas); kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį (Aprašo 14.4 punktas); darbas nakties laiku apmokamas pagal Darbo kodekso nuostatas, kompensacija (didesnis apmokėjimas, papildomas poilsio laikas ir kita) už nakties darbą gali būti skiriama pagal kolektyvines sutartis, darbdavių ir darbuotojų susitarimus, jeigu tai nekelia grėsmės kelių eismo saugai (Aprašo 14.5 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šeštadienis ir sekmadienis pagal Darbo ir poilsio ypatumų 1.10 punktą yra (gali būti) įprastos transporto priemonės vairuotojo darbo dienos, nebent jo darbo grafike patvirtintos poilsio dienos sutampa su šiomis bendromis poilsio dienomis, todėl, jeigu nėra tokios sutapties, už transporto priemonės vairavimą šeštadienį ir (ar) sekmadienį mokamas įprastas (ne padidinto tarifo) darbo užmokestis.

Šis teisinis reglamentavimas aiškiai rodo, kad tolimųjų reisų vairuotojams taikomi tam tikri darbo laiko ir poilsio režimų ypatumai. Jie akivaizdžiai susiję ir su apmokėjimu už jų atliekamą darbą.

Iš darbdavio pateiktos pažymos apie paskaičiuotą darbo užmokestį ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių matyti, kad už 2021 m. gegužės mėn. darbuotojui yra paskaičiuotas 448,70 Eur darbo užmokestis, mokėtina suma 336,28 Eur, už 2021 m. birželio mėn. – 1791,82 Eur, mokėtina suma 1473,51 Eur, už 2021 m. liepos mėn. – 2068,89 Eur, mokėtina suma 1710,07 Eur, už 2022 m. rugpjūčio mėn. – 904,28 Eur, mokėtina suma 751,02 Eur, už 2022 m. spalio mėn. – 1087,21 Eur, mokėtina suma 824,87 Eur, už 2021 m. lapkričio mėn. – 2110,43 Eur, mokėtina suma 1726,55 Eur, už 2021 m. gruodžio mėn. – 303,94 Eur, mokėtina suma 245,58 Eur, už 2022 m. sausio mėn. 131,01 Eur, mokėtina suma 118,65 Eur, už 2022 m. vasario mėn. – 2144,16 Eur, mokėtina suma 1730,62 Eur, už 2022 m. kovo mėn. – 2414,39 Eur, mokėtina suma 1906,95 Eur, už 2022 m. gegužės mėn. – 484,47 Eur, mokėtina suma 392,06 Eur, už 2022 m. birželio mėn. – 2386,83 Eur, mokėtina suma 1814,93 Eur, už 2022 m. liepos mėn. – 1414,69 Eur, mokėtina suma 1077,48 Eur, už 2022 m. rugpjūčio mėn. – 1489,18 Eur, mokėtina suma 900,95 Eur. Viso priskaičiuota suma išmokėjimui yra 15009,52 Eur.

Svarbu pastebėti tai, kad įsakymuose dėl komandiruotės ir dienpinigių priskaičiavimuose nurodytų komandiruotės darbo dienų skaičius neatitinka darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje darbdavio nurodytų darbo dienų skaičiaus, kuris paprastai yra didesnis (kartais ženkliai), kai tuo tarpu išmokėjimui nurodoma dienpinigių suma atitinka įsakymuose dėl komandiruotės ir dienpinigių priskaičiuotas (faktiškai už mažesnį darbo dienų skaičių nurodytas) sumas, kas iš esmės negali būti laikoma teisingu. 

DK 32 str. reglamentuoja darbo sutarties sąvoką: darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui.

DK 146 str. 1 d. nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

DK 144 str. 3 d. numato, kad už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Šio straipsnio 2 d. numato, kad už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Pagal DK 144 str. 4 d. už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Vadovaujantis DK 115 str. 5 bei 6 dalimi, jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą jam sumokama pusė priklausančio išmokėti darbo užmokesčio. Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.

Ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo apskaitinio laikotarpio trukmę, todėl jam taikomas vieno mėnesio apskaitinis laikotarpis.

Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad darbuotojui, kaip tolimųjų reisų vairuotojui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas neatsižvelgiant į darbą švenčių dieną, viršvalandinį darbą, apskaitos dokumentuose nurodyti duomenys yra prieštaringi.

Minėta, iš ieškovės pateikto dienpinigių apskaičiavimo matyti, kad įsakymuose nurodytų komandiruotės dienų skaičius nesutampa nei su darbuotojo darbo dienų skaičiumi, užfiksuotu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nei su pateiktais tachografo parodymais. Ieškovė procesiniuose dokumentuose teigė, jog dienpinigiai nebuvo skaičiuojami už visas darbo dienas, kadangi atsakovas dirbo ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, nevykdamas į komandiruotę. Tačiau tokie duomenys į bylą nėra pateikti, o iš pateiktų matyti priešingai. Darbdavys nėra detalizavęs, kuriomis dienomis atsakovas vyko į komandiruotę užsienyje, o kada buvo ir dirbo Lietuvoje, be to, pati pareigybė – tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojas, suponuoja išvadą, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su nuolatiniu vykimu į užsienio valstybes, kas faktiškai ir atsispindi pateiktuose dokumentuose.

Sutiktina su DGK padaryta išvada, kad ieškovės pateikti komandiruočių įsakymai neatitinka DK 44 str. bei 107 str. numatytų reikalavimų, iš jų visiškai nėra aišku, kada, ir kokiam laikotarpiui darbuotojas siunčiamas į komandiruotę. Ieškovė, tinkamai nerengdama įmonės vidaus teisės aktų, nesilaikydama teisės aktų nustatytos komandiruočių įsakymų rengimo tvarkos, prisiėmė sau tokių neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

Todėl perskaičiavus pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose paties darbdavio nurodytas atsakovo išdirbtas darbo valandas, darbuotojui tenkantis darbo užmokestis būtų toks:

2021 m. gegužės mėn. jis dirbo 54,67 val., iš jų 4,19 val. naktį, komandiruotėje buvo 8 dienas, todėl atsakovo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /168 val.) x 54,67 val. + ((1060 Eur /168 val.) x 4,19 val. x 0,5) Eur = 358,16 Eur, neatskaičius mokesčių, mokėtina suma 288,32 Eur, darbo užmokestis ir 8 d. x 31 Eur = 248 Eur dienpinigiai. Viso 536,32 Eur, atskaičius mokesčius.

2021 m. birželio mėn. atsakovas dirbo 140,97 val., iš jų 17,52 val. darbas naktį, 4,48 val. darbas švenčių dieną. Taip pat, vadovaujantis DK 115 str. 5 d., 26,03 val. buvo neišdirbtos. Komandiruotėje buvo 30 dienų. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /167 val.) x 140,97 Eur + ((1060 Eur /167 val.) x 17,52 x 0,5) + ((1060 Eur /167 val.) x 26,03 val. x 0,5) + (1060 Eur /167 val.) x 4,48 val. = 1063,66 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 708,34 Eur, darbo užmokestis ir 30 d. x 31 Eur = 930 Eur dienpinigiai. Viso 1638,34 Eur, atskaičius mokesčius.

2021 m. liepos mėn. atsakovas dirbo 167,42 val., iš jų 8,98 val. darbas naktį, 9,49 val. darbas švenčių dieną. 31 dieną buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /167 val.) x 167,42 Eur + ((1060 Eur /167 val.) x 8,98 val. x 0,5) + (1060 Eur /167 val.) x 9,49 val. = 1151,43 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 758,27 Eur, darbo užmokestis ir (16 d. x 31 Eur) + (12 d. x 31,5 Eur) + (3 d. x 30,5 Eur) = 965,5 Eur dienpinigiai. Viso 1723,77 Eur, atskaičius mokesčius.

2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovas dirbo 75,43 val., iš jų 3,91 val. darbas naktį, 14 dienų buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /167 val.) x 75,43 Eur + ((1060 Eur /167 val.) x 3,91 val. x 0,5) = 491,39 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 377,29 Eur, darbo užmokestis ir 14 d. x 31 Eur = 434 Eur dienpinigiai. Viso 925,39 Eur, atskaičius mokesčius. 2021 m. spalio mėn. atsakovas dirbo 131,42 val., iš jų 2,09 val. darbas naktį. Taip pat, vadovaujantis DK 115 str. 5 d., 37,58 val. buvo neišdirbtos. Komandiruotėje buvo 30 dienų. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /168 val.) x 131,42 Eur + ((1060 Eur /168 val.) x 2,09 val. x 0,5) + ((1060 Eur /168 val.) x 37,58 val. x 0,5). = 958,64 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 648,58 Eur, darbo užmokestis ir 20 d. x 31 Eur = 620 Eur dienpinigiai. Viso 1268,58 Eur, atskaičius mokesčius.

2021 m. lapkričio mėn. atsakovas dirbo 179,65 val., iš jų 6,65 val. darbas naktį, 19,65 viršvalandinis darbas. Komandiruotėje buvo 30 dienų. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /160 val.) x 179,65 Eur + ((1060 Eur /160 val.) x 6,65 val. x 0,5) + ((1060 Eur /160 val.) x 19,65 val. x 0,5). = 1224,73 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 799,73 Eur, darbo užmokestis ir 30 d. x 31 Eur = 930 Eur dienpinigiai. Viso 1729,73 Eur, atskaičius mokesčius.

2021 m. gruodžio mėn. atsakovas dirbo 29,04 val., iš jų 0,85 val. darbas naktį, 5 dienas buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1060 Eur /174 val.) x 29,04 val. + ((1060 Eur /174 val.) x 0,85 val. x 0,5) = 187,10 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 150,62 Eur, darbo užmokestis ir 5 d. x 31 Eur = 155 Eur dienpinigiai. Viso 305,62 Eur, atskaičius mokesčius.

2022 m. sausio mėn. atsakovas dirbo 5,04 val., iš jų 0,45 val. darbas naktį, 3 dienas buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1205 Eur /168 val.) x 5,04 val. + ((1205 Eur /168 val.) x 0,45 val. x 0,5) = 37,75 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 30,39 Eur, darbo užmokestis ir 3 d. x 31 Eur = 93 Eur dienpinigiai. Viso 123,39 Eur, atskaičius mokesčius.

2022 m. vasario mėn. atsakovas dirbo 175,19 val., iš jų 1,88 val. darbas naktį, 24 val. viršvalandžių, 10,60 val. darbas švenčių dieną. 28 dienas buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1205 Eur /151 val.) x 175,19 val. + ((1205 Eur /151 val.) x 1,88 val. x 0,5) + ((1205 Eur /151 val.) x 24 val. x 0,5) + (1205 Eur /151 val.) x 10,6 val. = 1585,87 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 1006,95 Eur, darbo užmokestis ir 28 d. x 31 Eur = 872,5 Eur dienpinigiai. Viso 1879,45 Eur, atskaičius mokesčius.

2022 m. kovo mėn. atsakovas dirbo 211,7 val., iš jų 8,84 val. darbas naktį, 35,7 val. viršvalandžių, 9,30 val. darbas švenčių dieną. 29 dienas buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1205 Eur /176 val.) x 211,7 val. + ((1205 Eur /176 val.) x 8,84 val. x 0,5) + ((1205 Eur /176 val.) x 35,7 val. x 0,5) + (1205 Eur /176 val.) x 9.30 val. = 1666,41 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 1051,48 Eur, darbo užmokestis ir (12 d. x 31 Eur) + (14 d. x 31,5 Eur) + (3 d. x 24 Eur) = 885 Eur dienpinigiai. Viso 1936,48 Eur, atskaičius mokesčius.

2022 m. gegužės mėn. atsakovas dirbo 31,9 val., iš jų 1,01 val. darbas naktį, 8 dienas buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1205 Eur /176 val.) x 31,9 val. + ((1205 Eur /176 val.) x 1,01 val. x 0,5) = 221,87 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 178,60 Eur, darbo užmokestis ir (3 d. x 31 Eur) + 5 d. x 31,5 Eur) = 250,50 Eur dienpinigiai. Viso 429,10 Eur, atskaičius mokesčius.

2022 m. birželio mėn. atsakovas dirbo 196,93 val., iš jų 7,20 val. darbas naktį, 29,93 val. viršvalandžių, 10,30 val. darbas švenčių dieną. 30 dienas buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1205 Eur /167 val.) x 196,93 val. + ((1205 Eur /167 val.) x 7,20 val. x 0,5) + ((1205 Eur /167 val.) x 29,93 val. x 0,5) + (1205 Eur /167 val.) x 10,30 val. = 1639,24 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 1031,48 Eur, darbo užmokestis ir (10 d. x 31, Eur) + (10 d. x 31,5 Eur) + (3 d. x 24 Eur) + (4 d. x 30,5 Eur) + (6 d. x 32 Eur) = 939 Eur dienpinigiai. Viso 1970,48 Eur, atskaičius mokesčius.

2022 m. liepos mėn. atsakovas dirbo 117,42 val., iš jų 1,64 val. darbas naktį, 8,85 val. darbas švenčių dieną. 18 dienų buvo komandiruotėje. Todėl jo darbo užmokestis paskaičiuotinas (1205 Eur /159 val.) x 117,42 val. + ((1205 Eur /159 val.) x 1,64 val. x 0,5) + (1205 Eur /159 val.) x 8,85 val. = 963,31 Eur, neatskaičius mokesčius, mokėtina suma 662,67 Eur, darbo užmokestis ir (13 d. x 31, Eur) + (4 d. x 31,5 Eur) + (1 d. x 32 Eur) = 620 Eur dienpinigiai. Viso 1282,71 Eur, atskaičius mokesčius.

Už 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovui paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro 1489,18 Eur, mokėtina suma 900,95 Eur.

Tokiu būdu už visą darbo santykių laikotarpį ieškovui turėjo būti išmokėta 16650,31 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad iš ieškovės sąskaitos bei grynaisiais pinigais pagal virš minėtą kasos išlaidų orderį atsakovui yra išmokėta 16104,97 Eur. Minėta, kad paskutinis pavedimas jam padarytas 2022 m. liepos 20 d. Jokių sumų po realizuoto darbo sutarties nutraukimo nebuvo daroma.

DGK teisingai sprendė, kad iš ieškovės vadovės asmeninės sąskaitos atsakovui sumokėta suma negali būti laikoma kaip su darbo santykiais susijusi, nes nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, mokėjimai buvo atliekami, be kita ko, tą pačią dieną kaip ir iš ieškovės sąskaitos, iš mokėjimo paskirties (paskirtyje nurodoma „skola“) nėra aišku, ar mokėjimas buvo atliekamas sumokant nurodytas sumas kaip darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias sumas (pvz., pagal avansines apyskaitas ar kt.).

Esant inicijuotam darbo ginčui dėl darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio sumokėjimo, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, kuris yra atsakingas už tinkamą darbo organizavimą, finansinę apskaitą ir pan. Nagrinėjamoje byloje darbdavys nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojui buvo tinkamai apskaičiuotos ir išmokėtos visos su darbo santykiais susijusios išmokos už visą darbo santykių laikotarpį, kad buvo atliktas galutinis atsiskaitymas ir pan. Ieškovės įmonėje finansinė apskaita tvarkoma ganėtinai aplaidžiai, visi dokumentai tvirtinami tik įmonės vadovės parašu, kuri, be kita ko, posėdžio metu teigė net nežinanti lietuvių kalbos. Minėta, nė viename buhalterinės apskaitos dokumente nėra nurodytas jį surašęs atskaitingas asmuo, grafos ties jo nurodymu ir parašu tuščios.

Tokiu būdu iš esančių duomenų teigtina, kad darbdavys nesumokėjo darbuotojui 545,34 Eur (16650,31 Eur – 16104,97 Eur) (suma atskaičius mokesčius).

GPMĮ nuostatomis paremti ieškovės teiginiai jokios įtakos šiam skaičiavimui neturi ir šiuo išreikšti ieškovės teiginiai laikytini nepagrįstais. Teismas nurodytų sumų pagrindimą rėmė pačios ieškovės pateiktais dokumentais ir atliktais skaičiavimais, kuriose sumos nurodytos atskaičius GPMĮ nurodytus įmokų dydžius.

DK 146 str. 2 d. nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Vadovaujantis DK 147 str. 2 d., darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šalys buvo susitariusios dėl vėlesnio atsiskaitymo. Minėta, darbo sutarties nutraukimo momentu ar tuoj po jo darbuotojui jokios įmokos nebuvo daromos. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad su darbuotoju buvo neatsiskaityta dėl jo kaltės.

Tokiu būdu konstatuotina, kad yra visos teisinės prielaidos netesybų skaičiavimui.

Netesybų suma šiuo atveju negali viršyti šešių minėtos įsiskolinimo sumos dydžių išmoką. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, netesybų dydis gali būti mažinamas, jeigu toks priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismas, atsižvelgęs į darbuotojui neišmokėtos sumos dydį, jos prigimtį, į šios bylos nagrinėjimo trukmę, laiko, kad dviejų dydžių įsiskolinimo išmoka už visą uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavio padarytam pažeidimui. Todėl išieško iš ieškovės atsakovo naudai 1090,68 Eur netesybų (suma atskaičius mokesčius).

Darbuotojas, be kita ko, reiškė prašymą DGK išieškoti iš darbdavio sumas, kurias jis neva mokėjo įmonės vardu: už jo dokumentų sutvarkymą, transporto priemonės remontą, kurą, AdBlue, baudą, automobilio techninę priežiūrą, kelionės, nakvynės išlaidas. 

Minėta, atsakovas savarankiškų reikalavimų dėl DGK sprendimo (atmestų jo reikalavimų dalyje) teismui nereiškė, nors tokia teisė jam buvo paaiškinta parengiamojo posėdžio metu, dėl to net gi padarius posėdžio pertrauką. Nepaisant to, teismas, peržiūrėdamas darbo ginčą dėl teisės iš esmės, pasisako trumpai dėl šių darbuotojo reikalavimų ir sutikdamas su DGK padarytomis išvadomis, laiko kad jiems pagrįsti darbuotojas jokių rašytinių duomenų nepateikė ir reikalavimo šioje prašymo dalyje neįrodė. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovo nurodomos sumos būtų jo paties apmokėtos darbdavio naudai, kad tai buvo daroma darbdavio pavedimu ar jo nurodymu. Be to, darbuotojas šiuo klausimu įmonei nebuvo reiškęs jokių prašymų. Todėl nėra jokių teisinių prielaidų tenkinti tokius darbuotojo reikalavimus.

Dėl permokos išieškojimo pagal darbdavio DGK formuotą prašymą.

Ieškovė byloje įrodinėja permokos darbuotojui padarymo aplinkybę, siekia ją susigrąžinti, teigdama, kad padarė sąskaitybos klaidą tą pačią dieną du kartus kelių valandų bėgyje pakartotinai pervesdama atsakovui į sąskaitą 1185,16 Eur sumą, kurią grąžinti geranoriškai atsakovas nesutiko. Ieškovės teigimu, ši suma turi būti jai grąžinta, nes ji viršija atsakovui už liepos ir rugpjūčio mėnesį paskaičiuotą darbo užmokestį. Taip pat nurodo, kad suma pervesta neteisingai, nes visas (galutinis) atsiskaitymas atsakovui atliktas būtent liepos 20 d.

Teismas nerado teisinių prielaidų sutikti su šiuo ieškovės reikalavimu ir laikyti jį pagrįstu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2022 m. liepos 20 d. atliko atsakovui du mokėjimus 1185,16 Eur sumai – vienas padarytas 11:19:58 val. (dokumento Nr. 4085), kitas – kitas 14:05:57 val. (dokumento Nr. 4087), abejuose nurodant, kad tai ,,mokėjimas pagal darbo sutartį (46)“.

DK 150 str. 2 d. numato, kad išskaitos gali būti daromos šiais atvejais: 1) grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; 2) grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; 3) atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; 4) išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (šio kodekso 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (šio kodekso 58 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.241 str. 1 d. 4 p. numato, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta, sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. 

Ginčo atveju pakankamai akivaizdu, jog pagrindo pripažinti atsakovą veikiant nesąžiningai nėra, lygiai kaip nėra pagrindo manyti, kad ieškovė, mokėdama jam atlyginimą, padarė sąskaitybos klaidą.

Minėta, darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2022 m. rugpjūčio 23 d., tenkinus atsakovo rugpjūčio 3 d. prašymą, todėl jokio galutinio atsiskaitymo liepos 20 d. būti negalėjo, tam dar nebuvo jokių teisinių prielaidų. Mokėjimo nurodymuose nėra detalizuota, už kokį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Ieškovės pateikti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai rodo, kad atsakovui rugpjūčio mėnesį suformuotas 900,95 Eur darbo užmokestis išmokėjimui, tačiau byloje nėra duomenų, kad rugpjūčio mėn. atsakovui būtų daromi pavedimai, nors galutinis atsiskaitymas turėjo būti atliktas po įsakymo dėl darbuotojo atleidimo priėmimo. Šie du ginčo mokėjimo dokumentai, vertinant juos eiliškumo tvarka, padaryti ne vienas po kito, kaip teigė ieškovės atstovės posėdžio metu. Tai nerodo klaidos fakto. Ieškovė teigė, jos klaidą pastebėjo formindama atsakovo atleidimą, tačiau įsakyme dėl atsakovo atleidimo joks permokos faktas nėra nurodytas, iki bylos iškėlimo DGK darbdavys savo šiuo išreikštos pozicijos niekaip negynė – priešieškinį darbo byloje pareiškė reaguodamas tik į darbuotojo jam pareikštas pretenzijas, t. y. suėjus DK 150 str. 3 d. nustatytam 1 mėnesio terminui.

Bylos medžiaga nustatyta ir virš jau minėta, kad ieškovė atsakovui mokėjo darbo užmokestį nesistemingai, atsakovui priskaičiuotos sumos buvo mokamos dalimis, aiškiai neįvardijant paskirties, laikotarpio ir pan. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė mokėjo atsakovui tam tikras sumas ir kaip atskaitingam asmeniui pagal jo pateiktus dokumentus. Pačios ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai rodo, kad tam tikrų sumų išmokėjimas skirtingais mokėjimais tą pačią dieną ar kelių dienų bėgyje nebuvo pavienis atvejis ieškovės praktikoje, be to, neretai kaip mokėjimo paskirtį ieškovė nurodydavo tą patį įrašą „mokėjimas pagal darbo sutartį (46)“. 

Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti mokėjimai buvo padaryti klaidingai, o ne kaip įprasta, keliais mokėjimais išmokant atsakovui su darbo teisiniais santykiais susijusias sumas. Pareiga tinkamai tvarkyti įmonės dokumentus, tame tarpe ir finansinius, kyla pačiam darbdaviui, o ginčo situacijoje dėl virš išdėstytų faktinių aplinkybių pakankamai aišku, kad ieškovė, kaip darbdavys, jai kylančios šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl jai tenka visa galima to pasekmių neigiama rizika.

Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad tinkamai kreipėsi į atsakovą, informuodama jį apie galimai padarytos permokos grąžinimą. Ieškovė teigė, jog 2022 m. rugpjūčio 21 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovui pranešimą, tačiau ieškinio pareiškime pati nurodė, kad atsakovo elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), būtent šį adresą teismui buvo nurodęs ir pats atsakovas.

 

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 307 str. nuostatomis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 str. 7 d.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškovės ieškinius atmesti.

Išieškoti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vizlita“, j. a. k. 303212214, atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), 545,34 Eur (suma atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų ir 1090,68 Eur netesybų (suma atskaičius mokesčius).

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. DGKS-4617 (sprendimas jį priėmusio asmens elektroniniu parašu pasirašytas 2023 m. spalio 13 d.) ir 2022 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. DGKS-4616 (sprendimas jį priėmusio asmens elektroniniu parašu pasirašytas 2023 m. spalio 13 d.) neteko galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                     Natalija Daškovienė