Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1112-604/2019

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00196-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.9.10.;

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. spalio 21 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič, 

sekretoriaujant Renatai Botkinai,

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui V. N.,

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui G. Z.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, ūkininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn nėra,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas

N u s t a t ė :

2019-03-22 08.30 val. Vaidagų k., Kelsninkų sen., Šalčininkų r., V. N., būdamas darbdavys (asmuo, vykdantis individualiąją žemės ūkio veiklą 7516914), esant darbo sutarties požymiams leido dirbti – atlikinėti gyvulių šėrimo ir pagalbinius darbus A. Š., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties, nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo A. Š. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 str. 1 p. ir 2 p. bei pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas G. Z. paaiškino, kad Valstybinė darbo inspekcija gavusi pranešimą, kad L. N. ūkyje yra nelegaliai įdarbinta daug asmenų 2019-03-22 patikrinimo metu rado A. Š., kuris tuo metu už ūkinių pastatų išmetinėjo mėšlą. A. Š. informavo, kad dirba susitaręs su V. N., dėl darbo tardavosi telefonu, nurodė V. N. numerį. Iš to pačio telefono numerio V. N., sužinojęs, kad vyksta patikrinimas, skambino A. Š. ir nurodinėjo ką jam sakyti darbo inspektoriams. Pats V. N. pripažino, kad susitarė dėl pagalbinių ir gyvulių šėrimo darbų, teigė, kad atsiskaito padėdamas atlikti ūkio darbus A. Š. (malkų atvežimas, dirvos arimas). Patikrinimo metu nustatyta, kad darbas buvo atliekamas, buvo nurodoma kada atvykti ir kokius darbus atlikti, nustatytu laiku buvo mokamas atlygis. Teismų praktikoje nustatyta, kad nors ir nesant atlygiui, kiekvienas žmogus turi teisę gauti minimalų atlyginimą, o darbuotojas ir darbdavys linkę dažnai slėpti atlygį.

V. N. su nusižengimu sutinka, iš dalies. Paaiškino, kad surasti darbuotojus sunku, todėl sutartį pasirašyti yra neįmanoma. Įvykio dieną paprašė kaimyno padėti, buvo paslauga už paslaugą.

Apklaustas liudytojas T. V. paaiškino, kad dirba Valstybinėje darbo inspekcijoje, yra vyriausiasis darbo inspektorius. Gavę tam tikros informacijos, kad šiame ūkyje dirba nelegalūs darbuotojai, atlikinėjo patikrinimą, kurio metu ūkyje buvo nustatytas pagalbinius darbus atliekantis asmuo, vardas ir pavardė nurodyti byloje, šiuo metu neprisimena, kiek prisimena, asmuo atlikinėjo mėšlo krovimo darbus. Minėtas asmuo paaiškino, kad šiame ūkyje darbus atlikinėja ne pirmą kartą, dėl darbų tariasi su V. N.. Teikiant paaiškinimą, asmuo visas paaiškinimo aplinkybes derino su pačiu V. N.. Buvo nustatyta, kad asmuo dirba atlygintai, iš karto teigė, kad dirba atlygintinai, vėliau sakė, kad tai yra paslauga už paslaugą. Tyrimo eigoje pats V. N. su administraciniu nusižengimu sutiko, gailėjosi, sakė, kad asmuo yra dažnai išgėrinėjantis, todėl darbo sutarties nepavyksta sudaryti. Tačiau asmeniui, kaip ūkininkui, galima turėti kvitus ir juos išrašinėti, bet ir jų V. N. neturėjo. Patikrinimo metu buvo nustatytas tik vienas nelegaliai dirbantis asmuo.

Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą darbo sutarties formai, t. y. ji turi būti rašytinė ir sudaroma dviem egzemplioriais.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pažymėtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

V. N. tik iš dalies prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, teigė, kad A. Š. tą dieną paprašė padėti, tačiau tai buvo principu paslauga už paslaugą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog V. N. padarytas nusižengimas visiškai įrodytas byloje surinktais duomenimis.

Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuotina, kad 2019-03-22 A. Š. dirbo nelegalų darbą pas ūkininką V. N.. Patikrinimo metu A. Š. atliko darbines funkcijas – dirbo fermoje, ūkininko leidimu. Ūkio darbininko darbą dirbo su darbdavio (ūkininko V. N.) žinia, kaip ir nurodė savo paaiškinime, buvo sutaręs dirbti ir jam buvo duotas konkretus darbas, jis žinojo darbo sąlygas (vietą ir t.t.), darbdavio buvo aprūpintas darbo priemonėmis (įrankiais). Nors patikrinimo metu savo paaiškinime teigė, kad dirbo paslauga už paslaugą principu, tačiau tokius jo paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti išvengti administracinės atsakomybės V. N., kadangi kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojas T. V., paaiškinimo davimo metu A. Š. iš karto prisipažino, kad dirba už atlygį, tačiau vėliau teigė, kad dirba už paslaugą, be to, telefonu konsultavosi su V. N., pastarasis jam nurodinėjo ką atsakyti darbo inspektoriams, todėl teismas vertina, kad A. Š. žinojo, kad gaus atlygį. Darbo sutartis, nagrinėjamu atveju, sudaryta nebuvo, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.

Teismas nustatė, jog ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Taigi nekyla abejonių, jog V. N., būdamas darbdavys – ūkininkas, esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, leido dirbti nelegaliai ūkio darbininko darbus A. Š., nesudaręs su juo darbo sutarties ir nepranešęs apie šio darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos šio darbuotojo darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokia V. N. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl jis yra baustinas.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau administracine tvarka nebaustas. Todėl yra pagrindas skirti jam įstatymo sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsnio 1-2 dalimis,

N u t a r i a :

V. N. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti jam 1000 (vieno tūkstančio) Eur baudą.

Išaiškinti V. N., kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į sąskaitą LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 7300, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19101763829.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas                                                                                    Marjan Gerasimovič